Legislator Case Law & Legislation
7c6d778f-890a-4d79-8646-4e52dc882d04 AI generated

7c6d778f-890a-4d79-8646-4e52dc882d04 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 7c6d778f-890a-4d79-8646-4e52dc882d04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1931-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01249-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

7c6d778f-890a-4d79-8646-4e52dc882d04 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs, įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Keywords

AI generated
lack of substantive requirements lack of maintenance warranted characteristic renovation costs landlord's rent increase substandard housing
AI generated
8120203a-3fda-4a6a-8c2b-ace8d377d469
Administracinė byla Nr. I-1244-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03591-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. P.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.
82557c93-4789-415d-8783-33019c5dae4c
Administracinė byla Nr. I-1851-289/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00601-2016-2                                                     Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. F.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. F. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė :
59965e3d-6f2a-44d5-ad66-6a01ef92c04d
?Administracinė byla Nr.
2e0e7683-6cc3-4f18-b67b-8f1a2a969211
? Administracinė byla Nr.
7cb1609d-5a4d-4820-8d18-c8cdbe6d3679
Administracinė byla Nr. I-2342-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01087-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. Ž.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1931-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01249-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-15 b. l.) ir skundo papildymu (84-91 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30 netinkamomis sÄ lygomis, kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali kameros ploto norma (3,6 kv. m.), kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (Å¡alta, drėgna, pelėsis), tualetas neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, sklido nemalonus kvapas, buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors yra nerÅ«kantis.

Atvykęs etapu buvo talpinamas į rÅ«syje esančias kameras, kurios primena Kauno 9-Ä jį fortÄ , priėmimo – paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, atliekant kratÄ daiktai dedami į purvinas voneles. Sportuoti sporto salėje yra tik svajonė, pasivaikščiojimo kiemelių plotas per mažas, per trumpa pasivaikščiojimo trukmė. Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (15, 82 b. l.).

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (82 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (39-47, 120-122 b. l.), kuriuose prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas įstaigoje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Atsakovas paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-08-21 iki 2015-06-30 skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,06 iki 13,7 kv. m. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų, laikomų kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ â€“ toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines , pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.

Asmenys taip pat nebÅ«na kameroje, pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiÅ«rų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje.

Atsakovas nurodė, kad patalpų dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Iki bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas asmenys laikomi paskirstymo kamerose Nr. 1 - 9. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo atitverti. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo – paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Suimtieji ir nuteistieji, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ . PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam bÅ«nant įstaigoje, nepagrįsti, jo laikymo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybė juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui.

Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ jose dalyvauti.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas P. L. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų minimaliam kamerų plotui ir higienos normos reikalavimų.Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-08-10 iki 2015-06-30 (49-55 b. l.), o į teismÄ kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. (pagal spaudÄ ant voko – 16 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgÄ delsimÄ , todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-08-10 iki 2014-08-20 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2014-08-21 iki 2015-06-30.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2017-09-12 pažymos Nr. 60/09-34497 (49-55 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas P. L. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-08-21 iki 2015-06-30, viso 305 dienas, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,05 kv. m. iki 13,65 kv. m.

Ä®vertinus kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, nustatyta, kad 268 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 27 dienas kameroje Nr. 46 pareiÅ¡kėjui pastoviai teko mažiau nei 3,6 kv. m., o 10 dienų kameroje Nr. 46 pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 3,05 iki 6,11 kv. m.), tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡ioje kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik apie kameroje buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 37 dienas (27+10) buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus minimaliam kameros plotui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (49-55 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (57-58 b. l.) ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 46, kai joje buvo laikomi 6 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (18,33 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (1,632 kv. m.), pareiÅ¡kėjui teko tik 2,78 kv. m.

Ä®vertinus, tai, kad baldai Å¡ioje kameroje užėmė 5,56 kv. m. (61 b. l.), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo galimybė judėti Å¡ioje kameroje buvo itin suvaržyta. Toje pačioje kameroje Nr. 46, kai joje buvo laikomi 5 asmenys, taip pat kitose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose Nr. 30 ir 7, kai jose buvo laikomi 6 asmenys, Nr. 108 ir 37, kai jose buvo laikomi 2 asmenys, ir kameroje Nr. 27, kai joje buvo laikomi 4 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m., todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kitose kamerose pareiÅ¡kėjo galimybė judėti buvo itin suvaržyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Å¡alta, drėgna, pelėsis.

Atsakovas atsiliepime dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams nepasisakė visiÅ¡kai, į bylÄ pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2015 m. birželio 19 d. buvo patikrinta kamera Nr. 5, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09, patikrinimo metu nustatyta, jog kamera suremontuota, pavirÅ¡iai lygÅ«s, tinka valymui, pelėsio nėra (75-78 b. l.). 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 7, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-05-13 iki 2015-06-16, patikrinimo akte užfiksuota, kad įvertinus tikrinamų kamerų, tame tarpe ir kameros Nr. 7, sienų, lubų pavirÅ¡ių, vizualiai matomo pelėsio nėra, oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus (79-80 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinta kamera Nr. 100, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2015-01-21, oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus, nuo lubų byra tinkas, kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 p. pažeidimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų jo gyvenamųjų kamerų būklės, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose šalta, drėgna, pelėsis (išskyrus kameras Nr. 5, 7 ir 100), t.y. pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 26 ir 56 punktus. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, jautėsi nemalonus kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvo visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, užtikrinant tinkamÄ ventiliacijÄ , nes iÅ¡ sanitarinių mazgų kamerose lentelės matosi tik iÅ¡ ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija ir jos aukÅ¡tis (57-58 b. l.), todėl darytina iÅ¡vada, kad sanitariniai mazgai Å iaulių TI kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jo laikymo metu neatitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumus dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, dėl iÅ¡ jo sklindančio nemalonaus kvapo.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI, nurodo, kad atliekant kratÄ daiktai dedami į purvinas voneles, buvo talpinamas į rÅ«syje esančias kameras, kurios primena Kauno 9-Ä jį fortÄ , priėmimo – paskirstymo kamerose neatitverti tualetai. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad asmens krata pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas.

Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-201 (71-74 b. l.) užfiksuota, jog Šiaulių TI karantino kamerose PK Nr. 2, 3, 4 ir 5 oro temperatūra nustatyta nuo 11,9 iki 14,1° C, santykinė oro drėgmė nuo 40,3 iki 42,4 %, apšvietimas nuo 3 iki 5 lx (higienos normos HN 76:2010 26 ir 22 punktų pažeidimai), praustuvių nėra, tualetas neatitvertas (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas). 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo metu (75-78 b. l.) nustatyta, kad kratos atlikimo kameroje apšvieta 353 lx, karantino kamerose Nr. PK-2, PK-4, PK-5 ir PK-6 apšvieta 3-4 lx, laikino laikymo kamerose – 10 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 22 punktas), karantino kamerose Nr. PK-2, PK-4, PK-5 ir PK-6 oro temperatūra nustatyta nuo 16,3 iki 17,9° C, oro drėgmė – nuo 65,2 iki 76,4 %, kratos atlikimo kameroje oro temperatūra nustatyta 17,8° C, oro drėgmė 61,4 %, laikino laikymo kamerose oro drėgmė 64,8 % (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 26 punktas), karantino kamerose ir laikino sulaikymo kamerose praustuvių nėra, tualetai neatitverti (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas), sienos dengtos nelygiu tinku, dažytos nusitrinančiais dažais, paviršiai netinkami plauti ir valyti (HN 76:2010 28 p. pažeidimas), karantino ir laikino laikymo kamerose nešvaru, dvokia, nevalyta (pažeidžiamas HN 76:2010 54 punktas).

Patikrinus laikino laikymo, paskirstymo kameras ir kratos atlikimo patalpas 2015-08-24 patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 116-119 b. l.) nustatyta, jog laikino laikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos, tačiau dirbtinis apšvietimas laikino laikymo kameroje Nr. 2 nustatytas 11±2,2 lx, paskirstymo kamerose – nuo 3 iki 4 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 punkto reikalavimas), tualetai neatitverti, veidrodžių nėra (pažeidžiamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimas).

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos tik 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (112-115 b. l.). Taigi byloje esantys dokumentai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl laikino laikymo ir paskirstymo kamerų bÅ«klės, pareiÅ¡kėjas 2014-2015 metais ne kartÄ buvo talpinamas į paskirstymo kamerÄ Nr. PK-4, o tuo pačiu ir į laikino sulaikymo patalpas, taigi dėl nustatytų higienos normos pažeidimų galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors yra nerÅ«kantis.

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių TI rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų, suimtieji pildo prašymus (63-66 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis pats yra nerūkantis, iš įrašų asmens sveikatos istorijoje taip pat matosi, kad pirminės gydytojų apžiūros metu Šiaulių TI 2014-08-06 prie pareiškėjo žalingų įpročių rūkymas nenurodytas (uždėtas brūkšnys).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis su praÅ¡ymu kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl patalpinimo ar perkėlimo į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , kad jis skundėsi dėl jo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo rÅ«kančiųjų kamerose, nėra.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sportuoti sporto salėje buvimo Å iaulių TI metu buvo tik svajonė. Atsakovas į bylÄ pateikė 2017-10-27 Å iaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-2512 (100 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę tvirtinamÄ grafikÄ ;

P. L. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose. Ä® bylÄ pateikti ir Å iaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (101-111 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, sportinius užsiėmimus), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakė.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pasivaikščiojimo kiemelio plotas maždaug 16 kv. m.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 18.4 punkte buvo nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jie turi bÅ«ti periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu konstatavo, jog Å iaulių TI laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (63-66 b. l.), 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinimo metu kiemeliai buvo Å¡varÅ«s (116-119 b. l.).

PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemų plotas teisės aktais nereglamentuotas, visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų, tam tikrÄ laikotarpį pažeidžiant nustatytÄ minimaliÄ kameros ploto normÄ , nustatyti pažeidimai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, taip pat kiti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 3 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, nesiskundė (56 b. l.), iÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nenustatyta, kad dėl laikymo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 600 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. L. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė