2021-04-28 Nr. AB-9255-3-63-3-01120-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-897-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01120-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.4; 18.12; 20.2.3.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. R. ir R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos E. R. ir R. R. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 34S-21-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.”, kuriuo P. R. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1380 ha žemės už ją kompensuojant pinigais (toliau – ir Sprendimas, 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą NŽT grąžinti P. R. išlikusį natūra nekilnojamąjį turtą 0,99 ha žemės; 3) įpareigoti P. R., politiniam kaliniui, už turtą, kurio grąžinti natūra nėra galimybės, perduoti ekvivalentine natūra 0,65 ha žemės; 4) įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atkurti nuosavybės teises P. R. vardu į natūrą išlikusį 0,99 ha plotą ir perduoti nuosavybėn 0,65 ha ekvivalentinį plotą; 5) įpareigoti suformuoti racionalios žemėnaudos sklypą laisvoje P. R. natūra grąžintinoje teritorijoje, t. y. plotų Nr. 251, Nr. 252 ribose ir teritorijoje, kuriai priskirtas Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), laisvą plotą Nr. 316 (0,20 ha) perduoti kaip atskirą sklypą; 6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3 211 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjos nurodė, kad jų tėvas P. R., miręs 1996 metais, 1991 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 18,38 ha ploto žemę, kurią iki nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini). Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu natūra atkurtos nuosavybės teisės į 14,34 ha žemės plotą ir 0,32 ha miško, nuosavybės teisė į 3,03 ha žemės buvo atkurtos 1996 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 77-2847, todėl liko negrąžintas 0,69 ha plotas. Pareiškėjų tėvas buvo politinis kalinys, todėl jam turėjo būti grąžintas padidintas žemės plotas iki 1,34 ha. P. R. valdytame žemės plote yra laisvos žemės, todėl turėtų būti grąžinta 0,74 ha žemės natūra. Pareiškėjos vertino, jog Sprendimu paskirta kompensacija yra neteisingas nuosavybės teisių atkūrimo būdas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį, atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jei yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams ir kitiems, jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms.

3. Pareiškėjos teigė, jog dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Atkūrimo įstatymo nuostatas, priimant 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir 2008 m. vasario 29 d. sprendimą, joms nėra grąžinta natūra išlikusi laisva žemė – 0,99 ha, neteisingai atlyginta P. R. už 0,65 ha asmeniniu ūkiu užimtą plotą. Žemė, kurioje atkurtos nuosavybės teisės P. R. vardu, yra naudojama žemės ūkio veiklai, auginami galvijai, pašarai ir tokiu būdu gaunamos pajamos. Pareiškėjų patirta žala yra negautos pajamos iš 1,64 ha žemės ploto per trejų metų laikotarpį. Žala paskaičiuota kaip negautos pajamos iš negrąžinto ploto, jeigu būtų auginamos tais metais deklaruotose plotuose augintos grūdinės kultūros. Per visą laikotarpį nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio dėl P. R. nuosavybės atkūrimo atsakovas neveikė taip, kaip įpareigoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, todėl neįvykdytas valstybės įsipareigojimas, išlikęs turtas negrąžintas natūra, o už turtą, kurio grąžinti negalima nėra teisingai atlyginta. Dėl atsakovo tyčinio neveikimo negrąžinus 1,64 ha žemės, iš kurios įpėdiniai negalėjo gauti pajamas, naudą, padaryta 3 211 Eur turtinė žala.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 77-13213 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ (toliau – ir 2008 m. vasario 29 d. sprendimas) atkurtos nuosavybės teisės mirusio P. R. vardu į jam tenkančią 0,69 ha nekilnojamojo turto (žemės) dalį už ją atlyginant pinigais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-427-609/2015 pagal pareiškėjų E. R., S. R., R. R., B. R. ir A. R. skundą, 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimą panaikino ir NŽT įpareigojo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,69 ha žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir panaikino Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į paveldėtojai R. R. tenkančią žemės dalį ir NŽT įpareigojo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemės dalį, pareiškėjai R. R. perduodant neatlygintinai nuosavybėn jos, kaip P. R. įpėdinės, daliai tenkantį lygiavertį žemės sklypą, kitą skundo dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad mirusio P. R. turtą jo įpėdiniai – sutuoktinė S. R. ir vaikai A. R., E. R. ir B. R. – paveldėjo lygiomis dalimis po 1/5 dalį, byloje nebuvo nustatyta, kad R. R. 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymu išreiškė visų P. R. įpėdinių valią ir minėtą prašymą pateikė atstovaudama visų jų interesus, todėl teismas NŽT įpareigojo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik į R. R. paveldėtą dalį.

6. Atsakovas pažymėjo, kad vykdant teismo sprendimą, Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Žygaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius R. G. parengė mirusio P. R. vardu 2016 m. vasario 8 d. išvados projektą. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2016 m. vasario 17 d. išsiuntė pranešimą pareiškėjai R. R. susipažinti su parengtos išvados projektu ir pakvietė ją atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių patvirtinti sutikimą su parengta išvada. Pareiškėja R. R. raštu NŽT skyrių informavo, kad su parengta išvada nesutinka, tačiau nenurodė nesutikimo priežasčių.

NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius raštais pareiškėją informavo, kad ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 105 punktu, turi iki 2017 m. vasario 15 d. pasirinkti kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti Tauragės ir Pagėgių skyrių bei atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių savo parašu patvirtinti sutikimą su parengta išvada, tačiau pareiškėja raštu neinformavo apie pasirinktą kadastro vietovę ir neatvyko į Tauragės ir Pagėgių skyrių savo parašu patvirtinti sutikimą su parengta išvada.

Todėl, vadovaujantis Tvarkos 29 punktu, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. vasario 13 d. raštu pareiškėjai pateikė pranešimą, kad ji ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos turi pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti Tauragės ir Pagėgių skyrių. Rašte nurodytos pasekmės, jog nenurodžius kadastro vietovės, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos atlyginant pinigais, tačiau pareiškėja raštu kadastro vietovės nenurodė. Pareiškėja 2019 m. gegužės 10 d. raštu taip pat buvo informuota, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius parengė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. R. vardu į 0,1380 ha žemės atlyginant pinigais projektą.

Rašte nurodytas posėdžio laikas, vieta. Pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti, tačiau į posėdį neatvyko, todėl NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės mirusio P. R. vardu į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1380 ha žemės už ją kompensuojant pinigais. Atsakovas tvirtino, jog NŽT tinkamai įvykdė įsiteisėjusius teismo sprendimus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų E. R. ir R. R. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 77-7679 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 14,34 ha žemės, 0,32 ha miško, o už 0,69 ha žemę išmokant kompensaciją pinigais. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Tauragės apskrities 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 77-7679 1.3 punktą, kuriuo už 0,69 ha žemę atlyginta išmokant kompensaciją pinigais, panaikino.

Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės už ją atlyginant pinigais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-427-609/2015 Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. sprendimą panaikino ir NŽT įpareigojo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjams (E. R., S. R., R.

R., B. R., A. R.) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,69 ha žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą pakeitė ir Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo R. R. panaikino ir įpareigojo NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į piliečiui P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,69 ha žemės, pareiškėjai R.

R. perduodant neatlygintinai nuosavybėn jos, kaip P. R. įpėdinės, daliai tenkantį lygiavertį žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad P. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą jo įpėdiniai – sutuoktinė S. R. ir vaikai A. R., E. R., R. R. ir B. R. – paveldėjo lygiomis dalimis, po 1/5 dalį ir kad nebuvo nustatyta, jog R. R. 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymu, kuriame išreikšta jos valia dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitą žemės sklypą, išreiškė visų P. R. įpėdinių valią ir 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, adresuotą Tauragės rajono Žemėtvarkos skyriaus viršininkui, pateikė atstovaudama visų jų interesus.

NŽT, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Sprendimu P. R. atkūrė nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1380 ha žemės, už ją atlyginant pinigais (vertė – 87 Eur, indeksuota vertė – 139 Eur).

9. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas ir nurodė, kad Sprendimas priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016, kuria NŽT įpareigota priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį tik pareiškėjai R. R., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad juo pažeidžiamos pareiškėjos E. R. teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjos E. R. nuosavybės teisės atkūrimas yra užbaigtas Tauragės apskrities 2008 m. vasario 29 d. sprendimo dalimi, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pripažinta teisėta ir pagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartyje taip pat nurodė, jog nebuvo nustatyti valstybės institucijos neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjų (tame tarpe ir E. R.) reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pareiškėjos E. R. skundo reikalavimus dėl NŽT Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo NŽT atkurti nuosavybės teises, žalos atlyginimo, atmetė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu.

10. Teismas nustatė, kad P. R. įpėdinė pareiškėja R. R. 2000 m. rugpjūčio 25 d. prašymu, adresuotu Tauragės rajono Žemėtvarkos skyriaus viršininkui, išreiškė valią dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Teismas analizavo Tvarkos 105 punktą ir pagal bylos duomenis nustatė, jog Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Žygaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius R. G. parengė mirusio P. R. vardu 2016 m. vasario 8 d. išvados projektą (toliau – ir Išvada), kurios 4 punkte nurodyta, kad pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,1380 ha žemės. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2016 m. vasario 17 d. raštu išsiuntė pareiškėjai R. R. susipažinti su Išvados projektu ir pakvietė ją atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių bei savo parašu patvirtinti sutikimą su Išvada. Pareiškėja 2016 m. vasario 25 d. raštu su Išvada nesutiko, tačiau nenurodė nesutikimo priežasčių. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2016 m. kovo 21 d. raštu pareiškėjos paprašė iki 2016 m. kovo 30 d. nurodyti priežastis, dėl kurių ji nesutinka su Išvados projektu, pažymėjo, jog nenurodžius priežasčių, dėl kurių ji nesutinka su Išvados projektu, nebus galimybės priimti Išvados P. R. vardu ir nebus atkurtos nuosavybės teisės. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui būtų nurodžiusi nesutikimo su Išvados projektu priežastis. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2017 m. sausio 30 d. raštu pareiškėją R. R. informavo, jog ji, nėra nurodžiusi kadastro vietovės, kurioje galėtų būtų jai projektuojamas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, nurodė, jog ji turi iki 2017 m. vasario 15 d. pasirinkti kadastro vietovę bei apie tai raštu informuoti Tauragės ir Pagėgių skyrių, atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių savo parašu patvirtinti sutikimą su Išvada. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja R. R. raštu būtų informavusi apie pasirinktą kadastro vietovę ar atvykusi į Tauragės ir Pagėgių skyrių savo parašu patvirtinti sutikimą su Išvada.

11. Teismas aptarė Tvarkos 29 punktą, nurodė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. vasario 13 d. pareiškėjai R. R. pateikė pranešimą, kad ji ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos turi pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti Tauragės ir Pagėgių skyrių. Minėtame rašte nurodyta, jog nenurodžius kadastro vietovės, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos atlyginant pinigais. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų nurodžiusi kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti perduodamą žemę. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. gegužės 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius parengė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. R. vardu į 0,1380 ha žemės atlyginant pinigais projektą. Rašte nurodyta, kad posėdis dėl sprendimo priėmimo įvyks 2019 m. gegužės 24 d. 9 val., NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriuje, adresu Vasario 16-osios g. 6, Tauragė. Pareiškėja į posėdį neatvyko. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendė, jog atkuriant nuosavybės teises į P. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1380 ha žemės, pati pareiškėja buvo neaktyvi, todėl NŽT Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės už žemę kompensuojant pinigais.

12. Dėl pareiškėjos argumento, kad jos tėvas P. R. buvo politinis kalinys, todėl jam turėjo būti padidinamas grąžinamas žemės plotas ir kad turėjo gauti didesnę kompensaciją, teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, 16 straipsnio 9 dalį ir nurodė, kad analogiškas pareiškėjos R. R. ir kitų asmenų prašymas buvo įvertintas ir išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016, konstatuojant, kad pareiškėja R. R. ir toje byloje dalyvavę kiti pareiškėjai nėra priskirti asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 10 straipsnyje, kategorijai, nes nėra duomenų, patvirtinančių Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes ir pareiškėjų teisę į jiems perduotino žemės sklypo didinimą. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjos reikalavimus dėl perduotino sklypo didinimo ar didesnės kompensacijos, atmetė.

13. Pripažinęs, kad NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo jį panaikinti ir patenkinti išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą pareiškėjos prašomu būdu atkurti nuosavybės teises.

14. Dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, nurodė, kad nenustatė neteisėtų NŽT veiksmų atkuriant nuosavybės teises į P. R. iki nacionalizacijos valdytą 0,1380 ha žemės plotą ir nesant vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 15. Pareiškėjos E. R. ir R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

16. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, akivaizdžiai šališkas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 109 straipsnius, Atkūrimo įstatymo preambulės nuostatas;

16.2. Teismas, neišnagrinėjęs skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjų pateiktų įrodymų, susijusių su Sprendimo neteisėtumu (laisvos žemės buvimas (NŽT 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1568 „Dėl prašymo nagrinėjimo“), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, P. R. politinio kalinio reabilitacijos pažymėjimo kopija, nepadidinta piniginė kompensacija) ir dėl jų nepasisakęs, pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį;

16.3. Teismo sprendimo teiginiai dėl užbaigto nuosavybės teisių atkūrimo E. R., dėl pareiškėjų nepriskirtinumo Kompensacijų įstatymo 10 straipsnyje nurodytų asmenų kategorijai prieštarauja protingumo principui. Tiek Sprendime, tiek ankstesniuose sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra parašyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiui P. R. ir dokumentai įteikiami P. R. paveldėtojams. Teismui yra žinoma, kad pagal CK paveldimos tiek teisės, tiek pareigos, taigi bet kuris įpėdinis (vienas, keli ar visi) gali skųsti P. R. vardu priimto akto neteisėtumą. Nei institucija, priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei teismas neturi teisėtų pagrindų dalinti grąžinamą turtą įpėdiniams, Atkūrimo įstatymas (2 str. 2 d.) to nenumato;

16.4. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016, kuri yra neteisėta, pažeidžia materialiosios teisės normas, Konstituciją. Teismui yra žinoma, kad iš neteisės neatsiranda teisė;

16.5. Teismas, palikęs galioti NŽT Sprendimą, nepasisakė dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT grąžinti P. R. išlikusį natūra nekilnojamąjį turtą 0,99 ha žemės. P. R. natūra grąžintinoje teritorijoje pagal byloje esančius įrodymus yra laisvos žemės teritorija – 1,34 ha. Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. 77-7679 yra nurodyta, kad natūra negrąžintas plotas, už kurį P. R. paskirta piniginė kompensacija yra 0,69 ha. Tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodė, kad grąžintas plotas buvo mažesnis – 0,27 ha. R. R. 2000 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodyta, kad neatmatuota 0,99 ha. Atsakovas sąmoninga tyčia, norėdamas negrąžintą plotą sutapatinti su iki nacionalizacijos P. R. turėtos valdos sklypu Nr. 29, kurio plotas 0,69 ha, sumažino negrąžintą plotą, o sugrąžintą – padidino 0,30 ha dydžiu, nepakeisdamas net sklypo plano išmatavimų. Todėl faktiškai negrąžinta iki šiol yra 0,99 ha, o ne 0,69 ha. Tai, kad faktiškai natūra grąžintas ir negrąžintas plotas yra neteisingai nurodytas Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. 77-7679, įrodo teismui pateiktas NŽT 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. 1 SS-(7.5)-l568, kuriame pats atsakovas nurodė, kad 2000 m. rugpjūčio 31 d. sklype, dėl kurio grąžinimo tebevyksta ginčas, buvo grąžinta natūra – 4,44 ha, ekvivalentine natūra (ne natūrinėse ribose) – 2,22 ha, grąžinta kaip asmeninio ūkio žemė – 3,03 ha, užstatyta teritorija – 1,34 ha, sklypai – suteikti asmeniniam ūkiui – 1,57 ha. Politinis kalinys P. R. patenka į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytų piliečių sąrašą, todėl ekvivalentinis sklypas turėjo būti padidintas iki 100 procentų;

16.6. Pagal rašte pateiktą informaciją matyti, kad Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. 77-7679 nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai yra žinomai melagingi, sugalvoti iš tyčinių korupcinių paskatų, kad galima būtų neatkurti nuosavybės teisių;

16.7. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. akivaizdžiai neteisėta nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016 ir darė protingumo kriterijui prieštaraujančias išvadas apie nuosavybės teisių atkūrimą neva R. R.. Teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų (NŽT 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. 1 SS-(7.5)-l568 „Dėl prašymo nagrinėjimo“) apie tai, kad P. R. faktiškai ekvivalentine natūra Tauragės apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 77-7679 buvo perduotas 2,22 ha plotas, tyčia atsakovui nuslepiant šio ploto nuosavybės atkūrimo būdą ir asmeninio ūkio buvimą. Politinis kalinys P. R. patenka į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytų piliečių sąrašą, todėl ekvivalentinis sklypas turėjo būti padidintas iki 100 procentų;

16.8. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų reikalavimų įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti nuosavybės teises P. R. vardu natūra į išlikusį 0,99 ha plotą ir perduoti nuosavybėn 0,65 ha ekvivalentinį plotą bei įpareigoti suformuoti racionalios žemėnaudos sklypą laisvoje P. R. natūrą grąžintinoje teritorijoje, t. y. plotų Nr. 251, Nr. 252 ribose ir teritorijose, kuriai priskirtas Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), laisvą plotą Nr. 316 (0,20 ha) perduoti kaip atskirą sklypą;

16.9. Patenkinus skundo reikalavimus, visiškai kitaip turi būti sprendžiamas turtinės žalos atlyginimo reikalavimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės teisės P. R. turėjo būti atkurtos, priimant 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, tačiau dėl atsakovo tyčinių veiksmų, neteisėto neveikimo jos nėra atkurtos iki šiol. Dėl atsakovo tyčinių veiksmų iki šiol P. R. vardu neperduota nuosavybėn 1,44 ha žemės, kuria negali naudotis jo įpėdiniai ir gauti iš to pajamas. Negautos pajamos yra turtinė žala, kuri patirta dėl atsakovo neteisėtai neperduotos žemės.

17. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas teigia, kad pareiškėjų apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė. Atsakovo vertinimu, panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. R.”, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 0,1380 ha žemės už ją kompensuojant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (natūra grąžinti 0,99 ha žemės, perduoti 0,65 ha žemės ekvivalentinį žemės sklypą ir kt.) ir dėl 3 211 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės.

20. Pirmosios instancijos teismas pacitavo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje ir 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą dėl piliečiams, kurie atkuria nuosavybės teises, siūlomo žemės ploto padidinimo iki 100 procentų iš laisvos žemės fondo žemės, inter alia (be kita ko, įskaitant) politiniams kaliniams, atitinkantiems šiame reguliavime nustatytas sąlygas bei nurodęs, kad atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms, pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas jau buvo įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016.

21. Pirmosios instancijos teismas akcentavęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytas aplinkybes, atmetė pareiškėjų reikalavimus dėl perduotino sklypo didinimo ar didesnės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino būtent kokių Atkūrimo įstatymo nurodytuose straipsniuose ar kituose teisės aktuose nurodytų sąlygų / reikalavimų pareiškėjos, kaip įpėdinės, siekiančios didesnės kompensacijos į buvusio politinio kalinio nuosavybės teise valdytą žemę, neatitinka, kokius konkrečius duomenis jos turėjo pateikti sprendžiant dėl perduotino sklypo didinimo ar didesnės kompensacijos.

22. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

23. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: <...> 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms.

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylai aktualius santykius reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, jog perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė.

25. Taigi būtinos pagrindinės sąlygos: specifinis piliečio statusas ir norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją, o atlyginant pinigais, kai žemė yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms. Vadinasi, žemė turi būti skirta ir naudojama nurodytiems tikslams. Kokiems tikslams žemės sklypo plotas, už kurį kompensuota pinigais, ginčijamo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo metu buvo naudojamas, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, jokių duomenų apie tai nepateikė atsiliepime į apeliacinį skundą ir atsakovas (b. l. 182–183).

26. Byloje nustatyta, kad R. P. A. buvo neteisėtai represuotas laisvės atėmimo vietose Komijos ATSR (Generalinės prokuratūros 1991 m. kovo 29 d. pažyma; b. l. 14); buvo politinis kalinys (b. l. 77).

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) valdytame 10,38 ha žemės plote, 2000 m. rugpjūčio 31 d. buvo – 1,57 ha žemės sklypų, suteiktų asmeniniam ūkiui (NŽT 2014 m. birželio 20 d. raštas (b. l. 7–13)). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 16 d. sprendime nurodyta, kad 0,69 ha žemės grąžinimo, jos galimo sklypo padidinimo klausimas turi būti sprendžiamas apskrities viršininko sprendimu, suprojektavus numatomą grąžinti sklypą ir atsižvelgiant į laisvos žemės fondą toje kadastrinėje vietovėje ( b. l. 77).

28. Pareiškėjos savo patikslintame 2019 m. rugsėjo 12 d. skunde Regionų apygardos administraciniam teismui nurodė, kad pagal atsakovo parengtą 2014 m. birželio 20 d. raštą natūrinėse ribose asmeninio ūkio plotas buvo 2000 m. rugpjūčio 31 d. būklei buvo 1,57 ha, o 2014 m. birželio 20 d. būklei – 0,65 ha (b. l. 92).

29. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų niekaip nepasisakė. Kokiems tikslams žemės sklypo plotas, už kurį kompensuota pinigais, ginčijamo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo metu buvo naudojamas, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, jokių duomenų apie tai nepateikė atsiliepime į apeliacinį skundą ir atsakovas (b. l. 182–183).

30. Vien tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-525/2016 buvo pritaręs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendime išdėstytai pozicijai dėl grąžinamos žemės sklypo nenaudojimo asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms, atsižvelgiant į tai, jog žemės naudojimo paskirtis gali kisti, nereiškia, kad ši aplinkybė neturi būti patikrinta nagrinėjant naujo NŽT padalinio Sprendimo teisėtumą.

31. Teismų pareiga argumentuoti baigiamuosius aktus ne kartą akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose: baigiamasis teisės aktas neturi būti toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Šis reikalavimas mutadis mutandis taikytinas ir administracinių teismų sprendimams. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalyje.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą ir nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) ir 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją (peticijos Nr. 204124/92)). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).

33. Taigi šalims, teismo baigiamuosiuose aktuose, būtina atsakyti į visus esminius jų keliamus klausimus, pateikti motyvus, kad būtų aišku dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas.

34. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino būtent kokių Atkūrimo įstatymo nurodytuose straipsniuose ar (ir) kituose teisės aktuose nurodytų sąlygų pareiškėjos, kaip įpėdinės, siekiančios didesnės kompensacijos į buvusio politinio kalinio nuosavybės teise valdytą žemę, neatitinka, kokius konkrečius duomenis jos turėjo pateikti sprendžiant dėl didesnės kompensacijos; teismas nenustatė faktinės aplinkybės – kokiems tikslams žemės sklypo plotas, už kurį kompensuota pinigais, Sprendimo priėmimo metu, buvo naudojamas.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai nemotyvavo savo procesinio sprendimo šios bylos esminiu aspektu, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas – skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

36. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pagrindinio pareiškėjų skundo reikalavimo – NŽT Sprendimo, kuriuo P. R. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1380 ha žemės už ją kompensuojant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl išvestinių pareiškėjų skundo reikalavimų – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (natūra grąžinti 0,99 ha žemės, perduoti 0,65 ha žemės ekvivalentį žemės sklypą ir kt.) ir dėl 3 211 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. R. ir R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė