7c76bf97-b459-415d-8f82-2ca9f8dab50f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-758-785/2015;Teisėjas Dainius Ročys                                                      Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00130-2014-0;                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                  2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                                             KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, nuteistajai J.

S., jos gynėjai advokatei Neringai MilaÅ¡ienei, nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus ir nuteistosios J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ 500 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiajai – kaltinamajai J.

S..Nukentėjusiosios – kaltinamosios J. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jai priteista iÅ¡ A. A. 500 Eur nusikaltimu padaryta neturtinė žala.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. priteista iÅ¡ A. A. 779,24 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai – kaltinamajai J. S..J. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ 500 Eur neturtinę žalÄ kaltinamajam – nukentėjusiajam A.

A..Nukentėjusiojo – kaltinamojo A. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam priteista iÅ¡ J. S. 500 Eur nusikaltimu padaryta neturtinė žala.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. priteista iÅ¡ kaltinamosios – nukentėjusiosios J. S. 1200 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti kaltinamajam – nukentėjusiajam A. A..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: kaltinamasis – privatus kaltintojas A. A. 2014 m. sausio 12 d., apie 16 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, J.

S. beplaunant automobilį, tyčia keturis kartus Å¡lapiu rankÅ¡luosčiu sudavė į veidÄ , sudavė į nugarÄ plastmasiniu kibiru su metaline rankena, galvos bei rankų sritis, padarydamas virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimu bei odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. S. sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Kaltinamoji J. S. 2014 m. sausio 12 d., apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu A.

A. tyčia plastmasiniu kibiru sudavė į veidÄ ir kairę plaÅ¡takÄ , padarydama odos nubrozdinimus nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairėje plaÅ¡takoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., o J. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir A.

A. iÅ¡teisinti pagal BK 140 str. 1 d., o J. S. civilinį ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ J. S. A. A. visas jo turėtas proceso iÅ¡laidas; praneÅ¡ti prokurorui, kad liudytojas J. A., duodamas parodymus teisme, galimai padarė BK 235 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nurodo, jog teismas nevertino prieÅ¡taravimų tarp pačios J. S. duotų parodymų, kuri praneÅ¡ime Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK virÅ¡ininkui nurodė, kad A. A. jÄ mušė su kibiru, prakirto virÅ¡ lÅ«pos ir deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ .

Akistatos su A. A. metu nurodė, kad kibiras buvo metaline rankena, su kuria ji buvo sužalota. Akistatos su J. A. metu nurodė, kad A. A. talžė jÄ su kibiru ir skuduru pakaitomis abiem rankom vienu metu. Tokius pačius parodymus dėl sužalojimo mechanizmo J. S. davė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu Z. M. iÅ¡vadoje nurodyta, kad J. S. virÅ¡ lÅ«pos ir deÅ¡inėje rankos plaÅ¡takoje padaryti itin nedideli 0,3x0,2 cm, t.y. 3x2 mm, odos nubrozdinimai. Be to, teismas nevertino ir to, kad A. A. vienoje rankoje laikydamas skudurÄ negalėjo kitoje rankoje taip laikyti kibiro, kad su jo metaline rankena padarytų J.

S. nurodytus odos nubrozdinimus. Apeliaciniame skunde manoma, kad prieštaravimai dėl J. S. sužalojimo aplinkybių atsirado siekiant pagrįsti akivaizdžiai melagingais jos sugyventinio J. A. parodymus.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismo išvados, kad A. A. su plastikiniu kibiru sužalojo J. S., prieštarauja tame pačiame nuosprendyje suformuluotai išvadai, kad to paties įvykio metu su tuo pačiu plastikiniu kibiru sužalojimus A. A. padarė J. S., nes tuo pačiu įrankiu šie sužalojimai ir vienam, ir kitam negalėjo būti padaryti.

Nors teismas konstatavo, kad A. A. kaltė sudavus smÅ«gius be J. S. parodymų ir specialistės Z. M. iÅ¡vados grindžiama ir liudytojų parodymais, tačiau teismas liudytojų parodymais nesirėmė. Be to, nepagrįstai atmetė J. A. parodymus. Teismas Å¡ios liudytojos parodymais turėjo remtis tiek Å¡alindamas prieÅ¡taravimus tarp pačios J. S. duotų parodymų, tiek vertindamas nuoseklius A. A. parodymus. Taip pat teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino specialistės Z. M. iÅ¡vadÄ . Tačiau liudytoja J.

A. parodė, jog iki įvykio J. S. su J. A. buvo iÅ¡vykusi slidinėti ir iÅ¡ kelionės sugrįžo 2014 m. sausio 11 d. J. A. parodė mačiusi ant J. S. virÅ¡utinės lÅ«pos susiformavusį herpinį Å¡aÅ¡Ä , o po įvykio girdėjo J. S. ir J. A. pokalbį, kurio metu J. A. pasiÅ«lė J. S. nuo lÅ«pos nusiplėšti herpinį Å¡aÅ¡Ä ir kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ . Pati J. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nurodytos kelionės metu ji iÅ¡ tikrųjų turėjo herpinį susirgimÄ .

Tačiau kaip matyti iÅ¡ specialistės Z. M. iÅ¡vados, J. S. apžiÅ«ros metu ant jos lÅ«pos nefiksuota herpiniam susirgimui bÅ«dingų požymių, o toje vietoje, kur buvo susiformavęs herpinis Å¡aÅ¡as, fiksuotas odos nubrozdinimas. Å ių įrodymų visuma, taip pat prieÅ¡taravimai tarp pačios J. S. parodymų leidžia abejoti iÅ¡vada apie itin mažo 0,3x0,2 cm dydžio J. S. virÅ¡utinės lÅ«pos odos nubrozdinimÄ . Taip pat J. S. prieÅ¡taravimai bei liudytojų V. V. ir G. V. parodymai apie tai, kad grįžtant iÅ¡ kelionės J.

S. krito iÅ¡ automobilio, ko pati J. S. neneigia, visuotinai žinomos aplinkybės apie galimus susižalojimus slidinėjant, J. S. parodymai apie tai, kad esant minusinei lauko temperatÅ«rai ji automobilį plovė be pirÅ¡tinių, leidžia suabejoti iÅ¡vada apie itin maÅ¾Ä 0,3x0,2 cm deÅ¡inės plaÅ¡takos nubrozdinimÄ . Taigi nesant A. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, skundžiama apkaltinamojo teismo nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti panaikinta ir A. A. iÅ¡teisintas.Apeliaciniame skunde nuteistoji J.

S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį dėl J. S. pripažinimo kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, jog teismas nuosprendyje atsižvelgė tik į kaltinančius įrodymus ir nevertino teisinančių. Tuo tarpu A. A. parodymams dėl jo prieÅ¡iÅ¡kų santykių su J. S. turėjo bÅ«ti keliami aukÅ¡tesni standartai vertinant jų patikimumÄ . Teismas neteisėtai pagrindiniu nuteistosios kaltės įrodymu laikė specialisto iÅ¡vadÄ G134/14 (02) bei specialistės M.

K. paaiÅ¡kinimus, nes neteisingai juos vertino. M. K. parodė, kad sužalojimai A. A. iki apžiÅ«ros galėjo bÅ«ti padaryti ne daugiau nei 2-4 paros. AtsakymÄ apie galimÄ sužalojimo laikÄ teismas negalėjo vertinti kaip konkretų ir besÄ lygiÅ¡kÄ . Neteisėtai vertinęs specialistės paaiÅ¡kinimÄ apie A. A. sužalojimo laikÄ ir bÅ«dÄ , teismas neteisėtai atmetė liudytojų J. B. ir E. S. parodymus, jog 2014 m. sausio 13 d. jos matė A. A., pas kurį tuomet jokių sužalojimų nebuvo. Nors liudytojos yra J.

S. sugyventinio – J. A. seserys, tačiau nuteistosios ir jų nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. Be to, liudytojos buvo kviečiamos atvykti 2014 m. sausio 13 d. ne į įvykio vietÄ , bet į butÄ visai kitu tikslu, nei nurodė teismas. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2015 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 155 str. l d. Å ioje byloje teisėjų kolegija nuteistojo kaltę grindė liudytojų E. S. ir J. B. parodymais, pasisakydama jog jos nėra Å¡eimos narės, negyvena A.

Å¡eimoje. Taip pat teigiama, kad A. A. su liudytoja J. B. sieja žymiai glaudesni ryÅ¡iai nei su nuteistÄ ja ar jos sugyventiniu. Liudytoja J. B. yra A. A. krikÅ¡to motina. Teismas nevertino liudytojos J. B. parodymų, kuriuos patvirtino jos sutuoktinis liudytojas J. B., kad J. B. prieÅ¡ 2015 m. kovo 12 d. teismo posėdį buvo daromas poveikis neiti į teismÄ ir neliudyti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai vertino ir A. A. 2014 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis nenurodė, kad J. S. jį sužalojo.

A. A. pareiÅ¡kimÄ apie jo sužalojimÄ pateikė policijai tik 2014 m. sausio 15 d., po to, kai į A. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo atvykusi tyrėja J. G.. Taip pat teismas liudytojo J. A. parodymus nepagrįstai laikė prieÅ¡taraujančiais ne tik A. ir J. A. parodymams, bet ir J. S. parodymams. Minėtas liudytojas patvirtino, kad A. A. paėmė kibirÄ , jame buvusiu vandeniu apipylė J. S. ir mušė vienoje rankoje laikydamas skudurÄ , kitoje kibirÄ . Be to, teismas neteisėtai įvykio vieta laikė ikiteisminio tyrimo metu dviejų skirtingų tyrėjų fiksuotÄ Ä¯vykio vietÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 14 d. suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas yra neteisingas, gautas pažeidžiant BPK 179 str. nustatytÄ tvarkÄ , todėl teismas neturėjo teisės juo grįsti nuosprendžio. Tyrėja J. G. nuovadoje patvirtino, kad schemoje suklydo nubraižydama prie namo esančiÄ stoginę ir stovėjusių automobilių vietas, kad įvykio vietÄ schemoje pažymėjo pagal tai, kÄ rodė asmenys, tačiau prie kokio objekto prisiriÅ¡o nustatant įvykio vietÄ , negalėjo atsakyti.

Ä®vykio vietos protokole, kurį tyrėja perskaitė teisme, nėra apraÅ¡yta įvykio vieta, o schemÄ pasirašė tik pati tyrėja. Todėl nebuvo pagrindo netikėti J. S. ir liudytojo J. A. parodymais dėl nurodytos įvykio vietos. Kitas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. sausio 21 d., tačiau jį suraÅ¡ant dalyvavo ir jame įvykio vietÄ sau naudingai nurodė A. A.. Nuteistoji nurodo, kad nebuvo tiriamas nusikaltimo įrankis, t.y. juodos spalvos plastmasinis su baltos spalvos geležine rankena kibiras, nors sužalojus A.

A. ant jo turėjo likti A. A. lytėjimo pėdsakų. Taigi siekiant įrodyti, jog A. A. sužalojimus padarė ne J. S., bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ Kauno rajono PK iÅ¡reikalauti saugomÄ nusikaltimo įrankį – kibirÄ ir paskirti biologinę (DNR) ekspertizę.A. A. atsikirtime į nuteistosios J. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. A. A. pripažįsta, kad jo santykiai su J. S. ir jos sugyventiniu J. A. (su A. A. konfliktuojančiu jo tėvu) yra konfliktiÅ¡ki, tačiau paduodamas teismui privataus kaltinimo skundÄ dėl J.

S., A. A. iÅ¡imtinai siekė, kad J. S. bÅ«tų nubausta už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jam bÅ«tų atlyginta nusikaltimu padaryta žala. ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas J. S. priėmė remdamasis ne tik A. A. parodymais, bet ir kitais įrodymais. J. S. apeliaciniu skundu savaip interpretuoja specialistės M. K. iÅ¡vadÄ ir Å¡ios specialistės duotus paaiÅ¡kinimus. J. S. keliamos versijos, kad specialistės nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti griÅ«nant, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Tuo tarpu A. A. parodymuose užfiksuotos įvykio aplinkybės visiškai atitinka padarytus sužalojimus. Specialistė M. K. A. A. apžiūrėjo ir sužalojimus nustatė 2014 m. sausio 14 d., t.y. praėjus dviem parom po įvykio, kuris įvyko 2014 m. sausio 12 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistė paaiškino, kad sužalojimai buvo padaryti iki apžiūros 2-4 parų laikotarpyje. Tuo tarpu liudytojos E. S. ir J. B. parodė, kad 2014 m. sausio 13 d. joms lankantis pas J. S. ir J. A., pas A. A. sužalojimų nebuvo.

Todėl teismas pagrįstai atmetė šių liudytojų parodymus kaip prieštaraujančius specialistės duotai išvadai. Teismo motyvai, kad šios liudytojos gali būti suinteresuotos yra tik antraeiliai, kuriais teismas papildomai motyvavo tai dėl ko juos atmetė. Be to, minėtos liudytojos prieš A. A. liudija ne vienoje byloje. Taip pat teismas liudytojo J. A. parodymus pagrįstai įvertino kaip prieštaraujančius pačios J. S. duotiems parodymams, nes jų parodymai dėl įvykio aplinkybių akivaizdžiai skiriasi.

Be to, tos kiemo pusės, kurioje vyko įvykis, matomumas pro balkonÄ , iÅ¡ kurio įvykį teigia matęs liudytojas J. A., yra itin ribotas. TÄ pripažino ir pats liudytojas. Atsikirtime teigiama, kad A. A. ir liudytoja J. A. teisme parodė, jog įvykio metu toje vietoje, kuriÄ kaip įvykio vietÄ nurodo liudytojas J. A., stovėjo automobilis, lygiai taip pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktose nuotraukose, o įvykis vyko kitoje vietoje, kuri akivaizdžiai negalėjo bÅ«ti matoma iÅ¡ balkono. Po to, kai byloje buvo iÅ¡keltas klausimas apie tai, kad įvykio vieta negalėjo bÅ«ti matoma iÅ¡ balkono, pro kurį įvykį teigė matęs liudytojas J.

A., teismui pavedus atlikti patikrinimÄ vietoje, liudytojas J. A. prieÅ¡ parodymų patikrinimÄ vietoje atsimatavo 4,30 metro atstumÄ nuo vejos pradžios ir tik tada parodė vietÄ , kurioje anot jo vyko įvykis. Tačiau liudytojas, atsimatuodamas 4,30 metro atstumÄ nuo vejos, suklydo dėl automobilio, įvykio metu stovėjusio po balkonu, markės, manydamas, kad tas automobilis yra „Chrysler Voyager“. Tuo tarpu po balkonu stovėjęs žalios spalvos automobilis, matomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiose nuotraukose, yra „Chrysler Town&Country“, kurio ilgis yra 5 metrai.

Taigi liudytojo J. A. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta įvykio vieta yra priderinta prie jo klaidingai įsivaizduojamų aplinkybių. Išvados dėl liudytojo J. A. parodymų melagingumo seka vertinant foto lentelės, prie 2014 m. sausio 14 d. apžiūros protokolo, duomenis. Antrojoje foto lentelėje esančioje nuotraukoje už žalios spalvos automobilio „Chrysler Town&Country“ ant kiemo trinkelių grindinio matyti neištrypto ir neišvažinėto sniego plotas, o už jo matyti neapsnigtas plotas, kuriame įvykio metu stovėjo J.

S. automobilis „BMW“, o už jo matyti iÅ¡trypto sniego plotas, sutampantis su įvykio vieta, pažymėta abejose schemose. Taip pat nėra pagrįsti J. S. nuogÄ stavimai apie tai, kad teismas netyrė nusikaltimo įrankio ir neskyrė biologinės ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. tokio praÅ¡ymo teisminio bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė, taip pat į tai, kad Å¡is kibiras nebuvo paimtas iÅ¡ įvykio vietos specialiai tam nustatyta tvarka, o praėjus kelioms dienoms į policijos nuovadÄ pristatytas liudytojo J.

A., po įvykio tiek namuose, tiek policijos nuovadoje nebuvo laikomas biologinei ekspertizei atlikti tinkamomis sÄ lygomis, akivaizdu, kad tokios ekspertizės atlikimas nėra galimas.Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus ir nuteistosios J. S. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Tiek nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus, tiek ir nuteistosios J. S. apeliaciniuose skunduose plačiai analizuojami byloje esantys įrodymai, jie atitinkamai vertinami, keliamos įvairios versijos, tačiau nagrinėjamu aspektu aukÅ¡tesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Ž.

T. Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl A. A. ir J. S. kaltės. Nuteistųjų kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodomų visuma, kuriuos pirmos instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodomų vertinimo principų ir taisyklių. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010).

Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Ä®vertinęs įrodymus teismas daro iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rÅ«Å¡is, patikimumas ir pan. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Dėl Nuteistojo A.

A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinio skundo.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Vytenis Gubavičius nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir mano, kad teismas A. A. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. pripažino nepagrįstai, nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl skundžiama apkaltinamojo nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta ir A. A. išteisintas.Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

VersijÄ , jog A. A. vienoje rankoje laikydamas skudurÄ negalėjo kitoje rankoje taip laikyti kibiro, kad su jo metaline rankena padarytų J. S. nurodytus odos nubrozdinimus paneigia 2014 m. sausio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G109/14 (02). Minėtoje iÅ¡vadoje J. S. konstatuotas virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galėjo bÅ«ti padaryti 2014 m. sausio 12 d. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti plastmasinis kibiras su metaline rankena ar kitas panaÅ¡ias savybes turintis daiktas.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti paryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir teisme apklausta specialistė Z. M., kuri parodė, kad J. S. 2014 m. sausio 13 d. buvo apžiÅ«rėta ir jai buvo nustatytas nubrozdinimas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino prieÅ¡taravimų tarp pačios J. S. duotų parodymų, tačiau su tokiu vertinimu aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas tiek J. S., tiek liudytojų parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja objektyviesiems bylos duomenims – specialistų iÅ¡vadoms.

Ä®vertinęs prieÅ¡taravimus teismas atmetė versijÄ , jog J. S. nesudavė kibiru A. A., tačiau neturi pagrindo atmesti tų parodymų, kuriuose J. S. nurodo, kad A. A. nežymiai sutrikdė jai sveikatÄ .Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas V. Gubavičius apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad J. S. ant lÅ«pos turėjo herpinį Å¡aÅ¡Ä , kurį nusiplėšė ir tuomet kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ . Akcentuoja, kad pati J. S. pripažino turėjusi heprinį susirgimÄ , kÄ patvirtino ir liudytoja J.

A.. J. A. taip pat girdėjo kaip J. A. pasiÅ«lė J. S. nuo lÅ«pos nusiplėšti herpinį Å¡aÅ¡Ä . Tačiau Å¡i nuteistojo gynėjo versija niekuo nepagrįsta. Liudytoja apklausta specialistė Z. M., kuri apžiÅ«rėjo J. S., parodė, kad tai nebuvo herpinio viruso pasekmė. Tai buvo odos nubrozdinimas. Tas pats buvo ir plaÅ¡takoje. Dėl herpinio viruso pažymėjo, kad patepus tepalu jis sumažėja ir gali iÅ¡nykti. Jei gėrė prieÅ¡uždegiminius vaistus, tai pÅ«slelė galėjo ir nepratrÅ«kti, o rezorbuotis.

Persirgus herpiu, prasprogus pÅ«slelei, užsidėjus Å¡aÅ¡ui ir jį nuplėšus panaÅ¡umo į nubrozdinimÄ negali bÅ«ti. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta specialistė M. K., kuri parodė, kad aiÅ¡kiai matosi, kur nubrozdinimas ir kur herpes viruso pažeidimas. Taigi konstatuoti, jog sužalojimai ant J. S. veido atsirado dėl nuplėšto herpes viruso Å¡aÅ¡o, nėra pagrindo.Vertinant J. A. parodymų patikimumÄ , kuriuose ji neigia, jog A. A. sudavė J. S., aukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nors parodymai nuoseklÅ«s, tačiau prieÅ¡taraujantys specialisto iÅ¡vadai.

Be to, J. A. yra A. A. sutuoktinė, jos santykiai su J. S. buvo prieÅ¡iÅ¡ki dar iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, todėl yra pagrindas manyti, kad savo parodymais ji siekia padėti iÅ¡vengti atsakomybės savo sutuoktiniui A. A..Teisėjų kolegija pasisakydama dėl bausmės pažymi, kad skirdamas bausmę teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 str. 1 d.).

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. A. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai.

Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl A.

A. skyrė bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.).Dėl J. S. apeliacinio skundo.Apeliaciniame skunde nuteistoji J. S. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nuosprendį grindė prielaidomis, ignoruojant principÄ , kad visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog J. S. pagrįstai pripažinta kalta dėl to, kad nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

A. sveikatÄ . IÅ¡ 2014 m. sausio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G134/14 (02) matyti, jog A. A. konstatuoti odos nubrozdinimai nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairėje plaÅ¡takoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė M. K., kuri paaiÅ¡kino, jog ji atliko A. A. apžiÅ«rÄ .

Buvo nustatyta, kad sužalojimai buvo padaryti iki apžiÅ«ros 2 - 4 parų laikotarpyje. Taigi specialisto iÅ¡vada Nr. G134/14 (02) ir specialistės M. K. parodymai patvirtina, kad J. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatÄ .Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog pirmos instancijos teismas neteisėtai pagrindiniu nuteistosios kaltės įrodymu laikė specialisto iÅ¡vadÄ G134/14 (02) bei specialistės M. K. paaiÅ¡kinimus. Pažymima, jog specialistė M. K. nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo.

Tuo tarpu specialisto iÅ¡vada tai objektyvusis įrodymas, kuria netikėti nėra pagrindo taip pat. Be to, specialisto iÅ¡vadÄ ir specialistės M. K. parodymai atitinka sužalojimų mechanizmÄ , kurį nurodė A. A.. Vertindamas kitus liudytojų parodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad liudytojai gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymais rėmėsi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms ir jų paaiÅ¡kinimams. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog A.

A. pareiÅ¡kimÄ apie jo sužalojimÄ pateikė policijai tik 2014 m. sausio 15 d., po to, kai į A. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo atvykusi tyrėja J. G., įtakos veikos kvalifikavimui ir įrodymų vertinimui neturi. BPK nėra numatyta per kiek laiko asmuo, kuris patyrė sužalojimus, privalo kreiptis į policijÄ . Tai, kad A. A. iÅ¡kart po įvykio nesikreipė į policija nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK normos ar nepagrįstai kreiptasi dėl bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka. J. S. apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo tiriamas nusikaltimo įrankis, t.y. kibiras, nors sužalojus A.

A. ant jo turėjo likti A. A. lytėjimo pėdsakų. Siekiant įrodyti, jog A. A. sužalojimus padarė ne J. S., bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ Kauno rajono PK iÅ¡reikalauti saugomÄ nusikaltimo įrankį – kibirÄ ir paskirti biologinę (DNR) ekspertizę. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog praÅ¡ymas dėl biologinės ekspertizės nebuvo teikiamas pirmos instancijos teisme. Taip pat pažymima ir tai, kad DNR ekspertizės neatlikimas nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai buvo iÅ¡tirti netinkamai ar buvo padaryti BPK pažeidimai.

BPK nėra numatyta, kad tokiÄ ekspertizę bÅ«tų privaloma atlikti. Be to, paskirti biologinę ekspertize nebÅ«tų tikslinga, kadangi minėtas kibiras nebuvo paimtas iÅ¡ įvykio vietos specialiai tam nustatyta tvarka, o tik praėjus kelioms dienoms į policijos nuovadÄ pristatytas liudytojo J. A.. Kur jis buvo padėtas po konflikto ir kas turėjo sÄ lyčio su juo, nežinoma, todėl konstatuojama, kad nėra pagrindo atlikti J. S. praÅ¡omÄ ekspertizę. Å iame kontekste vertinant J. S. praÅ¡ymÄ dėl įrodymų tyrimo atlikimo ir kibiro ekspertizės pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡tirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai iÅ¡tirti tik tuos turinčius esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio tų įrodymų iÅ¡tyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-603/2012).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. Teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintinos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla.

Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti (BPK 270 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde nuteistoji daug dėmesio skiria nusikaltimo įvykio vietai ir teigia, jog teismas neteisėtai įvykio vieta laikė ikiteisminio tyrimo metu dviejų skirtingų tyrėjų fiksuotÄ Ä¯vykio vietÄ . Nurodo, kad nebuvo pagrindo netikėti J. S. ir liudytojo J. A. parodymais dėl nurodytos įvykio vietos. Å iÄ aplinkybę dėl įvykio vietos atsiliepime į J. S. apeliacinį skundÄ akcentuoja ir A.

A., kuris teigia, jog įvykis įvyko kitoje kiemo pusėje, nei teigia J. A., kuris iš balkono negalėjo matyti įvykio. Pagrįsdamas savo teiginius A. A. analizuoja bylos medžiagoje esančias nuotraukas ir kieme stovėjusio automobilio matmenis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos kontekste aplinkybės, susijusios su įvykio vieta ar automobilio ilgiu, neturi jokios esminės reikšmės vertinant nuteistosios J. S. veiksmus ir nepaneigia jos kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo A.

A. sveikatÄ . Ä®vykio vieta taip pat nesudaro esminės reikÅ¡mės ir A. A. veiksmų kvalifikavimui.Teisėjų kolegija pasisakydama dėl bausmės pažymi, kad teismas bausmę J. S. skyrė nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo principų, kurie nurodyti pasisakant dėl A. A. gynėjo advokato V. Gubavičiaus apeliacinio skundo, todėl jų aukÅ¡tesnysis teismas nebekartoja. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė, jog J. S. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. S. praeityje neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota, todėl pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ 500 Eur neturtinę žalÄ kaltinamajam – nukentėjusiajam A. A..Dėl praÅ¡ymo priteisti proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Nuteistojo A.

A. gynėjas advokatas V. Gubavičiaus apeliaciniame skunde prašė priteisti iÅ¡ J. S. A. A. visas jo turėtas proceso iÅ¡laidas. Gynėjas advokatas V. Gubavičiaus apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų priteisimo, kuriame prašė A. A. turėtas 850 Eur dydžio iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ J. S..AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė ir nuteistosios J. S. gynėja advokatė N. MilaÅ¡ienė, kuri pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir pašė J.

S. patirtas bylinėjimos iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltos Å¡alies.Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014 ir pan.).Nagrinėjamojoje byloje abi Å¡alys nesutiko su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu ir iniciavo bylos nagrinėjimÄ apeliacine tvarka.

Apeliacinis skundas buvo paduotas tiek nuteistojo A. A. gynėjo advokato V. Gubavičiaus, tiek ir nuteistosios J. S.. Tačiau abu apeliaciniai skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl A. A. gynėjo advokato V. Gubavičiaus ir J. S. gynėjos advokatės N. Milašienės prašymai dėl proceso išlaidų priteisimo – netenkinami.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus ir nuteistosios J.

S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Ramūnas Antanavičius Teisėjai                                                                                                                Algirdas Remeika                                                                                                                              Danguolė Šiugždinytė