Legislator Case Law & Legislation
7c67e1a9-66ca-4ad8-b2e4-65ee020bb182 AI generated

7c67e1a9-66ca-4ad8-b2e4-65ee020bb182 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7c67e1a9-66ca-4ad8-b2e4-65ee020bb182
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2225-431/2016, pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Ripovila“ ir P. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai UAB „Ripovila“ ir P. B. patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G. B. 121 154,13 Eur (418 321 Lt) žalos atlyginimÄ natÅ«ra, įpareigojant atsakovÄ perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį bendro turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr.1; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

7c67e1a9-66ca-4ad8-b2e4-65ee020bb182 · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, tuo atveju jei praÅ¡oma priteisti tik ½ dalį namo, vadinasi nelaikoma, kad atsakovo turtinis įnaÅ¡as į bendrÄ jungtinę veiklÄ buvo atsakovui priklausantis žemės sklypas, todėl, teismo vertinimu, atitinkamai visiÅ¡kai nepagrįsta aplinkybė dėl atsakovo turtinio įnaÅ¡o bendroje veikloje.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų argumentus, kad P. B. paraÅ¡ai ant 2010 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo, 2003 m. spalio 31 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto, 2005 m. vasario 23 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-507-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00794-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:                              2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ripovila“ ir atsakovo G.

B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2225-431/2016, pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Ripovila“ ir P. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai UAB „Ripovila“ ir P. B. patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G. B. 121 154,13 Eur (418 321 Lt) žalos atlyginimÄ natÅ«ra, įpareigojant atsakovÄ perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį bendro turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr.1; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovai nurodė, kad P. B. yra 70 proc. UAB „Ripovila“ akcijų savininkas, o iki 2012 m. valdė 55 proc. akcijų. Atsakovas valdo 30 proc. UAB „Ripovila“ akcijų. P. B. ir atsakovas, kaip tėvas ir sūnus, kartu su kitais steigėjais 1997 m. lapkričio 13 d. įsteigė UAB „Ripovila“. Bendrovės vadovas nuo įsteigimo iki 2004 m. liepos 31 d. buvo P. B., po to vadovo pareigas ėjo atsakovas, o nuo 2011 m. gruodžio 29 d. UAB „Ripovila“ direktoriumi vėl buvo paskirtas P. B..

IeÅ¡kovai taip pat nurodė, kad P. B., bÅ«damas UAB „Ripovila“ akcininkas, kartu su atsakovu 2000 m. nusprendė bendrovės, kurios pagrindinė veikla iÅ¡ esmės yra statybų ranga, vardu ir lėšomis pastatyti pardavimui du gyvenamuosius namus atsakovui priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du UAB „Ripovila“ ir atsakovas 2000 m. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri atitinka CK 1964 m. jungtinės veiklos sutarties teisinį reguliavimÄ .

IeÅ¡kovas P. B., bÅ«damas stambiausias bendrovės akcininkas, iki 2004 m. ėjo ir bendrovės direktoriaus pareigas, tačiau nuo 2004 m. liepos mėnesio dėl sunkios onkologinės ligos ir pensinio amžiaus buvo priverstas pareigas perleisti atsakovui, kuris ir tvarkė visus su minėtomis statybomis ir visa bendrovės veikla susijusius reikalus ir kuriuo ieÅ¡kovas pasitikėjo. 2011 m. pabaigoje ieÅ¡kovas, sužinojęs, kad daug metų vykdyta veikla ir investuotomis lėšomis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo atsakovas, minėtas statybas įteisindamas savo vardu, atleido atsakovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų.

IeÅ¡kovų teigimu, iki 2010 m. UAB „Ripovila“ į statybas investavo 121 154,13 Eur (418 321 Lt), tačiau atsakovas nesÄ Å¾iningais veiksmais neįregistravo pastatytų namų bendrovės vardu, o                        2010 m. birželio 4 d. savo vardu gavo statybos leidimÄ Nr. 362 ir įregistravo statybas kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovas, eidamas bendrovės vadovo pareigas, nesÄ Å¾iningai ir prisidengdamas bendrovės vardu, sudarydavo įvairias sutartis, pasiraÅ¡ydavo visus statybų dokumentus ir sutartis.

Å iuo metu vienu iÅ¡ pastatytų namų naudojasi atsakovas, o kitas yra nuomojamas.IeÅ¡kovų nuomone, atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmais buvo iššvaistytas bendrovės turtas, t. y. sukurtas turtas neteisėtai įregistruotas atsakovo vardu (CK 2.87 str. 7 d.). UAB „Ripovila“ atsakovo namų statyboms finansuoti iÅ¡leido 121 154,13 Eur (418 321 Lt) sumÄ , taigi patyrė nuostolius, dėl kurių Å¡iuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės institucijomis ir iÅ¡ esmės yra nemoki.

Tokia situacija susidarė iÅ¡imtinai dėl nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų. Atsakovas neteisėtai disponuoja bendru turtu, todėl turėtų bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ natÅ«ra ir perduoti ieÅ¡kovui nuosavybėn ½ gyvenamojo namo dalį.Atsakovas G. B. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsakovo teigimu, nurodyti gyvenamieji namai priklauso jam.

Jokių susitarimų su ieÅ¡kovu P. B., UAB „Ripovila“ dėl namų statybos nebuvo sudaręs ir jokio pasiÅ«lymo dėl jungtinės veiklos atsakovas nebuvo gavęs. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog į namo statybas investavo 121 154,13 Eur (418 321 Lt) sumÄ . Jei toks susitarimas bÅ«tų buvęs, UAB „Ripovila“ ar jos akcininkas P. B. turėtų pateikti susitarimÄ statyti namus arba UAB „Ripovila“ visuotino akcininkų susirinkimo protokolÄ , kadangi statyti du namus UAB „Ripovila“ vardu reikalingas akcininkų sprendimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė        UAB „Ripovila“ iš G. B. 121 154,13 Eur žalos atlyginimo ir 4 644,8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui G. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuris VĮ Registrų centre yra įregistruotas kaip pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neregistruotos, o pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – gyvenamoji, statusas – formuojamas.

Sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, dėl to Å¡ioje byloje jungtinės veiklos sutarties formai turi bÅ«ti taikomi 1964 m. CK 41-43 straipsnių reikalavimai ir 1964 m. CK 472-474 straipsnių nuostatos.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai nesudarė pagrindo nustatyti, kokiomis sÄ lygomis buvo sudaroma jungtinės veiklos sutartis ir koks buvo bendros jungtinės veiklos tikslas. IeÅ¡kovų teigimu, P. B. ir G. B., bÅ«dami UAB „Ripovila“ akcininkais, susitarė pastatyti namus ir juos parduoti, kad gautÄ pelnÄ paskirstytų kaip UAB „Ripovila“ dividendus.

Tokiu atveju, teismo vertinimu, turėtų bÅ«ti daroma prielaida, kad turtiniais įnaÅ¡ais į bendrÄ veiklÄ , kurie pagal įstatymÄ laikytini lygiais, reikėtų vertinti UAB „Ripovila“ lėšas ir G. B. žemės sklypÄ , o veiklos rezultatu – už sukurtÄ ir parduotÄ turtÄ gautas pajamas, į kurių ½ dalį ir galėtų pretenduoti UAB „Ripovila“. Tačiau byloje nėra duomenų, kokia yra ginčo turto rinkos vertė, į kokiÄ sumÄ galėtų pretenduoti ieÅ¡kovė to turto pardavimo atveju, ar ta vertė padengtų visas turto sukÅ«rimui turėtas iÅ¡laidas ar net galimus nuostolius, atsiradusius kaip jungtinės veiklos rezultatas (1964 m.

CK 475 str.). Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra nurodyti ir atitinkamai įrodyti pagrindai, dėl kurių atsakovui tektų pareiga parduoti ar perduoti naudojimui jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ Â Â Â Â Â Â Â Â (CK 6.394 str.). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti ne UAB „Ripovila“ priklausančiÄ dalį bendram sutarties dalyvių turte, o žalÄ , kuri iÅ¡ esmės yra grindžiama UAB „Ripovila“ priklausančių dalies 384 373,61 Lt lėšų, kurios, kaip nurodo ieÅ¡kovai, sudaro 48 proc. nuo tiesioginių iÅ¡laidų, padarytų 2001 – 2010 metais, arba 29,4 proc. nuo visų bendrųjų iÅ¡laidų, panaudojimu namo statybose, o ne dalyvio įneÅ¡ta į jungtinę veiklÄ dalimi, kuri buvo panaudota bendroje veikloje ir davė atitinkamos vertės jungtinės veiklos rezultatÄ , kuris savo iÅ¡raiÅ¡kÄ turėjo įgyti pardavus turtÄ .

Be to, tuo atveju jei praÅ¡oma priteisti tik ½ dalį namo, vadinasi nelaikoma, kad atsakovo turtinis įnaÅ¡as į bendrÄ jungtinę veiklÄ buvo atsakovui priklausantis žemės sklypas, todėl, teismo vertinimu, atitinkamai visiÅ¡kai nepagrįsta aplinkybė dėl atsakovo turtinio įnaÅ¡o bendroje veikloje.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų argumentus, kad P. B. paraÅ¡ai ant 2010 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo, 2003 m. spalio 31 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto, 2005 m. vasario 23 d.

Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju, 2004 m. spalio 27 d. Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties, 2010 m. balandžio 12 d. Projektavimo sÄ lygų sÄ vado, 2010 m. vasario 17 d. Statinio projekto užduoties pagrindžia ieÅ¡kovų nurodomÄ jungtinę veiklÄ , nurodė, kad minėtuose dokumentuose statytoju arba pirkėju yra įvardijamas G. B., o P. B. juos pasiraÅ¡o kaip fizinis asmuo, todėl sprendė, kad P. B. veikė pagal G. B. įgaliojimÄ pastarojo vardu ir interesais (CK 2.136 str.).Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytiems pagrindams, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad tarp P. B. ir G.

B. 2000 metais sudaryta nurodoma sutartis galėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis, siekiant sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę, t. y. pastatyti UAB „Ripovila“ vardu ir lėšomis du gyvenamuosius namus atsakovui G. B. priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas sprendė nesant pagrindo taikyti tokios sutarties teisinių pasekmių nagrinėjamame ginče. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį bendro turto – gyvenamo namo, unikalus Nr.4400(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr.1.Byloje pateikti įrodymai teismui leido spręsti, kad tarp P. B. ir G.

B. nurodomu laikotarpiu buvo tam tikri susitarimai, kuriais vadovaudamiesi jie atitinkamais laikotarpiais, kai buvo bendrovės vadovais, dalyvavo vykdomose namo statybose, naudodami UAB „Ripovila“ lėšomis apmokėtas medžiagas ir paslaugas. Pagal pridedamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis, atliktų darbų aktus UAB „Ripovila“ sÄ skaita ir lėšomis nuo 2000 metų buvo nupirktos įvairios namo statybai bÅ«tinos statybinės medžiagos, Å¡iltinimo medžiagos, langai, durys, santechninė įranga, aplinkos tvarkymo gaminiai, buitinė technika.

Teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovo pasiraÅ¡ytų ir atliktų visų rangos sutarčių 2000 – 2010 metais matyti, jog pagal Å¡iuo laikotarpiu sudarytas rangos sutartis atsakovas teikė tik tinkavimo paslaugas iÅ¡ savo ar užsakovų medžiagų, o pagal keletÄ sutarčių suteiktos kitos paslaugos (pertvarų mÅ«rijimas, plytelių klijavimas) buvo suteiktos iÅ¡ užsakovų medžiagų, tinkavimo paslaugos nebuvo teikiamos adresu (duomenys neskelbtini). Medžiagos, prekės ir paslaugos bendrai 493 808,02 Lt sumai negalėjo bÅ«ti panaudotos UAB „Ripovila” teikiamoms tinkavimo paslaugoms.

UAB „Tezaurus auditas“ taip pat nustatė, kad UAB „Ripovila” į sÄ raÅ¡Ä patekusios medžiagos, prekės ir paslaugos galėjo bÅ«ti panaudotos namo statybai, o iÅ¡ sÄ skaitų peržiÅ«ros matyti, kad medžiagos prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos labai nuosekliai pagal chronologijÄ , bÅ«tinÄ namo statybai. IeÅ¡kovo pateikta suvestinė apie 2001-2010 metais panaudotas UAB „Ripovila“ medžiagas statant 2-jų butų namÄ (duomenys neskelbtini), yra grindžiama pridedamomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pagrindžiančiomis UAB „Ripovila“ statybinių medžiagų įsigijimÄ .

Suvestinėje apie UAB „Ripovila“ apmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡vardintas sÄ raÅ¡as sÄ skaitų, kuriose nurodyta, kad medžiagos nuvežtos į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įmonių – tiekėjų, transporto priemonių vairuotojų patvirtinimais grindžiama aplinkybė, kad statybinės medžiagos ir gaminiai buvo pristatomi ir (ar) montuojami į objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis UAB „Ripovila“ vardu pasirašė G.

B. ir kaip UAB „Ripovila“ tiekėjas, ir kaip direktorius. 2000 m. lapkričio 15 d. G. B. (duomenys neskelbtini) priiminėjo iÅ¡ AB „Markučiai“ kalkių – smėlio, cemento – smėlio, betono miÅ¡inius, žvirgždo skaldÄ , tinklÄ armatÅ«rai, įvairius aplinkos tvarkymo gaminius. IÅ¡ UAB „ZujÅ«nų karjeras“ G. B. (duomenys neskelbtini) priiminėjo UAB „Ripovila“ vardu smėlį, žvirgždo skaldÄ . Pagal su UAB „Simpras“ 2000 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ sutartį Nr. 296/2000 G.

B. (duomenys neskelbtini) priėmė UAB „Ripovila“ nupirktas keramines statybines ir silikatines plytas. Iš UAB „Varka“ G. B. (duomenys neskelbtini) priėmė perdengimo plokštes, skirtas UAB „Ripovila“. UAB „Kauno šilas“ pristatė į (duomenys neskelbtini) UAB „Ripovila“ nupirktas polist. plokštes, kurias priėmė ir G. B.. Atsakovas taip pat priėmė iš UAB „Termoliuksas“ (duomenys neskelbtini) sumontuotas duris, langų rėmus pagal 2001 m. spalio 17 d.

UAB „Ripovila“ sudarytÄ sutartį Nr. 875/2001/TL. Taip pat 2008 m. kovo 26 d. G. B. priėmė iÅ¡ UAB „Apertura“ plėvelės ant langų klijavimo paslaugÄ . Atsakovas G. B. kaip UAB „Ripovila“ direktorius gavo iÅ¡ UAB „Rivoleta“ įvairiÄ santechninę įrangÄ , masažinę voniÄ , įrangos sumontavimo darbus, pasirašė PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. G. B. kaip UAB „Ripovila“ direktorius 2005 m. rugpjūčio 31 d. sudarė su UAB „Durų sistemos ir Ko“ rangos sutartį Nr. 050831/1156 dėl berėmio stiklo pertvarų su durimis ir Å¡vieslangių sumontavimo (duomenys neskelbtini) esančiame name.

G. B. kaip UAB „Ripovila“ direktorius 2006 m. kovo 2 d. pasirašė sutartį su UAB „Švara Jums“ dėl valymo paslaugų objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat kaip UAB „Ripovila“ direktorius 2009 m. gegužės 29 d. sudarė su UAB „G4S Lietuva“ techninės apsaugos sutartį Nr. TS 14603 dėl objekto - patalpų adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos ir radijo bangų siųstuvo sumontavimo, UAB „Ripovila“ vardu pasirašė atliktų darbų aktÄ . UAB „Ripovila“ mokėjo už nurodyto objekto apsaugÄ .

G. B. UAB „Ripovila“ lėšomis 2006 – 2008 metais nupirko namo įrengimui bÅ«tinÄ buitinę technikÄ iÅ¡ UAB „Ventara“, UAB „Akailita“, LMDP plokÅ¡tes iÅ¡ UAB „Azetas“, UAB „Slenkančios sistemos“. Tačiau iÅ¡ pateiktųjų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų taip pat matyti, kad nuo 2001 metų visÄ eilę PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, taip pat sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kurias ieÅ¡kovas pateikia kaip įrodymus, jog pagal jas įsigytos medžiagos buvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini), statybai, yra pasirašęs pats ieÅ¡kovas P. B. kaip UAB „Ripovila“ direktorius.IÅ¡tirtieji įrodymai pirmosios instancijos teismui leido spręsti esant tikėtinÄ aplinkybę, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai buvo naudojamos medžiagos ir paslaugos, už kurias apmokėta UAB „Ripovila“ lėšomis.

Atsakovas, neigdamas, kad jo namo statybai buvo naudojamos UAB „Ripovila“ lėšos, nepateikė savų įrodymų apie ginčo namo statybai įsigytas ir apmokėtas statybines medžiagas. Todėl pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas panaudojo savo namo statybai medžiagas ir paslaugas įsigytas UAB „Ripovila“ lėšomis, kai tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-1040-110/2014) buvo nustatytos aplinkybės ir konstatuota, kad atlikus apskaitos dokumentų už 2000 – 2011 metus ir jų pagrindu įregistruotų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių patikrinimÄ nustatyta, jog UAB „Ripovila“ buhalterinėje apskaitoje bendrai ginčo namo statybai skirtos medžiagos, paslaugos, kitas turtas 2000 –2011 metais neteisingai buvo nuraÅ¡yti tiesiogiai į sÄ naudų sÄ skaitas, kaip sÄ naudos, susijusios su bendrovės teikiamomis tinkavimo paslaugomis, kad dėl ginčo namo statybos UAB „Ripovila“ apskaitoje, neteisingai nuraÅ¡ant statybai panaudotas žaliavas ir medžiagas į tinkavimo paslaugų savikainÄ , per laikotarpį nuo 2000 iki 2011 metų nepagrįstai buvo sumažintos bendrovės pajamos   418 321 Lt sumai.

Å ios klaidos buvo pastebėtos 2012 metais ir taisomos sudarant 2012 metų finansinę atskaitomybę. 2012 metais pastebėtos ir nustatytos neteisingo ankstesnių metų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių atvaizdavimo buhalterinėje apskaitoje klaidos buvo iÅ¡taisytos vadovaujantis įstatymų nustatyta klaidų taisymo tvarka. MinėtÄ jį teismo sprendimÄ ir jame nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip įrodymÄ dėl UAB „Ripovila“ turėtų                                  121 154,13 Eur (418 321 Lt) iÅ¡laidų dydžio, už kurias įsigytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos namo (duomenys neskelbtini), statybai.Nustatęs, kad UAB „Ripovila“ priklausantys 121 154,13 Eur (418 321 Lt) buvo be teisinio pagrindo panaudoti ne įmonės veikloje, teismas vertintino atitinkamus P. B. ir G.

B. veiksmus. Teismo vertinimu, statybinės medžiagos ir paslaugos, kurios buvo panaudotos privačios atsakovo nuosavybės teise statomam namui, buvo perkamos už UAB „Ripovila“ priklausančias lėšas tiek su P. B., tiek su G. B. žinia ir jų pasirašytų dokumentų pagrindu. Teismas konstatavo, kad lėšos buvo panaudotos ne įmonės interesais, todėl bendrovės vadovų veiksmai vertinti kaip neteisėti. Nustačius neteisėtus veiksmus, įmonės vadovo kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (LR CK 6.248 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Ripovila“ turėjo 418 321 Lt iÅ¡laidų, už kurias įsigytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos namo (duomenys neskelbtini), statybai, todėl įmonė patyrė 121 154,13 Eur (418 321 Lt) žalÄ (CK 6. 249 str. 1 d.). Ä® bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pasiraÅ¡ytos P. B. ar G. B., ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, teikti bylos nagrinėjimo metu, kad statybinės medžiagos buvo perkamos namo statybai, atsakovo minėtų aplinkybių dėl UAB „Ripovila“ lėšomis nupirktų statybinių medžiagų neigimas, nepateikiant tÄ neigimÄ pagrindžiančių įrodymų, teismui leido spręsti apie egzistuojantį priežastinį ryšį tarp bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių bendrovei pasekmių.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant atsakomybės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį klausimÄ , taikytinos CK 6.6 straipsnio nuostatos dėl solidariosios atsakomybės, kurio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Byloje nustačius, kad dėl neteisėtų buvusių bendrovės vadovų veiksmų bendrovei buvo padaryta žala, jos pinigines lėšas panaudojus atsakovo gyvenamojo namo statybai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad realiÄ naudÄ tokių veiksmų pasekoje gavo atsakovas, kuris ir turėtų atlyginti žalÄ (CK 6.6 str. 4 d.).Atmesdamas atsakovo argumentÄ dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys dėl žalos UAB „Ripovila“ atlyginimo teisme pareikÅ¡tas 2012 m. balandžio 16 d., ieÅ¡kinį pateikė tuometinis UAB „Ripovila“ vadovas P. B., kuris bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2011 m. gruodžio 29 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino eiga dėl reikalavimo atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ prasidėjo nuo minėtos datos, t. y. kuomet vadovu tapo P. B., ir atitinkamai įgijo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl bendrovės pažeistų teisių gynimo, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.127 str.1 d.).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas G. B. teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ taikyti senatį. UAB „Ripovila“ nuo pirmos statybinės medžiagos įsigijimo ir panaudojimo gyvenamųjų namų statybai žinojo apie iÅ¡laidas namo statybai ir, kadangi medžiagos namo statybai buvo naudojamos be sutarties, be medžiagų nuraÅ¡ymo aktų, turėjo elgtis protingai ir atsakingai.

IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas tik 2012 m. balandžio 16 d., todėl teismas turėjo pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį tik dėl medžiagų, įsigytų nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. sausio 1 d., t. y. iki ieÅ¡kinyje nurodyto termino.Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad UAB „Ripovila“ turėjo       418 321 Lt iÅ¡laidų, už kurias įsigytos prekės ir paslaugos tikėtinai buvo naudojamos namo (duomenys neskelbtini), statybai. UAB „Tezaurus auditas“ ataskaitoje nurodyta, kad medžiagos galėjo bÅ«ti panaudotos Å¡io namo statybai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime (civilinė byla Nr.2-1040-110/2014) padaryta iÅ¡vada apie UAB „Ripovila“ Å«kinių operacijų pateikimo buhalterinėje apskaitoje teisingumÄ , tačiau nenustatyta, kad nuraÅ¡ytos medžiagos buvo panaudotos namo statyboje. Tas pats pasisakytina ir apie kitus įrodymus, pateiktas suvestines. Ä®statymai nenumato, kad bendrovės vadovo padarytÄ Å¾alÄ galima įrodinėti tikėtinomis iÅ¡vadomis. Byloje nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2010 m. apeliantas, kaip UAB „Ripovila“ tiekėjas, o vėliau direktorius, atliko kokį nors neteisėtÄ veiksmÄ .

Prekių ir gaminių pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras priėmimas sandėliuoti negali bÅ«ti laikoma žalos UAB „Ripovila“ padarymu. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas UAB „Ripovila“ teismo praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2225-431/2016 dalį dėl 121 154,13 Eur žalos atlyginimo priteisimo nurodant, kad atsakovas G. B. įpareigojamas žalÄ atlyginti natÅ«ra ir perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn dalį turto – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr. l, patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 282,23 kv.m bendro ploto.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡iuos motyvus: kad P. B. pasiraÅ¡ytų dokumentų pagrindu lėšos buvo panaudotos ne įmonės interesais, todėl P. B. kaip bendrovės vadovo veiksmai buvo neteisėti ir kad P. B. pasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros akivaizdžiai pagrindžia egzistuojantį priežastinį ryšį tarp jo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų ir atsiradusių bendrovei pasekmių ir kad dėl tokių P. B. veiksmų bendrovei buvo padaryta žala kaip solidari jo pareiga.

Taip pat prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.281 straipsnio 1 dalimi, turėjo įpareigoti atsakovÄ G. B. atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ natÅ«ra, jai sutikus, o atsakovui neginčijus, kad toks žalos atlyginimo bÅ«das ir vertė atitinka ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ 121 154,13 Eur žalos atlyginimo reikalavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas panaudojo savo namo statybai medžiagas ir paslaugas, įsigytas UAB „Ripovila“ lėšomis, kai tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, o tai iÅ¡ esmės atitinka nepagrįsto praturtėjimo sampratÄ , turėjo subsidiariai taikyti CK 6.237 str. 1 d. normas.Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad byloje nėra duomenų, kokia yra ginčo turto rinkos vertė.PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, medžiagų įsigijimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡ymas nėra neteisėtas veiksmas, dėl kurio galėjo atsirasti žala bendrovei, nes tuo laikotarpiu P. B. buvo UAB „Ripovila“ direktorius ir turėjo teisę pasiraÅ¡yti bendrovės medžiagų ir kito turto įsigijimo dokumentus.

Kadangi P. B. nuo pat pradžių nurodė buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos su G. B. bendrai statant namÄ , jokių abejonių P. B. dėl medžiagų įsigijimo ir jų panaudojimo bendro namo statybai net negalėjo kilti.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 418 321 Lt panaudojimÄ be teisinio pagrindo ne įmonės UAB „Ripovila“ veikloje, sprendė dėl abiejų vadovų – tiek P. B., tiek G. B. atsakomybės, tačiau dėl P. B. atsakomybės ieÅ¡kinyje nebuvo reiÅ¡kiamas joks reikalavimas, todėl teismas negalėjo dėl to spręsti.Kai atsakovas buvo atleistas iÅ¡ UAB „Ripovila“ direktoriaus pareigų, P. B. negalėjo imtis jokių veiksmų siekiant iÅ¡ieÅ¡koti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , nes visi bendrovės dokumentai buvo pas atsakovÄ , o kai atsakovas buvo atleistas iÅ¡ UAB „Ripovila“ direktoriaus pareigų, jis privalėjo P. B. perduoti visÄ UAB „Ripovila“ turtÄ ir dokumentus, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų dėl P. B., t. y. nenustatė nei P. B. neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryÅ¡io su padaryta žala.Atsakovas G.

B. atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Ripovila“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Apeliantas yra paleidęs 30 dienų terminÄ apeliaciniam skundui paduoti ir nėra pagrindų šį terminÄ atnaujinti, todėl apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas.Žalos atlyginimas natÅ«ra ir padarytų nuostolių atlyginimas yra alternatyvios žalos atlyginimo galimybės. Kadangi, apelianto teigimu, turtas iššvaistytas, jo priteisti natÅ«ra nėra galimybės. Teismas nurodė, kad ne namas statytas UAB „Ripovila” lėšomis, o namo statybai panaudotos medžiagos įgytos UAB „Ripovila” lėšomis, todėl priteisus statybinių medžiagų vertę, žala yra tinkamai atlyginta pagal CK 6.281 str. 1 d.

Nesutiktina su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., t. y. peržengė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. Teismas, vadovaudamasis CPK 265 str. 1 d., vertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, o neteisėtus P. B. veiksmus konstatavo iÅ¡tirtų įrodymų ir įstatymo pagrindu. IeÅ¡kovė UAB „Ripovila“ atsiliepime į atsakovo G. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Atmestini apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nes ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė UAB „Ripovila” galėjo pareikÅ¡ti ne anksčiau, negu buvo parengtas namo statybos projektas ir gautas statybos leidimas, t. y. 2010 m. birželio mėnesį, kai atsakovas atsisakė bendrai įregistruoti namo nuosavybę su UAB „Ripovila”. Apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vados, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo naudojamos medžiagos ir paslaugos, už kurias apmokėta UAB „Ripovila” lėšomis.

Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1040-110/2014 nustatyta, kad UAB „Ripovila” buhalterinėje apskaitoje bendrai ginčo namo statybai skirtos medžiagos, paslaugos, kitas turtas buvo tiesiogiai nuraÅ¡yti į sÄ naudų sÄ skaitas nepagrįstai sumažinant bendrovės pajamas 418 321 Lt sumai, ir Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes teismas vertino kaip įrodymÄ dėl UAB „Ripovila” turėtų 418 321 Lt iÅ¡laidų dydžio, už kurias įsigytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai.Teismas nustatė visas atsakovui taikomos civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę, o apeliantas jų nepaneigė.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo pagal apeliacinius skundus ribų (apimties)UAB „Ripovila“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m. lapkričio 17 d. (t. 1, b. l. 5, t. 4, b. l. 12, 26), įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 17 d. iki 2004 m. liepos 31 d.

ėjo ieškovas P. B. (registruota nuo 1997 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. liepos 1 d.); laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d. – atsakovas G. B. (Juridinių asmenų registre registruota nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.); nuo 2011 m. gruodžio 29 d. – ieškovas P. B. (Juridinių asmenų registre registruota nuo 2011 m. gruodžio 30 d. (t. 4, b. l. 27).Byloje nustatyta, kad atsakovui G. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (pagal 1993 m. kovo 16 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių), kuriame stovi gyvenamasis namas: VÄ® Registrų centre 2010-08-11 įregistruotas 2010-06-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotas leidimas Nr. 362; 2010-08-03 objektas įregistruotas kaip pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neregistruotos; pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), statusas – formuojamas; (toliau – ginčo objektas arba pastatas-gyvenamasis namas) (t. 2, b. l. 86-87; t. 4, b. l. 64-65).IeÅ¡kovas P. B., UAB „Ripovila“ vadovas ir akcininkas, kreipėsi į teismÄ su 2012 m. balandžio 13 d. ieÅ¡kiniu (ieÅ¡kinys teisme gautas 2012 m. balandžio 16 d.) dėl 384 373,61 Lt žalos atlyginimo priteisimo bendrovei iÅ¡ atsakovo G.

B. dėl to, kad atsakovas (akcininkas ir atitinkamu laikotarpiu įmonės vadovas) nesilaikydamas 2000 m. sudaryto susitarimo bendrovės (kurios pagrindinė veikla – statybų ranga) vardu statyti pardavimui ginčo objektÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, ginčo objekto, į kurį UAB „Ripovila“ investavo 384 373,61 Lt, statybas 2010 m. įregistravo savo vardu, tokiu bÅ«du pažeisdamas fiduciarines pareigas bendrovei (praturtėjo bendrovės sÄ skaita). Kartu su ieÅ¡kiniu pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už laikotarpį nuo 2001 m. iki 2010 m., kuriomis grindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ (t. 1, b. l. 25-200, t. 2, b. l. 1-85).2012 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos teisme gautas patikslintas ieÅ¡kinys (ieÅ¡kove nurodyta UAB „Ripovila“), tačiau ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡liko nepakitę (praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo UAB „Ripovila“ naudai priteisti 384 373,61 Lt nuostolių atlyginimÄ ) (t. 2, b. l. 117-119).Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo atmetė, kaip neįrodytÄ (CPK 178 str.) (t. 2, b. l. 201-204).Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad byloje tinkamai pareikÅ¡tas P. B. ieÅ¡kinys liko neiÅ¡nagrinėtas, tačiau iÅ¡nagrinėtas UAB „Ripovila“ ieÅ¡kinys, turintis akivaizdžius trÅ«kumus, kurių nepaÅ¡alinus, apskritai negalėjo bÅ«ti priimtas. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo aiÅ¡kintasi aplinkybių, susijusių su 2010 m. birželio 4 d. statybos leidimo Nr. 362 gavimu, kurios yra reikÅ¡mingos nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus bei žalos (ne)atsiradimo faktÄ .IeÅ¡kovai UAB „Ripovila“ ir P. B. patikslintu ieÅ¡kiniu, Vilniaus apygardos teisme gautu 2014 m. sausio 27 d., teismo prašė iÅ¡ atsakovo G.

B. UAB „Ripovila“ naudai priteisti 418 321 Lt žalos atlyginimÄ natÅ«ra, įpareigojant G. B. perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį bendro turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr. 1 (t. 4, b. l. 6-10). Patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai nurodoma, kad 2000 m. su atsakovu buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis dėl bendro daikto sukÅ«rimo, kuri atitinka 1964 m. CK įtvirtintÄ jungtinės veiklos sutarties teisinį reguliavimÄ ; taip pat nurodė, kad iki 2010 m., kol buvo pastatytas ginčo objektas (dviejų butų namas), bendrovė į statybas investavo mažiausiai 418 321 Lt (dėl to ieÅ¡kinio suma padidinta), o atsakovas nesÄ Å¾iningais veiksmais atsisakęs įregistruoti ginčo objektÄ kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, taip pat 2010 m. birželio 4 d. savo vardu gavęs statybos leidimÄ Nr. 362 ir statybas įregistravęs kaip savo asmeninę nuosavybę, pažeidė fiduciarines pareigas, bendrovei sukėlė žalÄ (nuostolius).Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kovų UAB „Ripovila“ ir P. B. ieÅ¡kinį atmetė (t. 4, b. l. 210-216).

Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl gyvenamojo namo statybos (jungtinės veiklos sutartis neatitinka privalomo raÅ¡ytinės formos reikalavimo), taip pat, kad už įmonės lėšas įsigytos statybos prekės ir paslaugos buvo naudojamos ginčo objekto statybai. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 5, b. l. 71-78).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė, ar buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, jei buvo, tai kokios Å¡io susitarimo sÄ lygos, kas statė ginčo namÄ , kokius darbus ir kokia apimtimi (ne)atliko ieÅ¡kovė UAB „Ripovila“, o kokius atsakovas G. B., iÅ¡ kieno lėšų buvo pastatytas gyvenamasis namas.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino – UAB „Ripovila“ iÅ¡ atsakovo priteisė 121 154,13 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , nustatęs, kad įmonės lėšos be teisėto pagrindo buvo panaudotos atsakovui priklausančio ginčo objekto statybai, taip pat 4 644,8 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žr.

į. Å¡ios nutarties 8–22 p.). Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ir atsakovas, praÅ¡ydamas sprendimÄ panaikinti, ir ieÅ¡kovė UAB „Ripovila“, atstovaujama direktoriaus P. B., praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl 121 154,13 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo nurodant, kad atsakovas įpareigotinas žalÄ atlyginti natÅ«ra ir perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį ginčo objekto; kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; taip pat paÅ¡alinti sprendimo motyvus, susijusius su civilinės atsakomybės taikymu P. B..

Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatyta.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino (ne)taikymoIÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas G. B. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, teisme gautame 2012-06-15 (t. 2, b. l. 123); dublike (t. 2, b. l. 132); baigiamosiose kalbose (t. 5, b. l. 148), atsižvelgiant į ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, grindžiamÄ bendrovės lėšų panaudojimu ginčo objekto statybai nuo 2001 m. iki 2010 m., taip pat ieÅ¡kovo P. B., kaip bendrovės akcininko ir atitinkamais laikotarpiais bendrovės vadovo, statusÄ , teismo prašė taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį.

Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo G. B. praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliantas skunde kvestionuoja teismo motyvus dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo, nurodydamas, kad UAB „Ripovila“ žinojo apie iÅ¡laidas namo statybai nuo pat pradžių, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreiptasi tik 2012 m. balandžio 16 d., todėl ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti tenkinamas tik dėl dalies medžiagų ginčo objektui statyti pirkimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. sausio 1 d. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

CK 1.125 straipsnyje reglamentuojami ieÅ¡kinio senaties terminai. CK 1.125 str. 8 d. įtvirtinta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos.IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantas G. B. pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais netenkintas jo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį, kvestionuoja dėl netinkamai nustatyto ieÅ¡kinio senaties terminio pradžios momento, todėl Å¡iuo atveju aktualus senaties termino pradžios skaičiavimo atskaitos taÅ¡kas, sprendžiant apeliacinio skundo argumento pagrįstumÄ dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties ir jos taikymo bei pasekmių.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.), todėl svarbus bylos aplinkybių teisinis įvertinimas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga aplinkybė, kad pirminį ieÅ¡kinį, kuris Vilniaus apygardos teisme gautas 2012 m. balandžio 16 d., pateikė ieÅ¡kovas P. B., praÅ¡ydamas trečiajam asmeniui UAB „Ripovila“ iÅ¡ atsakovo G.

B. priteisti 384 373,61 Lt dydžio žalos atlyginimÄ , t. y. ieÅ¡kinio reikalavimais buvo siekiama naudos UAB „Ripovila“. Pažymėtina, kad UAB „Ripovila“ – juridinis asmuo, kuris įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Pagal į bylÄ pateiktus UAB „Ripovila“ įstatus matyti, kad bendrovės valdymo organus sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracija (įstatų 5 d.), o viena iÅ¡ administracijos vadovo funkcijų – atstovauti bendrovei teisme ir kitose institucijose (įstatų 5.35.4 p.).

IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent bendrovės administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdieninės veiklos organizavimÄ , veikia bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis. Kaip nustatyta prie bylos faktinių aplinkybių, UAB „Ripovila“ vadovas laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d. buvo atsakovas G. B. o nuo 2011 m. gruodžio 29 d. – ieÅ¡kovas P. B. (žr. į Å¡ios nutarties 28 p.).

Ä®monės vadovų pasikeitimas kartu lemia ir atitinkamÄ laiko tarpÄ , reikalingÄ susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita.Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. UAB „Ripovila“, kaip juridinio asmens, statusÄ ir jos galimybę ginti savo teises, vadovų pasikeitimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atskaitos taÅ¡ku 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminui skaičiuoti pasirinkęs 2011 m. gruodžio 29 d. ir sprendęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipusis 2012 m. balandžio 16 d., nepraleistas, tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus, jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieÅ¡kinio senatį (CPK 185 str.).

Dėl Å¡alis siejusių santykių ir apeliantės UAB „Ripovila“ žalos atlyginimo natÅ«ra reikalavimo Apeliantė UAB „Ripovila“ apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai priteistas žalos atlyginimas pinigais, įpareigojant atsakovÄ G. B. žalÄ atlyginti natÅ«ra, perduodant ½ dalį ginčo pastato. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.281 str. 1 d. ir CK 6.237 str. turėjo atsakovę įpareigoti žalÄ atlyginti natÅ«ra, ieÅ¡kovei sutikus, o atsakovui neginčijus, kad toks žalos atlyginimo bÅ«das ir vertė atitinka ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ 121 154,13 Eur žalos atlyginimo reikalavimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovai reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo įmonei priteisti 418 321 Lt žalos atlyginimÄ natÅ«ra, įpareigojant atsakovÄ G. B. perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį bendro turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr. 1, grindė neva 2000 metais Å¡alių (P. B., tuometinio UAB „Ripovila“ vadovo ir atsakovo G.

B.) sudaryta jungtinės veiklos sutartimi. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovo įnaÅ¡as į bendrÄ veiklÄ buvo žemės sklypas, UAB „Ripovila“ įnaÅ¡o dalis – ginčo namo statybai nupirktos ir panaudotos įvairios statybinės medžiagos, įrenginiai, baldai ir pan., o jungtinės veiklos rezultatas – pastatytas dviejų butų ginčo namas atsakovo žemės sklype (t. 4, b. l. 88), kurį pardavus, gautos lėšos turėjo bÅ«ti skirstomos akcininkams kaip dividendai (t. 1, b. l. 3).Byloje neginčijama, kad raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties sudaryta nebuvo, o ieÅ¡kovai žodinės jungtinės veiklos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėjo artimais bendrovės akcininkų ir steigėjų bei atitinkamais laikotarpiais – bendrovės vadovų, asmeniniais tėvo-sÅ«naus santykiais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi (t. 5, b. l. 71-78, taip pat žr. į Å¡ios nutarties 36 p.), grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, be kita ko, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos sutarčiai taikomi 1964 m. CK 41-43 straipsnių reikalavimai (sutarties formos reikalavimai) bei 472-474 straipsnių nuostatos (jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančios normos). CK 1964 m. CK 472 str. numatė, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui;

CK 474 str. 1 d. nustatyta, kad tam, jog bÅ«tų pasiektas CK 472 str. nurodytas tikslas, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. 1964 m. CK 474 str. 2 d. įtvirtinta, kad bendrÄ ja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis, taip pat atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju 2000 metais sudaryta sutartis negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis, siekiant sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę, todėl, atitinkamai, negalima taikyti ir Å¡ios sutarties teisinių pasekmių.

BÅ«tent dėl to atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovÄ perduoti UAB „Ripovila“ nuosavybėn ½ dalį turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpa (butas) Nr.

1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kitaip vertinti susiklosčiusių aplinkybių pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ nėra pagrindo, todėl atitinkamai ir atlyginti žalÄ natÅ«ra.Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, raÅ¡ytinės formos reikalavimo nesilaikymas nagrinėjamu atveju neatėmė teisės jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 6 d.), taip pat nelėmė automatinio tokios sutarties negaliojimo, tačiau nesant raÅ¡ytinės sutarties ir Å¡alims teikiant visiÅ¡kai prieÅ¡taringÄ siejusių santykių vertinimÄ , pirmosios instancijos teismo pagrįstai spręsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi ne tik raÅ¡ytinės formos reikalavimo, bet ir neatpažįstami kiti jungtinės veiklos sutartį kvalifikuojantys požymiai, t. y. iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų negalima daryti iÅ¡vados dėl aiÅ¡kiai sutarto (sulygto) jungtinės veiklos sutarties rezultato, bendro tikslo, įnašų, jų proporcijų (įnaÅ¡ai neidentifikuoti), o jei jie laikytini lygiais – bendrų iÅ¡laidų ar nuostolių padengimo klausimo.

Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų apie turto rinkos vertę, o pagal apeliaciniame skunde pateiktus paskaičiavimus ½ ginčo objekto (105 218,95 Eur) vertė paskaičiuota mažesnė nei teismo priteista suma žalai atlyginti, tačiau apeliantė vadovaujasi 2010 metų duomenimis, o ginčo turto rinkos kainos apskaičiavimas apeliantės pasirinktu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas objektyviais įrodymais, juolab, kad P. B., 2015 m. kreipdamasis į VMI nurodė, kad viso ginčo objekto vertė yra ne mažesnė kaip 580 000 Eur (t. 5, b. l. 100-101); be to, teismas turto vertės klausimÄ nagrinėjo jungtinės veiklos sutarties aspektu, o aukščiau nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtino ieÅ¡kovų pozicijos, jog nagrinėjamu atveju 2000 metais buvo sutarta bÅ«tent dėl jungtinės veiklos sutarties, nesant jokių faktinių tokio susitarimo požymių.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Å¡alių tikslas buvo pastačius ginčo objektÄ ir jį pardavus sumas pasidalinti kaip dividendus, t. y. tikslas buvo siejamas su pajamų, gautų pardavus turtÄ , padalijimu, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, tokiu atveju lieka neaptartas atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo objektas, perleidimo klausimas. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis tinkamai įvertino Å¡alis siejusius santykius ir pagrįstai konstatavo, nesant pagrindo taikyti jungtinės veiklos sutarties pasekmių, atitinkamai ir spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo natÅ«ra.Taip pat teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovaudamasis CK 6.281 str. 1 d. bendrovei priteisti žalÄ natÅ«ra, o ne pinigais dėl to, kad atsakovas neginčijo, jog toks žalos atlyginimo bÅ«das ir vertė atitinka ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ 121 154,13 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimÄ .

Pirma, kaip minėta, tenkinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ natÅ«ra, nenustačius, kad Å¡alis siejo jungtinės veiklos sutartis, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo; antra, iÅ¡ atsakovo G. B. procesiniuose dokumentuose dėstytų argumentų ir reikalavimų matyti, kad jis apskritai nesutiko su ieÅ¡kovų reikalavimais dėl žalos atlyginimo (nei pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, nei natÅ«ra), todėl ieÅ¡kovų nurodomas argumentas dėl to, kad atsakovas neginčijo tokio reikalavimo, laikytinas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu; trečia, ginčo dėl to, kad žemės sklypas, ant kurio pastatytas ginčo objektas, pagal byloje esančius duomenis (nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, teismo sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo ir kt.) priklauso atsakovui, nėra; ketvirta, CK 6.281 str. 1 d.

žalos atlyginimo bÅ«dai (atlyginimas natÅ«ra arba kompensavimas pinigais) įvardyti kaip alternatyvÅ«s reikalavimai, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bendrovei nuostolių atlyginimÄ pinigais taikė dėl bylos faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, t. y. konstatavus nesant sudarytos jungtinės veiklos sutarties dėl bendro objekto sukÅ«rimo ir jį pardavus – lėšų pasidalijimo, tačiau nustačius, jog ginčo objekto statybai buvo naudojamos medžiagos ir paslaugos, už kurias apmokėta UAB „Ripovila“ lėšomis tam nesant teisėto pagrindo (ne įmonės interesais), todėl 418 321 Lt suma, panaudota namo statybai, naudÄ iÅ¡ to gavus atsakovui, įmonei priteista iÅ¡ atsakovo (CK 2.87 str., CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., CK 6.6 str. 4 d.).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas žalÄ natÅ«ra turėjo priteisti vadovaudamasis CK 6.237 str. pagrindu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios normos taikymas (be aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų) bet kokiu atveju nelemtų žalos atlyginimo natÅ«ra taikymo, atsižvelgiant į tai, kad patys ieÅ¡kovai byloje įrodinėjo (visų pirma teikdami PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt.), kad ginčo objekto statybai už įmonės lėšas buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos, o pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino konstatavęs, kad buvo panaudotos lėšos (už jas pirktos prekės ar paslaugos) ginčo objekto statybai, esant tam tikriems Å¡alių susitarimams, bet ne jungtinės veiklos sutarčiai.

Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Nagrinėjamu atveju žala iÅ¡ atsakovo priteista remiantis vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. nustačius, kad įmonei žala padaryta neteisėtais vadovų, kuriuos su įmone sieja fiduciariniai santykiai, veiksmais, o ne fizinio asmens, kaip tokio, nepagrįstu praturtėjimu. Be to, patys ieÅ¡kovai žalos atlyginimÄ kildino remdamiesi vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis.

Å ių motyvų pagrindu atmestinas apeliantės argumentas dėl CK 6.237 str. nuostatų taikymo.Taigi, aukščiau nustatytos aplinkybės (neįrodytas jungtinės veiklos sudarymo faktas, žemės sklypo, kuriame pastatytas ginčo objektas, nuosavybės teisių priklausymas atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir kt.) ir teisiniai motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja iÅ¡vados dėl pagrindo žalÄ atlyginti natÅ«ra, todėl apeliantės praÅ¡ymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įpareigojant žalÄ iÅ¡ atsakovo priteisti natÅ«ra, netenkintinas.Dėl civilinės atsakomybės taikymo ir priteistinos žalos dydžioPirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 418 321 Lt suma (patirtos žalos dydis ir faktas, nustatytas pagal byloje esančius įrodymus) be pagrindo buvo panaudota ne įmonės veikloje, o dėl to iÅ¡ esmės kalti tiek P. B., tiek G.

B. (įmonei vadovavę laikotarpiu nuo 2000 iki 2010 m., už kurį ir kildinama žala), tačiau nustačius, kad faktinę naudÄ yra gavęs atsakovas, 418 321 Lt suma, bendrovei priteista iÅ¡ atsakovo.Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne sykį pabrėžta, kad įmonės vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Apeliantas G. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo bendrovei iÅ¡ atsakovo priteistas 418 321 Lt dydžio žalos atlyginimas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tokį sprendimÄ priėmė vadovaudamasis prielaidomis, o ne įrodytais faktas, nes byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad 418 321 Lt suma (už jÄ Ä¯sigyjant prekes ir paslaugas), buvo naudojamos bÅ«tent ginčo objekto statyboje, t. y. nenustatyti ne tik jo neteisėti veiksmai, bet ir žalos faktas, o įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta atsakovui.Pagal CPK 185 straipsnį įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų (duomenų) spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantui.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės patirtos žalos fakto, įvertino byloje esančius duomenis (P. B. ir G. B. vadovavimo įmonei laikotarpius, pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis, raÅ¡ytinius įmonių-tiekėjų, transporto priemonių vairuotojų patvirtinimus, UAB „Tezaurus auditas“ ataskaitÄ ), Å¡alių paaiÅ¡kinimus, o žalos dydžiui pagrįsti rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime (c. b.

Nr. 2-1040-110/2014), kurioje G. B. teismo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Ripovila“ 2013 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ , kuriuo patvirtinta bendrovės 2012 m. finansinė atskaitomybė ir 2012 metų pelnas (nuostolis). Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje dalyvavo tie patys asmenys (ieÅ¡kovas G. B., atsakovė UAB „Ripovila“ ir trečiasis asmuo P. B.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas, kasacinį skundÄ atsisakyta priimta (CPK 179 str. 3 d.)) nagrinėjant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ G.

B..IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Tezaurus“ pagal konsultacijų teikimo sutartį Nr. K1116 sudarytÄ su UAB „Ripovila“, atliko UAB „Ripovila“ tiekėjų iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų peržiÅ«rÄ tam, kad bÅ«tų identifikuotos konkrečios sÄ skaitos pagal UAB „Ripovila“ nurodytÄ objektÄ â€“ dvibutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat paskaičiuotų bendrÄ pagal tokias sÄ skaitas įsigytų medžiagų ir kitų prekių bendrÄ sumÄ .

Ataskaitoje nurodyta, kad medžiagos už 30 520,31 Lt galėjo bÅ«ti panaudotos UAB „Ripovila“ teikiamoms tinkavimo paslaugoms, tačiau likusios medžiagos, prekės ir paslaugos bendrai 493 808,02 Lt sumai negalėjo bÅ«ti panaudotos UAB „Ripovila“ teikiamoms tinkavimo paslaugoms, o prekių įsigijimo chronologija atitinka namo statybos eiliÅ¡kumÄ . 2013 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole (t. 4, b. l. 81), svarstant klausimÄ dėl 2012 m. bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir pelno paskirstymo, P. B. pažymėjo, kad atlikus auditÄ , buvo pastebėtos ir iÅ¡taisytos retrospektyviai klaidos, koreguojant 2012 metų finansinių ataskaitų lyginamÄ jÄ informacijÄ .

Atkurtos ankstesniais metais (2000-2011 metais) nuraÅ¡ytos įmonės atsargos 418 321 Lt sumai, dėl to padidėjo įmonės turtas ir 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudarė 528 902 Lt. Ankstesniais metais nuraÅ¡ytos įmonės atsargos buvo panaudotos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, tam, kad bÅ«tų parduotas, todėl turėjo bÅ«ti kaupiamos kaip nebaigta statyba, o ne nuraÅ¡ytos į bendrovės veiklos sÄ naudas. G. B. kreipusis su ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl 2014 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susitarimo sprendimo patvirtinti UAB „Ripovila“ 2012 m. finansinę atskaitomybę ir 2012 m. pelnÄ (nuostolį) perkelti į kitus metus, pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, remdamasis tiek minėta UAB „Tezaurus auditas“ ataskaita, tiek ir kitais įrodymais, iÅ¡ kurių spręsta, jog įmonės lėšomis nuo 2000 m. buvo nupirktos įvairios namo statybai bÅ«tinos statybinės medžiagos, Å¡iltinimo medžiagos, langai, durys, santechninė įranga, aplinkos tvarkymo gaminiai, buitinė technika.

Taip pat teismo buvo įvertintos ir kt. sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ kurių buvo padaryta iÅ¡vada, jog jose pristatymo, iÅ¡krovimo ar darbų atlikimo adresas – (duomenys neskelbtini), sutartis pasirašė G. B. įmonės vardu ir kt. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Ripovila“ ataskaitoje, neteisingai nuraÅ¡ant statybai panaudotas žaliavas ir medžiagas į tinkavimo paslaugų savikainÄ , per laikotarpį nuo 2000 iki 2011 m. nepagrįstai buvo sumažintos bendrovės pajamos 418 321 Lt, o Å¡ių klaidų iÅ¡taisymas atliktas vadovaujantis įstatymų reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ; jame taip pat nurodyta, kad UAB „Ripovila“ 2000-2011 metais pirko medžiagas, prekes ir rangos paslaugas, o medžiagų ir prekių atvežimo, paslaugų suteikimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Ripovila“ 2000-2011 m. už 493 808,02 Lt įsigijo medžiagų, prekių ir paslaugų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos namo statybai ir kurios nėra susijusios su įmonės suteiktomis tinkavimo paslaugomis, o medžiagos, prekės ir paslaugos buvo panaudotos namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui, atsižvelgiant į tai buvo pagrįstai buvo iÅ¡taisyta apskaitos klaida.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis atskirame šalių ginče nustatytais faktais, sprendė dėl įmonei padarytos 418 321 Lt žalos dydžio.CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 . nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 . nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas esant žalos padarymo faktÄ ir vertindamas jos dydį, vadovavosi ne tik aukščiau minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ir vertindamas byloje esančius įrodymus, jų visetÄ , t. y. ieÅ¡kovų pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (ir jų pagrindu parengtÄ suvestinę), jų turinį, patvirtinančias statybinių medžiagų įsigijimÄ , kitus raÅ¡ytinius įrodymus (tiekėjų, transporto priemonių vairuotojų patvirtinimais dėl statybinių medžiagų ir gaminių pristatymo vietÄ ), identifikavo asmenis, pasiraÅ¡iusius sÄ skaitas faktÅ«ras ir sudariusius sutartis) bei kt.

Aplinkybių dėl teismo netinkamai atskleisto Å¡ių įrodymų turinio nenustatyta (CPK 185 str.), o apeliantas G. B. apeliaciniame skunde minėtų duomenų ir jų pagrindu padarytų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad ginčo objekto statybai buvo naudojamos medžiagos ir paslaugos, už kurias, nesant pagrindo, apmokėta įmonės lėšomis, nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Nors skunde teigiama, kad įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį, nėra pakankami žalos dydžiui ir faktui konstatuoti, tačiau, ginčui esant dėl panaudotų lėšų ginčo objekto statybai kilmės, laikytina, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktus duomenis apie statybinių medžiagų įsigijimÄ Ä¯monės lėšomis, dalies jų pristatymÄ ginčo objekto adresu ir kt., turėjo (galėjo) pateikti prieÅ¡ingus įrodymus, t. y.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ar kitus įrodymus, pagrindžiančius, kad jis, kaip fizinis asmuo (o ne įmonės vadovas), pirko prekes, apmokėjo už paslaugas, susijusias su ginčo objekto statyba. Ä® bylÄ pateiktos deklaracijos, sutartys, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, nagrinėjamu atveju nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais lėšų ginčo objekto statybos kilmei nustatyti, be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų užbaigta ginčo objekto statybos procedÅ«ra (CPK 178 str.).

Toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atitinka aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , o byloje esančių duomenų visetas (pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo adresai, patvirtinimai apie jų pristatymÄ , suteikimÄ ginčo objekto adresu, UAB „Tezaurus auditas“ ataskaita ir kt. į bylÄ pateikti įrodymai) pagal civiliniame procese vyraujančiÄ tikėtinumo taisyklę, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindÄ spręsti, jog už įmonės 418 321 Lt lėšas pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekto statybai.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad 418 321 Lt dydžio bendrovės lėšų suma tikėtinai buvo panaudota statant ginčo objektÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad G. B. neigė esant jo neteisėtus veiksmus iÅ¡ esmės remdamasis tuo, kad, jo teigimu, byloje neįrodyta, jog ginčo objektas buvo statytas panaudojant įmonės lėšas. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, ir nagrinėjamu atveju byloje nustačius įmonei padarytos žalos faktÄ ir dydį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas ne sykį teigė, jog medžiagos ginčo objekto statybai buvo naudojamos nesant jokios sutarties, medžiagų nuraÅ¡ymo aktų, akcininkų sprendimo, nors ilgÄ laiko tarpÄ , kuomet buvo vykdoma ginčo objekto statyba naudojant už įmonės lėšas įsigytas prekes, įmonės vadovu buvo bÅ«tent atsakovas.

Taigi, nenustačius teisėto įmonės lėšų panaudojimo pagrindo bei esant nustatytam žalos faktui (lėšų panaudojimÄ asmeninio namo statybai) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ bei priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir žalos (CPK 185 str.).Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama G. B. apeliaciniame skunde, byloje esančių įrodymų pakanka jo civilinei atsakomybei taikyti, o pirmosios instancijos teismo motyvai, grindžiami bylos duomenų visetu, nepaneigti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G. B. valdymo laikotarpiu įmonės lėšos buvo naudojamos ne jos veikloje, o jam nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo objektas buvo statomas iÅ¡ asmeninių lėšų, įmonei padaryta 418 321 Lt dydžio žala, kuri turi bÅ«ti atlyginama.Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Ripovila“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl P. B. neteisėtų veiksmų neparemta byloje surinktais įrodymais, be to, dėl P. B. civilinės atsakomybės taikymo byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl P. B. veiksmų pažeidė CPK 265 str. 2 d. normÄ .

Dėl to praÅ¡o iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo paÅ¡alinti motyvus, susijusius su P. B., kaip įmonės vadovo, veiksmų vertinimu.Bylos duomenys patvirtina, kad į teismÄ su pirminiu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreiptasi 2012-04-13 (ieÅ¡kovas- P. B., atsakovas – G. B., trečiasis asmuo UAB „Ripovila“), patikslintame ieÅ¡kinyje, teisme gautame 2012-05-22, ieÅ¡kove nurodyta UAB „Ripovila“, atsakovas – G. B.), tačiau ieÅ¡kinio reikalavimai (iÅ¡skyrus ieÅ¡kinio sumos padidinimÄ ) iÅ¡liko tie patys, t. y. buvo praÅ¡oma atlyginti žalÄ (pradžioje pinigais, paskui - natÅ«ra) bendrovės naudai.

IeÅ¡kovai žalos atlyginimÄ kildino iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, kuomet laikotarpiu nuo 2000 iki 2010 m. buvo statomas ginčo objektas už bendrovės lėšomis pirktas prekes ir paslaugas, tačiau ginčo objekto neįregistruojant ir bendrovės vardu. Kaip minėta, įrodinėjant civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas reikalinga įrodyti CK įtvirtintų sÄ lygų visetÄ (žr. į. Å¡ios nutarties 56 p.). Per minėtÄ 2000-2010 m. laikotarpį bendrovės vadovais buvo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, todėl teismas, vertindamas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas ir spręsdamas dėl žalos egzistavimo fakto pagrįstai vertino ir P. B. veiksmus.

Be to, Å¡is sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių P. B. nesukelia, nes žalos dydis priteistas iÅ¡ atsakovo, kuris, teismo vertinimu, faktiÅ¡kai gavo naudÄ . Nors skunde teigiama, kad sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡ymas bÅ«nant įmonės vadovu nereiÅ¡kia neteisėtos veikos, juolab, kad buvo įrodinėjamas žodinis jungtinės veiklos sudarymo faktas, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės Å¡ios ieÅ¡kovų pozicijos nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad įmonės lėšos buvo panaudotos ne įmonės veikloje ir tam neturint teisinio pagrindo, o apeliantei Å¡io motyvo neginčijant, pagrįstai sprendė, jog abu įmonės vadovai atliko veiksmus, neatitinkančius fiduciarinių pareigų įmonei vykdymo.

Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina su skundo argumentu, kad buvo pažeista CPK 265 str. norma, todėl reikalavimas paÅ¡alinti motyvus netenkintinas. Dėl termino apeliaciniam skundui pateikti (ne)praleidimoG. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad UAB „Ripovila“ praleido 30 dienų terminÄ apeliaciniam skundui paduoti, o nesant pagrindų šį terminÄ atnaujinti, apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas.Apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2016 m. spalio 27 d., taigi terminas apeliaciniam skundui paduoti suėjo 2016 m. lapkričio 26 d. (šeštadienis). Ieškovės UAB „Ripovila“ apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2016 m. gruodžio 1 d. (t. 6, b. l. 193), kuris teisėjos 2016 m. gruodžio 9 d. rezoliucija priimtas. Iš voko, kuriuo buvo siunčiamas apeliacinis skundas, matyti, kad jis paštui pateiktas 2016 m. lapkričio 28 d. (pirmadienis). CPK VII skyriuje, reglamentuojančiame procesinius terminus, nurodyta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.).

Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paÅ¡tui iki paskutinės termino dienos dvideÅ¡imt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nustatytas skundo pateikimo aplinkybes ir CPK įtvirtintÄ teisinį procesinių terminų skaičiavimo reguliavimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama G. B. apeliaciniame skunde, laikytina, kad ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ pateikė nepraleidusi CPK nustatyto 30 dienų termino.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. vasario 21 d. (iki paskirto posėdžio) gautas ieÅ¡kovės (apeliantės) UAB „Ripovila“ praÅ¡ymas priteisti 941 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (41 Eur žyminis mokestis, 941 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kartu su praÅ¡ymu pateikta 2017 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ADV Nr. 445/2017 ir 2017 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys patirtų iÅ¡laidų dydį ir faktÄ .Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantų skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, ieÅ¡kovei (apeliantei) gali bÅ«ti atlyginamos tik tos iÅ¡laidos, kurios patirtos už atsiliepimo į apelianto G. B. apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (iÅ¡laidos, susijusios su apeliacinio skundo pateikimu ir suraÅ¡ymu nepriteistinos).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias, kaip minėta, turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p.), taip pat apeliantės pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje detalizuoti advokato suteiktos teisinės pagalbos įkainiai už atskirus veiksmus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantei UAB „Ripovila“ iÅ¡ atsakovo G.

B. priteistina 295 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir šalis siejusius faktinius santykius, taikė ir aiškino teisės normas, susijusias tiek su jungtinės veiklos sutartimi, tiek vadovo civilinės atsakomybės taikymu, taip pat tinkamai bei visapusiškai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus bei jų turinį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliacinių skundų argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovei (apeliantei) UAB „Ripovila“ (j. a. k. 124255626) iÅ¡ atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 295 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                              Dalia Kačinskienė                                                                                          Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                           Vigintas ViÅ¡inskis                         Â