7c6b792a-e4e8-46c5-a7fd-9d65b3fe4c46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-1095-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03778-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja BUAB „Baziris“ teismui pateikė skundÄ , kurį papildė, praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018-07-04 sprendimÄ Nr. S-108 (7-81/2018) „Dėl UAB „Baziris“ 2018-04-30 skundo“;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018-04-09 sprendimÄ Nr. 69-38 „Dėl UAB „Baziris“ (į. k. 303268273) 2017-11-16 skundo“;

3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2017-10-27 sprendimÄ Nr. (7.45)-FR0682-410 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės ginčas yra kilęs dėl pareiÅ¡kėjos galimybės pasinaudoti PVM atskaita už įsigytas prekes iÅ¡ UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ bei pareiÅ¡kėjos žinojimo ar turėjimo žinoti, kad ji dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje. Teigia, kad nepripažįstama pareiÅ¡kėjos teisė atskaityti 78 681 Eur pirkimo PVM, iÅ¡skirto UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, neneigiant Å«kinių operacijų, užfiksuotų minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose realumo.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 78 681 Eur pirkimo PVM pagal UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už cukraus ir aliejaus įsigijimÄ , tačiau PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atvaizduotos Å«kinės operacijos neįvyko tomis dokumentuose atvaizduotomis aplinkybėmis, o pareiÅ¡kėja, neva, turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiose su sukčiavimu PVM srityje. PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, atlikęs ikiteisminį tyrimÄ dėl UAB „Baziris“ cukraus tiekėjos UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ veiksmų į LietuvÄ importuojant prekes, padarė iÅ¡vadÄ , kad sukčiavimas PVM srityje yra tik prielaidos, kurių pagrindu negali bÅ«ti grindžiamas joks baudžiamasis persekiojimas.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, pirmiausia, siekiant įrodyti jos dalyvavimÄ PVM sukčiavime, mokesčių administratorius turėjo įrodyti, kad UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ sukčiavo PVM srityje, o pareiÅ¡kėja apie Å¡ias aplinkybes žinojo ar turėjo žinoti. Teigia, kad pareiÅ¡kėja iki sandorių su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ sudarymo patikrino visÄ vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie Å¡ias įmones, jokios neigiamos informacijos nebuvo rasta, nebuvo duomenų, kad nurodytos bendrovės nevykdo mokestinių prievolių, nustatyta, kad jos laiku teikia deklaracijas.

PareiÅ¡kėja, tikrindama įmonių duomenis, nustatė, kad jos abi yra tinkamai registruotos, neturi įsiskolinimų, registruotos PVM mokėtojos, turinčios istorijÄ . PareiÅ¡kėja taip pat kreipėsi į VMI dėl informacijos, kurios pagrindu buvo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjos turtas, tačiau VMI į pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si atsakymo nepateikė. Pati VMI neigiamos informacijos apie UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ neturėjo, tokios informacijos apie Å¡ias įmones nebuvo paskelbusi, todėl pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ manyti, kad minėtos įmonės visas prievoles yra įvykdžiusios.

Atsakovė nenurodė, kÄ konkrečiai turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti mokesčių mokėtojas ar kokios aplinkybės jam galėjo sukelti įtarimų dėl sukčiavimo PVM srityje. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK apsiribojo abstrakčiais teiginiais dėl analizuojamų sandorių, iÅ¡ ginčijamų sprendimų nėra aiÅ¡ku, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė PVM sukčiavimas, koks buvo sukčiavimo bÅ«das ar mechanizmas, koks mokesčių mokėtojo vaidmuo Å¡iame tarpiniame PVM sukčiavime.

Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai neįtvirtina atsakomybės už trečiųjų Å¡alių mokesčių mokėtojus ar bet kuriÄ tiekimo grandinės dalį vien todėl, kad vienas ar kitas mokesčių mokėtojas galimai netinkamai vykdo savo mokestines prievoles ar sukčiauja mokesčių srityje. PareiÅ¡kėjos teigimu, ginčijamuose sprendimuose nepaaiÅ¡kinama, kokia yra sÄ saja tarp PVM sukčiavimo ir tariamai fiktyvių važtaraščių, kai nėra ginčo nei dėl prekių realaus egzistavimo, nei dėl realaus prekių fizinio pristatymo atitinkamam tiekėjui.

VažtaraÅ¡tis yra prekės vežimÄ grindžiantis dokumentas, todėl jeigu mokesčių administratorius neneigia prekių realumo ir jų pristatymo galutiniam pirkėjui, tokio pobÅ«džio dokumentai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės mokestine prasme. Be to, visos aplinkybės dėl važtaraščių buvo aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai ir sÄ Å¾iningai paaiÅ¡kintos mokestinio patikrinimo metu atsakant į mokesčių administratoriaus klausimus. Mokesčių administratorius nepaaiÅ¡kino, kaip prekių perdavimo dokumento realus įforminimas gali patvirtinti, kad buvo sukčiaujama PVM srityje ir mokesčių mokėtojas žinojo apie šį sukčiavimÄ .

Pažymėjo, kad VMI 2018-04-09 sprendimas prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir Å¡is pažeidimas iÅ¡ esmės vertintinas kaip esminis, sudarantis savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. VMI 2018-04-09 sprendime nenurodyta jokių faktinių duomenų apie pareiÅ¡kėjos padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat nenurodyti jokie konkretÅ«s pareiÅ¡kėjos mokesčių įstatymų pažeidimai.

Todėl laikytina, kad Å¡iame sprendime nėra pateikta informacijos, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjai apskaičiuoti papildomi mokesčiai. PareiÅ¡kėja negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) ginčijamo VMI 2018-04-09 sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad faktiÅ¡kai BUAB „Baziris“ bankrutuojančia tapo 2018-08-30 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1476-241/2018. Todėl iki Å¡ios datos bendrovės valdymÄ atliko ir bendrovės valiÄ teikti teismui skundÄ dėl MGK 2018-07-04 sprendimo Nr. S-108 (7-81/2018) iÅ¡reiÅ¡kė tuometinis bendrovės direktorius V. Z.. PareiÅ¡kėja, 2018-07-09 gavusi MGK 2018-07-04 sprendimÄ Nr. S-108 (7-81/2018), per 20 dienų terminÄ , t. y. iki 2018-07-29, skundo teismui nepateikė, vadinasi bendrovė per nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kė valios apskųsti MGK 2018-07-04 sprendimÄ Nr. S-108 (7-81/2018).

Bendrovės bankroto administratorius į teismÄ su skundu dėl MGK sprendimo panaikinimo kreipėsi tik 2018-11-07, t. y. neabejotinai praleidęs skundo padavimo terminÄ , tačiau bendrovė nei 2018-11-07 pateiktame skunde, nei 2018-11-23 patikslintame skunde nenurodė objektyvių aplinkybių nulėmusių priežastis kodėl bendrovė laiku nesikreipė į teismÄ dėl MGK sprendimo panaikinimo ir nei skunde, nei patikslintame skunde neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Teigia, kad mokestinis ginčas Å¡ioje byloje vyksta dėl to, ar Kauno AVMI pagrįstai nepripažino pareiÅ¡kėjos teisės įtraukti į 2015 metų PVM atskaitÄ 78 681 Eur pirkimo PVM pagal UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, mokesčių administratoriui konstatavus, jog apskaitos dokumentuose atvaizduotos Å«kinės operacijos neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos Å¡ių įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytuose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, o pareiÅ¡kėja žinojo, ar turėjo galimybę žinoti, kad ji dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje.

Pažymėjo, kad teisė į PVM atskaitÄ iÅ¡lieka, tik jei nėra vengimo ar piktnaudžiavimo aplinkybių, t. y. draudžiama pasinaudoti apmokestinamojo asmens teise apskaičiuoti pirkimo PVM, kai Å¡iÄ teisę suteikiantys sandoriai yra piktnaudžiaujantys, sukčiaujant PVM apmokestinamojoje srityje. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 78 681 Eur pirkimo PVM pagal UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už cukraus ir aliejaus įsigijimÄ , tačiau UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ bendrovei cukraus ir aliejaus realiai nepardavė.

Atlikdama pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ Kauno AVMI įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus, užsienio Å¡alių mokesčių administratorių pateiktÄ informacijÄ , kitų mokesčių mokėtojų operatyvių patikrinimų duomenis, kitÄ VMI duomenų bazėse sukauptÄ informacijÄ ir susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00001-16 medžiaga. Dėl sandorių su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ pažymėjo, kad Kauno AVMI pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės pateiktuose važtaraščiuose prekių (cukraus) gabenimams pagrįsti nurodyta informacija neatitinka tikrovės, t. y. pareiÅ¡kėja iÅ¡raÅ¡ytais apskaitos dokumentais (minėtomis ginčo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir važtaraščiais) įformino tikrovėje nevykusių operacijų dokumentus, mokesčių administratoriui pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir važtaraščiai įforminti formaliai, siekiant sukurti jų tikrumo regimybę, Estijos įmonė OU Perfect trade, Latvijos įmonė SIA GIDRANS, UAB „Prekyba tau“, UAB „Kemerta“, UAB „MAV group“ ir UAB „Ingis“ įformintais pardavimų sandoriais siekė suformuoti atskaitÄ bendrovei, t. y. minėtos įmonės buvo tarpine grandimi PVM sukčiavimo sandorių grandinėje.

Pirma sandorių grandinė iÅ¡ eilės: Lenkijos mokesčių mokėtojai, Estijos Ä®monė OU Perfect trade, Latvijos įmonė SIA GIDRANS, UAB „Prekyba tau“ (dingęs prekeivis), UAB „Kemerta“ (dingęs prekeivis), pareiÅ¡kėja. Antra sandorių grandinė iÅ¡ eilės: Lenkijos mokesčių mokėtojai, Estijos įmonė OU Perfect trade, Latvijos įmonė SIA Brant, UAB „MAV group“ (dingęs prekeivis), UAB „Ingis“ (dingęs prekeivis), pareiÅ¡kėja. Atsižvelgiant į tai, kad tiek UAB „Prekyba tau“ ir UAB „Kemerta“ (pirma sandorių grandinė), tiek UAB „MAV group“ ir UAB „Ingis“ (antra sandorių grandinė) realiai pirkimų-pardavimų sandorių nevykdė, tik perraÅ¡inėjo prekių pardavimo dokumentus ir nemokėjo į biudžetÄ PVM, pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ie Å«kio subjektai buvo tarpinėmis grandimis PVM sukčiavimo sandorių grandinėje.

Todėl, VMI teigimu, Kauno AVMI, pagrįstai sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu veikiantys asmenys sukčiavo PVM savo vardu iÅ¡raÅ¡inėdami dokumentus apskaitos dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis ir aplinkybėmis neįvykusioms Å«kinėms operacijoms pagrįsti, realiai tokių Å«kinių operacijų nevykdydami. Atsižvelgiant į tai, kad teisei į PVM atskaitÄ atsirasti bÅ«tinas ne tik formalių reikalavimų įvykdymas, bet ir realus atitinkamų sandorių turinys bei teisingas jų atvaizdavimas apskaitos dokumentuose, sandorio Å¡alys turi imtis veiksmų, kurie užtikrintų minėtų duomenų tikrumÄ ir garantuotų, kad prekių tiekimÄ vykdo realiÄ ekonominę veiklÄ vykdantis asmuo.

PareiÅ¡kėja, įformindama sandorius su nauju verslo partneriu UAB „Kemerta“, nesurinko tinkamų įrodymų (dokumentų), pagrindžiančių kad ji sandorių metu buvo apdairi ir sÄ Å¾ininga. BÅ«dama rÅ«pestinga ir sÄ Å¾ininga, pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti prekes iÅ¡ naujo verslo partnerio, turėjo bÅ«ti itin atidi Å¡io verslo partnerio – UAB „Kemerta“ – atžvilgiu ir skirti daugiau dėmesio domėjimuisi juo, nei domėtųsi, vykdydama sandorius su pastoviais ir ilgalaikiais tiekėjais, t. y. bendrovės atsakingi asmenys turėjo įsitikinti, ar UAB „Kemerta“ realiai vykdė ekonominę veiklÄ ir mokestines prievoles, prieÅ¡ sudarant sandorius, turėjo pasidomėti Å¡iuo mokesčių mokėtoju ir jo atstovais, vykdoma veikla, veiklos vykdymo vieta ir pan.

Tačiau bendrovė tokių veiksmų neatliko ir apie UAB „Kemerta“ informacijos, pagrindžiančios pakankamÄ domėjimÄ si Å¡iuo verslo partneriu, nesurinko (bendrovė apsiribojo vieÅ¡ai prieinamos informacijos surinkimu). Bendrovė žinojo, kad prekės, įsigytos iÅ¡ UAB „Kemerta“, buvo perparduodamos per kelias grandis (CMR nurodytos skirtingos užsienio valstybės, keli PVM mokėtojai), todėl turėjo įvertinti didesnę rizikÄ , kad prekių perpardavimo sandoriai sudaromi mokesčių vengimo ar mokestinio sukčiavimo tikslu.

Be to, akcentavo, kad pareiÅ¡kėja 2016-08-09 FNTT pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, jog turėjo abejonių dėl darbuotojo A. B. sÄ Å¾iningumo ir įtarė, kad minėtas asmuo bendradarbiaujant kartu su UAB „Kemerta“ sukčiauja, tačiau siekiant iÅ¡vengti įtraukimo į PVM sukčiavimo sandorių grandinę, nesiėmė jokių veiksmų (2015-05-11). Todėl laiko, kad bendrovė nebuvo atidi ir pakankamai rÅ«pestinga, rinkdama informacijÄ apie verslo partnerius – UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“, o įformindama sandorius su minėtais Å«kio subjektais prisidėjo prie sukčiavimo PVM srityje, t. y. buvo įtraukta į sandorių grandinę, kurioje pagal UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu prekių pardavimui įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrovės atskaitytas PVM į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėtas.

Atsakovės įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo rezultatų neturi įtakos bendrovės mokestinėms prievolėms, nes mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iÅ¡ skirtingas teisės Å¡akas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl mokestinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo kitų bylų baigties. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl pareiÅ¡kėjos teisės atskaityti 78 681 Eur pirkimo PVM pagal UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už cukraus ir aliejaus įsigijimÄ laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31, mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiÅ¡kėja buvo nesÄ Å¾ininga, t. y. pareiÅ¡kėja žinojo ar galėjo žinoti, jog UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ vardu sukčiauja PVM srityje, tačiau sudarė su Å¡iomis bendrovėmis sandorius, kurių pagrindu atskaitė PVM.

Mokestinio patikrinimo metu galiojusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai Å¡io PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už Å¡alies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Å¡io įstatymo nuostatas nebÅ«tų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų Å¡alies teritorijoje. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ arba kitÄ Å¡iame įstatyme nurodytÄ apskaitos dokumentÄ , kuris nustatyta tvarka gali bÅ«ti arba turi bÅ«ti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti.

To paties straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos pirkimo PVM sumos negali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra atitinka visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nacionaliniai teisės aktai tiesiogiai neįtvirtina atvejų, kada mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti ribojama, tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.

Å iuo aspektu iÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-705/2013, apibendrindama Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , konstatavo, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitÄ , jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma:

1) sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant; arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje; arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje. Apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiÅ¡kai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitÄ ribojimÄ .

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įrodinėjo vienÄ iÅ¡ aptartų Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo nurodomų teisę į PVM atskaitÄ ribojančių aplinkybių, t. y. pareiÅ¡kėjos žinojimÄ (turėjimÄ Å¾inoti) (sÄ Å¾iningumÄ ), kad ji, įsigydama prekes, dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. Å iuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad norint paneigti teisę į atskaitÄ , argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo (turėjo žinoti), jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo (turėjo žinoti) apie tai.

Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos SÄ jungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta. Teisė į PVM atskaitÄ , kai egzistuoja tiek materialios, tiek formalios sÄ lygos jai atsirasti, gali bÅ«ti nesuteikta (apribota) tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitÄ , žino (turi žinoti), kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM.

Å iÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-705/2013). Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumÄ nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitÄ pretenduojantis mokesčių mokėtojas (2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, 2010-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-195/2010) Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Europos SÄ jungos teisei iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja reikalavimas, kad Å«kio subjektas imtųsi visų priemonių, kurių gali bÅ«ti iÅ¡ jo pagrįstai reikalaujama, jog įsitikintų, kad jo sudaromas sandoris neįtraukia jo į sukčiavimÄ mokesčių srityje (Å¡iuo klausimu žr.

Teisingumo Teismo 2007-09-27 sprendimÄ byloje Teleos ir kt., C-409/04, 65 ir 68 p.; 2008-02-21 sprendimÄ byloje Netto Supermarkt, C-271/06, 24 p.; 2011-12-21 sprendimÄ byloje Vlaamse Oliemaatschappij, C-499/10, 25 p.). Kita vertus, mokesčių administratorius negali apmokestinamiesiems asmenims perkelti savo pareigÄ kontroliuoti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012-06-21 sprendimÄ sujungtose bylose Mahagében ir D?vid, C-80/11 ir C-142/11, 62 ir 65 p.). Remiantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatyta, kad Kauno AVMI 2017-10-27 sprendimu patvirtino 2017-09-21 patikrinimo aktÄ Nr. (7.45) FR0680-405, kuriame papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetÄ 78 681 Eur PVM, patvirtino apskaičiuotus 18 179,82 Eur PVM delspinigius, paskyrė 23 604 Eur PVM baudÄ .

VMI 2018-04-09 sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2017-10-27 sprendimÄ Nr. (7.45)-FR0682-410. MGK 2018-07-04 sprendimu patvirtino VMI 2018-04-09 sprendimÄ Nr. 69-38. Nagrinėjamos bylos atveju mokesčių administratorius iÅ¡ esmės konstatavo pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ PVM sukčiavime, t. y. pareiÅ¡kėjo žinojimÄ ir galėjimÄ Å¾inoti, kad pareiÅ¡kėjas dalyvauja PVM sukčiavime. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padaryta iÅ¡vada ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjos žinojimÄ ir galėjimÄ Å¾inoti apie dalyvavimÄ PVM sukčiavime patvirtina toliau nustatyti duomenys.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji iki sandorių su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ sudarymo patikrino visÄ vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie Å¡ias įmones, jokios neigiamos informacijos nebuvo rasta, todėl nebuvo pagrindo laikyti Å¡ių įmonių veiklÄ nesÄ Å¾ininga. Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka, laiko, jog pareiÅ¡kėjos atlikti veiksmai, siekiant patikrinti UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ veiklÄ buvo formalaus pobÅ«džio ir nepakankami. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja, priimdama UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ komercinius pasiÅ«lymus bei sudarydama sandorius su Å¡iomis bendrovėmis nepakankamai domėjosi jų veikla, nesiėmė visų protingų priemonių, kurių gali bÅ«ti iÅ¡ jo pagrįstai reikalaujama, jog įsitikintų, kad jo sudaromas sandoris neįtraukia jos į sukčiavimÄ mokesčių srityje.

Teismas pažymi, kad UAB „Kemerta“ direktorius A. S. 2015-04-07 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ elektroniniu laiÅ¡ku, siÅ«lydamas pirkti cukrų, nurodė, kad kaina yra 405 Eur už tonÄ be PVM, po Å¡io pasiÅ«lymo pareiÅ¡kėja dar ta pačiÄ dienÄ nusiuntė UAB „Kemerta“ paruoÅ¡tÄ preliminariÄ sutartį ir užsakymÄ (MGK bylos medžiaga, t. X, b. l. 25–33). Pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ UAB „Kemerta“ įsigijo 240 t balto cukraus iÅ¡ viso už 117 612 Eur, įskaitant ir 20 412 Eur PVM, kurį įtraukė į PVM atskaitÄ , tai patvirtina UAB „Baziris“ iÅ¡raÅ¡ytos 2015-04-08, 2015-04-09, 2015-04-10 (MGK bylos medžiaga, t.

I, b. l. 108, 111, 114, 116, 119, 122, 125, 127, 129, 134) PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja 2015-04-08 – 2015-04-09 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis įformino cukraus pardavimus UAB „Širmulis“, UAB „Leipurin“, UAB „Kalara“, kurių bendra vertė yra 118 599,36 Eur, įskaitant ir 20 583,36 Eur pardavimo PVM, taigi pareiÅ¡kėja iÅ¡ UAB „Kemerta“ įsigytÄ cukrų pardavė tik su 816 Eur antkainiu (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 193, 195, 197, t.

II, b. l. 1, 4, 7, 9, 12, 17). PareiÅ¡kėja 2015-04-09 kreipėsi į UAB „Kemerta“ direktorių A. S., praÅ¡ydama atsiųsti pažymėjimÄ arba iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie įmonės įregistravimÄ , taip pat akcininko sprendimÄ dėl direktoriaus paskyrimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius dokumentus UAB „Kemerta“ pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pateikusi. RaÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad UAB „Ingis“ (uabingis123@gmail.com) pati su komerciniu pasiÅ«lymu elektroniniu paÅ¡tu uabbaziris@gmail.com kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , siÅ«lydama pirkti cukrų, kaina 420 Eur (MGK bylos medžiaga, t.

IX, b. l. 160). PareiÅ¡kėja 2015-04-27 atsakė UAB „Ingis“, kad norėtų pirkti 10 automobilių po 24 t cukraus, iki 2015-04-29 gauti pirmÄ sias dvi maÅ¡inas, adresu Ekskavatorininkų g. 1L, Kaunas (24 t) ir Taikos pr. 153C, Kaunas (24 t), kitas aÅ¡tuonias maÅ¡inas iki savaitės pabaigos pageidautų gauti į sandėlį, esantį adresu Palemono g. 171, Kaunas (MGK bylos medžiaga, t. IX, b. l. 161). UAB „Ingis“ su pareiÅ¡kėjos nurodomomis sÄ lygomis sutiko, tuo tarpu pareiÅ¡kėja paprašė atsiųsti UAB „Ingis“ parduodamo cukraus kokybės sertifikatÄ , iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie įmonę ir sprendimÄ dėl vadovo paskyrimo.

Papildomai pastebėtina, kad pareiÅ¡kėja 2015-04-29 elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė UAB „Ingis“ sutartį pasiraÅ¡ymui, tačiau sutarties sudarymo data nurodyta 2015-04-23 (MGK bylos medžiaga, t. IX, b. l. 160–171). Laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-05-29 pareiÅ¡kėja iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Ingis“ už įsigytÄ cukrų ir aliejų už 335 739,21 Eur, įskaitant ir 58 268,79 Eur PVM, kurį įtraukė į PVM atskaitÄ , tai patvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos 2015-04-28 – 2015-04-30, 2015-05-04 – 2015-05-08, 2015-05-11, 2015-05-14, 2015-05-21, 2015-05-25, 2015-05-27 –2015-05-29 (MGK bylos medžiaga, t.

I, b. l. 137, 139, 141, 143, 145, 147, 149, 151, 153, 155, 157, 159, 161, 163, 165, 167, 169, 171, 173, 175, 177, 179, 181, 183, 185, 187, 189). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Ingis“ bÅ«tų atsiuntęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ytus dokumentus apie bendrovę, nepaisant to, sutartis dėl cukraus ir aliejaus pirkimo buvo sudaryta. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ UAB „Ingis“ įsigytÄ cukrų bei aliejų pardavė už minimalų 1,66 proc. antkainį, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, jog buvo ieÅ¡koma jai palankiausių cukraus tiekėjų laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.

Nurodytos sandorių su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ sandorių sudarymo aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja sudarė sutartis dėl prekių tiekimo negavusi duomenų apie UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“, be to, vertinant visus esančius įrodymus, matyti, kad abu pasiÅ«lymai, gauti iÅ¡ UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ buvo iÅ¡ karto operatyviai vykdyti, net ir pareiÅ¡kėjai siustų komercinių pasiÅ«lymų formuluotės buvo panaÅ¡ios. Nors pareiÅ¡kėja 2016-07-04 paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad siekdama nupirkti cukrų palankesnėmis sÄ lygomis bendravo ir su kitomis bendrovėmis Igo Anvipa spol.

S. r. o., Pfeifer & Langen Posla S.A. ir Coor Trading AG Swiss, tačiau tik po UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ komercinių pasiÅ«lymų gavimo pradėta tartis su kitomis bendrovėmis dėl cukraus tiekimo, be to, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ komercinius pasiÅ«lymus priėmė nedelsiant, nevykstant tolimesnių derybų dėl palankesnių cukraus pirkimo sÄ lygų. Å iame kontekste taip pat aktuali aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja anksčiau nevykdė prekybos cukrumi veiklos, nepaisant to UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ siuntė pareiÅ¡kėjai komercinius pasiÅ«lymus dėl cukraus įsigijimo.

Taigi laikytina, kad UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ pareiÅ¡kėjai pateikti komerciniai pasiÅ«lymai nebuvo atsitiktiniai, prieÅ¡ingai, iÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jie pateikti pareiÅ¡kėjai tikslingai, siekiant imituoti įprastinę bendrovių komercinę veiklÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo, protingumo reikalavimai, taip pat iÅ¡ vežimo dokumentų bei kitų toliau nurodytų mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių negalėjo nesuprasti, kad jos su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ sudaromi sandoriai gali bÅ«ti susiję su sukčiavimu PVM, tačiau jokių papildomų Å¡ių įmonių patikimumo patikros veiksmų nesiėmė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų protinga apimtimi analizavusi nurodytų bendrovių veiklÄ , įsitikinusi asmenų, kurie siuntė pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lymus bei su ja kontaktavo, įgaliojimus veikti bendrovių vardu. Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėja toliau tęsė komercinius santykius su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ net ir po to, kai 2015-05-11 atleido savo darbuotojÄ A. B. iÅ¡ pareigų, kilus įtarimams, kad jis galimai bendradarbiavo su UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ atliekant nusikalstamas veikas.

PareiÅ¡kėja nesiėmė jokių papildomų veiksmų patikrinti ar UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ realiai vykdo veiklÄ , ar turi sandėliavimo patalpas, nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos atstovai bÅ«tų susitikę su Å¡ių bendrovių atstovais, vien patikrinimas ar bendrovės yra registruotos juridinių asmenų ir PVM mokėtojų registre nėra pakankama ir protinga priemonė patikrinti ar sudaromi sandoriai nėra susiję su sukčiavimu PVM srityje. IÅ¡ UAB „Ingis“ bei UAB „Kemerta“ važtaraščių bei CMR matyti, kad to paties cukraus įsigijimo įforminti transportavimo dokumentai skiriasi nurodyti prekių siuntėjai, gavėjai, pakrovimo vietos, be to, nustatyta, kad prekių gavėju nurodyta Estijos įmonė OU Perfect trade, be to, gauta duomenų, kad krovinius gabenę vairuotojai paneigė prekių gabenimÄ pagal važtaraščius (MGK bylos medžiaga, t.

I, b. l. 109–135). Nurodytų aplinkybių kontekste, neatkartojant ginčijamuose sprendimuose iÅ¡dėstytų aplinkybių, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prekių tiekėjai, t. y. UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ sukčiavo PVM, prekių tiekimo sandoriai, t. y. cukraus bei aliejaus pirkimas, iÅ¡ kurių kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susiję su sukčiavimu PVM, nes nustatyta, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo PVM sukčiavimo grandinėje. PareiÅ¡kėja, t. y. asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydama prekes iÅ¡ UAB „Ingis“ ir UAB „Kemerta“ žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad sudaromi sandoriai yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje, nes nesiėmė visų protingų priemonių, patikrinti Å¡ias įmones, be to, galėjo ir turėjo tokius nesÄ Å¾iningus UAB „Ingus“ ir UAB „Kemerta“ veiksmus iÅ¡ vežimo dokumentų, darbuotojų veiksmų, nepaisant to, jokių papildomų priemonių nesiėmė, toliau tęsė bendradarbiavimÄ su Å¡iomis bendrovėmis.

Todėl pareiÅ¡kėjos veiksmai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais PVM atskaitos srityje. PareiÅ¡kėjos teigimu, Kauno apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, atlikęs ikiteisminį tyrimÄ dėl UAB „Baziris“ cukraus tiekėjos UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ veiksmų į LietuvÄ importuojant prekes, padarė iÅ¡vadÄ , kad sukčiavimas PVM srityje yra tik prielaidos, kurių pagrindu negali bÅ«ti grindžiamas joks baudžiamasis persekiojimas.

Teismas pažymi, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ mokestinei bylai spręsti neturi reikÅ¡mės, nes mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iÅ¡ skirtingas teisės Å¡akas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl mokestinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo kitų bylų baigties (LVAT 2019-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-393-575/2019). Todėl pareiÅ¡kėjos nurodomi ikiteisminio tyrimo rezultatai įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiamam mokestiniam ginčui neturi.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami MGK 2018-07-04 sprendimas Nr. S-108 (7-81/2018) VMI 2018-04-09 sprendimas Nr. 69-38, Kauno AVMI 2017-10-27 sprendimas Nr. (7.45)-FR0682-410 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė