7c6d778f-890a-4d79-8646-4e52dc882d04 · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1931-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01249-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkriÄio 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo P. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated7c6d778f-890a-4d79-8646-4e52dc882d04 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Jokių nusiskundimų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis pareiÅ¡kÄjas įstaigai nÄra pateikÄs, įstaiga teisÄs aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ, nes pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dÄl Tabako kontrolÄs įstatymo nuostatų įgyvendinimo.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinÄs veiklos skatinimas, psichologinÄ terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-1931-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01249-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkriÄio 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo P. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas P. L. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (2-15 b. l.) ir skundo papildymu (84-91 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Atsakovas, Å iaulių TI), 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad ryÅ¡ium su laisvÄs apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30 netinkamomis sÄ lygomis, kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali kameros ploto norma (3,6 kv. m.), kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (Å¡alta, drÄgna, pelÄsis), tualetas neatskirtas nuo bendros kameros erdvÄs, sklido nemalonus kvapas, buvo laikomas su rÅ«kanÄiais asmenimis, nors yra nerÅ«kantis.
AtvykÄs etapu buvo talpinamas į rÅ«syje esanÄias kameras, kurios primena Kauno 9-Ä jį fortÄ , priÄmimo â paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, atliekant kratÄ daiktai dedami į purvinas voneles. Sportuoti sporto salÄje yra tik svajonÄ, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotas per mažas, per trumpa pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ. Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ . PareiÅ¡kÄjui apie teismo posÄdį praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant (15, 82 b. l.).
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posÄdį praneÅ¡ta tinkamai (82 b. l.), pateikÄ teismui atsiliepimus (39-47, 120-122 b. l.), kuriuose praÅ¡Ä skundÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodÄ, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjas įstaigoje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.
Atsakovas paaiÅ¡kino, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-08-21 iki 2015-06-30 skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,06 iki 13,7 kv. m. Atsakovas atkreipia teismo dÄmesį į asmenų, laikomų kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ â toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra pastovus, dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines , pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.
Asmenys taip pat nebÅ«na kameroje, pasivaikÅ¡Äiojimo laiku, medicininių apžiÅ«rų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , todÄl galima preziumuoti, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mÅ«rine sienele, praÄjimas atitvertas durimis arba erdves skirianÄia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad KalÄjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, jog TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dÄl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ reikalavimai, susijÄ su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dÄl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Kamerose langai vÄdinimui pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dÄl pelÄsio ar drÄgmÄs kameroje.
Atsakovas nurodÄ, kad patalpų dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojanÄius teisÄs aktus, todÄl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kÄjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Iki bus atlikta medicininÄ apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas asmenys laikomi paskirstymo kamerose Nr. 1 - 9. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose nagrinÄjamu laikotarpiu nebuvo atitverti. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, nei trumpalaikio laikymo, nei priÄmimo â paskirstymo kameros nÄra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 âLaivÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 p. nustatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras â rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įproÄius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .
Jokių nusiskundimų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis pareiÅ¡kÄjas įstaigai nÄra pateikÄs, įstaiga teisÄs aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ, nes pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dÄl Tabako kontrolÄs įstatymo nuostatų įgyvendinimo.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinÄs veiklos skatinimas, psichologinÄ terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.
Užimtumo renginiai nÄra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Suimtieji ir nuteistieji, tame tarpe ir pareiÅ¡kÄjas, vedami į treniruoklių salÄ, krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitÄ direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ . PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl užimtumo neorganizavimo jam bÅ«nant įstaigoje, nepagrįsti, jo laikymo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybÄ juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui.
Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ jose dalyvauti.PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.
To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄ Å¾ala priteisiama konkreÄiu atveju nustaÄius, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas P. L. nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo.
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
NeteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmÄ konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 3 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30, neturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų minimaliam kamerų plotui ir higienos normos reikalavimų.Pasisakydamas dÄl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mÄs pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisÄ teismas priima nagrinÄti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigÄs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), taÄiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybÄ priverstinai, valstybÄs prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Taigi, atsižvelgus į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas.
PareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30 (49-55 b. l.), o į teismÄ kreipÄsi tik 2017 m. rugpjÅ«Äio 21 d. (pagal spaudÄ ant voko â 16 b. l.), nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgÄ delsimÄ , todÄl reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-08-10 iki 2014-08-20 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2014-08-21 iki 2015-06-30.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esanÄios 2017-09-12 pažymos Nr. 60/09-34497 (49-55 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas P. L. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-08-21 iki 2015-06-30, viso 305 dienas, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,05 kv. m. iki 13,65 kv. m.
Ä®vertinus kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaiÄių, nustatyta, kad 268 dienas pareiÅ¡kÄjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 27 dienas kameroje Nr. 46 pareiÅ¡kÄjui pastoviai teko mažiau nei 3,6 kv. m., o 10 dienų kameroje Nr. 46 pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 3,05 iki 6,11 kv. m.), taÄiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas Å¡ioje kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nÄra galimybių, atsakovas pateikÄ duomenis tik apie kameroje buvusių asmenų skaiÄių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todÄl pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kÄjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas 37 dienas (27+10) buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktų reikalavimus minimaliam kameros plotui.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakyme Nr. V-124 nÄra nurodyta, kad apskaiÄiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turÄtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymÄjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nÄra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaiÄių, kuris turÄtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.
EŽTT Å¡iame sprendime nurodÄ, kad nÄra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietÄse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodÄ, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvÄs veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dÄl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.
Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , taÄiau nÄra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaiÄiavimÄ neturÄtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavÄs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, dydžius (49-55 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (57-58 b. l.) ir kartu su pareiÅ¡kÄju jose buvusių asmenų skaiÄių, nustatÄ, kad kameroje Nr. 46, kai joje buvo laikomi 6 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (18,33 kv. m.) atÄmus sanitarinio mazgo plotÄ (1,632 kv. m.), pareiÅ¡kÄjui teko tik 2,78 kv. m.
Ä®vertinus, tai, kad baldai Å¡ioje kameroje užÄmÄ 5,56 kv. m. (61 b. l.), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti Å¡ioje kameroje buvo itin suvaržyta. Toje paÄioje kameroje Nr. 46, kai joje buvo laikomi 5 asmenys, taip pat kitose pareiÅ¡kÄjo laikymo kamerose Nr. 30 ir 7, kai jose buvo laikomi 6 asmenys, Nr. 108 ir 37, kai jose buvo laikomi 2 asmenys, ir kameroje Nr. 27, kai joje buvo laikomi 4 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atÄmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kÄjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m., todÄl nÄra pagrindo tvirtinti, kad kitose kamerose pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti buvo itin suvaržyta.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Å¡alta, drÄgna, pelÄsis.
Atsakovas atsiliepime dÄl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams nepasisakÄ visiÅ¡kai, į bylÄ pateikÄ Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2015 m. birželio 19 d. buvo patikrinta kamera Nr. 5, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09, patikrinimo metu nustatyta, jog kamera suremontuota, pavirÅ¡iai lygÅ«s, tinka valymui, pelÄsio nÄra (75-78 b. l.). 2015 m. lapkriÄio 13 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 7, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2015-05-13 iki 2015-06-16, patikrinimo akte užfiksuota, kad įvertinus tikrinamų kamerų, tame tarpe ir kameros Nr. 7, sienų, lubų pavirÅ¡ių, vizualiai matomo pelÄsio nÄra, oro temperatÅ«ra, santykinÄ drÄgmÄ ir dirbtinÄ apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus (79-80 b. l.). 2015 m. rugpjÅ«Äio 24 d. patikrinta kamera Nr. 100, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 2015-01-21, oro temperatÅ«ra, santykinÄ drÄgmÄ ir dirbtinÄ apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus, nuo lubų byra tinkas, kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 p. pažeidimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjas, pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).
Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikÄ duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes dÄl visų jo gyvenamųjų kamerų bÅ«klÄs, todÄl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose Å¡alta, drÄgna, pelÄsis (iÅ¡skyrus kameras Nr. 5, 7 ir 100), t.y. pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojo iki 2015-11-01) 26 ir 56 punktus. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Å iaulių TI kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, jautÄsi nemalonus kvapas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). 2009 m. liepos 10 d.
KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodÄ, kad visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mÅ«rine sienele, praÄjimas atitvertas durimis arba erdves skirianÄia užuolaida, taÄiau nepateikÄ jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai pareiÅ¡kÄjo laikymo kamerose buvo visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, užtikrinant tinkamÄ ventiliacijÄ , nes iÅ¡ sanitarinių mazgų kamerose lentelÄs matosi tik iÅ¡ ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvarinÄ konstrukcija ir jos aukÅ¡tis (57-58 b. l.), todÄl darytina iÅ¡vada, kad sanitariniai mazgai Å iaulių TI kamerose, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas, jo laikymo metu neatitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, o pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti nepatogumus dÄl naudojimosi sanitariniu mazgu, dÄl iÅ¡ jo sklindanÄio nemalonaus kvapo.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir dÄl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI, nurodo, kad atliekant kratÄ daiktai dedami į purvinas voneles, buvo talpinamas į rÅ«syje esanÄias kameras, kurios primena Kauno 9-Ä jį fortÄ , priÄmimo â paskirstymo kamerose neatitverti tualetai. LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d.
įsakymu Nr. V-362 patvirtinta âLaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijaâ (toliau â Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynÄs, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turÄti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinÄ (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminÄ krata privalomai atliekama atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.
Atsakovas atsiliepime nurodÄ, kad asmens krata pareiÅ¡kÄjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinÄs teritorijos pastato rÅ«syje esanÄioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje, visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rÄžiminiame korpuse esanÄiose paskirstymo kamerose Nr. 1 â 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininÄ apžiÅ«ra ir Å¡varinimas.
IÅ¡ byloje esanÄių Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. gegužÄs 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-201 (71-74 b. l.) užfiksuota, jog Å iaulių TI karantino kamerose PK Nr. 2, 3, 4 ir 5 oro temperatÅ«ra nustatyta nuo 11,9 iki 14,1° C, santykinÄ oro drÄgmÄ nuo 40,3 iki 42,4 %, apÅ¡vietimas nuo 3 iki 5 lx (higienos normos HN 76:2010 26 ir 22 punktų pažeidimai), praustuvių nÄra, tualetas neatitvertas (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas). 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo metu (75-78 b. l.) nustatyta, kad kratos atlikimo kameroje apÅ¡vieta 353 lx, karantino kamerose Nr. PK-2, PK-4, PK-5 ir PK-6 apÅ¡vieta 3-4 lx, laikino laikymo kamerose â 10 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 22 punktas), karantino kamerose Nr. PK-2, PK-4, PK-5 ir PK-6 oro temperatÅ«ra nustatyta nuo 16,3 iki 17,9° C, oro drÄgmÄ â nuo 65,2 iki 76,4 %, kratos atlikimo kameroje oro temperatÅ«ra nustatyta 17,8° C, oro drÄgmÄ 61,4 %, laikino laikymo kamerose oro drÄgmÄ 64,8 % (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 26 punktas), karantino kamerose ir laikino sulaikymo kamerose praustuvių nÄra, tualetai neatitverti (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas), sienos dengtos nelygiu tinku, dažytos nusitrinanÄiais dažais, pavirÅ¡iai netinkami plauti ir valyti (HN 76:2010 28 p. pažeidimas), karantino ir laikino laikymo kamerose neÅ¡varu, dvokia, nevalyta (pažeidžiamas HN 76:2010 54 punktas).
Patikrinus laikino laikymo, paskirstymo kameras ir kratos atlikimo patalpas 2015-08-24 patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-354 â 116-119 b. l.) nustatyta, jog laikino laikymo, paskirstymo kameros iÅ¡valytos, iÅ¡vÄdintos, kratos atlikimo patalpoje esanÄios vonelÄs daiktams sudÄti iÅ¡plautos, taÄiau dirbtinis apÅ¡vietimas laikino laikymo kameroje Nr. 2 nustatytas 11±2,2 lx, paskirstymo kamerose â nuo 3 iki 4 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 punkto reikalavimas), tualetai neatitverti, veidrodžių nÄra (pažeidžiamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimas).
IÅ¡ byloje esanÄios Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priÄmimo â paskirstymo kameros buvo remontuojamos tik 2016 m. liepos â rugsÄjo mÄn. â atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (112-115 b. l.). Taigi byloje esantys dokumentai patvirtina pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes dÄl laikino laikymo ir paskirstymo kamerų bÅ«klÄs, pareiÅ¡kÄjas 2014-2015 metais ne kartÄ buvo talpinamas į paskirstymo kamerÄ Nr. PK-4, o tuo paÄiu ir į laikino sulaikymo patalpas, taigi dÄl nustatytų higienos normos pažeidimų galÄjo patirti nepatogumus, o tuo paÄiu ir neturtinÄ Å¾alÄ .PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Å iaulių buvo laikomas su rÅ«kanÄiais asmenimis, nors yra nerÅ«kantis.
PažymÄtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei SuÄmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojanÄios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras SuÄmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras 2014 m. rugsÄjo 25 d. patikrinimo metu nustatÄ, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kanÄiųjų, suimtieji pildo praÅ¡ymus (63-66 b. l.). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad jis pats yra nerÅ«kantis, iÅ¡ įrašų asmens sveikatos istorijoje taip pat matosi, kad pirminÄs gydytojų apžiÅ«ros metu Å iaulių TI 2014-08-06 prie pareiÅ¡kÄjo žalingų įproÄių rÅ«kymas nenurodytas (uždÄtas brÅ«kÅ¡nys).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinÄdamas bylas dÄl neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakÄs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kÄjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dÄl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipÄ, nÄra jokio pagrindo sprÄsti, jog laisvÄs atÄmimo vietos administracija nesiÄmÄ reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dÄl ko, laikydama pareiÅ¡kÄjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kanÄiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisÄs aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1251/2013).
PareiÅ¡kÄjas nenurodo, kad jis su praÅ¡ymu kreipÄsi į Å iaulių TI administracijÄ dÄl patalpinimo ar perkÄlimo į nerÅ«kanÄiųjų kamerÄ , kad jis skundÄsi dÄl jo laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis, todÄl darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄto veikimo ar neveikimo dÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo rÅ«kanÄiųjų kamerose, nÄra.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad sportuoti sporto salÄje buvimo Å iaulių TI metu buvo tik svajonÄ. Atsakovas į bylÄ pateikÄ 2017-10-27 Å iaulių TI socialinÄs reabilitacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-2512 (100 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mÄnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salÄ, krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ pagal kiekvienÄ savaitÄ tvirtinamÄ grafikÄ ;
P. L. buvo suteikta galimybÄ iÅ¡eiti į treniruoklių salÄ bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose. Ä® bylÄ pateikti ir Å iaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (101-111 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitÄ vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salÄ, krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ, sportinius užsiÄmimus), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakÄ.
PareiÅ¡kÄjas skunde nenurodo, kad jis praÅ¡Ä, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkreÄiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todÄl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ užimtumÄ .PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad turÄjo teisÄ tik į vienos valandos pasivaikÅ¡ÄiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio plotas maždaug 16 kv. m.
LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisÄ ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pasivaikÅ¡Äioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ Ä¯sakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galÄtų pasivaikÅ¡Äioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rÄžiminÄs teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemÄs įrengiami pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojo iki 2015-11-01) 18.4 punkte buvo nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai, jie turi bÅ«ti periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka â laistomi. IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matosi, kad Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras 2014 m. rugsÄjo 25 d. patikrinimo metu konstatavo, jog Å iaulių TI laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (63-66 b. l.), 2015 m. rugpjÅ«Äio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinimo metu kiemeliai buvo Å¡varÅ«s (116-119 b. l.).
PareiÅ¡kÄjas pats skunde nurodo, kad turÄjo galimybÄ vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų plotas teisÄs aktais nereglamentuotas, visuomenÄs sveikatos centras patikrinimų metu higienos normos pažeidimų pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose nenustatÄ, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisÄtus veiksmus ir laikyti, kad dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių bÅ«klÄs ir pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti neturtinÄ Å¾alÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalÄdamas pas atsakovÄ aukÅ¡Äiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaiÄiuotinÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
PareiÅ¡kÄjo laikymas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normos reikalavimų, tam tikrÄ laikotarpį pažeidžiant nustatytÄ minimaliÄ kameros ploto normÄ , nustatyti pažeidimai dÄl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, taip pat kiti pažeidimai sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinÄjamu atveju nÄra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â 3 000 Eur. Å iuo aspektu pabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dÄl kamerų bÅ«klÄs ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, nesiskundÄ (56 b. l.), iÅ¡ įrašų pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje nenustatyta, kad dÄl laikymo sÄ lygų bÅ«tų pablogÄjusi pareiÅ¡kÄjo sveikata, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kodÄl patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todÄl teismas, įvertinÄs byloje esanÄius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisÄs aktų reikalavimus.
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , atsižvelgÄs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina suma yra 600 Eur.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo P. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui P. L. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priÄmusį teismÄ .
TeisÄja                                                                                 JarÅ«nÄ SedalienÄ