2020-05-13 Nr. AB-9580-3-61-3-03297-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1954-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03297-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. BR6-265 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir priteisti iš atsakovo 600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu jam skiriant paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pagal 2017 m. gegužės 16 d. pateiktoje paraiškoje (toliau – ir Paraiška) deklaruotus duomenis jam buvo taikytos kompleksinio paramos susiejimo tyčinės sankcijos, iš viso už 3 976,28 Eur.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl jo Paraiškos NMA 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2674646, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 panaikino. Teismas nustatė, kad po to, kai teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646, atsakovas su atsiliepimu pateikė kitą sprendimą dėl Paraiškos. Teismas konstatavo, kad tuo pačiu klausimu priimant du individualius administracinius aktus buvo pažeistas gero administravimo principas.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 pateiktas NMA sprendimas ir šioje byloje skundžiamas sprendimas yra identiški. NMA tuo pačiu klausimu priėmė tris individualius administracinius aktus. Toks NMA veikimas sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad priimant tris sprendimus yra pažeistas gero administravimo principas.

5. Pareiškėjas teigė, kad teismui panaikinus NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimą, NMA privalėjo vykdyti teismo sprendimą ir pareiškėjui išmokėti teisėtai priklausančius pinigus pagal Paraišką. Tačiau NMA, pažeisdama teismo sprendimo vykdymo privalomumo principą, priėmė skundžiamą sprendimą. Toks NMA piktybinis neveikimas, t. y. pareiškėjui priklausančios paramos neišmokėjimas, laikytinas piktnaudžiavimu valdžios galiomis. Pakartotiniai vienas paskui kitą priimami analogiški sprendimai, kuriais pareiškėjui pritaikomos sankcijos, reiškia biurokratizmą.

6. Pareiškėjas vertino, kad NMA piktnaudžiauja savo valdžia, sprendimus priimantys tarnautojai netinkamai atlieka savo tiesiogines pareigas. Dėl tokio piktnaudžiavimo ir biurokratizmo pažeidžiamos jo, kaip žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir laisvės viešojo administravimo srityje ir tai skundžiamą sprendimą daro neteisėtu. Toks NMA elgesys suponuoja teisinį netikrumą, įgytų teisių neapibrėžtumą ir paneigia asmens teisėtus lūkesčius, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog Paraiška buvo vertinama vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, tačiau išanalizavus šių teisės aktų nuostatas, nenustatyta, kad juose būtų įtvirtintos taisyklės, suteikiančios teisę NMA vieną kartą pateiktą paraišką administruoti pakartotinai ir vis pakartotinai taikyti sankcijas už tą pačią paraišką. Priešingai, skundžiamame sprendime nurodyti teisės aktai reglamentuoja pirminį ir vienkartinį paraiškų administravimą. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas, yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. NMA iš naujo administruodama jau įvertintą Paraišką, dėl kurios yra priimtas teismo sprendimas, ir kai teisės aktai nenumato teisės tokias procedūras atlikti, nepaisė nurodyto principo ir tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad kiekviena valdžios institucija yra saistoma konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas taikytinas ir teisės pažeidimų, kurių pagrindu gali būti taikomos atitinkamos sankcijos, atžvilgiu. Šiuo atveju NMA taiko sankcijas už atitinkamus pažeidimus. Todėl nagrinėjamos sankcijos pagrindinė paskirtis iš esmės negali būti kitokia nei atgrasyti asmenis nuo tokių pažeidimų ateityje. Todėl šios sankcijos yra labai panašios į administracines baudas ir baudžiamąsias sankcijas. Kadangi NMA pareiškėjui pagal tą pačią Paraišką taiko sankciją antrą kartą, toks NMA sprendimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas.

9. Pareiškėjas pabrėžė, kad NMA pagal Paraišką priėmė net tris sprendimus. Du iš jų jau pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas iki šiol nėra atgavęs jam priklausančios išmokos. Dėl neteisėtų NMA veiksmų turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, kurio paslaugos yra mokamos. Dėl jau kurį laiką besitęsiančių neteisėtų NMA veiksmų patiria nusivylimą valstybės institucijomis, susilpnėjo pasitikėjimas savimi, dėl negautų lėšų negalėjo vykdyti visa apimtimi ūkinės veiklos. Taip pat dėl neteisėtų NMA veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė pažeminimu.

10. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 16 d. pateikė Paraišką. Administruojant Paraišką ir vadovaujantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kontroliniuose žemės sklypuose deklaravo didesnį plotą nei buvo nustatytas. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Ūkinių gyvūnų aprašo reikalavimų. Sankcija pareiškėjui skirta vadovaujantis nurodyto aprašo nuostatomis, atsižvelgus į nesilaikytų reikalavimų masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus.

12. Atsakovas pabrėžė, kad NMA, kaip viešo administravimo subjekto, funkcijos ir paskirtis yra specifinės. NMA yra atsakinga už tinkamą Europos Sąjungos paramos administravimą. Tam, kad parama būtų administruojama tinkamai (skaidriai, operatyviai ir t. t.), NMA privalo tiksliai vadovautis paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA atsiskaito ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Taigi, NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal Taisykles jų negalėjo gauti. Taip pat NMA yra akredituota institucija, kuriai suteikta teisė vertinti pažeidimus ir spręsti dėl sankcijos ir jos dydžio.

13. Atsakovas akcentavo, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimdamas skundžiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Taigi nėra visų sąlygų (neteisėtų veiksmų), dėl kurių galėtų kilti viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio reikalavimus, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

16. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pateikė Paraišką. NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. BR6-2674656 NMA informavo pareiškėją apie paskirtą 14 958,40 Eur galutinę skirtos paramos sumą ir paskirtą sankciją. NMA 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjui pateikė dar vieną tos pačios datos ir to paties registracijos numerio sprendimą, kuriame buvo detaliai aprašytos pagal Paraišką taikytų sankcijų aplinkybės, išdėstytas teisinis reglamentavimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 pareiškėjo skundą tenkino ir NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2674646 panaikino. NMA 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. BR6-365 apskaičiavo pareiškėjui 14 958,40 Eur paramą ir pritaikė 3 976,28 Eur sankciją.

17. Teismas, akcentuodamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti skundžiamame sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių realumu. Be to, pareiškėjas skunde nekelia klausimo ir dėl teisės aktų, nurodytų skundžiamame sprendime, aiškinimo ir taikymo. Iš esmės pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia vieninteliu aspektu, t. y. netinkamu teismų sprendimų privalomumo principo įgyvendinimu. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjęs 2018 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. eI-2656-968/2018 suponuoja NMA pareigą pareiškėjui išmokėti teisėtai priklausančius pinigus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokia suma jam turėtų būti išmokėta pagal Paraišką.

18. Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. eI-2656-968/2018, išnagrinėjęs skundžiamo sprendimo turinį ir byloje (tiek nagrinėjamoje, tiek byloje Nr. eI-2656-968/2018) surinktą rašytinę medžiagą bei įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atmetė juos kaip nepagrįstus.

19. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 16 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas turėtų būti suprantamas taip, kad sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, kai ginčas tarp proceso šalių dėl materialiųjų jų teisių ir pareigų išsprendžiamas iš esmės. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646 teisėtumo specialiųjų teisės aktų taikymo prasme. Šioje byloje kaip ir nagrinėjamoje byloje buvo keliamas išskirtinai tik administracinio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams klausimas. Kaip nagrinėjamoje, taip ir ankstesnėje byloje pareiškėjas nekvestionavo vertinant Paraišką NMA nustatytų faktinių aplinkybių ir / arba pritaikytų teisės aktų, reglamentuojančių Paraiškos vertinimą / paramos skyrimą / sankcijų taikymą. Teismas aptariamame sprendime nevertino ir nepasisakė dėl paskirtų sankcijų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl toks teismo sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, jokiu būdu nereiškia įpareigojimo NMA išmokėti pareiškėjui visą paramos sumą.

20. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. eI-2656-968/2018 panaikinus NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2674646 dėl jo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (dėl pirminio sprendimo nemotyvavimo ir antrojo (išsamaus) sprendimo netinkamo įforminimo ta pačia data ir tuo pačiu registracijos numeriu), NMA atsirado ne tik teisė, tačiau ir pareiga priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Priešingu atveju, Paraiškos vertinimo administracinė procedūra nebūtų pabaigta jokiu administraciniu aktu (sprendimu).

21. Teismas nei fakto, nei teisės taikymo prasme nepagrįstais vertintino pareiškėjo argumentus, kad NMA už tą patį pažeidimą pareiškėjui taiko pakartotinę sankciją. Teismas nurodė, kad teismui panaikinus ankstesnį NMA sprendimą, administracinė procedūra užbaigta tik šioje administracinėje byloje skundžiamu sprendimu. Taigi, neegzistuoja joks kitas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo už šioje byloje nagrinėjamus pažeidimus pareiškėjui būtų buvę pritaikytos sankcijos (ABTĮ 94 str.).

22. Teismas, patikrinęs skundžiamą sprendimą, nustatė, kad jis grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: ŽŪIKVC duomenimis pareiškėjas deklaravo didesnį plotą nei buvo nustatytas KŽS, pareiškėjas laikė tris neregistruotas kiaules, penkios pareiškėjo laikomos karvės rastos be abiejų ausų įsagų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir / arba įrodymų, jog skundžiamame sprendime nurodytos NMA nustatytos faktinės aplinkybės neatitiktų realios situacijos.

23. Teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, jog skundžiamame sprendime išvardinti teisės aktai būtų buvę aiškinami ir taikomi netinkamai ir / arba būtų buvę taikomi ne tie teisės aktai ir / arba būtų buvę nepritaikyti tie teisės aktai, kurių taikymą lemtų Paraiškos vertinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės.

24. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, darė išvadą, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pritaikytų teisės normų hipotezes. Nustačius, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo laukus NMA teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui 21 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją už nepakartotinį tyčinį valdymo reikalavimų pažeidimą.

25. Teismas vertino, kad NMA 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. BR6-265 yra teisėtas, pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintų aktų panaikinimo pagrindų.

26. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis viešosios atsakomybės sąlygas, Europos Tarybos Rekomendacijoje Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ įtvirtintu principu, nurodė, kad dėl pareiškėjo argumento, jog jis dėl NMA veiksmų turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018. Teismas, konstatavęs, jog NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. BR6-2674646 neatitinka VAĮ 8 straipsnio akto turiniui keliamų reikalavimų ir jį panaikinęs, pareiškėjui priteisė iš NMA 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.

27. Teismas, akcentuodamas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinės žalos sampratą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimus neturtinės žalos kriterijų atlyginimo aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo specifikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei vertindamas skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą, susietą su ABTĮ 16 straipsnio nuostatų pažeidimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimu, akcentavo, kad vykdydama nurodytą teismo sprendimą, NMA turėjo pareigą priimti administracinį sprendimą dėl Paraiškos. Tai, jog buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas. Jokių kitų teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir interesai sietini su Paraiškos vertinimo administracine procedūra ir joje priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nors anksčiau teismas yra pripažinęs NMA sprendimo neteisėtumą, tačiau neteisėti NMA veiksmai buvo išskirtinai formalaus pobūdžio. Jau anksčiau, NMA, priimdama išsamų sprendimą (antrą ta pačia data ir tuo pačiu registracijos numeriu, ką teismas ir pripažino neteisėtu) atskleidė pareiškėjui taikomų sankcijų faktinius ir teisinius pagrindus. Šioje byloje skundžiamas sprendimas, kaip vieningas dokumentas, taip pat priimtas tų pačių faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų pagrindu, kurių pareiškėjas, beje, nei pirmuoju teisminio ginčo atveju, nei šioje byloje, nekvestionuoja, kas leidžia daryti išvadą, jog galutinis Paraiškos vertinimo administracinėje procedūroje priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas NMA neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, nenustatė.

29. Teismas pabrėžė, kad nors anksčiau Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatuoti formalaus pobūdžio NMA neteisėti veiksmai lėmė ilgiau užsitęsusią administracinę procedūrą, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste, kai buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas, nors pareiškėjui ir nepalankus, administracinis sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad NMA neteisėti veiksmai priimant 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2674646 nenulėmė negrįžtamo pobūdžio neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo tokio intensyvumo, kad nulemtų materialiai atlygintinos neturtinės žalos pareiškėjui susidarymą. Todėl teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

30. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, atmetė ir jo prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog nepagrįsti yra skundo argumentai, kad NMA už tą patį pažeidimą pareiškėjui taikė pakartotinę sankciją. Pareiškėjo teigimu, ši išvada prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir gero administravimo principams bei pažeidžia Konstitucijos 109 straipsnį. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu pripažino, kad NMA 2018 m. kovo 23 d. priimti sprendimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, tačiau neįpareigojo NMA atlikti administracinės procedūros veiksmų dėl Paraiškos. Nepaisant to, NMA priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo pagrindu, t. y. nurodant melagingą pagrindą. Ši aplinkybė suponuoja NMA skundžiamo sprendimo neteisėtumą, prieštaravimą Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 daliai.

33. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byla išnagrinėta šališkai, neatskleidus bylos esmės, neatsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu pripažino, kad NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. BR6-2674656 ir jį detalizuojantis tos pačios datos sprendimas, kuris yra identiškas NMA skundžiamam sprendimui nagrinėjamoje byloje, priimti pažeidžiant viešojo administravimo principą. Todėl skundžiamo teismo sprendimo išvados yra prieštaraujančios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendime padarytoms išvadoms dėl to paties individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad po NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimų priėmimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo įsiteisėjimo nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios NMA nebuvo žinomos Paraiškos administravimo bei nustatytų pažeidimų tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimų nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame NMA sprendime nurodytose teisės aktuose nenumatyta jokia galimybė NMA priimti naujus sprendimus dėl sankcijų taikymo, jeigu tokie sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka vieną kartą jau buvo panaikinti. Todėl NMA neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo priimti skundžiamo sprendimo, nes sankcijas NMA jau buvo pritaikiusi 2018 m. kovo 23 d. sprendimais, kurie panaikinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimu.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinė procedūra buvo baigta 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimui, po kurio, nesant teismo įpareigojimo, išnyko bet kokios teisinės ir faktinės prielaidos NMA priimti naują individualų teisės aktą dėl Paraiškos ir NMA privalėjo išmokėti pareiškėjui pritaikytos sankcijos 3 976,28 Eur dydžio paramą. Todėl teisiniu reglamentavimu nepagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog teismui panaikinus NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimus, NMA atsirado ne tik teisė, tačiau ir pareiga priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

36. Pareiškėjas, vadovaudamasis principu, kad niekas už tą patį teisės pažeidimą negali būti baudžiamas antrą kartą, pažymi, jog skundžiamu NMA sprendimu jam buvo pritaikytos sankcijos dėl tų pačių aplinkybių, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimu panaikintuose sprendimuose. Todėl skundžiamame teismo sprendime daroma išvada dėl NMA sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai. Nagrinėjamu atveju NMA veiksmai priimant skundžiamą sprendimą turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas ir biurokratizmas.

37. Pareiškėjas, pabrėždamas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą, akcentuoja, kad NMA priėmė net tris sprendimus taikyti pareiškėjui sankcijas dėl Paraiškos. Pareiškėjas iki šiol nėra atgavęs jam priklausančios išmokos dalies. Dėl jau kurį laiką besitęsiančių neteisėtų NMA veiksmų patiria nusivylimą valstybės institucijomis, susilpnėjo pasitikėjimas savimi, dėl negautų lėšų negalėjo vykdyti ūkinės veiklos visa apimtimi. Taip pat dėl neteisėtų NMA veiksmų patiria dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškia pažeminimu.

38. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie leistų suabejoti skundžiamo NMA sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekelia klausimo ir dėl teisės aktų, nurodytų skundžiamame NMA sprendime, taikymo. Pareiškėjas savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia vieninteliu aspektu, t. y. netinkamu teismo sprendimo vykdymu.

40. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjęs 2018 m. liepos 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 suponuoja NMA pareigą pareiškėjui išmokėti pinigus. Atsakovo teigimu, NMA pagal jai suteiktą kompetenciją tinkamai įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 kėlė tik skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams klausimą, teismas šioje byloje nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjui paskirtų sankcijų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas pabrėžia, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio.

41. Atsakovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamą sprendimą NMA priėmė nesant Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimo, akcentuoja, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimu panaikinus NMA 2018 m. kovo 23 d. sprendimą dėl jo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, NMA atsirado ne tik teisė, tačiau ir pareiga priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Priešingu atveju, pareiškėjo Paraiškos vertinimo administracinė procedūra nebūtų pabaigta jokiu administraciniu aktu.

42. Atsakovas pažymi, kad skundžiamu sprendimu sankcija pareiškėjui skirta pagrįstai, vadovaujantis atliktų patikrinimų aktais, kurie yra galiojantis ir nenuginčyti.

43. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes NMA, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą, neatliko jokių veiksmų, kurie draudžia įstatymai.

44. Atsakovas nurodo, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė Paraišką, negali būti traktuojama kaip sukurianti pareiškėjui teisėtą lūkestį gauti visą galimą paramą pagal Paraišką. Reali žala, kurią pareiškėjas skundo argumentais įrodinėja patyręs, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta. Prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėjo nurodytos galimai gautinos pajamos iš Paraiškos yra tik hipotetinės ir tai galimai būtų buvę gautos, jei Paraiškoje deklaruoti duomenys būtų atitikę visus paramos skyrimo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nepatyrė jokios realios žalos, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi nėra visų sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji atsakomybė. Neteisėti NMA veiksmai nekonstatuotini.

45. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas yra detalus, išsamus, jame pateikta faktinė ir aktualių teisės aktų analizė, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. BR6-265 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad skundžiamas NMA sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, taip pat nepagrįstas skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

48. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad NMA neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą sprendimą bei priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjui buvo skirta pakartotinė sankcija. Pareiškėjo vertinimu, byla išnagrinėta šališkai, neatskleidus bylos esmės, neatsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl NMA neteisėtų veiksmų vykdant administracinę procedūrą pagal Paraišką patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis.

50. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad NMA neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą sprendimą, nes, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 pripažindamas prieštaraujančiais Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai administracinės procedūros metu pagal Paraišką NMA 2018 m. kovo 23 d. priimtus sprendimus, neįpareigojo NMA atlikti administracinės procedūros veiksmų dėl Paraiškos. Todėl NMA privalėjo išmokėti pareiškėjui paramą, o ne skirti sankciją pakartotinai.

51. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-2656-968/2018 bei šios bylos medžiaga, nustatė, kad NMA, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. pateiktą Paraišką, 2018 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2674646 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie paskirtą paramą ir sankciją, išaiškinant šio sprendimo apskundimo teisę. Taip pat šiame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą, o gautą išsamų sprendimą turi teisę skųsti.

Pareiškėjui 2018 m. balandžio 12 d. pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646 panaikinimo, NMA 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjui pateikė dar vieną 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2674646 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame buvo detaliai aprašytos pagal Paraišką taikytų sankcijų aplinkybės, išdėstytas teisinis reglamentavimas (toliau – ir Išsamus sprendimas), kuriame taip pat buvo išaiškinta Išsamaus sprendimo apskundimo tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjui išaiškino teisę paduoti teismui patikslintą skundą dėl Išsamaus sprendimo. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsisakė teikti patikslintą skundą. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2656-968/2018 apibrėžė skundo dalyką – 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646 teisėtumas ir pagrįstumas bei vertino tik tai, ar šis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir ar NMA, dėl to paties dalyko priimdama tiek 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2674646, tiek Išsamų sprendimą, nepažeidė iš gero administravimo principų kylančių imperatyvų.

Teismas, įvertinęs 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646 turinį, sprendė, kad šis sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nes teisiniai ir faktiniai šio sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, todėl jį panaikino. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju tuo pačiu klausimu buvo priimti du individualūs administraciniai aktai – 2018 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. BR6-2674646 ir Išsamus sprendimas, jie užregistruoti tą pačią dieną (nors kaip nustatyta Išsamus sprendimas priimtas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646 panaikinimo ir apie tai tapo žinoma NMA), jiems suteiktas tas pats registracijos numeris, nors 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. BR6-2674646 ir Išsamaus sprendimo turinys iš esmės skiriasi, ir tai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad priimant šiuos sprendimus buvo pažeistas gero administravimo principas.

52. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad administracinėje procedūroje pagal pareiškėjo Paraišką buvo priimtas Išsamus sprendimas, kuris nėra nuginčytas ar panaikintas. Nagrinėjamu atveju skundžiamas NMA 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. BR6-265 yra antras galiojantis dėl to paties dalyko toje pačioje administracinėje procedūroje priimtas sprendimas.

53. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

54. NMA yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris, inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. NMA, kaip viešojo administravimo subjektui, ir jos priimamiems sprendimams taikomi VAĮ reikalavimai. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo.

55. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

56. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas pažeidęs šį draudimą rizikuoja, kad vienas iš sprendimų bus neteisėtas, nes juo galimai bus pažeisti minėti VAĮ reikalavimai. Darytina išvada, kad tokiais atvejais, kai administracinės procedūros rezultate yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po „pirmojo“ sprendimo priėmimo, nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama priimti iš administracinės procedūros kylančius sprendimus.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas NMA 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. BR6-265 buvo priimtas pažeidžiant minėtus VAĮ reikalavimus, esant galiojančiam ir nepanaikintam Išsamiam sprendimui, todėl naikintinas.

58. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimui, NMA privalėjo išmokėti pareiškėjui pritaikytos sankcijos dydžio paramą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėje procedūroje pagal pareiškėjo Paraišką yra priimtas Išsamus sprendimas, kuris nėra nuginčytas ir panaikintas, todėl sukuria pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes.

59. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia NMA kurį laiką besitęsiančiais neteisėtais veiksmais, administruojant jo Paraišką ir dėl to sukeltais nepatogumais.

60. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

61. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Byloje nustatyti NMA neteisėti veiksmai priimant skundžiamą sprendimą nurodyto teisinio reglamentavimo prasme.

62. Tačiau sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

63. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

64. Pareiškėjas iš esmės nei nurodė, nei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl aptartų NMA neteisėtų veiksmų atsirado CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su NMA neteisėtais veiksmais jam trimis sprendimais tuo pačiu klausimu skiriant sankcijas dėl Paraiškos ir dėl tokiu veiksmų užsitęsusios administracinės procedūros, kurios rezultate jis nėra atgavęs jam priklausančios išmokos dalies. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas NMA 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. BR6-265 panaikintas formaliu pagrindu, t. y. priimtas nesilaikant VAĮ reikalavimų, jau esant priimtam Išsamiam sprendimui. Kaip nustatyta NMA, priimdama Išsamų sprendimą, atskleidė pareiškėjui taikomų sankcijų faktinius ir teisinius pagrindus. Pareiškėjas teise apskųsti Išsamų sprendimą, įvertinus tai, kad jis kaip ir 2018 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. BR6-2674646 buvo priimtas tuo pačiu klausimu ir yra jam analogiškas, nepasinaudojo. Nurodytos aplinkybės suponuoja ir tai, kad teisinis neapibrėžtumas procedūroje ir pati procedūra užsitęsė ir dėl pareiškėjo, atstovaujamo profesionalaus teisininko, neatidumo. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo užsitęsusios administracinės procedūros pagrindu ir dėl to patirtų nepatogumų atmestinas.

65. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant NMA 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. BR6-265, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinant.

66. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

67. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

68. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas byloje patyrė išlaidas pagal 2018 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartį. 2018 m. rugsėjo 20 d. Sąskaitos faktūros Serija APK Nr. 315 ir mokėjimo kvitų duomenimis už skundo parengimą pareiškėjas jį atstovaujančiam advokatui sumokėjo 500 Eur, o už skundo teismui pateikimą 23,05 žyminio mokesčio. 2019 m. gegužės 16 d. Sąskaitos faktūros Serija APK Nr. 357 ir 2019 m. gegužės 16 d. Lėšų pervedimo nurodymo Nr. 323 duomenimis už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas jį atstovaujančiam advokatui sumokėjo 800 Eur, o už apeliacinio skundo teismui pateikimą 11,25 Eur žyminio mokesčio.

69. Pareiškėjo prašomos priteisti patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), taikant 8.2 ir 8.10 punktuose nustatytus koeficientus, maksimalių dydžių. Tačiau Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į atitinkamus kriterijus. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai.

70. Prašomas priteisti atstovavimo išlaidas įvertinus ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad 700 Eur pareiškėjui iš atsakovo priteistina atstovavimo išlaidų suma yra adekvati, atitinkanti racionalumo ir protingumo kriterijus. Todėl pareiškėjui priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti ir 34,30 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 734,30 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. BR6-265 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo bei skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, o reikalavimą dėl 600 Eur neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Pareiškėjui V. M. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 734,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje pareiškėjo V. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan