2018-03-28 Nr. AB-6881-3-61-3-02561-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2938-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02561-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.5; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Nacionaliniam egzaminų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl protokolinio sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinio egzaminų centro (toliau – ir NEC) 2017 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų 2017 m. liepos 17 d. protokolo Nr. VBE-192 dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu, ir įpareigoti atsakovą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2017 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą, paliekant ne blogesnį, nei anksčiau pareiškėjos gautą 87 balų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimą (b. l. 1-2).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kuris buvo įvertintas 87 balais. Manydama, kad egzaminas įvertintas nepakankamai, kreipėsi į NEC su apeliacija egzamino įvertinimą pakeisti aukštesniu nei 87 balai. Egzamino vertinimas po apeliacijos buvo sumažintas iki 58 balų. Pareiškėjos nuomone, toks darbo įvertinimo sumažinimas pažeidė jos teisėtą lūkestį, kad išnagrinėjus apeliaciją jos egzamino įvertinimas nebus sumažintas.

3. Pasak pareiškėjos, asmuo, apeliuojantis bet kokiame procese, turi nebijoti, kad jo padėtis taps blogesnė, nei buvo iki apeliacijos. Teigė, kad buvo pažeistas non reformato in peius principas, draudžiantis pabloginti apeliuojančio asmens padėtį. Skundą grindė teisinės valstybės principu bei jį aiškinančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Pabrėžė, kad atsidūrė blogesnėje padėtyje tik dėl to, kad padavė apeliaciją. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, nėra nustatyta, kad darbo vertinimas po apeliacijos gali pasikeisti į blogąją pusę. Teigė, kad NEC, nagrinėdamas pareiškėjos apeliaciją, pažeidė non reformatio in peius principą, o tai lėmė neteisingą sprendimą dėl lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo.

4. Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-17).

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2017 m. birželio 5 d. laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Kandidatė gavo 87 balus. Per apeliacinį vertinimą egzamino darbo įvertinimas buvo pakeistas – egzamino darbas įvertintas 31 tašku (rezultatų skelbimo sistemoje fiksuota procentinė taškų dalis – 62), t. y. 58 balais. Pareiškėjos akcentuojamas draudimas baudžiamajame bei civiliniame procese pabloginti apelianto situaciją, lyginant ją su ta, kuri buvo iki apeliacijos, yra tiesiogiai įtvirtintas tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso įstatymuose, tačiau kandidatų brandos egzamino darbų ir apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimą reglamentuojančiame, teisės akte – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391 „Dėl Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo ir Kalbų įskaitų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (2016 m. gruodžio 27 d. redakcija; toliau – ir Aprašas) – nėra įtvirtinto draudimo Apeliacinei vertinimo komisijai sumažinti apelianto valstybinio brandos egzamino įvertinimą. Akcentavo, kad egzamino įvertinimo sumažinimas nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių, kadangi tokie lūkesčiai, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, net negalėjo susiformuoti.

6. Be to, atsakovas papildomai pažymėjo, kad pagal Aprašo 111 punktą koduotas pareiškėjos egzamino darbas vertinimo proceso metu buvo vertintas tris kartus skirtingų vertintojų, t. y. Apeliacinėje vertinimo komisijoje, vadovaujantis Aprašo 131 punktu, 2017 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kandidatų darbus, dėl kurių rezultatų buvo pateiktos apeliacijos, nagrinėjo atskira komisija, patvirtina NEC direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V1-89 „Dėl 2017 metų dalykų valstybinių brandos egzaminų apeliacinių komisijų sudarymo“. Kadangi tokiu būdu pakartotinai įvertinto pareiškėjos darbo rezultatai skyrėsi nuo prieš tai buvusiųjų rezultatų, t. y. vietoj 39 taškų buvo siūloma 30 taškų, sprendimą dėl rezultato po apeliacinio įvertinimo priėmė trys apeliacijai teiktą darbą vertinę komisijos nariai, iš kurių du buvo mokytojai ir vienas literatūrologas.

7. Remiantis Aprašo 132 punktu, galutinį sprendimą dėl apeliacijai teiktų darbų rezultatų priima Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtintas Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas, kuris atsižvelgdamas į tai, kad apeliacijai pateiktus darbus vertino aukščiausios kompetencijos vertintojai, patvirtino jų parašytus įvertinimus. Sprendimas dėl 2017 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų patvirtinimo buvo priimtas 2017 m. liepos 17 d.

8. Atsakovas pabrėžė, kad lingvistine prasme valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų apeliacijų nagrinėjimas, traktuotinas kaip šių darbų vertinimas iš naujo (persvarstymas). Be to, NEC, prieš mokiniams teikiant apeliacijas, savo svetainėje pateikė informaciją, kad įvertinimas po apeliacijos gali būti sumažintas. Principo non reformatio in peius taikymas neleistų užtikrinti objektyvaus valstybinių brandos egzaminų įvertinimo ir pažeistų viešąjį interesą.

9. Atsakovo teigimu, Aprašo nuostatos, susijusios su valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimu ir apeliacijų teikimu, skirtos ne atgrasyti kandidatus nuo galimo apeliacijų teikimo, o priešingai, išaiškinti visas procedūras, jų eiliškumą, galimas pasekmes ir atsakomybių pasiskirstymą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28-32).

11. Atsiliepime nurodė, kad Apraše nėra įtvirtinto draudimo priimti blogesnį sprendimą egzamino įvertinimą prašančio peržiūrėti apelianto atžvilgiu. Apraše įtvirtintas pakartotinio vertinimo principas su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis. Brandos egzamino darbas vertinamas pakartotinai, tai yra iš naujo, neatsižvelgiant į pirminio vertinimo rezultatus. Pabrėžė, kad atsakovas privalėjo atlikti naują ir objektyvų darbo įvertinimą. Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto sprendimas yra laikomas galutiniu brandos egzamino darbo įvertinimu. Pažymėtina, kad pakartotinio darbų vertinimo principas apeliacijos procese leidžia užtikrinti objektyvų brandos egzaminų darbų įvertinimą.

12. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad principas non reformatio in peius turi būti taikomas nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pagal analogiją. Akcentavo, kad brandos egzaminų apeliacinė sistema nėra institucinė. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino Aprašą, kuriame atskirtos pirminio ir pakartotinio vertinimo funkcijos, kurias įgyvendina atsakovas. Kadangi non reformatio in peius principas nėra įtvirtintas Apraše, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad po apeliacijos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbo įvertinimas nebus mažesnis nei pirminis įvertinimas. Pabrėžė, kad apeliacijos nagrinėjimo metu netikrinamas pirmojo darbo įvertinimo sprendimo pagrįstumas ar objektyvumas. Brandos egzamino darbas vertinamas iš naujo, neatsižvelgiant į pirminį vertinimą ir priimamas savarankiškas ir naujas sprendimas, todėl vertinimo rezultatas, gali būti ir mažesnis, ir didesnis už skundžiamą įvertinimą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 41-45) pareiškėjos K. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. birželio 5 d. laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą ir gavo 87 balus. 2017 m. Valstybinių brandos egzaminų Apeliacijų komitetas posėdžio protokole Nr. V4-1 pažymėta, kad komisija, be kita ko, svarstė ir valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino apeliacijų rezultatus (6 klausimas) ir juos patvirtino (b. l. 25-27).

15. NEC 2017 m. liepos 17 d. 2017 m. pagrindinės sesijos Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino lietuvių apeliacijų rezultatų protokole Nr. VBE-192 apeliacinio vertinimo metu egzamino darbo įvertinimas buvo pakeistas – apeliacijos rezultatas 58 balai (b. l. 3). Toks balas įrašytas ir brandos atestato priede (b. l. 4).

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos pozicija, jog po pateiktos apeliacijos jos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatas negalėjo būti mažinamas, vadovaujantis non reformato in peius principu, buvo nepagrįsta.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391 patvirtintas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (2016 m. gruodžio 27 d. redakcija) yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Teismas nenustatė, kad būtų pažeistos Aprašo nuostatos. Pareiškėjos darbas buvo įvertintas kompetentingų asmenų, kurie pakartotinai vertino būtent jos darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti komisijos narių kompetencija ir objektyvumu. Pati pareiškėja, pasinaudodama teise į apeliaciją, turėjo prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes, įvertindama ir tai, kad jos egzamino darbas gali būti įvertintas prasčiau nei pirminis. Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios subjektyvia nuomone, nes teisės aktai – Aprašas neįtvirtina non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese.

18. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai nedraudžia išnagrinėjus apeliaciją už egzamino darbą skirti mažesnį balą nei buvo skirtas pirminių vertinimų metu. Aprašo 130 punkte nustatyta, jog apeliacijų nagrinėjimo metu darbas yra vertinamas iš naujo, todėl apeliacinė komisija netikrina ankstesnio vertinimo teisingumo, o atlieka naują egzamino darbo įvertinimą. Apeliacinė komisija gauna koduotus darbus, be to, kaip paaiškino NEC, apeliacijai pateiktų darbų vertinimas organizuojamas taip, kad vertintojai matytų tik paties kandidato darbo kopiją ir nematytų pirmojo, antrojo ir trečiojo vertintojų, kurie vertino darbą iki rezultatų paskelbimo, žymėtų klaidų ir darbui skirtų taškų už atskirus kriterijus. Tokiu būdu buvo užtikrintas objektyvus pareiškėjos darbo įvertinimas, atliktas kompetentingų asmenų, kurie vertino būtent pareiškėjos darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą. Pareiškėja skunde nenurodo jokių kitų argumentų, dėl kurių, jos nuomone, pakartotinis egzamino darbo įvertinimas buvo atliktas netinkamai.

19. Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Pasinaudodama teise į apeliaciją, pareiškėja prisiėmė ir iš to kylančias teisines pasekmes – jos egzamino darbo naują įvertinimą, kuris šiuo atveju buvo jai mažiau palankus nei pirminis. Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios nuomone, nes teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese.

III. 20. Pareiškėja K. P. apeliaciniu skundu (b. l. 50-52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

21. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, motyvuojamą iš esmės tik atsakovo bei jo pusėje dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens argumentais.

22. Teismo pasirinktas aiškinimas nepagrįstai susiaurino principo non reformato in peius veikimo sritį, taip paneigiant bylai aktualų teisėtų lūkesčių principą bei draudimą priimti nepalankesnį apeliantui sprendimą, susijusį su brandos egzamino vertinimu. Šis principas yra neatskiriamas apeliacijos turinio elementas, kuris turi būti taikomas visose teisės srityse, nepriklausomai nuo proceso pobūdžio.

23. Šis institutas turi būti taikomas ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir neteismine tvarka nagrinėjamuose ginčuose. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, 2013 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-42-2805/2012).

24. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliacijos komisija negalėtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti darbo iš naujo, jei ji būtų saistoma pirminio darbo įvertinimu, yra neteisinga ir prieštarauja elementariai logikai. Šio principo taikymas susijęs su draudimu bloginti įvertinimą, bet ne su pačia pakartotinio darbo vertinimo procedūra. Valstybinių brandos egzaminų vertinime principas, draudžiantis pabloginti apeliuojančio asmens padėtį, yra skirtas tobulinti vertinimą, bet ne atgrasyti asmenis nuo teisės pasinaudoti apeliacijos galimybe. Asmens padėtis dėl jo paties skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju teisės aktuose deklaruojama apeliacijos teisė bus fiktyvi, kadangi asmenys yra atgrasomi nuo apeliacijos jau vien tuo pagrindu, kad darbas gali būti įvertintas žemesniu balu. Nacionalinio egzaminų centro pasirinktas apeliacijos modelis, kuriuo siekiama apriboti paduodančių apeliaciją asmenų skaičių, yra savitikslis, neteisingas ir nesąžiningas. Jis akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Viešasis interesas bei Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reikalauja, kad siekiant nediskriminuoti pareiškėjos kitų moksleivių, kurie nepadavė apeliacijos, turėjo būti taikomas non reformato in peius principas pakartotinai vertinant egzamino darbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad kandidatas (moksleivis) yra silpnesnė šalis nagrinėjamame procese.

25. Teismo motyvai dėl nepagrįsto lūkesčio, kad egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu yra nepagrįsti – pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis bent jau ne mažesnio vertinimo. Toks klaidingas požiūris į apeliacijos procesą atskleidžia non reformato in peius instituto prigimties ir paskirties nesuvokimą, kas iš esmės ir sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

26. Teismas akcentavo, kad pasinaudodama apeliacijos teise pareiškėja prisiėmė ir iš to kylančias teisines pasekmes, nes teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybių egzaminų apeliacijos procese. Tačiau teismas yra valstybės institucija, įpareigota vykdyti teisingumą, todėl negali ignoruoti akivaizdaus neteisėtumo formaliais pagrindais. Nustatęs, kad asmens teisės yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, teismas privalo užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikydamas ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens užtikrinti efektyvią teisminę teisių apsaugą atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose.

27. Administraciniame procese įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo pareigą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų ištirtas Aprašo XXVIII skyriuje įtvirtintas apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimo tvarkos nuostatų teisėtumas. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju Aprašo 130 punktas tiek, kiek jame nenumatyta, kad apeliacinė komisija bei Valstybinių brandos egzaminų vertinimo apeliacinis komitetas (Aprašo 132 punktas) savo sprendimu negali bloginti įvertinimo, dėl kurio buvo pateikta apeliacija, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

28. Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 58-61) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

29. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti. Principas non reformatio in peius yra civilinio ir baudžiamojo proceso principų sistemos dalis ir yra veikiamas kitų principų, todėl jo taikymas, nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti apeliacijos teise, nes Apraše nenumatyti jokie ribojimai. Be to, teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose šis principas nėra absoliutus. Pavyzdžiui, civiliniame procese šis principas netaikomas tais atvejais, kai teismo sprendimą ar nutartį skundžia abi šalys. Blogesnio sprendimo priėmimu taip pat nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, taip pat, jei sprendimas priimamas peržengus apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tačiau taikant analogiją ginčo santykiams principas veiktų visa apimtimi, nes teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintos veikimo ribos ir išimtys nepritaikomos nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų, kadangi šiame procese nėra ginčo teisenos, grąžinimo vertinti iš naujo ar apeliacinio skundo ribų instituto.

30. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų įvertinimų nėra institucinės sistemos, procesą organizuoja vienas juridinis asmuo – Nacionalinis egzaminų centras. Apeliacinio vertinimo metu vertintojai nevertina darbą vertinusių vertintojų sprendimo pagrįstumo ar objektyvumo, nėra apeliacinio skundo ribų, nėra ginčo teisenos – įtvirtintas tik pakartotinis darbo vertinimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pareiškėjos darbas buvo vertinamas objektyviai, vertintojai nematė vertintojų, kurie vertino darbą iki rezultatų paskelbimo, žymėtų klaidų ir darbui skirtų taškų už atskirus kriterijus. Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, buvo paremtas tik jos pačios nuomone, kadangi teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybinių brandos egzaminų apeliacijų procese.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 62-65) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą – jame nėra jokių teiginių, kad principas non reformatio in peius šiame kontekste negali būti taikomas. Teismas tiesiog konstatavo, kad minėtas principas nėra įtvirtintas Apraše. Aprašas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Aprašo, kaip specialaus teisės akto taikymo pažeidimų ir, kad pati pareiškėja nepateikė kokius procedūrinius pažeidimus padarė atsakovo sudaryta apeliacinė vertinimo komisija.

33. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškėja sistemiškai neįvertina baigiamų brandos egzaminų apeliacijos reikšmės ir tai parodo jos teikiamas siūlymas apeliaciniame skunde atsakovui rinktis kitą apeliacijos modelį, taikant apeliacinės procedūros mokesčius, kas manytina iš esmės prieštarautų pagrindiniam valstybės įstatymui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo teisėtumo ištyrimo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu pati pareiškėja, pirmos instancijos teismui pateikdama skundą neišreiškė prašymo teismui nagrinėti šį klausimą, o teismas išnagrinėjo byla nematydamas tam pagrindo – nebuvo nustatyta, kad Aprašas prieštarautų kitiems teisės aktams, kad buvo pažeistos pareiškėjos ar kitų asmenų teisės dėl apeliacijų dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbo vertinimo.

35. Atsižvelgiant į tai, kad brandos egzaminų apeliacinė sistema nėra institucinė (nėra skirtingų institucijų vertinimo) švietimo ir mokslo ministras patvirtino Aprašą, kuriame atskirtos pirminio ir pakartotinio vertinimo funkcijos, kurias įgyvendina atsakovas. Atsakovui pavesta vertinimo procese užtikrinti teisėtumo, nešališkumo ir objektyvumo principus, kuriais remiantis būtų užtikrintas ne tik asmens (apelianto) teikiančio prašymą dėl brandos egzamino pakartotinio vertinimo, bet ir kitų asmenų (kurių brandos egzaminų darbai vertinami), kurie iš esmės savo pasiekimų rezultatais konkuruoja siekdami aukštesnių tikslų (pvz., įstoti į profesines, aukštąsias mokyklas ir pan.) kokybiškas vertinimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų įvertinimo, kuris buvo suteiktas po pareiškėjos kreipimosi pakartotinai peržiūrėjus pareiškėjos egzamino darbą.

37. Teisė kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje yra suteikta kiekvienam suinteresuotam subjektui dėl savo pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016 ir kt.). Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

38. Vienas iš aktų rūšių, dėl kurių negali būti teikiamas skundas, yra tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016). Tarpiniai dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinio egzaminų centro 2017 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalį. Šis protokolas priimamas vadovaujantis Aprašo 132 punktu, pagal kurį apeliantų įvertintų darbų rezultatai teikiami Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliaciniam komitetui. Remdamasis Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto sprendimu, Nacionalinis egzaminų centras rengia apeliacijų rezultatų protokolus ir skelbia rezultatus kandidatams per kandidatų brandos egzaminų rezultatų demonstravimo sistemą. Apeliacijų rezultatų protokolus Nacionalinis egzaminų centras išsiunčia savivaldybių administracijų švietimo padaliniams iki einamųjų metų liepos 21 dienos (Aprašo 133 p.). Savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovas apeliacijų protokolus perduoda mokyklų, iš kurių buvo gautos apeliacijos, vadovams (Aprašo 134 p.).

40. Iš ginčo santykių teisinio reguliavimo matyti, kad skundžiamo protokolo priėmimas yra sudėtinė moksleivių žinių vertinimo proceso dalis, kuris užbaigiamas išduodant vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų dokumentą – brandos atestatą. Pagal Aprašo 132-134 punktų nuostatas Nacionalinio egzaminų centro valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolai yra tarpiniai aktai, kuriais remiantis yra parengiamas ir išduodamas brandos atestatas. Šie protokolai atlieka tik pagalbinį, aptarnaujantį vaidmenį brandos atestato išdavimui. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos dėl to, kad jam išduotame brandos atestate egzaminų rezultatai įrašyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, turi teisę kreipdamasis į teismą prašyti įpareigoti įgaliotą subjektą išduoti teisėtai parengtą brandos atestatą.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. ISAK-236 patvirtinto Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašo 39 punktu, buvusiam mokiniui brandos atestatą išduoda mokykla, išdavusi mokymosi pasiekimų pažymėjimą ar kitą atitinkamą pažymėjimą apie jo mokymosi vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje rezultatus.

42. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas yra keliamas tarp pareiškėjos ir mokyklos, įgaliotos išduoti jai brandos atestatą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžtas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal to paties straipsnio 18 dalį viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

43. Vadovaujantis šiomis įstatymų nuostatomis, konstatuotina, kad mokykla nėra viešojo administravimo subjektas – jos vykdomos švietimo paslaugos yra viešosios paslaugos, dėl kurių kylantys ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. T-8-2010, 2016 m. balandžio 28 d. nutartį byloje Nr. T-21/2016). Pareiškėjai brandos atestatą su priedais išdavė (duomenys neskelbtini) gimnazija (b. l. 4-7), todėl byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme.

44. Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad paaiškėjus, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl egzaminų rezultatų, įrašytų brandos atestate, kurį išdavė Vilniaus Žirmūnų gimnazija, nesanti viešojo administravimo subjektu, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas kaip išnagrinėtas pažeidžiant bylos rūšinio teismingumo taisykles ir byla perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 146 straipsnio 2 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal teismingumą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė