2022-03-30 Nr. AB-7555-3-62-3-02984-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1772-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02984-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35170 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1661 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis jaučia nuolatinę baimę ir persekiojimą savo kilmės šalyje, dėl šios priežasties jis išvyko į Lietuvą ir tikisi demokratinėje Lietuvos Respublikoje gauti prieglobstį bei saugumą. Pareiškėjas įrodė, kad egzistuoja „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga ir jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam suteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas galėjo papasakoti tiek, kiek jam pavyko prisiminti apklausos metu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad praėjus tam tikram laikui po emocinių sukrėtimų, žmogus gali prisiminti tik dalį faktų. Pareiškėjo paaiškinimai pareigūnams nepasirodė pakankamai išsamūs, bet tai nevertintina kaip pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių trūkumas. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti. Sprendimai yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui.

4. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašė, jog turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, atsakovo Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymėjo, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Taigi, pareiškėjas pajutęs grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą.

7. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, kur jam galimai gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Taigi, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia kankinimai arba mirties bausmė.

8. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į savo kilmės valstybę. Teigė, kad jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Komisijos sprendime deklaratyviai nurodyta, kad detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę sprendimo teisėtumą, tačiau kokios aplinkybės buvo įvertintos nenurodoma ir kokiu pagrindu buvo priimtas pareiškėjo išsiuntimo iš šalies sprendimas, nėra aišku. Taigi, šio sprendimo dalis yra nemotyvuota, nepagrįsta bei naikintina.

9. Pareiškėjas tvirtino, kad jam nepagrįstai ir neproporcingai taikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Vien tai, kad jo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Taigi Departamentas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas.

10. Pareiškėjas vertino, kad Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

11. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas jo brolis ir jam grasino brolio žudikas, jei jis neatsiims skundo dėl brolio nužudymo. Jam kyla grėsmė, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to yra persekiojamas giminių. Departamento pareigūnams šių aplinkybių nenurodė, nes gėdijosi.

12. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

14. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – kažkas jį persekioja ir nori nužudyti. Kaip priežastį įvardijo galimai jo brolį nušovusio asmens aplinkos žmones. Tačiau, kas jie tokie ir ar priklauso nusikalstamai grupuotei ar pan., įrodančių faktų neturi. Neturi grasinimo faktų. Teiginys, kad buvo partrenktas automobilio ir pateikta nuotrauka su galimai avarijos metu paliktu randu, grasinimo fakto nepatvirtina. Iš pateiktos nuotraukos nėra galimybės nustatyti, kada randas galvoje atsirado ir ar tai yra avarijos pasekmė. Avarijos faktas nepatvirtintas jokiais dokumentais ar liudininkų parodymais. Dėl įvykusios avarijos į policiją nesikreipė, grasinančių laiškų ar grasinimų kita forma nėra gavęs. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (grasinimai, persekiojimas, sukelta „kažkieno“ avarija) yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas kaip galimą persekiotoją įvardija (duomenys neskelbtini), bet nežino ar jis priklauso grupuotei (duomenys neskelbtini). Manytina, kad tai yra pareiškėjo išgalvota istorija. Apie tai, kad būtų sumuštas ar pagrobtas, neįvardija. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų grasinimo epizodų. Pareiškėjas teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes buvo nesaugu, į (duomenys neskelbtini), tačiau ten taip pat nesijautė saugus. Dėl ko nesijautė saugiai – neįvardija. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių išvykimo aplinkybes, teigė, kad išvyko dėl galimo persekiojimo ir susidorojimo, susijusio su brolio nužudymu, į policiją nesikreipė.

15. Atsakovas akcentavo, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui kilmės valstybėje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

16. Atsakovas teigė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (paskutinėje gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (grasinimai, persekiojimas, sukelta „kažkieno“ avarija) yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas kaip galimą persekiotoją įvardija asmenį, bet nežino ar jis priklauso grupuotei (duomenys neskelbtini). Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų grasinimo epizodų. Šie požymiai yra būdingi situacijoms, kuomet asmens pasakojimas yra improvizacinio pobūdžio bei nėra grindžiamas jo tikrais prisiminimais. Abstrakti, bendro pobūdžio istorija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus vertinant prieglobsčio prašytojui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinasis „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl prieglobsčio prašytojo pripažinimo/nepripažinimo pabėgėliu ir pabėgėlio statuso jam suteikimo. Atlikus pareiškėjo situacijos tyrimą bei atsižvelgus į nustatytus pasakojimo trūkumus, Departamentas konstatavo, kad istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, laikytina pramanyta. Atitinkamai, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

18. Atsakovas pažymėjo, kad surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies kriterijų.

19. Atsakovas nurodė, kad spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikio, vadovavosi EPPB pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis). Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.

20. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

21. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, Sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

22. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

23. Atsakovas Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad jį persekioja ginkluotos grupės, grasina nužudyti. Į Lietuvą atvyko per Baltarusiją. Pareiškėjas pateikė ranka rašytą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog „Jie“ nužudė pareiškėjo brolį 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir pareiškėjas pateikė skundą baudžiamajam persekiojimui prieš žudiką, kuris priklauso milicijos grupei. Šis asmuo buvo nuteistas mirties bausme. Tada šie asmenys pradėjo pulti pareiškėją ir jo šeimą. Pareiškėjas turėjo išeiti iš darbo, negalėjo baigti studijų. Atvyko prašyti prieglobsčio siekdamas apsaugoti savo gyvybę. Pareiškėjas buvo apklaustas Departamento darbuotojo. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. buvo nužudytas jo brolis. Po to su pareiškėju susiekė žudiko, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, atsiųsti įtakingi asmenys, kurie siūlė pareiškėjui susitaikyti ir nesikreipti į teismą. Tie asmenys lankėsi ir pareiškėjo darbovietėje. Po to pareiškėjas buvo partrenktas automobilio, kuriuo važiavo grupuotės (duomenys neskelbtini) narys. Tai įvyko 2016–2017 metais. Pareiškėjas buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Prieš atvykdamas į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini) šiaurėje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis buvo menininkas, piešdavo grafiti ant sienų. Įvykusio konflikto metu buvo nužudytas.

26. Teismas, akcentavęs ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, nustatęs, kad, pareiškėjo teigimu, jam kyla grėsmė jo kilmės valstybėje, nes jį persekiojo brolio žudikas bei su juo susiję asmenys, (duomenys neskelbtini) jis bus persekiojamas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs Departamento pareigūnams, t. y. jog jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to yra persekiojamas, sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje. Pažymėjo, kad Baltarusija nėra pareiškėjo kilmės valstybė, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, ar suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą dėl grėsmės (duomenys neskelbtini), o ne dėl grėsmės Baltarusijoje. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone. Pareiškėjas nurodo, jog jam grėsmė kyla dėl to, jog jį persekioja brolio žudikas bei su juo susiję asmenys. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs prieglobsčio prašyme, jo paties surašytame paaiškinime, nei apklausos Departamente metu, jog jis yra persekiojamas ir dėl seksualinės orientacijos, nes yra (duomenys neskelbtini), o anksčiau to nesakė, nes jam buvo gėda. Teismas pareiškėjo argumentus vertino kritiškai. Pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs, kelia abejonių jo paaiškinimų patikimumas.

28. Teismas pareiškėjo aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

29. Teismas vertino, kad atsakovas surinko aktualią pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjo pasakojimui (pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, todėl informacija surinkta apie jo nurodytą gyvenamąją vietą). Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) nors ir egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl būtina nustatyti individualias priežastis, jog civilį asmenį sugrąžinus į kilmės teritoriją jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam galėtų kilti grėsmė. Kitokios informacijos pareiškėjas taip pat nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai.

30. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

31. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

32. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste pažymėjo, kad Komisija turi teisę nerengti žodinio posėdžio. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje. Taigi, pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.

33. Teismas, įvertinęs pareiškėjui taikytos priemonės – išsiuntimo į kilmės valstybę Sprendime nurodytus motyvus, pritarė atsakovo išvadai, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

34. Teismas, pareiškėjui Sprendimu nustatyta draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį vertino kaip neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl šį laikotarpį sumažino. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

35. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, keičiant nustatytą laikotarpį į 2 metus.

36. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo neteisingai įvertintos individualios pareiškėjo savybės, kurios suponuoja prieglobsčio suteikimo pareigą. Pareiškėjas nurodė, kad jis jaučia nuolatinę baimę ir persekiojimą savo kilmės šalyje, dėl šios priežasties jis išvyko į Lietuvą ir tikisi demokratinėje Lietuvos Respublikoje gauti prieglobstį bei saugumą. Pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga, todėl pareiškėjas galimai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam suteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas galėjo papasakoti tiek, kiek jam pavyko prisiminti apklausos metu. Pareiškėjo paaiškinimai pareigūnams nepasirodė pakankamai išsamūs, bet tai nevertintina kaip pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių trūkumas.

39. Nurodoma, kad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

40. Akcentuojama, kad teismo posėdžio metu buvo nustatytos papildomos ir itin svarbios aplinkybės, kurias būtina ištirti ir įvertinti: pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas jo brolis ir jam grasino brolio žudikas, jei jis neatsiims skundo dėl brolio nužudymo; jam kyla grėsmė, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to yra persekiojamas giminių. Apklausos metu Departamento pareigūnams šių aplinkybių nenurodė, nes gėdijosi. Paaiškėjus naujoms ir su byla susijusioms aplinkybėms, būtų teisinga ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašymą ir skundus nagrinėjusiam atsakovui.

41. Nesutinkama, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymima, kad pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas buvo nurodęs svarbias bylai faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau nurodytų aplinkybių visuma nebuvo teisingai įvertinta ir dėl to buvo priimtas neteisingas Sprendimas. Nebuvo nesurinkta pakankamai duomenų, kurie būtų gauti iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Buvo vadovaujamasi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, ji buvo tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjo kilmės šalies valdžios režimą. Vertinta informacija, kuri neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos.

42. Tvirtinama, kad pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, nes kiltų grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kuriai kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas suteikti jam prieglobstį.

43. Laikomasi pozicijos, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant teisingo proceso teisės normas, buvo pažeistas žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o surinkta informacija apie pareiškėjos kilmės šalį neatitinka tikrovės, priimant sprendimą buvo remtasi informacija, kuri neatitiko patikimumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 47. Byloje nagrinėjamas ginčas, kuris kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes. Laikosi pozicijos, kad egzistuoja pagrįstos baimės sąlyga, dėl ko jis atitinka pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti keliamus reikalavimus. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytos naujos ir reikšmingos jo prašymui išspręsti aplinkybės (yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to yra persekiojamas giminių) turi būti atsakovo iš naujo ištirtos ir įvertintos. Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai ir patikimų duomenų prašymui išspręsti, buvo vertinta informacija, kuri neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, todėl yra pagrindas suteikti jam prieglobstį.

50. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

51. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

53. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

54. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

55. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

56. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

57. Nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas ginkluotos grupuotės, grasinama jį nužudyti. Pareiškėjas apklausų Departamente metu detalizavo savo prašymą, be kita ko, nurodydamas, kad problemos prasidėjo po to, kai 2016 m. sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini) nario buvo nušautas jo brolis – menininkas, kuris savo piešiniais skleisdavo brolybės tarp musulmonų bei religijos ir politikos atskyrimo idėjas. Po to pareiškėjas sulaukdavo (duomenys neskelbtini) nuolatinių grasinimų, buvo partrenktas automobilio. Kadangi grasinimai nesiliovė, todėl 2017 m. mėnesiui išvyko į (duomenys neskelbtini). Tačiau įsitikino, kad grupuotė turi sąsajų su (duomenys neskelbtini), todėl grįžo į (duomenys neskelbtini). 2019 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), išbuvęs ten 10 dienų grįžo į (duomenys neskelbtini). Gavo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau ten taip pat nesijautė saugus. Ieškojo kelių išvykti į Graikiją, galiausiai atsidūrė Baltarusijoje, o vėliau ir Lietuvoje. 2021 m. liepos mėnesį išskrido iš (duomenys neskelbtini) į Minską. Ten gyveno 4 dienas. Vėliau atvyko į pasienį, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną. Taip pat pareiškėjas pateikė ranka rašytą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog „jie“ nužudė jo brolį 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir pareiškėjas pateikė skundą baudžiamajam persekiojimui prieš žudiką, kuris priklauso milicijos grupei. Šis asmuo buvo nuteistas mirties bausme. Tada šie asmenys pradėjo pulti pareiškėją ir jo šeimą. Pareiškėjas turėjo išeiti iš darbo, negalėjo baigti studijų. Atvyko prašyti prieglobsčio siekdamas apsaugoti savo gyvybę.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimą, pritaria Departamento išvadai, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kad prieglobsčio prašytojo istorija savaime nesąlygoja jam pabėgėlio statuso suteikimo. Užsieniečio pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (grasinimai, persekiojimas, sukelta avarija) yra neišsamus.

59. Pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjas dėl galimo persekiojimo ir susidorojimo, susijusio su jo brolio nužudymu, kreipėsi į kilmės valstybės institucijas ir šios institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, prieglobsčio prašytojas nepateikė.

60. Nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis 2021 m. Jungtinės Karalystės ir Europos prieglobsčio paramos biuro surinktais duomenimis pateikė išsamią analizę apie pareiškėjo pasakojime įvardintą karinę organizaciją. Tačiau ši informacija savaime nelemia pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo. Pabrėžtina, kad bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama neapibrėžta tikimybe. Nors pareiškėjas įvardija jam galimai grasinantį asmenį, tačiau pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia šio asmens ar kitų jo brolio žudiko bei su juo susijusių asmenų veiksmų, kurie būtų rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, prieš pareiškėjui išvykstant iš kilmės valstybės. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė 2016–2017 m. įvykiais. Pareiškėjas po šių įvykių turėjo galimybę keisti gyvenamąją vietą, o paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) miestas. Pareiškėjo argumentai dėl nesaugomo jausmo šiame (duomenys neskelbtini) mieste yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė, kad čia jis buvo susidūręs su persekiojimu ir tai būtų susiję su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

62. Nors pareiškėjas teigia, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, į ką turi būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl prieglobsčio jam suteikimo, tačiau pareiškėjas duomenų, kad priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, Departamentui nepateikė. Pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs atsakovui, t. y. jog jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to yra persekiojamas. Minėta, kad Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktas įtvirtina prieglobsčio prašytojui pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės. Objektyvių priežasčių, kodėl šios aplinkybės nebuvo nurodytos tyrimo metu, pareiškėjas nepateikė. Kita vertus, pareiškėjo teismui pateikti paaiškinimai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad naujų aplinkybių dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos pateikimas po atlikto tyrimo sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimu patikimumu.

63. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios pareiškėjo individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Pagal 2021 m. EPPB pateikiamą informaciją įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, surinktų duomenų pakako prašymui išnagrinėti, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė