7c6dfdbd-4fe0-437a-992e-9127ff442f50 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2732-631/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32550-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.2.9.6; 1.3.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ ieÅ¡kinį atsakovei J. Z. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbuotojos reikalavimų atmetimo.

Teismas NUSTATĖ: IeÅ¡kovas UAB „Nobaltis“ (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. Z. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydamas atsakovės reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atmesti, o Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. spalio 14 d. sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. APS-1-18660 panaikinti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė ginčo esmę sudarančias aplinkybes, t. y., kad su J.

Z. 2019-07-16 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria atsakovė buvo priimta dirbti valytojos pareigoms, darbo funkcijÄ atliekant KultÅ«ros paveldo departamente (Å nipiÅ¡kių g. 3, Vilnius). 2020-08-04 atsakovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ jÄ atleisti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 56 str. 1 d. 3 p. (t. y., dėl to, kad darbo nebegali atlikti dėl ligos ar neįgalumo) nuo 2020-08-14. IeÅ¡kovui vertinant, kad nebuvo jokio pagrindo darbuotojos atleisti pagal jos pačios nurodytÄ DK 56 str. 1 d. 3 p., tačiau atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ darbo santykius nutraukti nuo 2020-08-14, buvo priimtas sprendimas jÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo pareiÅ¡kimu, įspėjus darbdavį) atsakovės praÅ¡omu terminu.

Nesutikdama su tokiu atleidimu, atsakovė kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijÄ (toliau - DGK) su praÅ¡ymu UAB „Nobaltis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimu darbo sutartį laikyti pasibaigusiÄ DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu. 2020-10-14 priimtu sprendimu DGK atmetė atsakovės reikalavimÄ darbo sutartį laikyti pasibaigusiÄ DK 56 str. 1 d. 3 p., tačiau tenkino reikalavimÄ atleidimÄ pripažinti neteisėtu ir sprendė, kad darbo sutartis tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienÄ pagal DK 218 str. 6 d., bei nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koti 2 203,11 EUR neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Ieškovas, nesutikdamas su DGK sprendimu, pareiškė ieškinį dėl priimto DGK sprendimo pagrįstumo nurodydamas, kad DGK neįvertino visų ginčo situacijoje susiklosčiusių reikšmingų ir svarbių aplinkybių bei pačios atsakovės elgesio. Nors pati DGK nustatė, kad nepaisant to, jog nebuvo jokio pagrindo atsakovę atleisti DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu, tačiau atsakovei pačiai toliau nebesiekus tęsti susiklosčiusių darbo santykių, buvo pagrįstas atsakovės siekis nebetęsti susiklosčiusių darbo santykių nuo jos prašyme nurodytos dienos.

IeÅ¡kovas vertindamas tokį atsakovės norÄ ir aplinkybę, kad toks sutarties nutraukimo pagrindas atitiko tiek susiklosčiusiÄ situacijÄ , tiek atsakovės valiÄ dėl darbo santykių pabaigos, bei atsakovei tinkamai nepagrindus nurodomo sutarties nutraukimo pagrindo ir tokiam pagrindui akivaizdžiai neegzistuojant, nutraukė darbo sutartį DK 55 str. 1 d. pagrindu. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovė siekė pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , norėdama gauti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri priskiriama darbo santykius nutraukiant DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Nepaisant to, tokį jos reikalavimÄ ir atmetus, atsakovė iÅ¡ esmės liko geresnėje padėtyje, nes vietoje 2 mėnesių iÅ¡eitinės iÅ¡mokos - jai buvo priteista daugiau nei 3 vidutiniai darbo užmokesčiai. Pačios atsakovės argumentai patvirtina, kad ji dėl aibės aplinkybių toliau nebenorėjo tęsti darbo santykių, todėl ieÅ¡kovas įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes ir atsakovės valiÄ nebetęsti susiklosčiusių darbo santykių, atsakovę atleido DK 55 str. 1 d. pagrindu.

IeÅ¡kovas pastebi, kad net pasibaigus metinėms atostogoms ir atsakovei į darbÄ toliau nebeatėjus, ieÅ¡kovas nenorėdamas konfliktuoti su atsakove ir atsižvelgęs, kad atsakovė siekia nebetęsti susiklosčiusių darbo santykių, neformino atsakovei pravaikÅ¡tų ir atsakovės neatleido už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nors atsakovės elgesys ir susiklosčiusios aplinkybės ieÅ¡kovui tokiÄ teisę buvo suteikusios. IeÅ¡kovo vertinimu, ginčo situacijoje atsakovė gauna teisinę naudÄ vien dėl ieÅ¡kovo padarytų klaidų, kurios buvo padarytos atsižvelgiant į atsakovės valiÄ ir nenorint atsakovės atleisti už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Ginčo situacijoje nebuvus jokio teisėto pagrindo atsakovę atleisti DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu, tačiau taip pat nebuvus jokių abejonių dėl atsakovės siekio nutraukti susiklosčiusius darbo santykius ir po kasmetinių atostogų atsakovei į darbÄ daugiau nebeatėjus, ieÅ¡kovas atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ situacijÄ ir siekdamas atsakovei netaikyti jokių drausminių nuobaudų, priėmė sprendimÄ atsakovę atleisti DK 55 str. 1 d. pagrindu. IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2020-10-14 sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-1-18660 ir atmesti J.

Z. reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu (el. b. l. 1–4, t. I). Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį pabrėžė, kad ieÅ¡kinys pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį tuo pagrindu. Atsakovė vertina, jog 2020 m. spalio 14 d. sprendime darbo ginčų komisija iÅ¡samiai pasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų, ieÅ¡kovas dalyvavo komisijos posėdyje ir pateikė savo motyvus, kuriuos tik atkartoja ieÅ¡kinyje. Atsakovės vertinimu, DGK aiÅ¡kiai ir teisiÅ¡kai argumentuotai iÅ¡sprendė ginÄÄ , todėl neturi prasmės ieÅ¡kovo argumentų atkartojimas teisme be jokių naujų įrodymų ar teisinių argumentų.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (el.b.l.19-20, t.I). IeÅ¡kinys atmetamas. Byloje, remiantis Å¡alių procesiniais dokumentais, raÅ¡ytine bylos medžiaga, iÅ¡ darbo ginčų komisijos iÅ¡reikalauta darbo byla, nustatyta, kad atsakovė dirbo pas ieÅ¡kovÄ valytojos pareigose 2019 m. liepos 16 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr.157 pagrindu (el.b.apyraÅ¡o psl.3-5). Nustatytas darbo užmokestis – 600 Eur su galimais priedais. 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė J.

Z. parašė ieÅ¡kovo direktoriui praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo dėl sveikatos pablogėjimo DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu nuo 2020-08-14 (el.b.apyraÅ¡o psl.6). Darbdavys atsakovę atleido 2020 m. rugpjūčio 18 d. pagal DK 55 str. 1 d. (priedas prie ieÅ¡kinio Nr.CBP-32466 Nr.3). Atsakovė, nesutikdama su tokiu atleidimo pagrindu, 2020-08-25 kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisijÄ , kuri 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr.DGKS-762 jos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 55 str. 1 d. pagrindu neteisėtu, bei priteisė atsakovės naudai 2 203,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (el.b.l.apyraÅ¡o psl.44-46).

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl priimto darbo ginčų komisijos sprendimo kreipėsi į teismÄ 2020 m. lapkričio 16 d., klaidingai nurodydamas atsakovės pavardę bei darbo ginčų komisijos pavadinimÄ , dėl ko atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinį dėl senaties termino praleidimo. Teismas vertina, jog ieÅ¡kovo padaryti raÅ¡ymo apsirikimai nesudarė kliūčių teismui įvertinti, jog ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl J. Z. atžvilgiu priimto Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-10-14 sprendimo, ieÅ¡kinys buvo priimtas nagrinėjimui, pateiktas teismui nepraleidus vieno mėnesio apskundimo termino (DK 231 str. 1 d.) ir nagrinėjamas ginčas iÅ¡ esmės. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės J.

Z. darbo sutarties pasibaigimo pagrindo, ar darbdavys galėjo atsakovę atleisti iÅ¡ darbo DK 55 str. 1 d. pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) ar turėjo atleisti pagal atsakovės praÅ¡yme nurodytÄ pagrindÄ DK 56 str. 1 d. 3 p. (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių). DK 55 straipsnio 1 dalis numato, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų.

DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo Å¡eimos narį (vaikÄ (įvaikį), tėvÄ (įtėvį), motinÄ (įmotę), vyrÄ , žmonÄ ), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį Å¡iame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo iÅ¡mokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009, aiÅ¡kindama ir taikydama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nuostatas, galiojusias 2002 m.

DK iki 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojant naujajam DK, pažymėjo, kad jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ , arba esant kitoms įstatyme nurodytoms svarbioms priežastims, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos (DK 127 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu yra palankesnis darbuotojui: pirma, įstatyme nustatytas trumpesnis įspėjimo terminas, antra, darbuotojas įgyja teisę gauti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje ) (DK 140 straipsnio 2 dalis).

Darbuotojo, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir iÅ¡reiÅ¡kusio atitinkamÄ valiÄ , atleidimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, yra pažeidžiantis jo teises, todėl neteisėtas. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymui lemiamÄ reikÅ¡mę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reiÅ¡kimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

A. v. UAB „Pas JuozapÄ â€, bylos Nr. 3K-3-48/2001). Tai reiÅ¡kia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiÅ¡kimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu; darbuotojui iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiÅ«lymu bÅ«ti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu.

Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu siejamas su svarbios priežasties buvimu, nagrinėjamu atveju – darbuotojas serga ar jam nustatytas neįgalumas, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, bet ir ligÄ ar neįgalumÄ , trukdantį tinkamai atlikti darbÄ , pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v.

VÅ¡Ä® „Tulpės“ sanatorija, bylos Nr. 3K-3-489/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. UAB „ Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-337/2009). Pažymėtina, kad DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiÅ¡kimu priežastis-darbuotojo liga ar neįgalumas, trukdantys tinkamai atlikti darbÄ , nėra tapati DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindui – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo (analogija su ankstesnės redakcijos DK 127 str. 2 d. ir DK 136 str. 1 d. 4 p.).

Pripažintina, kad darbuotojas turi teisę pasinaudoti DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad bÅ«tų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . Nei ankstesnio DK 127 straipsnio 2 dalyje, nei dabar galiojančio DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos bÅ«klę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos bÅ«klę (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį.

Vertinimas, ar darbdavys turėjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrečių aplinkybių. Kaip nustatyta iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų, darbo ginčų komisijoje nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡siaiÅ¡kintų aplinkybių J. Z. duodant paaiÅ¡kinimus, atsakovė, dirbdama pas ieÅ¡kovÄ valė KultÅ«ros paveldo departamento patalpas, 2000 kvadratinių metrų, antrÄ ir trečiÄ aukÅ¡tus.

Antrame aukÅ¡te buvo vežimėlis kibirui su vandeniu, trečiame aukÅ¡te kibirÄ su vandeniu reikėdavo neÅ¡ti pačiai. Darbdavys nereikalavo darbinantis pasitikrinti sveikatÄ , o jai nebuvo žinoma, kad jai teks dirbti su cheminėmis medžiagomis, nebuvo paaiÅ¡kinta, kaip jomis naudotis. 2020 m. birželio mėn. pasiėmė kasmetines atostogas ir iÅ¡ karto jai buvo iÅ¡duotas laikino nedarbingumo pažymėjimas, nes labai skaudėjo kelį. Vaikščiojo su lazda. Gydytojai nedarbingumÄ nutraukė, nors kelį skaudėjo, gydytojai minėjo, kad neįgaliajam nedarbingumo ilgai tęsti negali.

PraÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo parašė savo kasmetinių atostogų metu, joms pasibaigus į darbÄ neišėjo. Prašė nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., nes negalėjo vykdyti valytojos funkcijų - vaikščiojo su lazda ir buvo atsiradusios žaizdos ant rankų. Nurodė žinojusi, kad teikiant tokį praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, reikėtų pateikti atitinkamÄ gydytojų iÅ¡duotÄ pažymÄ . Kelis kartus skambinusi Valstybinės darbo inspekcijos konsultantams, tačiau jie negalėjo nurodyti konkretaus dokumento, kreipėsi į poliklinikos vyr. gydytojÄ , tačiau gavo atsakymÄ , kad jokių dokumentų dėl galimybių dirbti pagal paciento praÅ¡ymÄ gydytojai neiÅ¡duoda.

Atsakovės direktorius, paprašęs pateikti praÅ¡ymÄ pagrindžiantį dokumentÄ , irgi nenurodė konkretaus dokumento. Atsakovės direktorius nepasiÅ«lė atlikti pakartotinio sveikatos patikrinimo dėl darbo. Ä®teikus praÅ¡ymÄ , į darbÄ neketino eiti, nes neįsivaizdavo valytojos darbo su lazda. Nurodė turinti astmÄ ir cheminės medžiagos jai sukeldavo kosulį, atsirado ant rankų žaizdos. Atsakovė turi neįgalumÄ , netektas darbingumas sudaro 70 procentų, turi nutrÅ«kusį meniskÄ , padirbėjus, pradėjo skaudėti labiau kelį, sveikata pablogėjo, todėl paprašė atleisti iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., tačiau jÄ atleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 d.

Susirgimai progresavo, todėl ji norėjo, kad atleistų pagal 56 str., nes norėjo gauti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovei nepateikus jokio DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindo buvimÄ galinčio patvirtinti dokumento, atsakovė buvo atleista DK 55 str. 1 d. pagrindu. Darbuotojos pateikti ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopijos įraÅ¡ai darbdaviui neatrodė pagrindžiantys, kad jai dėl ligos tapo sunkiau atlikti darbÄ ; paskutinis įraÅ¡as knygutėje, kuris net nesusijęs su galimybėmis vykdyti darbo sutartį, buvo atliktas 2020 m. gegužės 25 d., kai atsakovė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 4 d.

IeÅ¡kovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaro iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teismų praktika, kad norint nutraukti darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu, reikalaujama, kad bÅ«tų įrodytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡is tarp sveikatos problemų ir negalėjimo atlikti darbÄ . Tačiau Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovo vertinimu, atsakovės nurodytos sveikatos problemos: cukrinis diabetas, ankščiau patirtas insultas, 70 proc. neįgalumas ir kt., buvo dar prieÅ¡ darbo santykių pradžiÄ .

Darbdaviui pateikti dokumentai ar nurodytos priežastys nesuteikė prielaidų manyti, kad atliekamo darbo vykdymas atsakovei tapo neįmanomas, negalimas ar neproporcingai pasunkėjęs dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės ar ligos. Teismas, vertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus darbo ginčų komisijos sprendime, surinktÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , kartu su atsakovės ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopija, iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovė turėjo tikrai daug sveikatos sutrikimų, ligų, didelio procento (70 proc.) netekto darbingumo laipsnį, sprendžia, jog byloje yra įrodytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp darbuotojos ligos (kartu ir neįgalumo) ir jos negalėjimo atlikti darbo funkcijas (el.b.apyraÅ¡o psl.17-24).

Net tuo atveju, jeigu darbdavys nevertino darbuotojos nurodytų aplinkybių kaip svarbios priežasties darbo teisinių santykių pasibaigimui Darbo kodekso 56 straipsnio pagrindu, darbo teisiniai santykiai iÅ¡ esmės turėjo tęstis toliau. Atsakovei 2020-08-04 praÅ¡ant darbdavį jÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. nuo 2020-08-14, vertintina, jog atsakovė laikėsi DK 56 str. 1 d. nurodyto 5 darbo dienų termino, ir darbdavys 2020-08-14 turėjo arba nutraukti darbo sutartį su atsakove jos praÅ¡omu pagrindu, arba darbo santykiai turėjo tęstis toliau, nes atsakovės iniciatyvos nutraukti darbo sutartį be svarbių priežasčių (DK 55 str. 1 d.) nebuvo.

Teismas konstatuoja, kad atsakovė J. Z. praÅ¡ymo atleisti jÄ iÅ¡ darbo dėl sveikatos nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikimo metu buvo nedarbinga, jos liga tęsėsi ilgÄ laikÄ , darbingumas 30 procentų buvo nustatytas dar 2018-05-02, taip pat buvo ir eilė kitų sveikatos sutrikimų, kurie jai dirbant pas ieÅ¡kovÄ tik sustiprėjo dėl darbo sÄ lygų, todėl atsakovė turėjo teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta specialia atleidimo tvarka pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , numatantį, kad darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos.

Teismas pažymi, kad toks teisinio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimas darbdavio valia iÅ¡ DK 56 str. 1 d. 3 p. į DK 55 str. 1 d., nederinus su darbuotoju, kai darbuotojas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, faktiÅ¡kai esant darbuotojo ligai, kuri trukdė atlikti valytojos pareigas, pažeidžia darbuotojo teises, todėl esant ginčui dėl teisės teisme, darbuotojo teisės turi bÅ«ti ginamos nustatant darbuotojo atleidimo teisinį pagrindÄ . Teismui pripažinus, kad atsakovė atleista nepagrįstai DK 55 str., 1 d. pagrindu, bei buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ ir buvo sÄ lygos jÄ atleisti pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., dėl negalėjimo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos, yra pagrindas pakeisti atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo teisinį pagrindÄ , bei priteisti DK 56 str. 2 d. numatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Atsakovei dirbus kiek daugiau nei metus, jai priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. IeÅ¡kovui neteikus į bylÄ Ä¯rodymų apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, bylos medžiagoje esant Sodros duomenims, bei darbo ginčų komisijos paskaičiavimams, jog atsakovės vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 34,97 Eur (neatskaičius mokesčių), Å¡ios sumos Å¡alims neginčijus, iÅ¡eitinė iÅ¡moka, apskaičiuota imant pagrindu 2020 metų metinį vidutinio mėnesio, esant penkių darbo dienų savaitei, darbo dienų skaičių 21,1 (2019-12-13 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.A1-767), sudaro 1 475,73 Eur (34,97 € x 21,1 x 2).

Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, jog ieÅ¡kovas, atleisdamas atsakovę kitu pagrindu iÅ¡ darbo, nei atsakovė turėjo bÅ«ti atleista, neiÅ¡mokėjo ir jai priklausančios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vadinasi, neatsiskaitė pilnai su atleidžiama darbuotoja. Teismui yra pagrindas skaičiuoti netesybas, kurios teismo sprendimo priėmimo dienai sudaro maksimaliÄ sumÄ už Å¡eÅ¡is mėnesius 4 427,20 Eur (737,86 € VDU x 6 mėn.).

Dėl netesybų mažinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymima dvejopa netesybų paskirtis. Pirma, tai kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra - kaip sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-365/2010).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali bÅ«ti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokia situacija nebÅ«tų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartÄ pažymėjo, kad Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Teismui priskaičiavus atsakovei priklausančiÄ 4 427,20 Eur netesybų sumÄ , vertinant susiklosčiusiÄ sudėtingÄ situacijÄ darbo ir verslo rinkoje Lietuvoje 2020 metais ir visÄ tebesitęsiantį pandemijos laikotarpį dėl įvesto karantino stabdant Covid-19 infekcijos plitimÄ , vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, pripažintina, kad priteisti visÄ netesybų sumÄ bÅ«tų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui esamoje situacijoje, todėl Å¡i suma mažintina perpus, priteisiant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 213,60 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų sumÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sÄ Å¾iningumo principo.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi virÅ¡yti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas byloje veikia, kaip silpnesnė darbo teisinių santykių Å¡alis, teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl nevirÅ¡ijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo (737,86 Eur, neatskaičius mokesčių) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Nobaltis“ atsakovės J.

Z. naudai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė praÅ¡o priteisti 200 Eur iÅ¡laidas už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ byloje (el.b.l.40).

Atsižvelgiant į advokatės darbÄ byloje, teiktų paslaugų ir bylos apimtį, bylÄ iÅ¡sprendus atsakovės naudai, iÅ¡ ieÅ¡kovo yra pagrindas priteisti atsakovei visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ 200 Eur apimtyje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas NUSPRENDĖ: UAB „Nobaltis“ ieÅ¡kinį atmesti. Pakeisti J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Darbo sutartį laikyti pasibaigusia 2020 m. rugpjūčio 18 d. Priteisti atsakovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Nobaltis“, j. a. k. 303268031, 1 475,73 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 73 ct), neatskaičius mokesčių, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Priteisti ieÅ¡kovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Nobaltis“, j. a. k. 303268031, 2 213,60 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus trylika eurų 60 euro centų), neatskaičius mokesčių, netesybų.

Priteisti ieÅ¡kovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Nobaltis“, j. a. k. 303268031, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 737,86 Eur (septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt septynių eurų, 86 euro centų, neatskaičius mokesčių) sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Nobaltis“, j. a. k. 303268031. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimÄ Nr. DGKS-762 darbo byloje Nr.APS-131-18660 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė