7c7181ee-a2eb-4bbc-83c4-f3db657c8e8d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-5263-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00701-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 24 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. J., jos atstovei advokatei V. G., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Mariui TamaÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

J. skundÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), atstovaujama advokatės V. G., kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama priteisti jai 811,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities VPK; priteisti iÅ¡ 5% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja patikslino, kad praÅ¡o priteisti 285,69 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. vasario 14 dienÄ TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANRN-122-2020 ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J. už LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ paskyrė 11 Eur baudÄ , už LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ paskyrė 850 Eur baudÄ , už abu administracinius nusižengimus paskyrė galutinę subendrintÄ 850 Eur baudÄ .

PareiÅ¡kėja buvo nubausta už tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. tarp 13.00 val. ir 14.00 val. (duomenys neskebtini) namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vairuodama atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki Å¡alia stovinčios transporto priemonės, kliudė VW Passat ir taip jį apgadino. Taip pat nevykdė reikalavimo po eismo įvykio apie jį nedelsiant praneÅ¡ti nukentėjusiajam, o jeigu jo nėra - policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. PareiÅ¡kėja su nurodytu pažeidimu nesutiko ir padavė skundÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mams. 2020 m. lapkričio 16 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mai priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-24-1048/2020, kuriuo nutarė D. J. skundÄ tenkinti ir panaikino TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje NR. 51-ANR N-122-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. J. atžvilgiu nutraukė. Nagrinėjant pateiktÄ D. J. skundÄ teismo posėdyje nutarimÄ priėmusios institucijos TelÅ¡ių AVPK Akmenės rajono PK atstovė M.

K. paaiÅ¡kino, kad nutarimas D. J. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas remiantis jos 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktu paaiÅ¡kinimu, kuriame Å¡i nurodė savo vairuojamÄ automobilį (duomenys neskebtini) kieme palikusi bÅ«tent 2019 m. gruodžio 22 d. ir juo iÅ¡važiavusi 2019 m. gruodžio 23 d., apžiÅ«ros metu jos vairuojamame automobilyje „VW Passat“ užfiksuotais apgadinimais bei kitais bylos duomenimis. Tačiau ekspertizės metu teismo ekspertams nustačius, kad nukentėjusiosios K. B. ir D. J. vairuojami automobiliai neturėjo jokio kontakto, institucija neprieÅ¡taravo, kad administracinė teisena D.

J. atžvilgiu bÅ«tų nutraukta. Pažymėjo, kad jeigu atsakovė administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK bÅ«tų atlikusi transporto trasologinę ekspertizę, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų suraÅ¡ytas nepagrįstas ir neteisėtas administracinio nusižengimo nutarimas ir pareiÅ¡kėja nebÅ«tų patyrusi turtinės ir neturtinės žalos. Viena iÅ¡ įrodymų rÅ«Å¡ių yra specialisto paaiÅ¡kinimai arba eksperto iÅ¡vada. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 11-24-1048/2020 matyti, kad įvykio liudininkų parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės skyrėsi, todėl administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjančiam pareigÅ«nui, neturinčiam specialių žinių, turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmo.

Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuris iš eismo dalyvių kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti bei eismo dalyvių paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina spręsti dėl specialisto paaiškinimų gavimo ar eksperto skyrimo. Šių procesinių veiksmų pareigūnė neatliko. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 617 straipsnio 1 dalyje ir 569 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. objektyviai nenustačius autoįvykio mechanizmo ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltės), buvo priimtas nutarimas, kuriuo D.

J. buvo nubausta administracine nuobauda. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 16 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų nutarime nustatytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, jog administracinėn atsakomybėn pareiÅ¡kėja D. J. buvo patraukta bei nubausta nepagrįstai. Pripažinus institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjusios administracinio nusižengimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, nes jei nebÅ«tų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė jo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja D. J. turėjo dalyvauti administracinio nusižengimo procese, 2020 m. vasario 14 d. vyko į TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK, kadangi buvo iÅ¡kviesta, jog bÅ«tų įteiktas administracinio nusižengimo nutarimas, turėjo dalyvauti teismo posėdyje (2020 m. birželio 4 d.) bei 2020 m. rugsėjo 4 d. turėjo vykti į Å iaulius į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ vežti apžiÅ«rai savo transporto priemonę, todėl iÅ¡ viso pareiÅ¡kėja D.

J. nedirbo 3 dienas ir dėl to negavo 285,69 Eur pajamų (darbo užmokesčio) kuris turėtų bÅ«tų priteistas iÅ¡ atsakovės. PareiÅ¡kėja dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Ji, siekdama apginti savo teises (nuginčyti nutarimÄ ), turėjo inicijuoti teisminį procesÄ o tai taip pat pareiÅ¡kėjai sukėlė papildomus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, ji to nebÅ«tų patyrusi, jei dėl TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo byloje nebÅ«tų nepagrįstai nubausta administracine bauda, todėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertinÄ 1000 Eur ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities VPK.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarime iÅ¡dėstyti argumentai leidžia teigti, kad TelÅ¡ių aps. VPK Akmenės r. PK 2020 m. vasario 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-122-2020 nesurinkus pakankami įrodymų ir jų tinkamai neįvertinus administracinio nusižengimo teisenos metu, todėl pareigÅ«nė, priėmusi 2020 m. vasario 14 d. nutarimÄ , tikėtina nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėja turtinės žalos atsiradimÄ grindžia tomis aplinkybėmis, kad 3 dienas nedirbo ir negavo pajamų. 2020 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kėja vyko į Akmenės r.

PK, kad būtų įteiktas administracinio nusižengimo nutarimas. Pagal administracinėje nusižengimo medžiagoje esančius duomenis, pareiškėjai 2020 m. vasario 14 d. 10.02 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 10.20 val. surašytas administracinio nusižengimo nutarimas. Akivaizdu, kad pareiškėja 2020 m. vasario 14 d. Akmenės r. PK neužtruko ilgiau kaip 1 val. 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, remiantis Lietuvos teismų elektroninių bylų portalo duomenimis, 2020 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-24-1048/2020 nagrinėjimas teisme truko 21 min. (garso įrašo protokolas). 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja vyko į Šiaulius, vežė transporto priemonę ekspertizei (atsakovas neturi duomenų, kiek truko transporto priemonės apžiūra ekspertizei atlikti).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atlyginti turtinės žalos dydį nėra pagrįstas ir objektyvus, nes tiems veiksmams atlikti, dėl kurių pareiÅ¡kėja nėjo į darbÄ , nebuvo bÅ«tina skirti visÄ darbo dienÄ . ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pagal teismų praktikÄ neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų.

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. PareiÅ¡kėjos D. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ galimai neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų, priteisimo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 dienÄ TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 51- ANRN-122-2020 ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J. už LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ paskyrė 11 Eur baudÄ , už LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ paskyrė 850 Eur baudÄ , už abu administracinius nusižengimus paskyrė galutinę subendrintÄ 850 Eur baudÄ . 2020 m. lapkričio 16 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mai priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-24-1048/2020, kuriuo nutarė D. J. skundÄ tenkinti ir panaikino TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje NR. 51-ANR N-122-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. J. atžvilgiu nutraukė. Kaip atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė atsakovės atstovas, TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarime iÅ¡dėstyti argumentai leidžia teigti, kad TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-122-2020 priimtas nesurinkus pakankami įrodymų ir jų tinkamai neįvertinus administracinio nusižengimo teisenos metu, todėl pareigÅ«nė, priėmusi TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. nutarimÄ , tikėtina nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojÄ nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Å iuo atveju, kaip konstatavo TelÅ¡ių apylinkės teismas, nebuvo surinkti pakankami įrodymai, liudytojų parodymai buvo prieÅ¡taringi, prieÅ¡taravimai administracinio nusižengimo teisenos metu nepaÅ¡alinti pareiÅ¡kėjos D. J. nurodyti liudytojai nebuvo apklausti, kilus klausimams dėl įvykio aplinkybių nebuvo pasitelkta ekspertų pagalba. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ Å¡ių trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu iÅ¡ esmės buvo nustatyti neteisėti pareigÅ«nės, priėmusios TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. nutarimÄ , veiksmai (neveikimas), netinkamai vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Tokie veiksmai suponuoja vieno iÅ¡ atsakomybės elementų – pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimÄ .

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), visiÅ¡kai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.). Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji turėjo dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimo procese, 2020 m. vasario 14 d. vyko į TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK, kadangi buvo iÅ¡kviesta jog bÅ«tų įteiktas administracinio nusižengimo nutarimas, turėjo dalyvauti teismo posėdyje (2020 m. birželio 4 d.) bei 2020 m. rugsėjo 4 d. turėjo vykti į Å iaulius į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ vežti apžiÅ«rai savo transporto priemonę, todėl iÅ¡ viso pareiÅ¡kėja D. J. nedirbo 3 dienas ir dėl to negavo 285,69 Eur pajamų (darbo užmokesčio).

Pateikė teismui Darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijas, patvirtinančias, kad minėtomis dienomis pareiÅ¡kėjai buvo suteikta laisva diena. Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . Protokolas suraÅ¡omas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėja, atvykusi į Akmenės rajono PK, neužtruko ilgiau kaip 1 val., tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja turėjo vykti į Akmenę iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinus atstumÄ bei kelionėje praleistÄ laikÄ , spręstina, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai nurodo, kad dėl protokolo suraÅ¡ymo ji nedirbo visÄ darbo dienÄ , dėl ko už jÄ negavo darbo užmokesčio.

Taip pat pareiÅ¡kėja nedirbo bei negavo darbo užmokesčio už 2020 m. birželio 4 d., kai turėjo vykti į teismo posėdį bei 2020 m. rugsėjo 4 d., kai vyko į Å iaulius į Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ veždama apžiÅ«rai savo transporto priemonę. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad Å¡iems veiksmams atlikti pareiÅ¡kėjai nereikėjo visos darbo dienos. Kaip jau buvo minėta Å¡iame sprendime, pareiÅ¡kėja turėjo vykti tiek į Akmenę, tiek į Å iaulius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono, todėl vertinant atstumus tarp miestų, sutiktina su pareiÅ¡kėja, kad kelionė pirmyn atgal užtrunka apie penkias valandas, todėl ji neturėjo kitos galimybės, kaip praÅ¡yti darbdavio suteikti laisvÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos skundas dėl turtinės 285,69 Eur žalos priteisimo yra pagrįstas, Å¡i suma priteistina pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 1000 Eur neturtinę žalÄ , nurodo, kad dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, siekdama apginti savo teises (nuginčyti nutarimÄ ), turėjo inicijuoti teisminį procesÄ o tai taip pat pareiÅ¡kėjai sukėlė papildomus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013 ir kt.).

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Konkrečiu atveju reikÅ¡minga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų bÅ«ti Å¡alinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas Å¡ias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, turi aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiÅ¡kėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad TelÅ¡ių apylinkės teismui panaikinus TelÅ¡ių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2020 m. vasario 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-122-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. J. atžvilgiu nutraukus pareiÅ¡kėja galėjo patirti tam tikrus nepatogumus bei nukrypimÄ nuo įprastos gyvenimiÅ¡kos veiklos, tačiau atsakovės atstovų padarytÄ pažeidimÄ laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiÅ¡kėjai žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėja tik deklaratyviai paaiÅ¡kino, kad ji patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismo nuomone, vertinamuoju atveju pareiÅ¡kėjos patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokios apimties ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1653-789/2021).

Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant procesines palÅ«kanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja su reikalavimu priteisti žalÄ Ä¯ teismÄ kreipėsi 2021 m. balandžio 6 d., teisme byla iÅ¡kelta priėmus 2021 m. balandžio 14 d. nutartį. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už piniginę prievolę atlyginti 285,69 Eur dydžio turtinę žalÄ nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikta 2021 m. sausio 7 d. atstovavimo sutartis, 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, patvirtinantis, kad pareiÅ¡kėja advokatei V. G. sumokėjo 800 Eur už teisines paslaugas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už skundo parengimÄ gali bÅ«ti priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjos nurodyta 800 Eur suma nevirÅ¡ija rekomendacijose nurodyto dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o Å¡iuo sprendimu patenkintas vienas iÅ¡ dviejų pareiÅ¡kėjos reikalavimų, pareiÅ¡kėjai priteistina 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti kelionės iÅ¡laidas. Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nenustačius tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės iÅ¡laidos nepriteistinos (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2525-662/2021). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos atstovė į teismÄ vyko ne teismo iniciatyva. Byloje taip pat neįrodyta, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo ar buvo kitas iÅ¡skirtinis atvejis, dėl ko advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas.

Nenustačius tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos D. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai D. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 285,69 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai 69 ct) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 285,69 Eur sumÄ nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėjos skundÄ likusioje dalyje atmesti. Priteisti pareiÅ¡kėjai D. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400 Eur (keturi Å¡imtai Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius