2020-04-09 Nr. AB-7059-3-61-3-00361-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-277-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00361-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-176190 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (bendra suma – 1 102,46 Eur) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi A. G. įpareigojo iki 2020 m. vasario 21 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui įrodymus apie Sprendimo jam įteikimo datą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jeigu jis praleido skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti jį atnaujinti ir nurodyti svarbias termino paleidimo priežastis bei pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.

A. G. 2020 m. vasario 21 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. susipažino su elektroniniu paštu antstolio siųstais dokumentais. Pažymėjo, kad šie dokumentai 2019 m. gruodžio 9 d. ir 10 d. buvo išsiųsti per NOREPLY. Tokiu būdu pareiškėjas dokumentus gavo pirmą kartą, todėl nežino, kaip gauti įrodymus apie susipažinimo su dokumentais datą. Atkreipė dėmesį, kad to negalėjo paaiškinti ir valstybės įmonės Registrų centro darbuotoja bei vedėja.

Susipažinęs su gautais dokumentais, pareiškėjas suprato, kad VMI priėmė sprendimą dėl 1 102,46 Eur skolos, tačiau patį atsakovo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-176190 jis gavo 2020 m. sausio 2 d. atvykęs į antstolio kontorą. Sprendimo nei iš VMI, nei iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) pareiškėjas negavo. A. G. nuomone, terminas Sprendimui apskųsti gali būti skaičiuojamas tik nuo jo įteikimo datos, t. y. 2020 m. sausio 2 d., todėl paštui pateikęs skundą 2020 vasario 3 d. (2020 vasario 2 d. buvo nedarbo diena), pareiškėjas termino jam paduoti nebuvo praleidęs. Atkreipė dėmesį, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog Sprendimas pareiškėjui buvo siųstas jo nurodytu adresu, nėra.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario rašte nurodė, kad VMI interneto svetainės, esančios adresu: www.vmi.lt, paskyroje „Mano VMI“ Sprendimas pareiškėjui susipažinti buvo įkeltas 2019 m. spalio 28 d. bei papildomai 2019 m. spalio 29 d. su lydraščiu Nr. (17.17-40)RES-162759 išsiųstas registruota pašto siunta (siuntai suteiktas Nr. RN242136676LT) pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalimi, dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Laiškas paštui buvo perduotas 2019 m. spalio 31 d., todėl registruotos siuntos įteikimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo A. G. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje, kurio 3 dalyje įtvirtinta, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normą, laikosi nuoseklios praktikos, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam sprendimo gavimo momentui. Mokesčių administravimo įstatymo164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas).

Teismas nustatė, kad Sprendimas 2019 m. spalio 29 d. su lydraščiu Nr. (17.17-40)RES-162759 pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta (siuntos Nr. RN242136676LT) A. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pareiškėjas pašto siuntos pašte neatsiėmė. Papildomai VMI interneto svetainės www.vmi.lt paskyroje „Mano VMI“ Sprendimas A. G. susipažinti buvo įkeltas 2019 m. spalio 28 d.

Teismas pažymėjo, kad nustatant, ar pareiškėjas (ne)praleido termino skundui paduoti ir ar nagrinėjamu atveju veikė sąžiningai, taip pat yra svarbios kitos aplinkybės: iš A. G. pateiktų įrodymų galima spręsti, jog su mokesčių administratoriumi pareiškėjas nebandė susisiekti (neskambino, neparašė elektroniniu paštu, paštu, nesijungė prie „Mano VMI“ sistemos) ir tiesiogiai į VMI nesikreipė. A. G. nurodytu adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nuolat šiuo adresu gyvena, pats pareiškėjas šį adresą skunde teismui nurodė kaip savo korespondencijos adresą, juo gauna ir jam siunčiamus laiškus. Teismui buvo pateikti VMI duomenys apie faktinį korespondencijos pareiškėjui jo deklaruotos ir vieninteliu nurodomus gyvenamosios vietos adresu išsiuntimą. Teismas pažymėjo, kad laikyti termino skundui paduoti nepraleistu nesudaro pagrindo ir aplinkybė, jog A. G. 2019 m. gruodžio 9 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su antstolio jam išsiųstais dokumentais susipažino tik 2019 m. gruodžio 30 d. Antstolis dokumentus pareiškėjui siuntė ne tik elektroniniu paštu, bet ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad A. G. skundą teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą jo apskundimo terminą. VMI skundžiamą sprendimą įteikė įstatymo nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo abejoti pateikta akcinės bendrovės Lietuvos pašto duomenų informacija ir išsiuntimą patvirtinančiais duomenimis. Be to, pareiškėjas papildomai buvo informuotas ir elektroninėmis priemonėmis, paskelbus informaciją VMI interneto svetainėje asmeninėje pareiškėjo paskyroje. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas neatsiima pašto siuntų pagal paliktus pranešimus, laiku nesidomi ir neskaito jam teikiamos informacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks elgesys gali būti laikomas sąžiningu, rūpestingu ar neaplaidžiu. Teismas sprendė, kad pašto siunta A. G. buvo įteikta 2019 m. lapkričio 8 d., taikant Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies prezumpciją, išnaudojus kitus mokesčių mokėtojo informavimo apie priimtą sprendimą būdus, o pareiškėjui, nors ir sužinojus, kad yra toks VMI sprendimas, tiesiogiai į VMI nesikreipus. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę ir, skaičiuojant skundo dėl minėto VMI sprendimo padavimo terminą, vadovautis šio sprendimo faktinio įteikimo A. G. momentu, kadangi priešingas vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Nustačius, kad nagrinėjamu atveju skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 3 d. (spaudas ant voko), išsiųsta iš (duomenys neskelbtini), o VMI laiškas paštui su Sprendimu tuo pačiu adresu pareiškėjui buvo perduotas 2019 m. spalio 31 d., registruotos siuntos RN242136676LT vėliausia (ir palankiausia pareiškėjui) įteikimo data turi būti laikoma 2019 m. gruodžio 13 d. (siuntos grąžinimo siuntėjui diena). Atsižvelgiant į tai, paskutinė teismui skundžiamo sprendimo apskundimo diena buvo 2020 m. sausio 14 d. Kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir šio termino atnaujinti neprašė, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. G. skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad skunde teismui prašė panaikinti konkretų VMI 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-176190 išieškoti nepriemoką iš A. G. turto, kaip vykdomąjį dokumentą, antstolio I. G. gauto 2019 m. gruodžio 9 d., kurį pareiškėjas gavo 2020 m. sausio 2 d. atvykęs į antstolio kontorą. Kito sprendimo iš VMI ar Vilniaus apskrities VMI A. G. nėra gavęs.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartyje nėra duomenų, jog būtų svarstomas A. G. skundo dėl antstolio 2019 m. gruodžio 9 d. gauto vykdomojo dokumento – VMI 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-176190 –panaikinimo priėmimo klausimas. Pareiškėjas pažymi, kad jo skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, tačiau ginčijamoje nutartyje buvo svarstoma galimybė pareiškėjui Sprendimą gauti anksčiau.

A. G. pažymi, kad 2020 m. kovo 4 d. susipažinęs su šia administracine byla, prašė pateikti Sprendimo kopiją, kurią VMI jam galėjo būti siųsta paštu, tačiau Sprendimo kopijos negavo. Jam buvo paaiškinta, kad sprendimas dėl kopijos pateikimo ar nepateikimo bus priimtas ir apie tai bus pranešta per tris dienas. Akcentuoja, kad norint apskųsti Sprendimą, yra būtina jį turėti.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimo apskundimo terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo jo įteikimo datos, t. y. nuo 2020 m. sausio 2 d., todėl paštui pateikęs skundą 2020 vasario 3 d., A. G. termino jam paduoti nebuvo praleidęs. Jokių duomenų, kad Sprendimas pareiškėjui buvo siųstas jo nurodytu adresu, nėra.

Aptaręs Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 7 punkto ir 81 straipsnio 2 dalies nuostatas, A. G. teigia, kad mokesčių administratorius privalo priimti sprendimus dėl jam skirtų žemės mokesčių dydžių už 2017 m. mokestinį laikotarpį, tačiau iki šiol šių sprendimų pareiškėjas negavo. Byloje nėra duomenų, kad tokie sprendimai buvo priimti. Gavęs šiuos sprendimus, A. G. turėtų galimybę juos įstatymų nustatyta tvarka skųsti ir pateikti įrodymus dėl žemės mokesčių dydžių. Be to, mokesčių administratorius, prieš pasinaudodamas savo teise priverstinai išieškoti nesumokėtą mokestį bei delspinigius, turi mokesčių mokėtojui nusiųsti raginimą mokestį sumokėti geruoju, tačiau jokių raginimų A. G. taip pat negavo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendimu išieškojimas buvo nukreiptas į turtą, nors toks išieškojimas yra galimas tik jeigu mokesčių administratorius būtų priėmęs sprendimus dėl pareiškėjui skirtų žemės mokesčio dydžių už 2017 m. mokestinį laikotarpį ir būtų suteikęs šiuos sprendimus skųsti bei jeigu mokesčių administratorius būtų priėmęs ir pareiškėjui išsiuntę raginimą sumokėti mokestį geruoju, tačiau mokesčių administratorius sprendimų dėl žemės mokesčių dydžių bei raginimų sumokėti mokestį geruoju nepriėmė, jų A. G. nesiuntė ir pareiškėjas jų negavo. A. G. pažymi, kad ginčas tarp jo, kaip mokesčio mokėtojo, ir mokesčių administratoriaus kilo dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo.

A. G. nuomone, Sprendimas yra neteisėtas. Pažymi, kad buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijant sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir kartu vykdant priverstinį išieškojimą, yra labai apsunkinama jo teisė įgyvendinti Konstitucijos 33 straipsnio suteiktą teisę apskųsti VMI sprendimą, pažeidžiamas proceso šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principas bei apsunkinamas bylos nagrinėjimas teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas šio sprendimo apskundimo terminas, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio, reguliuojančio dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui, 1 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, laikosi nuoseklios praktikos, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam sprendimo gavimo momentui. Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-84-556/2020, 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-708-602/2018, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017).

Pareiškėjas A. G. teigia, kad termino skundui paduoti nėra praleidęs, kadangi Sprendimas jam nebuvo įteiktas, o jo kopiją gavo tik 2020 m. sausio 2 d., kai 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu iš antstolio gavęs dokumentus suprato apie Sprendimo priėmimą ir kreipėsi į antstolį dėl jo kopijos pateikimo. Byloje esantis VMI raštas Nr. (23.3-08 E)RNA- patvirtina, kad Sprendimas 2019 m. spalio 28 d. buvo įkeltas į VMI svetainės paskyrą „Mano VMI“ ir 2019 m. spalio 29 d. papildomai pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (siuntos Nr. RN242136676LT), tačiau siunta atsakovui buvo grąžinta, kadangi adresatas jos pašte neatsiėmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis, o A. G. teiginiai apie galimybės susipažinti su Sprendimu datą yra paremti tik jo skunde išdėstytais paaiškinimais.

Pažymėtina, kad nurodytas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo išsiuntimas atitiko Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl registruoto laiško siuntimo adreso ir VMI neturėjo jokio pagrindo Sprendimą pareiškėjui išsiųsti kokiu nors kitu adresu. Šiuo atveju A. G. pats privalėjo užtikrinti, kad minėtu jo adresu būtų galimybė realiai įteikti laišką adresatui, arba turėjo iš anksto informuoti centrinį mokesčių administratorių, jeigu jo adresas pasikeitė (Mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsnis), tačiau šios pareigos pareiškėjas nevykdė ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Be to, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad VMI Sprendimą pareiškėjui teikė ir jį įkeldama į VMI interneto svetainės paskyrą „Mano VMI“. Ši paskyra A. G. buvo prieinama. Abu nurodyti Sprendimo pareiškėjui įteikimo būdai laikomi tinkamais. A. G. nenurodė, kodėl neatsiėmė jam nurodytu adresu siųstos ir pašte mėnesį laikytos korespondencijos (b. l. 50) bei netikrino savo paskyros VMI svetainėje. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo elgesys buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus; net gavęs dokumentus iš antstolio, jis į VMI dėl Sprendimo kopijos pateikimo nesikreipė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui A. G. aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju egzistavo priežastys taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatą, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą. Taigi, Sprendimo įteikimo A. G. data laikoma 2019 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjo nurodytos faktinės Sprendimo jam įteikimo datos laikymas kreiptis į administracinį teismą eigos pradžia pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sudarytų pareiškėjui galimybę piktnaudžiauti teise.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. vasario 3 d. paštu išsiųsdamas skundą teismui, pareiškėjas buvo praleidęs skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Kadangi termino skundui paduoti atnaujinti pareiškėjas neprašė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti A. G. skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. G. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė