2026-05-27 Nr. AB-11101-3-62-3-00691-2026-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1138-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00691-2026-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gasta“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. R2-1146 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V-105 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. R2-1461 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“; 4) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą pakartotinai spręsti dėl patikslintos Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projekto parengimo, suderinimo bei pateikimo tvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. R2-1146 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“, Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-105 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ bei Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. R2-1461 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ galiojimą. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, bus sukurtos teisinės pasekmės, kurios sukels jam didelę žalą, o būsimo teismo sprendimo vykdymas bus beprasmis, kadangi skundžiamų sprendimų pagrindu bus sukurti neapibrėžtą adresatų ratą saistantys norminiai teisės aktai, pagal kuriuos tretieji asmenys galės įgyti teises ir pareigas bei bus formuojami trečiųjų asmenų lūkesčiai, taip pat patirs milijonus eurų siekiančius nuostolius bei negaus planuojamo pelno dėl draudimo eksploatuoti naują karjero dalį, kurio eksploatavimas teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintas su visomis atsakingomis valstybės institucijomis. Pareiškėjas pastebėjo, kad, nesustabdžius aktų galiojimo, per bylos nagrinėjimo laiką tretieji asmenys galbūt įgis daug teisių ir pareigų bei lūkesčių dėl ginčo Gariūnų karjero, o pareiškėjas negalės vykdyti savo ūkinės veiklos, taip pat gali būti panaikinta teisė išgauti iškasenas konkrečioje teritorijoje. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų inicijuojamos kitos bylos, susijusios su šiuo ginču ir juo kilusios žalos atlyginimu.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodydama, jog valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Valstybinės miškų tarnybos parengtame Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės miškų plotų schemos projekte buvo paliktas pareiškėjo nurodytas 11 ha miško žemės plotas kaip valstybinės reikšmės miškas, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo skunde pateikti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų ir tai, kad tretieji asmenys galbūt įgis daug teisių ir pareigų bei lūkesčių dėl ginčo Gariūnų karjero. Valstybinės miškų tarnybos parengtame Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės miškų plotų schemos projekte, be kita ko, yra suprojektuoti ir miško žemės išbraukimai iš valstybinės reikšmės miško žemės plotų tenkinant viešąjį interesą. Pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjo prašymas grindžiamas tik prielaidomis, net abstrakčiai nenurodant galimų neatitaisomų arba sunkiai atitaisomų didelių žalų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog jis patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, jeigu ginčijami sprendimai nebus sustabdyti, kol byla nagrinėjama teisme.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginys, jog jis patirs milijonus eurų siekiančius nuostolius bei negaus planuojamo pelno dėl draudimo eksploatuoti naują karjero dalį, kurios eksploatavimas teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintas su visomis atsakingomis valstybės institucijomis, yra nukreiptas į ateitį ir grindžiamas prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, jog būtina imtis pareiškėjo nurodomos priemonės tam, jog būtų užtikrinti pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai, ir kad, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Įvertinęs išdėstytų argumentų visumą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šios priemonės taikymas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje plačiai neaptarė skundo ir jo reikalavimų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, tačiau nurodė, jog pareiškėjo skundas iš esmės atitinka ABTĮ reikalavimus, todėl priimtinas. Teismas skundžiama nutartimi nenustatęs, jog skundas neatitinka prima facie pagrįstumo reikalavimų bei priėmęs skundą nagrinėjimui byloje, iš esmės patvirtino skundo prima facie pagrįstumą. Nepaisant to, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga – neva neegzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kilsianti žala yra/bus neatitaisoma, neva pareiškėjo nurodoma patirtina žala yra grindžiama prielaidomis.

2. Pagrindinė patiriamos didelės žalos / sprendimo negalėjimo įvykdyti priežastis – nestabdžius administracinių sprendimų galiojimo, bus prarastas itin ilgas, nuo 2021–2022 m. tebesitęsiantis administracinių procedūrų dėl Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio teritorijai priklausančio žemės sklypo „išmiškinimo“ laikotarpis. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šiai dienai pasiektas rezultatas bus iš esmės prarastas ir administracinės procedūros turės būti atliekamos pakartotinai.

3. Pareiškėjo pagrindinė veikla yra smėlio ir žvyro karjero eksploatavimas ir karjero gaminių pardavimas Lietuvos rinkoje. Pareiškėjas savo veiklą vykdo nuo 1994 metų ir atitinkamomis dalimis (išeksploatavus vieną teritorijos dalį bei ją sutvarkius – persikeliama į kitą teritoriją) eksploatuoja Gariūnų smėlio ir žvyro karjerą. Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio teritorijai yra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai bei suformuotas 10,9955 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas – kita, naudingųjų iškasenų teritorijos. Žemės sklypas, kurio paskirtis yra naudingųjų iškasenų teritorijos, ir kuriuo pareiškėjas siekia naudotis pagal tikslinę paskirtį, yra priklausantis valstybinės reikšmės miško plotui. Taigi, Žemės sklypas turi būti pašalinamas iš miškų kadastro.

4. Ginčijamų aktų galiojimo stabdymo netaikymas reikšmingai apsunkintų pareiškėjo ūkinę veiklą, dėl to gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala: pareiškėjo skundo teikimo momentu pasiektas rezultatas iš naujo atliekant administracines procedūras dėl Žemės sklypo „išmiškinimo“ bus sunkiai atitaisomas. Viena vertus, byloje priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą, pareiškėjas jau bus praradęs apie 5 metus trukusių įvairių administracinių procedūrų dėl Žemės sklypo „išmiškinimo“ suderinimo rezultatą. Todėl pareiškėjas bus priverstas jau vykdytas administracines procedūras pradėti iš naujo. Kita vertus, kadangi administraciniais sprendimais bus patvirtinta pareiškėjo interesų neatitinkanti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema bei turint omenyje ir byloje kilusį ginčą, kyla akivaizdžių abejonių, ar teigiamas rezultatas iš kompetentingų institucijų vykdant pakartotines administracines procedūras dėl Žemės sklypo „išmiškinimo“ apskritai būtų įmanomas pasiekti.

5. Administracinėje byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. galiojant administraciniams sprendimams, būtent nauja schema, pagal kurią pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai, bus teikiama tvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kaip rengimo organizatoriui. Tokiu būdu bus užbaigiamos Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūros. Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo, kuris bus priimtas naujos schemos pagrindu, bus norminis teisės aktas, kurio pareiškėjas negalės ginčyti teismui tiesiogiai. Todėl, esant priimtam norminiam teisės aktui, byloje priimtas sprendimas nebus įmanomas vykdyti. Pareiškėjui taps neįmanoma pasiekti Žemės sklypo „išmiškinimo“ rezultato, jeigu Vyriausybėje bus patvirtinta naujoji schema.

6. Teismas taip pat netinkamai vertino ir pareiškėjo patiriamus finansinius nuostolius dėl administracinių sprendimų galiojimo nestabdymo. Pareiškėjo skunde nurodyti duomenys apie planuojamą ūkinę veiklą ir iš veiklos gautinas pajamas yra pagrįsti konkrečiais apskaičiavimais. Pagrindinė veikla yra smėlio ir žvyro karjero eksploatavimas ir karjero gaminių pardavimas Lietuvos rinkoje. Nesustabdžius ginčijamų administracinių sprendimų galiojimo, pareiškėjas patirs milijonus eurų siekiančius nuostolius bei negaus planuojamo pelno dėl draudimo eksploatuoti naują karjero dalį (Žemės sklypą), kurios eksploatavimas teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintas su visomis atsakingomis (kompetentingomis) valstybės institucijomis: Žemės sklypo teritorijoje esantis, apie 11 ha dydžio naudingųjų iškasenų telkinys išeksploatuotinas per 6 (šešis) metus, o planuotas naudingųjų iškasenų kiekis – 1 465 000 m3 (apie 250 000 m3 per metus). Iš 1 (vieno) m3 naudingųjų iškasenų pardavimo Bendrovė gauna bent 3,12 Eur pelno, todėl bendras, pareiškėjo negautas pelnas viršys bent 4,5 mln. Eur. Atsakovui šios aplinkybės buvo nurodytos 2026 m. vasario 19 d. rašte.

7. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjui dėl ginčijamų aktų negalint tęsti ūkinės veiklos, pareiškėjas privalės veiklą stabdyti, kas lemtų darbuotojų atleidimą, naudingųjų iškasenų gavybos technikos pardavimą. Būtent šioje veikloje naudojamos technikos pardavimas yra itin apsunkintas – didžiąja dalimi, tokio pobūdžio technika yra stacionari, technikos negalima perkelti arba jos perkėlimas reikalautų neproporcingai didelių kaštų. Juolab, rinkoje poreikis technikos pardavimui yra itin siauras. Galiausiai, išpardavus techniką ir byloje pareiškėjui sulaukus teigiamo sprendimo, pareiškėjas būtų priverstas vėl ieškoti ir įsigyti minimą techniką. Taigi pareiškėjas iš esmės turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką. Taip pat šių aplinkybių visuma galbūt lemtų ir pareiškėjo nemokumą.

8. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog Gariūnų smėlio ir žvyro karjeras yra itin svarbus naudingųjų iškasenų gavybos objektas pačiai valstybei, todėl pareiškėjo tolimesnės ūkinės veiklos išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs ir su viešuoju interesu. Pareiškėjo karjere išgaunamos naudingosios iškasenos yra ir bus naudojamos valstybės vystomų strateginių objektų statybose: statomiems viadukams, keliams, kariniams miesteliams, poligonams ir kitiems svarbiems objektams. Tokiu atveju valstybė bus priversta patirti didesnius kaštus naudingųjų iškasenų transportavimui iš kitų karjerų Lietuvoje ar importuoti šias iškasenas iš kitų valstybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. R2-1146 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“, Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-105 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ bei Valstybinės miškų tarnybos 2026 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. R2-1461 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, jog būtina imtis pareiškėjo nurodomos priemonės tam, kad būtų užtikrinti pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai, ir kad, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Pareiškėjas, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas, iš esmės teigia, jog jis įrodė visas sąlygas, reikalingas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, juo labiau, kad prašoma stabdyti skundžiamus aktus ne tik pareiškėjo ginčo teritorijos dalyje, o visa apimtimi.

Tikrinamu atveju pareiškėjo prašoma priemone reikalavimams užtikrinti pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdytas ginčijamų Valstybinės miškų tarnybos administracinių aktų galiojimas. Pareiškėjo teigimu, Žemės sklypas, kurio paskirtis yra naudingųjų iškasenų teritorijos, ir kuriuo pareiškėjas siekia naudotis pagal tikslinę paskirtį, yra priklausantis valstybinės reikšmės miško plotui; nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, pareiškėjas patirs milijonus eurų siekiančius nuostolius bei negaus planuojamo pelno dėl draudimo eksploatuoti naują karjero dalį (Žemės sklypą), kurios eksploatavimas teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintas su visomis atsakingomis (kompetentingomis) valstybės institucijomis; taip pat bus prarastas itin ilgas, nuo 2021–2022 m. tebesitęsiantis administracinių procedūrų dėl Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio teritorijai priklausančio žemės sklypo „išmiškinimo“ laikotarpis; pareiškėjui taps neįmanoma pasiekti Žemės sklypo „išmiškinimo“ rezultato, jeigu Vyriausybėje bus patvirtinta naujoji schema.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį ir apimtį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjo argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Nors pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamų aktų nesustabdymo, tačiau pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjamu atveju įrodymai byloje nepagrindžia pareiškėjo įvardintų pasekmių priežasties ir neįvertina Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų įrodymų.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė į bylą įrodymus, kad ji suderino 2026 m. sausio 21 d. atsakovo raštu Nr. R2-297 pateiktą parengtą Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą (jame nurodyta „10,995 ha“ teritorija, įvardinta 14.6 punkte), t. y. Administracija 2026 m. vasario 2 d. raštu Nr. A51-21333/26 nurodė, kad parengtą Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą derina be pastabų. Tačiau byloje ginčijamu klausimu į 2026 m. vasario 20 d. atsakovo raštą Nr. R2-880, Administracija 2026 m. kovo 6 d. raštu Nr. A51-41091/26 atsakė, kad derinimui pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos sprendiniai dėl teritorijos, esančios Parudaminos girininkijoje (kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)), Pakeitimo projekte pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijai, išdėstytai 2024 m. birželio 14 d. sprendime Nr. A51-89678/24(3.3.15.4E-PAS) „Dėl miško ploto schemų derinimo“. Minimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimo galiojimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10112-473/2025. Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Administracija nurodė, kad Įsakymo 2 punkte yra klaidingai nurodyta, kad teikiama derinti Nauja schema yra „suderinta“ derinančiųjų subjektų, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija Naujos schemos nederino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus įrodymus, nurodęs individualaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių Valstybinės miškų tarnybos ginčijamų aktų vykdymas padarys jam neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonės reikalavimui užtikrinti. Pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais bei deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo spręsti, kad po teismo sprendimo šalių grąžinimas į buvusią padėtį nebus įmanomas (nebeįgyvendinamas). Pareiškėjas neįrodė, kad tuo atveju, jeigu ginčijami aktai būtų panaikinti, pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis