7c71f2dd-111c-460c-8f59-bdfa2422bc4f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4294-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-01894-2016-5                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3..;15.2.3.2.;21.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiškėjui D.

M.nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 52000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2013 m. spalio mėn. kalėjo PravieniÅ¡kių PN-AK 7 bÅ«rio 73 brigadoje, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ . Tvirtino, kad Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo 28-32 nuteistieji, jos gyvenamasis plotas buvo 40-50 kv.m., be to dalį jo užėmė baldai, todėl vienam asmeniui teko 1 kv.m. gyvenamojo ploto. Dėl vietos trÅ«kumo, jis negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti ar sėdėti.

Nurodė, kad dėl netinkamo gyvenamosios patalpos apÅ¡vietimo negalėjo raÅ¡yti ir skaityti, toks apÅ¡vietimas kenkė jo regėjimui. Gyvenamojoje patalpoje nerÅ«kantys nuteistieji buvo laikomi su rÅ«kančiais, dėl ko buvo žeminamas jo, kaip nerÅ«kančio asmens, orumas, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. PravieniÅ¡kių PN-AK 7 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo 6 klozetai, jie nebuvo atitverti, todėl, atlikdamas gamtinius reikalus, jausdavo pažeminimÄ , trÅ«ko privatumo, sanitarinio mazgo praustuvai buvo supuvę, sulūžę. 7 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelis buvo mažas, todėl jam nebuvo užtikrinta galimybė judėti ne tik gyvenamojoje patalpoje, bet ir kieme. 2013 m. spalio mėnesį pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į drausmės bÅ«rį – 2 lokalinio sektoriaus 3 bÅ«rį, kur buvo laikomas su dar 8 asmenimis, todėl laisvo ploto jam teko 0,7 kv.m. Vėliau buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas, kuriose kalėjo iki išėjimo į laisvę.

Tvirtino, kad kamerų tipo patalpų kamerose trÅ«ko gyvenamojo ploto, jose buvo didelė drėgmė, Å¡alta. Kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas laiko nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis, žeminančiomis jo garbę ir orumÄ . Nurodė, kad, kalėdamas tokiomis sÄ lygomis, jis buvo gniuždomas psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai, tokio kalinimo pasekmes jaučia iki dabar, nes yra sutrikęs miegas, bendravimas su žmonėmis, nepasitiki savimi, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 52000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

PraÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ . Nurodė, kad apie teisių pažeidimus sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 30 d., analizuodamas įstatymus ir kitus teisės aktus. PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjo neinformavo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, be to, tyčia veikė taip, kad pareiÅ¡kėjas nesužinotų apie teisių pažeidimus, nes bibliotekoje reikalingų teisės aktų nebÅ«davo arba jie buvo tyčia slepiami. Pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje senaties terminas nėra nustatytas, todėl negali bÅ«ti taikomas ir nacionalinė teisėje.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-20 ) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK kalėjo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. PareiÅ¡kėjo kalėjimo metu teisės aktuose nustatyta minimali vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl jo galimybė dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama. PareiÅ¡kėjas galėjo judėti lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan.

Nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė pareiÅ¡kėjo elgesys ir jo paties valia, nes, žinodamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jų nesilaikė. GyvenamÄ sias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, todėl pelėsis, neÅ¡vara patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo sÄ lygoti paties pareiÅ¡kėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkytis. Apie kitų nuteistųjų netinkamai tvarkomas patalpas pareiÅ¡kėjas galėjo informuoti bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , tačiau to nepadarė.

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, nes Å¡ilumos tiekimas yra centralizuotas. Gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais), sanitariniai mazgai kamerose įrengti pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pataisos namuose rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose yra draudžiama, bÅ«rių kiemuose įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos. Uždarosios zonos kamerose rÅ«kantys asmenys skiriami į kameras su rÅ«kančiais ir atvirkščiai.

Pageidavimas dėl laikymo su rÅ«kančiais ar nerÅ«kančiais asmenimis turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas raÅ¡tu. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose reikalavimus pataisos namų įrangai, pasivaikščiojimo kiemų dydis nėra nustatytas, todėl argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemo dydžio yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas per bausmės atlikimo laikÄ Ä¯ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos, nuolatinio streso ar pastovios nervinės įtampos, susijusios su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, neatžymėta. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkinamas iÅ¡ daliesNagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobÅ«dį, į skunde nurodytus pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę suvokti, jog jo teisės yra galimai pažeidžiamos.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2016 m. rugsėjo 20 d. (b.l. 9), todėl praleido terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ grindžia aplinkybe, jog nežinojo apie savo pažeidžiamas teises, nes atsakovo atstovas neteikė jam informacijos apie jo teises, neleido susipažinti su nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat nurodė, kad senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes toks terminas nėra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, ne kartÄ yra pažymėta, jog termino praleidimo priežastis – tai, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ nežinojo, nėra pakankama priežastis šį terminÄ atnaujinti (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015).

Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , nes neturėjo galimybės at jam buvo sudaromos kliÅ«tys susipažinti su aktualiu teisiniu reglamentavimu.BÅ«tina pažymėti, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta objektyviai sutrukdžiusia pareiÅ¡kėjui paduoti skundÄ teismui ir tuo aspektu, jog senaties terminas tokio pobÅ«džio bylose yra pakankamai ilgas, todėl skundÄ teismui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas galėjo paduoti išėjęs į laisvę (2014 m. rugsėjo 26 d.), kur galėjo susipažinti su vieÅ¡ai paskalbtais nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau į teismÄ Â dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik po beveik dviejų metų nuo išėjimo į laisvę dienos.Atmesdamas pareiÅ¡kėjo teiginį, kad Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokių senaties terminų jame numatytiems pažeidimams, teismas pažymi, kad Konvencijos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.); kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinės valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ); kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams); kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ).

Pažymėtina, kad iÅ¡vardintų nuostatų kontekste dėl ieÅ¡kinio senaties nustatymo EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (1996 m. spalio 22 d. sprendimas Stubbings prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).Vadinasi, ir nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi bÅ«ti taikomos nacionalinės teisės normos, tame tarpe – ir reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai dėl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties laikytini nepagrįstais.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios ir savaime negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. ar 3,6 kv.m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Atsakovo atstovo į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 7 bÅ«rio 73 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 56,99 kv.m., joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,16 kv.m. (b.l.38-39). 2013 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,38 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui Å¡ioje kameroje teko 4 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.36-37).Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kėjas gyveno karantino patalpoje Nr. II, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų, kameros plotas – 36,73 kv.m., todėl vienam nuteistajam teko 3,67 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 36-37).Nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 16 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 15, kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos, kameros plotas – 8,58 kv.m., Å¡ioje kameroje vienam nuteistajam teko 4,29 kv.m. (b.l. 36-37).Nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kėjas gyveno kameroje Nr. 11, kurios gyvenamasis plotas yra 7,61 kv.m., joje įrengta viena gyvenamoji vieta, todėl joje kalinčiam asmeniui teko 7,61 kv.m. (b.l. 36-37).Nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. liepos 15 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas 16,38 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4 kv.m. gyvenamojo ploto.Laikotarpiais nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. , nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 12, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, jos plotas 16,38 kv.m., todėl vienam asmeniui teko 4 kv.m. gyvenamojo ploto.Nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 10, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, kameros plotas - 15,66 kv.m., todėl vienam asmeniui teko 3,9 kv.m. gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas ginčo laikotarpiu, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui, vertinamuoju laikotarpiu kalint PravieniÅ¡kių PN-AK, nebuvo pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2. punktuose reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl atsakovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste nenustatyti.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su netinkama 7 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų apÅ¡vieta, taip pat drėgme ir žema oro temperatÅ«ra kamerų tipo patalpose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.  Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto nuostatas mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Reikalavimai gyvenamųjų patalpų santykinei oro drėgmei, temperatÅ«rai nustatyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte. Duomenų apie 7 bÅ«rio 73 brigados 4 gyvenamosios patalpos natÅ«raliÄ ir dirbtinę apÅ¡vietÄ bei kamerų, kuriose vertinamuoju laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, oro temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę pareiÅ¡kėjo kalėjimo Å¡iose patalpose metu, į bylÄ nepateikta.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos 7 bÅ«rio 73 brigados 4 gyvenamosios patalpos apÅ¡vietos, kamerų drėgmės, oro temperatÅ«ros nesikreipė, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamos 7 bÅ«rio 73 brigados 4 gyvenamosios patalpos apÅ¡vietos, bei ginčui aktualių kamerų žemos oro temperatÅ«ros ir drėgmės, pareiÅ¡kėjo buvimo Å¡iose gyvenamosiose patalpose laikotarpiais, dėl praėjusio perilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl 7 bÅ«rio 73 brigados 4 gyvenamosios patalpos ir kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, neatitikties Higienos normos HN 76:2010 23 ir 26 punktų reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su per mažu 7 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemeliu.           Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad Å¡iame akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemo plotui nėra reglamentuota, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo laikomos nepagrįstomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 7 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo neatitverti klozetai, kas pažeidė jo privatumÄ .Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Å iuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr. A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI, LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-624/2016).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad tualetai buvo neatitverti sienelėmis, atsakovas nepaneigė Å¡ių teiginių, t. y. nepateikė įrodymų, kad unitazus ar klozetus skiriančios sienelės užtikrino bent minimalų bÅ«tinÄ privatumÄ , todėl konstatuotinas pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas.  PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad jis, kaip nerÅ«kantis asmuo, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvo laikomas su rÅ«kančiais nuteistaisiais, kas žeidė jo orumÄ . Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

 Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PareiÅ¡kėjas nepatiekė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra nerÅ«kantis asmuo, be to, į bylÄ nepatiekta jokių duomenų, kad, esant reglamentuotam draudimui rÅ«kyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kalėjimo su rÅ«kančiais sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų skundęsis PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, prieÅ¡ingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad, talpinant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas, jis sutiko bÅ«ti kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis (b.l. 40-42).Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , PravieniÅ¡kių PN-AK negali bÅ«ti laikomi pažeidę pareiÅ¡kėjo teisę kvėpuoti tabako dÅ«mais neužterÅ¡tu oru.

PravieniÅ¡kių PN-AK į bylÄ pateiktoje 2016 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. 81(2)-645 (b.l.

43) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ yra kreipęsis dėl slogos, perÅ¡alimo, galvos, blauzdų skausmo, maÅ¡alų įkandimo, kontaktinio ir atopinio dermatito, miego sutrikimų, funkcinio žarnyno sutrikimo bei vidurių užkietėjimo. Pažymėta, kad dėl blogų gyvenimo sÄ lygų, įtakojusių jo sveikatos sutrikimus pareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus nesikreipė. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. 73 (1)-169 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl blogų higienos sÄ lygų, gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo psichologų konsultuotas nebuvo (b.l. 44).

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyti fizinės sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje esančių asmenų patiriamų sveikatos sutrikimų, todėl negalimas konstatavimas, kad nurodyti sveikatos sutikimai buvo sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN - AK. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimÄ kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų ( privatumo bendrabučio sanitariniame mazge pažeidimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

D. M. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę ( pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK 7 –bendrabučio 73 brigados 4 miegamojoje patalpoje gyvenamo du mėnesius ir dvi dienas), tačiau neesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡io pažeidimo kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat nenustačius, kad Å¡is pažeidimas turėjo realių padarinių pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                Jolanta Medvedevienė