7c63bc43-e7f0-4f64-a4d6-74d533a69e4f · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudž Baudž. byla Nr. 1-28-543/2015(Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00728-2014-3)Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.5.1.2; (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;1.1.10.1; 1.2.4.1; 1.2.4.8; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K.,sekretoriaujant D. S., R. S.,dalyvaujant prokurorei R. B.,nukentėjusiesiems A. G., V. G.,gynėjui advokatui V. T.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeS.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 135 str. 1 d., 140 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : kaltinamasis S. J. 2014 m. birželio 28 d. apie 23.00 val., savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme ir gyvenamojo namo prieangyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tarpusavio konflikto su A.

G. ir V. G. metu, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, tai yra gindamasis nuo A. G. ir V. G. jo atžvilgiu vartojamo smurto, gynybai aiÅ¡kiai neatitinkant kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, tyčia ne mažiau keturis kartus smogė rankomis ir du kartus dÅ«rė peiliu V. G. į klubÄ ir pilvÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiajai V. G. padarė kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimÄ su didžiosios taukinės pažeidimu, durtinę - pjautinę, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizdÄ kairiame klube, kraujosruvas odoje ir poodyje kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje, taip dėl kiauryminio durtinio - pjautinio pilvo ertmės sužalojimo padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia ne mažiau tris kartus sudavė rankomis ir dÅ«rė peiliu A. G. į kaktÄ , juosmenį, kairės rankos rieÅ¡Ä , tokiu bÅ«du nukentėjusiajam A. G. padarė pjautinę žaizdÄ kaktos kairėje pusėje bei durtinę-pjautinę, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizdÄ juosmens kairėje pusėje, linijinį odos nubrozdinimÄ kaktos vidurinėje dalyje, kraujosruvÄ odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimÄ kairiame rieÅ¡e, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A.

G. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis S. J. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusieji G. yra jo žmonos sesuo ir jos sutuoktinis. Su giminaičiais nuolat konfliktuoja, nes jie reiÅ¡kia nepagrįstas pretenzijas dėl jų manymu neteisingai po motinos mirties paveldėto turto. Po sutuoktinės motinos mirties jie paveldėjo sodybÄ , kurioje ir gyvena, G. atiteko lauko virtuvė, kuriÄ jie pavertė vasarnamiu. Å iame vasarnamyje G. leidžia laisvalaikį.

Abu statiniai yra viename kieme, šalia vienas kito. 2014 m. birželio 28 d. į vasarnamį atvyko G.. Jis su žmona ir mažamete dukra vakare dalyvavo krikštynų pokylyje, į kurį pakvietė kaimynai. Apie 21 val. sugrįžus į namus, pamatė, kad pas G. yra atvykę giminaičiai. Jam su šeima būnant namuose, girdėjosi iš G. sodybos sklindantis triukšmas. Po 22-23 val. triukšmas sustiprėjo, todėl jis paprašė sutuoktinės, kad ji nueitų ir perspėtų giminaičius dėl keliamo triukšmo.

Po 23 val. išėjęs į lauko tualetÄ , pastebėjo, kad pas G. atėjusi ir kaimynė Ž. su sÅ«numi A. ir jo draugu. Grįždamas užsuko į G. priklausančiÄ terasÄ ir pasisveikinęs paprašė, kad jie tyliau linksmintųsi. G. supyko ir jo atžvilgiu pavartojo keiksmažodį. Supratęs, kad G. jo atžvilgiu yra agresyviai nusiteikęs, pradėjo eiti namo, tuo pat metu pamatė, kaip G. pakilo iÅ¡ sėdimos vietos ir pasilenkė prie Å¡alimais esančios žvyro krÅ«vos. IÅ¡sigandęs, pradėjo bėgti link namo, bet G. apibėgo ir pasivijo jį prie namo vartelių.

Jam atsigręžus, G. metė akmenį, kuris pataikė jam į deÅ¡inės kojos apačiÄ . Jis iÅ¡ skausmo sutriko, tuo tarpu G. smogė jam į veidÄ , spyrė į deÅ¡inę kojÄ . Jiems susikibus, pribėgęs Ž. sÅ«nus A. bandė juos iÅ¡skirti. IÅ¡silaisvinęs, jis įbėgo į namÄ . Pamatė, kad paskui jį į namo koridorių įbėgo V. G. ir pradėjo jį muÅ¡ti. IÅ¡girdę triukÅ¡mÄ iÅ¡ kambario į koridorių iÅ¡bėgo dukra su žmona. Kad nenukentėtų dukra, jos grįžo atgal į kambarį.

A. G. veržėsi į namo vidų, nors jį ir laikė A.. IÅ¡sigandęs, kad bus dar stipriau sumuÅ¡tas, Å¡aukė, kad jie dingtų iÅ¡ jo namų teritorijos, grasino, kad paims peilį. Tačiau G. į tokius kaltinamojo riksmus nereagavo, G. pavyko iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ A. ir jis įsiveržė į namo prieangį. Pro duris A. pavyko iÅ¡stumti G.. Jis iÅ¡ prieangio iÅ¡stÅ«mė V.. Prieangyje ant stalo buvo įrankių dėžė, iÅ¡ kurios griebė pirmÄ pasitaikiusį įrankį, kad paėmė peilį, suprato tik konflikto pabaigoje.

A. iÅ¡sigandus ir pasitraukus, G. vėl veržėsi į namo vidų, neleido jam uždaryti durų, išėjus į laukÄ vėl puolė jį muÅ¡ti. Jis mosikavosi rankoje turėtu peiliu, taip siekdamas neprisileisti G.. Kai G. nuo jo atsitraukė, iÅ¡ nugaros pusės jį puolė V. G., ji Å¡aukė ir sudavinėjo jam smÅ«gius į galvÄ . Gindamasis nuo tokių G. veiksmų rankoje turėtu peiliu kažkur sudavė G.. Jai atsitraukus, nuėjau į namo koridoriukÄ , nusirengė suplėšytus marÅ¡kinius, padėjo peilį, kraujo nematė.

Tikėdamas, kad G. vėl gali veržtis į namus, niekur iÅ¡ namo nesitraukė. Lauke iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , atidaręs lauko duris pamatė V. susėmusiÄ už pilvo, tada suprato, kad galėjau jÄ sužaloti. G. sudarė tokiÄ situacijÄ , dėl kurios privalėjo gintis, nes kitu atveju bÅ«tų sužalotas pats. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis S. J. parodė G. priklausančioje terasoje esantį stalÄ , prie kurio įvykio vakarÄ sėdėjo G. su svečiais, kai jis atėjo papraÅ¡yti tylos, taip pat parodė Å¡alia terasos esančiÄ akmenų krÅ«vÄ , nuo kurios A.

G. paėmė akmenį ir sviesdamas pataikė jam į kojÄ , parodė, jam bÅ«nant prie tvoros vartų ir pasisukus veidu į terasÄ , akmuo pataikė į deÅ¡inės kojos blauzdos apačiÄ link čiurnos sÄ nario, parodė, kad prie tvoros vartų G. jį užpuolė, smÅ«giavo kumščiais į veidÄ , įspyrė į deÅ¡inę kojÄ virÅ¡ kelio, parodė vietÄ , kur A. Ž. laikė A. G. ir tempė atgal į kiemÄ , parodė vietÄ prieangyje, kur stovėjo įrankių dėžė ir iÅ¡ kurios pagriebė pirmÄ po ranka pasitaikiusį įrankį, parodė vietÄ lauke prie namo durų ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡stÅ«mus V.

G. į laukÄ , prie jo priÅ¡oko A. G. ir taikėsi suduoti, jis gindamasis mosavo peiliu ir galimai sužalojo G., kuris iÅ¡ karto po to nuo jo atsitraukė, o tuo metu pripuolusi V. G. kabinosi jam į rÅ«bus, rankomis smÅ«giavo į galvÄ , jis gindamasis mosikavosi peiliu ir galimai jÄ sužalojo(t. 1, b. l. 159-167).Nukentėjusysis A. G. apklaustas teisme parodė, kad 2014-06-28 su Å¡eima bÅ«nant (duomenys neskelbtini) tvarkėsi Å«kį, vakare liko nakvoti, todėl nutarė pavakaroti. Pas juos į svečius atvyko brolis J.

G. su žmona. Taip pat prisijungė A. ir V. Ž.. Visi sėdėjo, linksminosi, kol nepasirodė S. J.. Jam atėjus, jie dainavo. Kaltinamasis atėjęs iÅ¡ tamsos, pasisveikino A., kažkÄ jam sakė. Tada jis atsikėlęs ėjo link S. J., nes norėjo paklausti ko pastarasis nori. Pamatęs jį, kaltinamasis atsitraukė 3-4 metrus į tamsÄ . Jam priėjus prie kaltinamojo pasiaiÅ¡kinti ko jis nori, kaltinamasis iÅ¡ karto smogė peiliu jam į kaktÄ , tai padarė be jokių žodžių, be jokių perspėjimų.

Nukentėjusysis sutriko, todėl pradėjo rankomis mosuoti ir gintis, atbulas ėjo link tvoros ir gynėsi nuo kaltinamojo. Kaltinamasis besmÅ«giuodamas, pargriovė jį ant žemės prie vartelių, tačiau jis sugebėjo koja kaltinamajam įspirti ir pabėgti. Sugrįžęs prie stalo suprato, kad iÅ¡ ten sėdėjusių asmenų jų konflikto niekas nematė, nes viskas vyko apie 10-15 sekundžių. Jis tik žmonai pasakęs, kad jį S. subadė peiliu. Tada žmona nuėjo į J. namÄ , o jis nuėjo į savo namÄ ieÅ¡koti servetėlių, neės iÅ¡ kaktos bėgo kraujas.

Susitvarkęs kraujuojančiÄ kaktÄ , jis taip pat nuėjo prie J. namo vartelių prieangio. Žmona tuo metu buvo namo viduje. Tuo metu priėjo A. Ž., norėdamas pažiÅ«rėti, kÄ ten daro G., jo ten eiti A. neleido. Po kelių minučių iÅ¡ namo iÅ¡bėgo žmona, kuri pasakė, kad jai blogai, pastebėjo, kad jai bėga kraujas Daugiau jokių muÅ¡tynių tarp jo ir kaltinamo tÄ vakarÄ nebuvo. Jis liepęs A. kviesti greitÄ jÄ ir policijÄ . Su A. Ž. nebuvo ir nėra susipykę, palaiko gerus santykius.PraÅ¡o priteisti iÅ¡ S. J. 560,62 eurus turtinei žalai ir 4344,30 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 377,29 eurai yra negautas darbo užmokestis, kadangi buvo sužeistas nedarbo metu, ligoninėje buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, Å¡is ligos laikotarpis nebuvo apmokėtas. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, buvo supjaustyti marÅ¡kinėliai ir sportinis kostiumas, kuriuos vertina 152,05 eurų suma, dėl žmonos patirtos traumos 16 kartų vyko į gydymo įstaigÄ viso kurui iÅ¡leisdamas 31,27 eurus Taip pat patyrė emocinį stresÄ , važinėjo pas žmonÄ Ä¯ ligoninę, buvo nedarbingas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 29 d. nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. su žmona V. nuvyko į savo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Apsitvarkė aplinkÄ , pasikvietė svečių. Å alia jų vasarnamio yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena žmonos sesuo I. J. su Å¡eima. Apie 22 val. į namus grįžo I. su vyru S.. S. buvo neblaivus. Maždaug po 10 min. S. atėjo prie jų stalo ir pradėjo aiÅ¡kintis dėl triukÅ¡mo. Nematė, kad S. kÄ nors turėtų rankoje, tik staiga pajuto iÅ¡ galvos bėgantį kraujÄ , V. bėgo link jo, o po kiek laiko pamatė, kad žmona kruvina (t.1 b. 1. 18-20).2014 m. birželio 30 d. ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis A.

G. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. vakare, apie 20 val., vasarnamio terasoje vakarojo su žmona, broliu J. G., broliene J. G., kaimyne V. Ž., jos draugu G. ir sÅ«numi A. Ž.. Apie 21 val., sėdėdami terasoje dainavo. Maždaug apie 23 val., tikslaus laiko neprisimena, pamatė link jų einantį S., kuris kažkÄ garsiai sakė, bet kadangi kiti dainavo, tai neiÅ¡girdo kÄ sako, todėl atsikėlęs ėjo paklausti ko jis nori. S. pasitraukė toliau nuo apÅ¡viestos terasos į tamsÄ , o jis, nepagalvojęs apie jo blogus ketinimus, priėjo arčiau ir draugiÅ¡kai paklausė:

„ko, S., nori, kas tau yra?" ir tuo metu S. J., nieko nesakęs, smogė peiliu tiesiai jam į kaktÄ . PrieÅ¡ tai jo rankoje nematė peilio, tiesiog nekreipė dėmesio į jo rankas, nesitikėjo, kad taip gali nutikti, be to ir vieta kur abu stovėjo buvo tamsi. Po smÅ«gio čiurkÅ¡le iÅ¡ kaktos prasiveržus kraujui ant veido ir akių suprato, kad sužalojo peiliu. Po smÅ«gio į kaktÄ , S. J. dar bandė smÅ«giuoti jam į galvÄ , bet rankomis nuo jo atsistÅ«mė, S. J. dar vienÄ kartÄ dÅ«rė jam į kairį Å¡onÄ , po ko jis nuo S. J. pabėgo prie pavėsinės, kur jį visÄ kruvinÄ pamatė žmona V. ir pradėjo rėkti bei nubėgo į sesers namÄ , kad iÅ¡kviestų pagalbÄ .

Netrukus iÅ¡girdo kaip ji su riksmu iÅ¡bėgo iÅ¡ namo Å¡aukdama „subadė". Suprato, kad ir jÄ sužalojo. Puolė prie žmonos, kuriai iÅ¡ pilvo pro rÅ«bus veržėsi kraujas. Žmona pasakė, kad S. jÄ subadė. Pats nematė kurioje vietoje S. J. sužalojo V.- lauke ar namo viduje. Mano, kad S. J. iÅ¡ neapykantos norėjo jį ir jo žmonÄ nužudyti, nes užpuolė be jokios priežasties, dÅ«rė į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, jeigu nuo jo nebÅ«tų pabėgęs arčiau pavėsinės kur sėdėjo žmonės, tai galimai bÅ«tų vietoje negyvai subadęs, kadangi peiliu smÅ«giavo daug kartų, bet nepataikė dėl to, kad aktyviai nuo jo gynėsi (t.1 b. 1. 21-22).Nukentėjusioji V.

G. apklausta teisme parodė, kad S. J. nesugyvena nuo pat sesers santuokos sudarymo dienos. Kai mama buvo sveika, jis neprisidėdavo prie Å«kio darbų bÅ«damas žentu. Numirus mamai, su seserimi jos pasidalino turtÄ bendru sutarimu. J. pavydas dėl turto iÅ¡ardė santykius. 2014-06-28 kartu su vyru atvyko į kaimÄ , kur yra įsirengę vasarnamį. Dienos metu dirbo Å«kio darbus. Vakare atvažiavo vyro giminaičiai, vėliau atėjo Ž.. Visi sėdėjome terasoje ir vakarojome. Besėdint pastebėjo vaikÅ¡tantį J.

Vienu momentu jis atėjo į terasÄ ir pasisveikino A. Ž., kažkÄ jam sakė, bet kÄ sakė, ji negirdėjusi, kadangi visi dainavo. Tada atsikėlė jos vyras, priėjo prie J., abu pasitraukė į tamsÄ , niekas nekreipė dėmesio. Po kiek laiko pamatė, kad ateina G. kruvinas, jam buvo sužalota kakta, vyras jai pasakė, kad tai padarė J.. Pamačiusi kruvinÄ vyrÄ , ji iÅ¡ karto nubėgo į sesers sodybÄ pasakyti, kad S. jie nedovanos ir kad daugiau taip nebus. Seseriai papraÅ¡ius, kad gelbėtų, bekalbėdama pamatė, kad S. jai už nugaros.

Tada ji čiupusi S. už nugaros, pradėjo jį kratyti ir priekaiÅ¡tauti jam, kÄ jis daro. Tada S. pradėjo mosikuotis, rankomis, suprato, kad bÅ«tent tuo metu ji buvo sužalota peiliu. Pradėjo bėgti kraujas, vyras jai bandė suteikti pirminę pagalbÄ . Sesuo ir A. kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ .PraÅ¡o priteisti iÅ¡ S. J. 1055,30 eurų negauto darbo užmokesčio, kadangi buvo sužalota nedarbo metu, be to buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas ir už gydymosi laikotarpį nebuvo apmokėta, be to buvo sugadinti drabužiai 26,64 eurų vertės, vaistams iÅ¡leido 34,20 eurų, viso buvo padaryta 1116,15 eurų turtinę žalÄ .

Taip pat praÅ¡o priteisti 14 481 eurų neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro patirtas skausmas, nepatogumai, dėl patirtų sužalojimų negalinti normaliai dirbti, nes apribotos galimybės fiziniam darbui, negali pilnaverčiai rÅ«pintis savimi, pavyzdžiui apsiauti batų, visų praÅ¡o, kad padėtų, patiria nepatogumus, iÅ¡gyvena pažeminimÄ , be to, sveikata sužalota negrįžtamai, tai patvirtino gydytojų iÅ¡vada. Nuolat patyria fizinį skausmÄ , vartoja vaistus nuo skausmo ir antidepresantus, nes po Å¡io įvykio dėl patirtų sužalojimų susirgo depresija ir gydosi lig Å¡iol. 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 8 d. atliekant ikiteisminį tyrimÄ nukentėjusioji V.

G. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d., apie 23.20 val., su vyru A. G., svečiais J. G., J. G., A. Ž., V. Ž., jos draugu G. bÅ«nant iÅ¡ tėvų paveldėtos sodybos kieme esančioje pavėsinėje, atėjo sesers vyras S. J. ir kažkÄ pasakė jos vyrui, kuris su S. J. paėjo į Å¡alį ir netrukus grįžo su žaizda kaktoje, kruvinu veidu ir rankomis bei pasakė, kad S. peiliu jam dÅ«rė į kaktÄ ir Å¡onÄ . Kaip buvo sužalotas jos vyras, nematė. Ji nubėgo pas seserį I. J. į namÄ , kad iÅ¡kviestų GMP.

Kadangi buvo labai Å¡okiruota dėl įvykusio įvykio, todėl neatsimena aplinkybių, kokiomis ji pati buvo sužalota. Grumtynių su S. nepamena. Kada, kokiomis aplinkybėmis ir kuo buvo sužalota, nepamena. Prisimena karščio pojÅ«tį kairiame Å¡one ir pilve, iÅ¡ žaizdų bėgantį kraujÄ . Lyg tuo metu stovėjo netoli namo durų. Neatsimena kaip S. J. jÄ sužalojo ir kurioje konkrečiai sodybos vietoje. Su S. nebendrauja nuo 2014 m. kovo mėnesio. Anksčiau S. niekada negrasino. Dėl sužalojimo patyrė fizinę ir moralinę žalÄ .

Apie vykusį incidentÄ Å¾ino tik iÅ¡ sesers I. pasakojimų (t.1 b.1.27-28,29-30).Liudytojas A. Ž. apklaustas teisme parodė, kad 2014 m. birželio 28 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, su motina ir jos draugu atėjo į svečius pas V. ir A. G.. Jiems atėjus V. ir A. G. bei jų svečiai buvo gerokai apgirtę. Nepažįstama moteris buvo labai girta ir pusiau miegojo, nelabai reagavo jÄ kalbinant. Visi sėdėjo lauko terasoje, vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi, dainavo. Pats girtas nebuvo, buvo iÅ¡gėręs du stikliukus degtinės. Prisimena kaip į terasÄ atėjo S. J., padavė jam rankÄ , pasisveikino ir paprašė tylos.

A. G. susinervino, liepė S. eiti miegot, keikėsi. S. nueidinėjant link vartelių, A. G. atsikėlė ir nuėjo prie S.. Matė kaip jis eidamas link S., nuo žvyro krÅ«vos, kažkÄ pasiėmė, lyg tai akmenį, nes tas daiktas tilpo delne. Pamatė, kaip prie tvoros vartelių abu besiaiÅ¡kindami, tarpusavyje susiėmė, pradėjo stumdytis. Nematė kuris sudavė, tačiau A. jam atrodė agresyvesnis ir piktesnis, todėl jis nubėgęs sugriebė A. G. ir atitraukė jį nuo S.. Nukentėjusysis buvo agresyvus, bandė įspirti kaltinamajam, tačiau pastarasis pabėgo į namo vidų., Nei kaltinamasis, nei nukentėjęs pargriuvę nebuvo.

Kaltinamajam įbėgus į namo vidų, iš paskos atbėgusi V. taip pat įlėkė į namo vidų ir koridoriuje susikibo su S.. Juos skyrė kaltinamojo žmona ir mažametė dukra, įlindusi į vidurį tarp kaltinamojo ir V.. Jis pats tuo metu stovėjo tarpduryje ir laikė A. G., kuris irgi garsiai rėkė, visi barėsi, aiškinosi. Kaltinamasis sušuko, kad pasiims peilį, tačiau į tokius pasakymus nukentėjusieji nereagavo. Netrukus jis pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį. Tai pamatęs, jis išsigando ir A.

G. jėga iÅ¡tempė į laukÄ , paskui juos į laukÄ iÅ¡bėgo kaltinamasis su peiliu rankoje. IÅ¡sigandęs, kad pats nenukentėtų, iÅ¡ savo glėbio paleido nukentėjusįjį, kuris puolė prie kaltinamojo, abu stumdėsi. Nemanė momento kai kaltinamasis nukentėjusiajam dÅ«rė, tik pamatė, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo bėga. Nubėgo keletÄ metrų ir stovėjo atokiau. Girdėjo kaip V. ant kaltinamojo rėkė, " jau dabar tai nedovanosiu". Nematė kaip kaltinamasis jai įdÅ«rė, nes jį mama Ž. už rankos tempė kuo toliau nuo jų.

Su savo motina stovėjo atokiau, kai prie jų pribėgo kaltinamojo žmona I. J. ir paprašė kviesti GMP, tada ir pamatė sužalotÄ V., kuriai iÅ¡ pilvo srities pro marÅ¡kinius sunkėsi kraujas. Tada pamatė, kad ir A. G. kakta kraujuoja. Liudytojas A. Ž. 2014 m. liepos 2 d. apklausiant jį liudytoju ikiteisminiame tyrime ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu (t. 1 b. 1. 37-38, 43-46).Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2014-06-28 apie 22 val. su sÅ«numi A. atėjo į svečius pas G..

Buvo atvykęs A. brolis su žmona. Visi sėdėjo terasoje, dainavo, kalbėjosi. Praėjus kiek laiko, atėjo S. J. ir prašė tylos. A. kažkÄ suburbėjo ir S. išėjo. Po kiek laiko ji pastebėjusi prie J. namo besistumdančius A. su S.. Pamatęs juos besistumdančius A. nubėgo jų skirti. Bandė tempti A. už nugaros, juos iÅ¡skirti, paskui veiksmas vyko namo viduje, visi subėgo vidun. Girdėjosi Å¡Å«kavimai. A. iÅ¡traukė A., o ji atbėgusi tempė sÅ«nų A., bijodama dėl jo silpnos sveikatos liepusi jam bėgti iÅ¡ ten.

Jai pasitraukus atokiau, prie jos atėjo A., po kiek laiko pasirodė A. su kruvina kakta, dar vėliau atbėgo V. su kruvinu pilvu. Liudytoja taip pat nurodė, kad G. pirmÄ kartÄ pakilęs eiti link S. J., prie stalo sugrįžęs nebuvo.Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio 28 d., apie 22 val. su sÅ«numi A. ir savo draugu G. B. atėjo į svečius pas V. ir A. G.. Be jų dar buvo atvykęs A. brolis J. su žmona. Visi jau stipriai buvo apsvaigę. Praėjus maždaug pusei valandos nuo jų atėjimo, į terasÄ atėjo S. J. ir paprašė tylos.

A. G. jam kažkÄ pasakė ir S. iÅ¡ terasos išėjo. Netrukus iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė prie J. namo, netoli durų, besistumdančius S. su A.. Jų skirti nubėgo sÅ«nus A. Ž.. Matė kaip jis apkabinęs iÅ¡ už nugaros A. traukė nuo S.. Ji irgi nubėgo arčiau jų, pergyveno dėl silpnos sÅ«naus sveikatos. Po to veiksmas persikėlė į namo koridorių, kuriame rėkė atbėgusi V., visi barėsi, jos sÅ«nus tarpduryje laikė A., po ko jėga jį iÅ¡tempė į laukÄ , o paskui juos su peiliu rankoje iÅ¡bėgo S..

IÅ¡sigandusi pabėgo atokiau, prie jos atėjo sÅ«nus A.. Netrukus prie jų atsirado A. G. su kraujuojančia žaizda kaktoje, tuo metu iÅ¡girdo V. riksmÄ ir pamatė, kad jai iÅ¡ Å¡ono pro drabužius veržėsi kraujas. Nematė kuriuo tiksliai metu S. dÅ«rė peiliu A. ir V.. Visi jie buvo neblaivÅ«s. Negali detaliai, nuosekliai atpasakoti įvykio, nes iÅ¡sigando muÅ¡tynių, vyko sumaiÅ¡tis, riksmai, barnis (t.1, b. 1. 47-48).2014 m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto D.

B. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad 2014 m. birželio 29 d., apie 00.38 val. gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis praneÅ¡imas, kad medikai GMP automobiliu pristatė V. G., kuriÄ 2014 m. birželio 28 d., apie 23.20 val. peiliu sužalojo giminaitis. Nustatyta durtinės pilvo ertmės organų sužalojimai, paguldyta į chirurgijos skyrių (t.1, b. 1. 1)2014m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto D.

B. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad 2014 m. birželio 29 d., apie 00.46 val. buvo gautas VÅ¡Ä® Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties bendrosios praktikos slaugytojos telefoninis praneÅ¡imas, jog į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. G., kuriam nustatyta nugaros durtinė žaizda, kaktos pjauta žaizda, 1,28 promilių girtumas, suteikus medicininę pagalbÄ iÅ¡leistas į namus (t. 1 b. 1. 2).2014 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su priedais užfiksuota, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, 1,8 m atstumu nuo terasos stovi stačiakampio formos kepsninė, prie jos žvyro krÅ«va, Å¡alia jos moteriÅ¡ka Å¡lepetė su kraujo dėmėmis bei krauju suteptos medžiaginės skiautės. Prie geltonos spalvos namo Å¡laitiniu stogu yra medinė tvora, kurios įėjimo deÅ¡inėje, 1,7 m atstumu nuo tvoros ant žolės yra raudonos spalvos dėmė.

Namo koridoriuje ant spintelės rastas peilis žalia rankena ir nulaužtu geležtės galu, kuris paimtas ir supakuotas į spec. paketÄ (t.1 b. 1. 5-14). 2014 m. rugpjūčio 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad A. G. raudonos spalvos trikotažinių marÅ¡kinėlių trumpomis rankovėmis priekinė apatinė dalis ir nugarinė kairės pusės apatinė dalis gausiai sutepta krauju. Nugaros dalies kairėje pusėje, 6,5 cm į deÅ¡inę nuo kairės Å¡oninės siÅ«lės ir 29 cm žemiau kairės rankovės siÅ«lės, yra 1,5 cm ilgio plyÅ¡inis audinio pažeidimas.

V. G. kelnių priekinės dalies kairėje pusėje, 23 cm atstumu nuo vidurinės priekinės siÅ«lės ir 10 cm žemiau juosmeninės dalies kraÅ¡to yra 2 cm ilgio plyÅ¡inis audinio pažeidimas I/VII val. krypties pagal ciferblatÄ . V. G. marÅ¡kinėliai gausiai sutepti krauju, 38 cm žemiau kairės rankovės siÅ«lės, priekinėje marÅ¡kinėlių dalyje yra 2,5 cm ilgio plyÅ¡inis audinio pažeidimas I-VII val. krypties pagal ciferblatÄ . Pramoninės gamybos virtuvinis peilio bendras ilgis 21 cm, rankena plastmasinė, žalios spalvos.

Geležtė vienaÅ¡menė, ilgis penties dalyje 6,6 cm, aÅ¡menų dalyje 8,3 cm. Geležtės smaigalys nulaužtas, nulūžimo linijos ilgis 0,7 cm. (t. 1 b. 1. 62-65).2014 m. rugpjūčio 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad ant S. J. džinsinių mėlynos spalvos Å¡ortų deÅ¡inės kleÅ¡nės, virÅ¡ kelio yra 0,5 cm vertikalus plyÅ¡inis audinio pažeidimas, aplink jį matosi rudos spalvos dėmė, persigėrusi iÅ¡ vidinės audinio pusės. IÅ¡vertus Å¡ortus į iÅ¡virkščiÄ pusę, deÅ¡inėje kleÅ¡nėje aplink kiauryminį audinio plyÅ¡imÄ gausiai sutepta skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , Å¡i dėmė 21 cm aukščio ir 12 cm pločio, aplink jÄ yra kitos smulkios dėmės, iÅ¡sidėstę tarpkojo, vidinės Å¡launies, kiÅ¡enės srityse;

2) ant S. J. deÅ¡inės Å¡lepetės kelties (virÅ¡aus) matosi rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (t.1 b. 1. 58-60). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 594/14(06) patvirtina, kad A. G. padaryta pjautinė žaizda kaktos kairėje pusėje bei durtinė-pjautinė, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizda juosmens kairėje pusėje, linijinis odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairiame rieÅ¡e. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant kaktos sritį, juosmens kairę pusę ir kairį rieÅ¡Ä aÅ¡triu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai tyrimui pateiktu, iÅ¡ įvykio vietos paimtu peiliu.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1 b. 1. 77-80).Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 593/14(06) patvirtina, kad V. G. padaryta kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su didžiosios taukinės pažeidimu, durtinė -pjautinė, su aplinkine kraujosruva odoje ir poodyje, žaizda kairiame klube; kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje.

Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje; kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, durtinė -pjautinė žaizda kairiame klube padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje bei kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir kairiame dilbyje padaryti mažiausiai keturių poveikių pasėkoje. Neatmetama sužalojimų galimybė pilvo srityje ir kairio klubo srityje veikiant tyrimui pateiktu peiliu.

Sužalojimų visuma, dėl kiauryminio durtinio-pjautinio pilvo ertmės sužalojimo, kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1 b. 1. 82-86).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 29 d., 01:00:33 val. S. J. atlikus blaivumo testÄ , iÅ¡kvėptame ore nustatyta 2,07 promilės alkoholio (t. 1 b. 1. 72).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 29 d., 01:24:34 val. A. G. atlikus blaivumo testÄ , iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,33 promilės alkoholio (t. 1 b. 1. 73).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2014 m. birželio 29 d., 01:29:53 val.

V. G. atlikus blaivumo testÄ , iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,68 promilės alkoholio (t. 1 b. 1. 74).Tokiu bÅ«du, teisme patikrinti ir iÅ¡tirti bylos duomenys, kurie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. J. esant bÅ«tinosios ginties situacijai, veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, nes gynyba buvo aiÅ¡kiai neproporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajai V. G., todėl tokia jo nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama ne tik pagal BK 135 str. 1 d., bet ir pagal BK 28 str. 3 d.

Sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«tinosios ginties situacijos ir bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo teismas remiasi kaltinamojo S. J., liudytojų A. Ž., V. Ž. parodymais, kadangi Å¡ių asmenų parodymai nekinta nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra nuoseklÅ«s, sutampantys tarpusavyje ir visiÅ¡kai atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiųjų V. G. ir A. G. parodymus teismas atmeta, nes jie visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieÅ¡tarauja tarpusavyje, be to, tiek nukentėjusioji V.

G., tiek nukentėjusysis A. G. savo parodymus nuolat keitė, nurodydami vis kitas įvykio aplinkybes, todėl teismas juos laiko nepatikimais ir atmeta. Apklausiant teisme nukentėjusysis A. G. parodė, kad pirmas konfliktÄ pradėjo kaltinamasis, nes jis prie S. J. priėjo tik norėdamas jo paklausti ko pastarasis nori. Pamatęs jį, kaltinamasis atsitraukė 3-4 metrus į tamsÄ . Jam priėjus prie kaltinamojo pasiaiÅ¡kinti ko jis nori, kaltinamasis iÅ¡ karto smogė peiliu jam į kaktÄ , tai padarė be jokių žodžių, be jokių perspėjimų.

Nukentėjusysis sutriko, todėl pradėjo rankomis mosuoti ir gintis, atbulas ėjo link tvoros ir gynėsi nuo kaltinamojo. Kaltinamasis besmÅ«giuodamas, pargriovė jį ant žemės prie vartelių, tačiau jis sugebėjo koja kaltinamajam įspirti ir pabėgti. Sugrįžęs prie stalo suprato, kad iÅ¡ ten sėdėjusių asmenų jų konflikto niekas nematė, nes viskas vyko apie 10-15 sekundžių. Jis tik žmonai pasakęs, kad jį S. subadė peiliu. Tada žmona ir nubėgo į J. namÄ aiÅ¡kintis santykių.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. iÅ¡ karto po įvykio apklausiant jį nukentėjusiuoju nurodė, kad S. atėjęs prie jų stalo ir pradėjęs aiÅ¡kintis dėl triukÅ¡mo, sužalojo jam galvÄ , tai pamačiusi V. bėgo link jo, o po kiek laiko pamatė, kad žmona kruvina (t.1 b. 1. 18-20).Nukentėjusioji V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atėjus S. prie jų stalo, atsikėlęs iÅ¡ už stalo jos vyras priėjo prie J., abu pasitraukė į tamsÄ , niekas nekreipė dėmesio.

Po kiek laiko pamatė, kad ateina A. G. kruvinas, jam buvo sužalota kakta, vyras jai pasakė, kad tai padarė J.. Pamačiusi kruvinÄ vyrÄ , ji iÅ¡ karto nubėgo į sesers sodybÄ Â pasakyti, kad S. jie nedovanos ir kad daugiau taip nebus. Seseriai papraÅ¡ius, kad gelbėtų, bekalbėdama pamatė, kad S. jai už nugaros. Tada ji čiupusi S. už nugaros, pradėjo jį kratyti ir priekaiÅ¡tauti jam, kÄ jis daro. Tada S. pradėjo mosikuotis, rankomis, suprato, kad bÅ«tent tuo metu ji buvo sužalota peiliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, kad sesers vyras S. J. jos sutuoktinį sužalojo netrukus po to, kai atėjo aiÅ¡kintis santykių prie stalo, matė kaip vyras grįžo su žaizda kaktoje, kruvinu veidu ir rankomis bei pasakė, kad S. peiliu jam dÅ«rė į kaktÄ ir Å¡onÄ . Paties sužalojimo momento ji nemačiusi. Tada ji nubėgusi pas seserį I. J. į namÄ , kad iÅ¡kviestų GMP. Kadangi buvo labai Å¡okiruota dėl įvykusio įvykio, todėl neatsimena aplinkybių, kokiomis ji pati buvo sužalota.

Grumtynių su S. nepamena (t.1 b.1.27-28,29-30). Å ių nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, be to jie nesutampa ir tarpusavyje. Be to, Å¡iuos nukentėjusiųjų parodymus iÅ¡ esmės paneigia liudytojo A. Ž. parodymai. Liudytojas A. Ž. nurodė, kad S. J. atėjęs į terasÄ elgėsi taikiai, paprašė tylos. Tuo tarpu A. G. susinervino, liepė S. eiti miegoti, keikėsi. S. nueidinėjant link vartelių, A. G. atsikėlė, eidamas, nuo žvyro krÅ«vos kažkÄ pasiėmė, lyg tai akmenį, prie tvoros vartelių kaltinamasis su nukentėjusiuoju tarpusavyje susiėmė, pradėjo stumdytis.

Matė, kad nukentėjusysis yra agresyvesnis ir piktesnis, todėl nubėgęs sugriebė A. G. ir atitraukė jį nuo S.. Nukentėjusysis buvo agresyvus, bandė įspirti kaltinamajam. J. išsigandęs tokių nukentėjusiojo veiksmų, pabėgo į namo vidų. Kaltinamajam įbėgus į namo vidų, iš paskos atbėgo G. žmona V., kuri įlėkė į namo vidų ir koridoriuje susikibo su S.. Juos skyrė kaltinamojo žmona ir mažametė dukra, įlindusi į vidurį tarp kaltinamojo ir V..

Jis pats tuo metu stovėjo tarpduryje ir laikė A. G., kuris irgi garsiai rėkė, visi barėsi, aiÅ¡kinosi. Tada kaltinamasis suÅ¡uko, kad pasiims peilį. Vienok nukentėjusieji į tokius S. perspėjimus nereagavo ir toliau agresyviai elgėsi, stumdėsi, Å¡Å«kaliojo. Netrukus jis pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį. Tai pamatęs, jis iÅ¡sigando ir A. G. jėga iÅ¡tempė į laukÄ , paskui juos į laukÄ iÅ¡bėgo kaltinamasis su peiliu rankoje. IÅ¡sigandęs, kad pats nenukentėtų, iÅ¡ savo glėbio paleido nukentėjusįjį, kuris puolė prie kaltinamojo, abu stumdėsi.

Nematė momento kai kaltinamasis nukentėjusiajam dÅ«rė, tik pamatė, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo bėga. Girdėjo kaip V. ant kaltinamojo rėkė, " jau dabar tai nedovanosiu". BÅ«tent tada, o ne prie stalo, tik prasidėjus konfliktui, kaip kad nurodė nukentėjusieji G., liudytojas A. Ž. pamatė kruvinÄ A. kaktÄ bei sužalotÄ V., kuriai iÅ¡ pilvo srities pro marÅ¡kinius sunkėsi kraujas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojas A. Ž. davė iÅ¡samius parodymus, juos patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei apklausiant teisme, Å¡io liudytojo parodymai visiÅ¡kai atitinka kaltinamojo duotus paaiÅ¡kinimus bei liudytojos V.

Ž. parodymus, neprieštarauja kitai bylos medžiagai, be to, liudytojas A. Ž. vienintelis, kuris buvo beveik nevartojęs alkoholio, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas pripažįsta juos reikšmingais duomenimis, nustatinėjant faktines bylos aplinkybes ir šalinant prieštaravimus. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata.

Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011). Bylos duomenimis t. y. kaltinamojo S. J. paaiÅ¡kinimais, liudytojų A. Ž., V. Ž. parodymais, nukentėjusiosios V. G. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. kaltinamajam papraÅ¡ius laikytis tylos, susinervino, pirmas priėjo prie kaltinamojo, buvo agresyviai nusiteikęs, metė akmenį, kuris pataikė kaltinamajam į kojÄ , vėliau po susistumdymo, kai kaltinamajam pavyko iÅ¡trÅ«kti ir pabėgti į namus, net ir laikomas liudytojo A.

Ž., nukentėjusysis A. G. visaip stengėsi iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ liudytojo A. Ž. rankų ir patekti į kaltinamojo S. J. gyvenamÄ sias patalpas. Nors nukentėjusieji į kaltinamojo gyvenamÄ sias patalpas atvyko nekviesti, tačiau kaltinamojo S. J. pavartoto smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu negalima vertinti kaip gynybos nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ , nes nukentėjusieji į namus pateko pro neužrakintas duris, specialiai neįveikdami jokių kliūčių – nelauždami, neatrakindami durų, neiÅ¡dauždami lango ir pan.

PraÅ¡omi iÅ¡eiti, kaltinamajam S. J. Å¡aukiant, jog jis pavartos peilį, jei G. nepasitrauks iÅ¡ jo namų teritorijos, nukentėjusieji į tokius kaltinamojo veiksmus nereagavo, nukentėjusysis A. G. tik liudytojo A. Ž. pastangomis buvo iÅ¡temtas į laukÄ , tuo tarpu nukentėjusioji V. G. bÅ«dama agresyviai nusiteikusi, tampė kaltinamÄ jį už nugaros, Å¡aukė "jau dabar tai nedovanosiu" sudavė smÅ«gius, todėl Å¡ios nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad susiklosčiusiÄ situacijÄ kaltinamasis suvokė kaip grėsmingÄ , nuo kurios bÅ«tina gintis.

Nagrinėjamu atveju bÅ«simos žalos grėsmė buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ki, nes po iÅ¡sakytų grasinimų, kad bus panaudotas peilis, net ir po to kai nukentėjusiajam A. G. kaltinamasis sudavė smÅ«gius peiliu, nukentėjusioji V. G. vis tiek buvo agresyviai nusiteikusi, puolė kaltinamÄ jį, todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, susiklosčiusi situacija, sudarė pagrindÄ kaltinamajam manyti, kad kilusi grėsmė yra reali, nuo kurios jis turi teisę gintis. Nors Å¡iÄ situacijÄ prokurorė prašė vertinti vien tik kaip muÅ¡tynes, teismas mano, kad tam nėra teisinio pagrindo, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-501/2013), tuo tarpu vertinant kaltinamojo S. J. veiksmus, akivaizdu, kad kaltinamasis nebuvo puolančioji pusė t. y. ateidamas prie nukentėjusiųjų papraÅ¡yti tylos, nebuvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, nepradėjo konflikto, konfliktinės situacijos stengėsi iÅ¡vengti pabėgdamas į savo namus, ir tik pasireiÅ¡kus provokuojantiems ir agresyviems nukentėjusiųjų veiksmams, kaltinamasis panaudojo gynybos priemones.

Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vada dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Svarstant klausimÄ ar kaltinamojo gynyba buvo proporcinga nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. J. panaudotas fizinis smurtas buvo aiÅ¡kiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi pavojingumui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam S. J. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės čiurnos srityje, odos nubrozdijimas deÅ¡inės blauzdos srityje, liudytojas A. Ž. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t.1 b. l.

45) parodė, kad J. po įvykio jam rodė sužalotÄ kojÄ , kurioje matėsi paraudimas ir mėlynė, todėl neatmetama, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam metant akmenį bei jiems besigrumiant, taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji kaltinamojo atžvilgiu pavartojo smurtÄ , elgėsi agresyviai, artinosi prie kaltinamojo turėdami tikslÄ jam smÅ«giuoti, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusieji jokio žalojančio įrankio su savimi neturėjo, dėl nukentėjusiųjų atliktų veiksmų kaltinamajam sunkių pasekmių nekilo, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti bÅ«tų galima tik suduodant smÅ«gius V.

G. peiliu į pilvÄ ir padarant jai sunkų kÅ«no sužalojimÄ . Todėl neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo S. J. panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu, kuri bÅ«dama moterimi, agresyviai nusiteikusi puolė kaltinamÄ jį be jokio žalojančio daikto, neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tačiau net ir padarius formaliÄ iÅ¡vadÄ dėl aiÅ¡kaus gynybos neatitikimo kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nėra tiesioginės tyčios atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti asmenį.

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn dėl sunkaus kÅ«no sužalojimo virÅ¡ijant bÅ«tinosios ginties ribas tik esant tiesioginei tyčiai sunkiai sužaloti žmogų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015). Nors kaltinamasis S. J. apklausiant jį įtariamuoju ir kaltinamuoju teisme nurodė, kad mojuodamas peiliu nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, tyčia jai nedÅ«rė, o tik siekė apginti save, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo tyčia buvo alternatyvi, nes panaudodamas peilį prieÅ¡ žmogų ir nesitaikydamas į tam tikrÄ kÅ«no vietÄ , kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi kito asmens sveikatai bei numatė savo veiksmų padarinius.

Kaltinamojo parodymai, kad jis nesiekė sunkaus kÅ«no sužalojimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis dÅ«rė du kartus peiliu nukentėjusiajai į jos kÅ«nÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis siekė, tačiau nedetalizavo galimų savo veikos padarinių. Nors kaltinamasis nedetalizavo į kokiÄ kÅ«no vietÄ peilis smigs, tai rodo jo tiesioginę alternatyviÄ tyčiÄ sužaloti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015).Aukščiau aptartų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaltinamasis veikdamas neapibrėžta tyčia smÅ«giuodamas rankomis ir durdamas peiliu A.

G. į kaktÄ , juosmenį, kairės rankos rieÅ¡Ä , sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl tokie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d.Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykusio. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad S. J. nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.             Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie pagal pavojingumÄ priskiriami nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. SunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė gindamasis nuo nukentėjusiųjų vartojamo smurto, tačiau peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas. Kaltinamasis S. J. teisiamas pirmÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, saistomas tvirtų Å¡eimyninių ryÅ¡ių, augina ir prižiÅ«ri mažametę dukrÄ , iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino Privalomajam sveikatos draudimo fondui padarytÄ turtinę žalÄ dėl nukentėjusiesiems suteikto gydymo, todėl iÅ¡vardintų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatų pasikeitimÄ , kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas ir asmeniui, kuris teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jeigu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija keturių metų, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos bausmių minimumui, subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojjimus.Nukentėjusysis A.

G. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ S. J. 560,62 eurus turtinei žalai ir 4344,30 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 377,29 eurai yra negautas darbo užmokestis, kadangi buvo sužeistas nedarbo metu, ligoninėje buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, Å¡is ligos laikotarpis nebuvo apmokėtas. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, buvo supjaustyti marÅ¡kinėliai ir sportinis kostiumas, kuriuos vertina 152,05 eurų suma, dėl žmonos patirtos traumos 16 kartų vyko į gydymo įstaigÄ viso kurui iÅ¡leisdamas 31,27 eurus.

Taip pat patyrė emocinį stresÄ , važinėjo pas žmonÄ Ä¯ ligoninę, buvo nedarbingas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusioji V. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ S. J. 1055,30 eurų negauto darbo užmokesčio, kadangi buvo sužalota nedarbo metu, be to buvo nustatytas neblaivumas, todėl nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas ir už gydymosi laikotarpį nebuvo apmokėta, be to buvo sugadinti drabužiai 26,64 eurų vertės, vaistams iÅ¡leido 34,20 eurų, viso buvo padaryta 1116,15 eurų turtinė žala.

Taip pat praÅ¡o priteisti 14 481 eurų neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro patirtas skausmas, nepatogumai, dėl patirtų sužalojimų negalinti normaliai dirbti, nes apribotos galimybės fiziniam darbui, negali pilnaverčiai rÅ«pintis savimi, pavyzdžiui apsiauti batų, visų praÅ¡o, kad padėtų, patiria nepatogumus, iÅ¡gyvena pažeminimÄ , be to, sveikata sužalota negrįžtamai, tai patvirtino gydytojų iÅ¡vada. Nuolat patyria fizinį skausmÄ , vartoja vaistus nuo skausmo ir antidepresantus, nes po Å¡io įvykio dėl patirtų sužalojimų susirgo depresija ir gydosi lig Å¡iol.Civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinami iÅ¡ dalies (BPK 115 str. 1 d.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamojo S. J. veiksmų buvo sužalota tiek nukentėjusiojo A. G., tiek nukentėjusiosios V. G. sveikata, dėl to nukentėjusysis A. G. nuo birželio 30 d. iki liepos 15 d., o V. G. nuo birželio 30 d. iki rugsėjo 12 d. buvo gydomi, todėl buvo nedarbingi (t. 2 , b. l. 23, 24, 25, 31) Kadangi CK 6.238 straipsnis numato deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ sužalojant fizinio asmens sveikatÄ , todėl nukentėjusiesiems turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias nagrinėjamu atveju abu nukentėjusieji dirbdami pagal darbo sutartis realiai tikėjosi gauti, tačiau jas sutrukdė gauti neteisėti S. J. veiksmai.

Turėtos iÅ¡laidos dėl nuvykimo į gydymo įstaigas, kurių bendra suma 31,27 eurų, yra susijusios su sveikatos grÄ Å¾inimu, todėl už jas nukentėjusiajam A. G. turi bÅ«ti atlyginta (CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d.). Nukentėjusiosios V. G. reikalavimas priteisti iÅ¡ S. J. už sugadintus drabužius ir iÅ¡laidas, turėtas perkant vaistus, yra pagrįstas ir visiÅ¡kai tenkintinas, kadangi įrodytas raÅ¡ytiniais bylos dokumentais t. y. daiktų apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matosi V. J. sugadinti drabužiai (t.1 b. l. 62-65) ir vaistų pirkimo kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji pirko medikamentus Dolmen, Xanax, Ketanov, Sertralin (t.2 b. l. 27-28).

Nukentėjusysis A. G. taip pat nurodė, kad buvo supjaustyti jo marÅ¡kinėliai 7,24 eurų vertės ir sportinis kostiumas, kurį vertina 144,81 eurų suma ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. J.. Å is reikalavimas tenkinamas tik iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis t. y. daiktų apžiÅ«ros protokolu ir prie jo esančiais priedais (t. 1, b. l. 62-65) nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo apžiÅ«rėti nukentėjusiojo drabužiai, kuriais pastarasis vilkėjo įvykio dienÄ . IÅ¡ minimo protokolo matyti, kad įvykio metu krauju gausiai sutepti nukentėjusiojo marÅ¡kinėliai, tuo tarpu ant vyriÅ¡kų sportinių kelnių su užraÅ¡u „Puma“ jokių audinio pažeidimų nėra, iÅ¡skyrus kelnių nusidėvėjimo žymes, tuo tarpu sportinio kostiumo virÅ¡utinė dalis tyrimui iÅ¡ viso nebuvo pateikta, pagal tyrimui pateiktų marÅ¡kinėlių apraÅ¡ymÄ ( priekinė ir nugarinė marÅ¡kinėlių dalis gausiai sutepta krauju, plyÅ¡iniai audinio pažeidimai) matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu virÅ¡utinės sportinio kostiumo dalies galimai nevilkėjo, įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes nukentėjusysis nepateikė, todėl Å¡ioje dalyje priteistina padaryta turtinė žala tik už marÅ¡kinėlių sugadinimÄ , dalyje dėl sportinio kostiumo sugadinimo reikalavimas atmestinas.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Abiejų nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Nukentėjusioji V. G. patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , dėl to kentė fizinį skausmÄ , patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga, pablogėjo gyvenimo kokybė. Nukentėjusiajam A. G. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. IÅ¡gyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvÅ«s, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Ä®vertinus, jog bÅ«tent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė neturtinę žalÄ , atsižvelgiant į nukentėjusiesiems padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį, nukentėjusiųjų patirtÄ fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusieji negalėjo kurį laikÄ gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia) ir teismų praktikÄ , priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiųjų ir žalÄ padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros V.

G. nustatytina 2500 eurų, A. G. 500 eurų dydžio kompensacijos neturtinei žalai atlyginti. Mažinant nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieÅ¡kinius neturtinei žalai atlyginti buvo atsižvelgta ir į tai, kad bÅ«tent nukentėjusysis A. G. iniciavo konfliktÄ , abu nukentėjusieji atliko kaltinamojo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, atkreiptas dėmesys, kad kaltinamasis S. J. sunkų kÅ«no sužalojimÄ padarė veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau peržengdamas jos ribas. Nors kaltinamojo gynėjas prašė civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atmesi, tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad rizikingas nukentėjusio asmens elgesys negali bÅ«ti laikomas priežastimi, dėl kurio reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti atmestas, nes Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, kad prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo padaryti nusikaltimai ir jie dėl to patyrė neturtinės žalos.Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. 724998 patvirtina, jog nukentėjusysis A.

G. advokatui V. P. už teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt (t. 2 b. l.

29) iÅ¡Â kaltinamojo S. J. nukentėjusiajam A. G. priteistina 115,84 eurai pastarojo turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamoms veikai tirti: peilis kaip nusikaltimų įrankis- sunaikintas, vyriÅ¡kos sportinės kelnės grÄ Å¾intinos nukentėjusiajam A. G., likę drabužiai V. G. sportinės kelnės, marÅ¡kinėliai, Å¡lepetė, A. G. marÅ¡kinėliai kaip menkaverčiai daiktai-sunaikintini, S. J. džinsinio audinio Å¡ortai su diržu, Å¡lepetės grÄ Å¾intini teisėtam savininkui (BPK 94 str. 1 d. 4 p. 5 p.) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str., n u s p r e n d ė :

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti:-pagal baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;-pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.Remiantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str. 1 dalimi, 2 dalimi paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ S. J. atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimais padarytÄ turtinę žalÄ -nukentėjusiajai V.

G. 1116,15 eurų, A. G. 415, 81 eurų.Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti į paskirtÄ bausmę laikinÄ sulaikymÄ nuo 2014-06-29 iki 2014-06-30.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Dalinai tenkinti nukentėjusiojo A. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ S. J. A. G. 415,81 (keturis Å¡imtus penkiolika eurų ir 81 euro centÄ ) turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinio ieÅ¡kinio netenkinti. Priteisti nukentėjusiajam A. G. iÅ¡ S. J. 115,84 (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų 84 euro centus) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Dalinai tenkinti nukentėjusiosios V. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ S. J. V. G. 1116,15 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika eurų ir 15 euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 2500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieÅ¡kinio netenkinti. 2014-07-10 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R.

B. nutarimu ir 2015-01-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ ir pratęstÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ S. J. turtui, kurio vertė 5879,28 eurai, palikti iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo.Prie bylos pridėtÄ peilį kaip nusikaltimo įrankį sunaikinti, kraujo nuoplovas, V. G. sportines kelnes, marÅ¡kinėlius, Å¡lepetę, A. G. marÅ¡kinėlius kaip menkaverčius daiktus sunaikinti, sportines kelnes grÄ Å¾inti savininkui A. G., džinsinio audinio Å¡ortus su diržu, Å¡lepetes grÄ Å¾intini savininkui S. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                     I. K.