7c5bf695-a0c8-4e32-a7ce-61823d593c26 · Kauno apygardos teismas

?Pranešėja D Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-238/2018 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01028-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei, nuteistajai V.

L., jos gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Kristinai Česnauskienei, L. A. (asmuo, kurio turtas konfiskuotas), jos atstovui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. L. ir L. A. (asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu piniginės lėšos – 75 590,82 Eur, esantys L. A. priklausančioje AB „SEB bankas“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad žinodama, kad D. B. yra tik formalus akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 37,36 procentų (180058 vienetai) akcijų savininkas, o reali Å¡ių akcijų įgijėja ir savininkė yra ji pati, siekdama nuslėpti realų akcijų turėtojÄ , jų savininku 2009 m. gruodžio 15 d. sutartimi su uždarosios akcinės bendrovės „Žemyn upe“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta. (duomenys neskelbtini)) įformino D.

B., o vėliau, žinodama realiÄ akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų vertę ir gaunamÄ pelnÄ pardavus Å¡ias akcijas, ji 2013 m. pabaigoje – 2014 m. sausio mėnesio laikotarpiu surado akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėjÄ â€“ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), atstovaujamÄ D. M.. Po ko ji, siekdama savo naudai įgyti lėšų bei apgaule iÅ¡vengti turtinės prievolės - mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, žinodama, kad A.

G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pastovių lėšų pragyvenimui, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , turėdama jo vardu iÅ¡duotus jo asmens dokumentus, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku parengė 2014 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, žinodama, kad A. G. neturi lėšų akcijų pirkimui, Å¡ioje sutartyje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iÅ¡ D. B. už tuo metu galiojusiÄ valiutÄ , iÅ¡ viso 250 000 litų, t. y. 72 405 eurus, įgijo 37,36 procento (180058 vienetus) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų bei Å¡iÄ sutartį akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pasiraÅ¡yti D.

B. ir A. G., nieko nežinojusiems apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tuo bÅ«du ji statytiniu akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų savininku įformino A. G. ir visas su Å¡ių akcijų tolimesniu pardavimu kylančias mokestines prievoles ir pareigas sumokėti mokesčius perdavė A. G.. Po ko ji akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), A. G., nieko nesuvokusiam apie daromÄ nusikaltimÄ , pateikė pasiraÅ¡yti tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku jos pačios paruoÅ¡tÄ 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, kad A.

G. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 37,36 procento (180058 vienetų.) akcijų pardavė uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus D. M., nieko nežinojusiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ už tuo metu galiojusiÄ valiutÄ , iÅ¡ viso 2 000 000 litų, t. y. 57 9240,04 euro. 1.1. Po ko ji, žinodama, kad piniginės lėšos pardavus akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas priklauso jai, tačiau norėdama nuslėpti tikrÄ Å¡ių lėšų savininkÄ , 2014 m. sausio 17 d., duodama nurodymus A.

G., kuris akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ filiale, esančiame Savanorių pr. 135, Kaune, dalyvaujant jai pačiai, savo vardu atidarė sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei visus mokėjimo instrumentus, sÄ skaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus, A. G. atidavė jai. Po ko uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) už parduotas akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas 2014 m. sausio 17 d. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinės bendrovės SEB bankas, pervedė į A.

G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje Å iaulių banke tuo metu galiojusia valiuta iÅ¡ viso 120 000 litų, t. y. 34 754,40 euro, ir iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 80 000 litų, t. y. 23 169,60 euro, po to, ji, naudodamasi jai A. G. perduotais nurodytos sÄ skaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, minėtas pervestas sumas tuo metu galiojusia valiuta, viso 200 000 litų (80 000 + 120 000), t. y. 57 924 eurus, 2014 m. sausio 17 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje Å iaulių banke, už anksčiau nupirktas akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas pervedė D.

B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, kuris, žinodamas, kad jis yra tik formalus Å¡ių akcijų savininkas, o tikroji Å¡ių akcijų valdytoja yra V. L. ir pajamos už parduotas akcijas priklauso jai, Å¡ias į sÄ skaitÄ pervestas lėšas – iÅ¡ viso tuo metu galiojusia valiuta, 200 000 litų, t. y. 57 924 eurus, iÅ¡grynino bei atidavė V. L.. 1.2. 2014 m. vasario 28 d. jos nurodymu A. G. Lietuvos centrinėje kredito unijoje, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, atidarė sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) litais ir sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, bei visus mokėjimo instrumentus, Å¡ių sÄ skaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus, atidavė jai. 1.3.

Po ko, 2014 m. kovo 3 d., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ į A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė 28 9620 eurų, tuo metu galiojusia valiuta 1 000 000 litų, bei 2014 m. kovo 4 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje Å iaulių banke pervedė tuo metu galiojusia valiuta 800 000 litų, t. y. 23 1696,01 euro.

Tuo bÅ«du uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pervedė A. G. visÄ sutartimi numatytÄ sumÄ , tuo metu galiojusia valiuta 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 euro. 1.4. Po ko ji, siekdama įgyti visas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) A. G. pervestas pinigines lėšas, žinodama, kad Å¡ios piniginės lėšos yra gautos įforminus akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2014 m. kovo 4 d., Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, Mickevičiaus g. 15-2, Kaune, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketÄ , nurodydama lėšų kilmę „akcijų pardavimas“, bei A.

G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymÄ Nr. 13, kuriame įrašė fiktyviÄ mokėjimo paskirtį „paskola“, Å¡iuos dokumentus pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri pateiktų dokumentų pagrindu iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, į jos nurodymu A.

G. vardu akcinėje bendrovėje ,,Å iaulių bankas“ atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 289 607 eurus, tuo metu galiojusia valiuta 999 955,05 lito. 1.5. Po ko ji, naudodamasi A. G. jai atiduotais sÄ skaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje Å iaulių banke, 2014 m. kovo 5 d. pervedė tuo metu galiojusia valiuta 799 000 litų, t. y. 231 406,39 euro, į kitÄ A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Lietuvos centrinėje kredito unijoje, ir, 2014 m. kovo 5 d., melagingai nurodant pervedimo paskirtį „paskola“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 1000 litų, t. y. 289,62 euro, į akcinėje bendrovėje Å iaulių banke esančiÄ A.

G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji 2014 m. kovo 5 d., naudodamasi jai A. G. atiduotais sÄ skaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyviÄ paskirtį ,,paskola“, pervedė L. A., nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , į jos asmeninę mokėjimo kortelės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,DnB bankas“. 1.6. Po ko ji 2014 m. kovo 6 d., Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, dalyvaujant A.

G., A. G. vardu užpildė tris piniginių operacijų anketas: pirmÄ jÄ anketÄ 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę „akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas už akcijas“; antrÄ jÄ 100 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,nekilnojamo turto įsigijimui“, ir trečiÄ jÄ anketÄ 648 608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,paskola“, A.

G., jos nurodymu pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, ji anketas pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri jai pateiktų dokumentų pagrindu, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, 2014 m. kovo 6 d. paėmė tuo metu galiojusia valiuta 100 000 litų, t. y. 28 962 eurus, ir padavė V. L.. Tuo pačiu metu, banko darbuotojai atspausdinus du mokėjimo nurodymus, bei V. L. paliepimu pasiraÅ¡ius juose A. G., mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iÅ¡ A.

G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į akcinėje bendrovėje SEB banke A. G. vardu esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu galiojusia valiuta 648 608 litus, t. y. 187 849,86 euro, nurodant paskirtį ,,paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 litų, t. y. 14 481 eurÄ , D. B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, nurodant paskirtį – „paskolos grÄ Å¾inimas“, kuriuos pastarasis iÅ¡grynino ir, sau pasilikęs tuo metu galiojusia valiuta ne mažiau kaip 13 000 litų, t. y. 3 765,06 euro, pajamų mokesčiui sumokėti, tuo metu galiojusia valiuta 37 000 litų, t. y. 10 715,94 euro, atidavė V.

L.. 1.7. Po ko V. L., tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ir žinodama, kad A. G. jokios paskolos iÅ¡ A. G. negavo, kad paskolos sutartis tarp A. G. ir A. G. yra fiktyvi, siekdama valdyti ir disponuoti A. G. pervestomis lėšomis, A. G., naudodamasi jai perduotais A. G. sÄ skaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvų pavedimo pagrindÄ kaip skolos grÄ Å¾inimÄ pervedė L. A., nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje SEB banke: 2014 m. kovo 6 d., tuo metu galiojusia valiuta, 348 600 litų, t. y. 100 961,54 euro, bei 2014 m. kovo 7 d. tuo metu galiojusia valiuta 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus.

Po ko L. A., vykdydama V. L. nurodymus, 2014 m. kovo 10 d., tuo metu galiojusia valiuta, 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus, iÅ¡ nurodytos sÄ skaitos akcinėje bendrovėje SEB banke pervedė į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ bei, iÅ¡ jos atskaičius banko mokesčius, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 299 995,80 lito, t. y. 86 884,79 euro, kuriuos, konvertavusi į JAV dolerius, iÅ¡ viso 119 267,92 JAV dolerio, 2014 m. kovo 21 d. padėjo kaip kaupiamÄ jį indėlį į uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos banke esančiÄ savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. kovo 10 d.

į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,SEB bankas“, padėjo kaupiamÄ jį indėlį tuo metu galiojusia valiuta 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus, o likusiÄ dalį lėšų, tuo metu galiojusia valiuta 48 000 litų, t. y. 13 901,76 euro, L. A. iÅ¡grynino ir atidavė V. L.. 1.8. Po ko V. L., siekdama iÅ¡gryninti likusius A. G. pervestus pinigus, V. B. vardu parengė 2014 m. vasario 25 d. įgaliojimÄ atstovauti A. G. ir valdyti pinigus, esančius jo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje Å iaulių banke, kuri 2014 m. balandžio 7 d., dalyvaujant kartu V.

L., akcinės bendrovės Å iaulių banko patalpose, adresu Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, šį įgaliojimÄ ir užsakymÄ iÅ¡gryninti pinigines lėšas 289607 eurus, tuo metu galiojusia valiuta 999 955,05 lito, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė akcinės bendrovės Å iaulių banko darbuotojai. Po ko V. B., nežinodama apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , banko darbuotojos papraÅ¡yta pateikti A. G. sÄ skaitoje esančių lėšų kilmę pateisinančius dokumentus, 2014 m. balandžio 10 d., atvykusi į akcinės bendrovės ,,Å iaulių bankas“, esančio Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, skyrių kartu su V.

L. bei A. G. pateikė fiktyviÄ V. L. 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodyti melagingi duomenys, kad A. G. paskolina A. G., tuo metu galiojusia valiuta 1 700 000 (vienÄ milijonÄ septynis Å¡imtus tÅ«kstančių) litų, t. y. 492 354,03 euro. Tačiau akcinės bendrovės Å iaulių banko darbuotojams kilus įtarimams, lėšų iÅ¡mokėjimas buvo sustabdytas. 1.9. V. L., žinodama, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje tarp A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėjÄ ir Å¡iuo sandoriu A.

G. pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gavusiam pinigus, už tuo metu galiojusiÄ valiutÄ , iÅ¡ viso 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 euro, nesuvokusiam, kad įforminus šį akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir už parduotas akcijas gavus pajamas, vadovaujantis 2002 m. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio Nr. 73-3085 17 str. „Neapmokestinamosios pajamos“ 1 d. 30 p., įsigaliojusiu nuo 2014 m. sausio 1 d., ir numatančio, kad „pajamų iÅ¡ finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar iÅ¡vestinių finansinių priemonių realizavimo, iÅ¡skyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų iÅ¡leistas finansines priemones, ir Å¡ių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų Å¡io Ä®statymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei iÅ¡vestiniu finansiniu priemonių realizavimu susijusių iÅ¡laidų skirtumas, nevirÅ¡ijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį“, 6 straipsnio ,,Pajamų mokesčio tarifai“ 1 p. nuostatomis“ Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.“, 27 straipsnio ,,Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grÄ Å¾inimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ 1 p. nuostatomis „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu Å¡io straipsnio 3 dalyje ar Å¡io Ä®statymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip“. 5 p. nuostatomis ,Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ , pajamų mokesčio skirtumÄ tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (iÅ¡skaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetÄ iki Å¡iame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.", tuo bÅ«du gautos akcijų pardavimo pajamos turi bÅ«ti deklaruotos pateikiant gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ iki 2015 m. gegužės 4 d. (1 - 3 d. d.

– nedarbo dienos) ir iki šios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis, A. G. vardu buvo suformuota prievolė sumokėti gyventojo pajamų mokestį, tokiu būdu V. L. pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. kovo 4 d. per A. G. gavusi už parduotas AB ,,Tauras“ akcijas pajamas, tuo metu galiojusia valiuta 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 euro, ir žinodama, kad A. G. šios prievolės neįvykdys, ji pati išvengė gyventojų pajamų mokesčio, iš viso tuo metu galiojusia valiuta 261 000 litų, t. y. 75 590,82 euro.

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad teismo nenustatytoje vietoje, suraÅ¡ydama 2014 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. G. iÅ¡ D. B. už 250 000 litų įgijo 37,36 procentų (180 058 vienetus) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų ir kuriÄ , nesuprasdami, kad dalyvauja darant nusikaltimÄ , pasirašė A. G. ir D. B., teismo nenustatytoje vietoje, dalyvaudama suraÅ¡ant 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A.

G. už 1 000 000 litų įgijo 37,36 procento (180 058 vienetus) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų, kuriÄ , nesuprasdami, kad dalyvauja darant nusikaltimÄ , pasirašė A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 4 d. pervedus A. G. 2 000 000 litų, perėmusi Å¡ių pinigų valdymÄ , naudojimÄ , disponavimÄ , pasisavino priklausančius valstybei mokėti gyventojų pajamų mokesčius 75 590,82 euro.

3. V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad siekdama svetimo asmens vardu iÅ¡gryninti pinigines lėšas, gautas kaip atlygį už parduotas akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį tarp A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 4 d., Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15 - 2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketÄ , nurodydama lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“, bei A.

G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymÄ Nr. 13, kuriame įrašė fiktyviÄ mokėjimo paskirtį ,,paskola“, ir šį suklastotÄ dokumentÄ pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius, jį pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri, remdamasi Å¡iuo dokumentu, iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), V.

L. nurodymu atidarytÄ A. G. vardu akcinėje bendrovėje Å iaulių banke, pervedė 289607 eurus. Tuo bÅ«du V. L. suklastojo bei panaudojo tikrÄ dokumentÄ , nurodytÄ 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 13; 3.1. 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15 - 2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketas, nurodydama jose melagingus duomenis apie pinigų paskirtį ar kilmę: 3.1.1. pirmÄ jÄ anketÄ 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas už akcijas“; 3.1.2. antrÄ jÄ 648 608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskola“, ir Å¡ias anketas, kuriose buvo suklastoti įraÅ¡ai apie lėšų kilmę, pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A.

G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri remdamasi jai pateiktais nurodytais dokumentais mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytÄ V. L. nurodymu jo vardu akcinėje bendrovėje SEB banke tuo metu galiojusia valiuta 648608 litų, t. y. 187849,86 euro, nurodant paskirtį „paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50000 litų, t. y. 14481 eurÄ , D.

B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank‘, nurodant paskirtį „paskolos grÄ Å¾inimas“. Tuo bÅ«du V. L. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus - nurodytas dvi piniginių operacijų anketas. 3.2. Tiksliai nenustatytu metu ir tiksliai nenustatytoje vietoje paruošė fiktyviÄ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad A. G. paskolina A. G., tuo metu galiojusia valiuta, 1700000 (vienÄ milijonÄ septynis Å¡imtus tÅ«kstantį) litų, t. y. 492354,03 eurus, ir jÄ pateikė V.

B., kuri dalyvaujant kartu V. L. akcinės bendrovės Å iaulių banko patalpose, adresu Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, Å¡iÄ sutartį pateikė akcinės bendrovės Å iaulių banko darbuotojai. Tuo bÅ«du V. L. pagamino bei panaudojo netikrÄ dokumentÄ - nurodytÄ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį.

4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad V. L. 2014 m. kovo 6 d., Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15–2, Kaune, suklastojo tikrus dokumentus: A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketas, nurodydama jose melagingus duomenis apie pinigų paskirtį ar kilmę: pirmÄ jÄ anketÄ 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas už akcijas“; antrÄ jÄ 648 608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskola“, ir Å¡ias anketas, kuriose buvo suklastoti įraÅ¡ai apie lėšų kilmę, pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A.

G. pasiraÅ¡yti, kuriam pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri remdamasi jai pateiktais nurodytais dokumentais mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iÅ¡ A. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į A. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytÄ V. L. nurodymu jo vardu akcinėje bendrovėje SEB banke, tuo metu galiojusia valiuta 648 608 litus, t. y. 187 849,86 euro, nurodant paskirtį „paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 litų, t. y. 14 481 eurÄ , D.

B. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, nurodant paskirtį „paskolos grÄ Å¾inimas“. Tuo bÅ«du V. L. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus - nurodytas dvi piniginių operacijų anketas. Tiksliai nenustatytu metu ir tiksliai nenustatytoje vietoje paruošė fiktyviÄ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad A. G. paskolina A. G. tuo metu galiojusia valiuta 1 700 000 (vienÄ milijonÄ septynis Å¡imtus tÅ«kstančių) litų, t. y. 492 354,03 euro, ir jÄ pateikė V.

B., kuri dalyvaujant kartu V. L. akcinės bendrovės Å iaulių banko patalpose, adresu: Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaune, Å¡iÄ sutartį pateikė akcinės bendrovės Å iaulių banko darbuotojai. Tuo bÅ«du V. L. pagamino bei panaudojo netikrÄ dokumentÄ - nurodytÄ 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį.

5. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. L. praÅ¡o atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, kad Å¡ioje byloje netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminis BPK normų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji yra persekiojama už veikas, kurios iÅ¡ tikrųjų nėra pavojingos ir priklauso ne baudžiamosios teisės, o kitų teisės Å¡akų reguliavimo sričiai (civilinei ir administracinei), todėl ji yra dirbtinai apkaltinta ir nuteista. 5.1.

Skunde nurodoma, kad 2015 m. gegužės mėn. mokesčių mokėjimas neįvyko ne dėl jos kaltės, o dėl to, kad neleido prokurorė, todėl galima įtarti, kad buvo siekiama specialiai jos veiksmus kriminalizuoti, t. y. nenustačius BK 184 straipsnio sudėties, buvo ieÅ¡koma kito straipsnio pritaikymo galimybės ir tai buvo padaryta – 2015 m. birželio 23 d. jai buvo įteiktas naujas praneÅ¡imas apie sunkesnį įtarimÄ pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnio l dalį. Teismas net nesvarstė, jog susiraÅ¡inėjimas su prokurore įrodo, kad 2015 m. gegužės mėn. ji norėjo sumokėti laiku nuo sandorio sumos paskaičiuotus GPM mokesčius, bet jai buvo neleista, taip pat įrodo tai, kad pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų, kad biudžetas laiku gautų mokesčius.

Apeliantė teigia, kad ikiteisminis tyrimas vyko neleistinai ilgai, dirbtinai kriminalizuotas, orientuotas į padėties sunkinimÄ . siekiant pateisinti nepagrįsta ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ ir ilgalaikį sÄ skaitos areÅ¡to laikymÄ bei siekiant pagerinti baudžiamųjų bylų tyrimo statistinius rodiklius, ir laukiant kol, po deklaracijos pateikimo 2015 m. gegužės 1 d. nesumokėjus mokesčių (nes sÄ skaitos areÅ¡tuotos), galėtų jai įteikti kitÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kas ir buvo padaryta. 5.2.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, remdamasis vien faktu, jog sandorius sudarė ne ji pati, o jos valia tai atliko trečiasis asmuo A. G., kuris neturi turto, pripažino jÄ kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau sudarydama sandorius kito asmens vardu ji jokios teisės normos nepažeidė, kadangi kito vardu sudaryti sandorius leidžia įstatymas (CK 6.235 straipsnis). Galima tvirtinti, kad tiek jos sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai, tiek pirminis akcijų įsigijimas D. B. vardu, tiek vėlesni sandoriai, A.

G. vardu yra galiojantis jai ir tretiesiems asmenims, ji turi visas teises ir pareigas, atsiradusias iÅ¡ Å¡ių akcijų pirkimo–pardavimo. Teigia, kad ji turi teisę į gautas lėšas ir jas galėjo skolinti (ar atiduoti skolas), laikyti keliuose bankuose kitų, L. A. ir A. G., jai patikimų asmenų vardu, siekdama iÅ¡vengti vieÅ¡umo prieÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) akcininkus (A. M. ir S.) bei V. T.. 5.3. Konstitucinio Teismo nutarimuose yra konstatuota, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Paprastai, jei pareigos nevykdomos, Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo.

Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, esant civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Teismas Å¡iuo atveju neįvertino ir net neapsvarstė byloje esančių objektyvių duomenų, jog per visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį ir teismo procesÄ sÄ skaitoje (iki pat dabar yra taikomas areÅ¡tas) yra lėšos – valstybei mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 75 590,82 Eur.

Å ioje byloje prievolės įvykdymo rezultatų buvo (ir yra) galima pasiekti civilinėmis priemonėmis bei administracinio proceso metu. Todėl iÅ¡ 2014 m. sausio 17 d. sudaryto sandorio atsiradę teisiniai santykiai yra ne baudžiamieji. 5.4. Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog mokesčių administratorius, nustatęs mokesčio vengimo faktÄ ir turtinės naudos gavimo po sandorio faktÄ , taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , bÅ«tent atkuria tikrÄ sias sandorių aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimÄ ir priima sprendimÄ , pagal Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ bei klausimÄ dėl Å¡iuose santykiuose dalyvaujančių subjektų mokestinių prievolių sprendžia pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, kad mokesčiai turi bÅ«ti apskaičiuojami sÄ Å¾iningai, kad mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, atkuria iÅ¡kreiptas ar slepiamas aplinkybes. Å iuo atveju mokėtina mokesčių suma 75 590,82 Eur yra sÄ skaitoje, tad, Mokesčių administratorius, pagal teismų praktikÄ ir Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio ir 69 straipsnio nuostatas, turėjo ir turi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti AB (duomenys neskelbtini) akcijų 2014 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sudaryto sandorio GPM mokesčius iÅ¡ tikrosios sandorio Å¡alies. 5.5.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad ji pasisavino valstybei priklausomus mokėti gyventojų pajamų mokesčius – 75 590,82 Eur, tačiau Å¡is kaltinimas yra suformuluotas ne ikiteisminiame tyrime, o paties teismo. Å is motyvas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nesuprantamas, kadangi nuosprendžio priėmimo metu visa Å¡i suma buvo sÄ skaitoje ir teismas jÄ nutarė konfiskuoti. Jai buvo dirbtinai neleista 2015 m. gegužės 1 d. (darbo diena gegužės 4 d.), sumokėti nuo sandorio sumos apskaičiuoto GPM, kad praeitų nustatytas, pagal GPM Ä®statymo 27 str. 1 p. nuostatas, vienerių metų deklaravimo ir sumokėjimo terminas ir bÅ«tų galima kriminalizuoti veiksmus.

Sudarytu sandoriu niekieno teisės nebuvo pažeistos, Kauno AVMI yra pateikta GPM deklaracija. Tad, mokesčių sumokėjimas, prievolės valstybei įvykdymas, nebuvo ir nėra neapsunkintas, bet pareigÅ«nų veiksmais 2015 m. gegužės 1 d. prievolės įvykdymas buvo užkirstas ir mokesčiai laiku nesumokėti. Mano, kad jos veiksmais niekam jokia žala nebuvo padaryta, tik teismas mokėtinÄ i biudžetÄ sumÄ vietoje civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo konfiskavo, taigi jokio GPM pasisavinimo nėra. 5.6. Teismas, remdamasis vien faktu, jog sandorius sudarė ne ji pati, o jos valia tai atliko trečiasis asmuo A.

G., kuris neturi turto, pripažino jÄ kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, jog ji veikdama tiesiogine tyčia pasisavino priklausomus valstybei mokėti 75 590,82 Eur gyventojų pajamų mokesčius, tačiau tokie motyvai yra nepagrįsti. Ji iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl savo vardu nepirko akcijų ir kodėl savo vardu nenorėjo parduoti, o bÅ«tent: 2014 m. gegužės 21 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. apklausta kaip įtariamoji davė iÅ¡samius parodymus. Kaip nuosekliai parodė nuo pat tyrimo pradžios, ji sudarė sandorių iÅ¡ pradžių įsigijimo D.

B. vardu, o vėliau A. G. vardu, siekdama išvengti viešumo prieš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkus (A. M. ir S.), nes ji buvo AB (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos narė, tad nesakė jiems, kad jos akcijos yra D. B. vardu, nenorėjo, kad akcininkai žinotų, jog ji įsigijo ir kad ji parduoda. Prieš D. M. buvo taip pat nepatogu, nes jis akcininko A. M. sūnus, bei nenorėjo, kad žinotų sugyventinis V. T. (su kuriuo tai taikėsi, tai vėl skyrėsi). D. B. skubėjo jos akcijas perrašyti (dėl jo ištuokos proceso, tai nebuvo kada ieškoti tinkamo varianto – sutiko A.

G., ir buvo gerai. Mokesčius kaip liepė sumokėti D. B., taip lygiai taip pat 2015 m. gegužės mėn. liepė ir ėjo kartu su A. G. deklaruoti GPM ir deklaravo, ir jeigu ne areÅ¡tas – bÅ«tų sumokėję. Å iÄ jos gynybos versijÄ , kad D. B. siekė skubiai spręsti akcijų perraÅ¡ymÄ ir ji kalbėjo apie mokesčių sumokėjimÄ , o ne jų iÅ¡vengimÄ ir kad jai buvo nepatogu prieÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) akcininkus savo vardu forminti sandorio, dėl to, kad uždirbs iÅ¡ akcijų, patvirtina faktai, jog:

1) ji tikrai yra buvusi AB (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos narė, tad su akcininkais buvo artimai pažįstama;

2) liudytojų Alfonso ir D. M. parodymai, jog jie yra pažįstami ir ji buvo stebėtojų tarybos narė;

3) faktas, jog liudytojas D. M. taip pat buvo akcininkų stebėtojų taryboje;

4) liudytojo D. B. parodymai, jog skiriasi su žmona ir norėjo jos akcijas kuo greičiau perrašyti, jog jam sakė, kad nuo to jam teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį, tad jis mokesčius sumokėjo pavedimu. Teismas dėl šių jos parodymų visiškai nepasisakė, jų netyrė ir neįvertino. Byloje nesant jokių duomenų, kuriuos galima būtų pripažinti įrodymais, kad ji siekė išvengti mokesčio, mokėjimo, jos kaltę tiesiog preziumavo vien faktu, kad A. G. neturėjo jokio turto.

Ši aplinkybė, teismo nuomone, įrodo, jog sandorius kitų asmenų vardu sudarė tik siekdama pasisavinti GPM. Teismas neįvertino D. B. parodymų, kuris nurodė, jos ji sakė, kad reikės sumokėti mokesčius – jeigu būtų norėjusi nuslėpti mokesčius, tai to nebūtų jam sakiusi, taip pat būtų forminusi tolesnius sandorius D. B. vardu, jei ne jo ištuokos procesas. 5.7. Apeliantė taip pat teigia, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes dokumento turinio surašymo iškraipymai, kuriais nepažeidžiami jokie konstituciniai principai, nėra nusikaltimas.

Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad bÅ«tent ji suklastojo minimus raÅ¡tus. Teismas jos kaltę tiesiog preziumavo, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ . Ä®raÅ¡yti žodžiai, kaip „už akcijas“ ir „paskola“ yra teisingi, nes tai ir buvo lėšos, gautos iÅ¡ akcijų pardavimo. Å ių dokumentų suraÅ¡ymas nedaro veikos pavojinga ir nusikalstama, nes jų turinys nesukÅ«rė jokių realių teisių ar pareigų ir nebuvo siekiama sukelti jokių pavojingų pasekmių.

Tuo labiau, kad Å¡ioje byloje jokios žalos neatsirado. 5.8. Skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje kaltinimas yra neaiÅ¡kus ir tuo pažeista apeliantės teisė į gynybÄ . Teismas aiÅ¡kiai pripažino, jog jai įteiktas kaltinimas yra netinkamai suformuluotas, tačiau pažeidė jos teises ir kaltinimÄ suformulavo skirtingai negu kaltinamajame akte. Teismas nuosprendyje suformulavo, kad ji pasisavino priklausomus valstybei mokėti gyventojų pajamų mokesčius 75 590,82 Eur. Å is kaltinimas yra suformuluotas paties teismo, o ne ikiteisminio tyrimo.

Teismų praktikoje konstatuota, kad nekonkretus kaltinimas yra kaltinamojo teisės į gynybÄ pažeidimas, gynybos įgyvendinimas neįmanomas atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, nes gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia. Teismas aprašė faktines aplinkybes aiÅ¡kiai sunkindamas padėtį, ir tai lėmė bausmės skyrimÄ . 5.9. Teismas nuosprendyje nesilaikė teismų praktikos, kurioje už ekonominio pobÅ«džio nusikaltimus teismai paprastai tokių griežtų bausmių neskiria.

Apeliantė mano, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo konstatuoti, jog Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės pažeista teisė į greitÄ procesÄ , nes visos faktinės aplinkybės jos buvo parodytos dar 2014 m. gegužės 21 d. apklausoje, ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. balandžio 30 d., o nuosprendis paskelbtas 2016 m. spalio 27 d., t. y. beveik po pustrečių metų. 5.10. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamosios V. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iÅ¡ nuosprendyje apraÅ¡ytų jos parodymų yra akivaizdu, kad ji pripažino visas esmines faktines aplinkybes.

Teismas turėjo pagal suformuotÄ bausmių skyrimo praktikÄ jos prisipažinimÄ Ä¯vardyti lengvinančia aplinkybe. 5.11. Skunde pažymima, kad teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du, tačiau toks bausmių bendrinimas yra neteisingas. Å ios bylos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, todėl turėjo bÅ«ti taikomas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Be to, remiantis teismų praktika, čia yra pagrindas taikyti bausmių apėmimÄ ir tuo pagrindu, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. 5.12.

Apeliantė nurodo, kad teismas, skirdamas realiÄ bausmę, netyrė byloje esančių duomenų apie jos sveikatos bÅ«klę, atsiradusiÄ po 2014 m. gegužės 21 d. sulaikymo sunkios epilepsijos, turimÄ II grupės neįgalumÄ ir nepasisakė dėl BK 76 straipsnio taikymo, netyrė, ar jos liga nėra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sÄ raÅ¡Ä . Jeigu Ekspertų iÅ¡vadoje bÅ«tų patvirtinta, kad jai yra reikalingas pastovus specializuotas gydymas, ko negalima užtikrinti bausmės atlikimo vietos sÄ lygomis, tai teismas turėtų taikyti BK 76 straipsnį, nes jei ji atlikdama bausmę negaus specializuoto medicininio gydymo, grėstų neiÅ¡vengiamas pavojus jos gyvybei.

Taigi, teismas, paskirdamas realiÄ bausmę, netirdamas jos sveikatos bÅ«klės, nepaskirdamas teismo medicininės ekspertizės, pažeidė konstitucinę teisę į gyvybę ir sveikatÄ . 5.13. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas Å¡ioje byloje, spręsdamas GPM sumokėjimÄ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, pasirėmė Valstybinio socialinio draudimo (t. v. Sodros mokesčiu) fondo biudžeto sandaros įstatymu, kai speciali norma – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo VIII skyrius, 38 straipsnis, kuris reguliuoja mokesčio įskaitymÄ bÅ«tent į biudžetÄ . 5.14.

Teismas nusprendė 75 590,82 Eur, esančius L. A. priklausančioje sÄ skaitoje, konfiskuoti, tačiau apeliantė mano, kad įstatymas buvo pritaikytas neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam.

Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau tais atvejais, kai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomi. 5.15.

Skunde teigiama, kad nuosprendis yra prieÅ¡taringas – nesuprantama, ar tai gauta nauda – baigtas nusikaltimas, ar tik pasikėsinta – siekta iÅ¡vengti mokesčių. Vienur teiginys, kad žala padaryta biudžetui, kitu sakiniu atmetamas ieÅ¡kinys, dėl to, kad turtas ne biudžetui. Veikos baigtumas, kuris nuosprendyje neaiÅ¡kus, skiriant bausmę yra svarbus. Skirdami bausmes teismai taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadijÄ , t. y. įvertina, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas (ar nusikalstama veika nutrÅ«ko rengiantis, kėsinantis jÄ padaryti, ar ji buvo baigta) ir jei nusikalstama veika nebuvo baigta – į jos nebaigimo priežastis.

Teismas nuosprendžiu konfiskavo 75 590,82 Eur, o tai reiÅ¡kia, jog pinigai nepasisavinti. Jie yra ir Kauno AVMI pareigÅ«nai niekam neprieÅ¡taraujant galėjo dar 2015 m. gegužės 4 d. pasiimti (be abejo, ir dabar Å¡ie pinigai gali bÅ«ti pervesti mokesčiams sumokėti). Taigi, teismo nuosprendžio dalis, kad ji pasisavino 75 590,82 euro sumÄ , yra visiÅ¡kai neteisinga.

6. Apeliaciniame skunde L. A. (asmuo, kurio turtas buvo konfiskuotas) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir V. L. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tuo taip pat panaikinti sprendimÄ konfiskuoti jos sÄ skaitoje esančias lėšas. Esant nepakankamai duomenų iÅ¡teisinamajam nuosprendžiu priimti, apeliantė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui. 6.1. Skunde nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai be pagrindo nusprendė, jog ji turėjo ir galėjo žinoti, kad jos sÄ skaitoje esančios lėšos bus naudojamos BK uždraustai veikai daryti, Å¡i teismo iÅ¡vada niekaip nemotyvuota.

Dėl Å¡io Kauno apylinkės teismo pažeidimo yra pažeista ir jos teisė į apeliacijÄ , kadangi nežinodama motyvų ir įrodymų, kurių pagrindu teismas padarė tokias iÅ¡vadas, ji negali argumentuotai ginčyti tokių teismo iÅ¡vadų. Apie tai, jog V. L. neketina sumokėti mokesčių, ji galėjo sužinoti tik iÅ¡ pačios V. L.. Tačiau kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, V. L. visÄ laik neigė, kad ketino iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo, todėl kyla pagristas klausimas, kaip ji galėjo sužinoti Å¡ias aplinkybes iÅ¡ V.

L.. Aplinkybė, kad apie nusikalstamÄ veikÄ buvo galima sužinoti tik iÅ¡ nusikaltimÄ padariusio asmens, negali bÅ«ti vertinama kaip galėjimas žinoti. Mano, jog apie nusikalstamÄ veikÄ (Å¡iuo atveju asmens ketinimus) buvo galima sužinoti tik iÅ¡ nusikaltimÄ padariusio asmens ir nesant jokių kitų Å¡altinių, iÅ¡ kur apie tai galima sužinoti, įgalina visiÅ¡kai pagrįstai konstatuoti, jog asmuo negalėjo žinoti apie nusikalstamÄ veikÄ . Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad jos sÄ skaitoje esančios lėšos bus naudojamos Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti.

IÅ¡ nuosprendžio nelabai suprantama, kodėl teismas nusprendė, kad atitinkamos lėšos bus naudojamos BK uždraustai veikai daryti. Pažymėtina, kad jos sÄ skaitoje esančios lėšos nebuvo ir neketino bÅ«ti panaudotos nusikalstamai veikai daryti. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ V. L. parodymų, kaip tik Å¡iomis lėšomis ir buvo ketinama sumokėti mokesčius valstybei, kurių sumokėjimo iÅ¡vengimu ji ir yra kaltinama. Pareiga sumokėti mokesčius kilo tik 2015 m. gegužės 4 d., tačiau ji nebuvo įvykdyta, nes disponavimÄ lėšomis buvo apribojusi prokurorė, ir tai buvo padariusi be pagrindo. 2015 m. gegužės 8 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas BK 182 straipsnio 2 dalies pagrindų ir 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimu jau kitu pagrindu ir vėl buvo apribotos nuosavybės teisės į jos sÄ skaitoje laikomÄ 75 590,82 Eur sumÄ .

Pažymėtina, kad bÅ«tent tokia pinigų suma buvo ir reikalinga mokesčių sumokėjimui, tačiau jie nebuvo sumokėti vien dėl to, jog disponavimas Å¡iomis lėšomis buvo apribotas prokurorės nutarimu. Nors formaliai egzistavo kelių dienų skirtumas (nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties iki 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimo), kai nuosavybės teisės į jos sÄ skaitoje esančias lėšas nebuvo apribotos, tačiau apie tai jai nebuvo žinoma, kadangi kai gavo Kauno apygardos teismo nutartį, prokurorė jau buvo apribojusi nuosavybės teisės į jos sÄ skaitoje esančias lėšas, todėl ir per šį trumpÄ terminÄ faktiÅ¡kai nebuvo galimybės sumokėti mokesčius valstybei.

Taigi teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad atitinkamos jos sÄ skaitoje esančios lėšos „bus naudojamos“ BK uždraustai veikai daryti. Juo labiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog į jos sÄ skaitas lėšos pateko likus metams iki nusikaltimo padarymo (pareiga sumokėti mokesčius kilo tik 2015 m. gegužės 4 d.), taip pat Å¡ių lėšų kilmė yra visiÅ¡kai legali ir gauta iÅ¡ teisėtos veiklos, todėl jos negalėjo bÅ«ti ir nusikalstamos veikos rezultatu. Bylos duomenimis galima lengvai atsekti kaip atitinkamos lėšos atkeliavo iki jos sÄ skaitos, taip pat nesunkiai galima įsitikinti, jog daugiau kaip metus (kol atsirado pareiga sumokėti mokesčius) ir vėliau iki Å¡iol atitinkamomis lėšomis nebebuvo galima disponuoti dėl prokuroro veiksmų (nutarimų ir vėliau sekusių praÅ¡ymų pratęsti terminÄ ).

BÅ«tent prokurorai apribojo galimybę Å¡iais pinigais sumokėti mokesčius valstybei. Jei disponavimas Å¡iais pinigais nebÅ«tų apribotas, jais bÅ«tų sumokėta prievole valstybei. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, jog prokuratÅ«ra ir Kauno apylinkės teismas yra nusikaltimo bendrininkai, nes atitinkamomis lėšomis neleido sumokėti mokesčių valstybei, už kÄ vėliau V. L. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista. 6.2. Skunde teigiama, kad jos sÄ skaitoje, kaip ir bet kurio asmens sÄ skaitoje, laikomi pinigai nėra apibÅ«dinti individualiais požymiais, jog bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkami pinigai anksčiau buvo ar yra V.

L.. Be to, pinigus perdavus bankui, jie tampa banko nuosavybe, o banko klientai įgyja tam tikras prievolines (ne nuosavybės) teisės teises disponuoti atitinkamu turtu, o bankas įgyja pareigÄ Ä¯gyvendinti atitinkamas kliento teises. Ä® banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti kliento grynieji pinigai, taip pat jo ar trečiojo asmens nurodymu į sÄ skaitÄ pervesti negrynieji pinigai, yra kliento lėšos (finansinis turtas), kuriomis Å¡is turi teisę laisvai disponuoti. TokiÄ teisę turi ir bankas, tačiau jis privalo užtikrinti kliento teisę netrukdomai disponuoti lėšomis ir jam draudžiama apriboti kliento galimybę disponuoti sÄ skaitoje esančiomis lėšomis.

Taigi, remiantis įstatymais bei kasacinio teismo praktika, į banko kliento vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ pervesti (įneÅ¡ti) pinigai yra kliento lėšos (t. y. asmens, kuris sudarė sutartį su banku dėl banko sÄ skaitos sutarties). Terminas „kliento lėšos“ turėtų bÅ«ti suprantamas kaip kliento teisė nurodyti bankui, kÄ daryti su atitinkamomis lėšomis, bet ne pačių banke esančių pinigų nuosavybę (prieÅ¡ingu atveju bankas negalėtų svetimu turtu disponuoti, o Å¡iuo atveju įstatymas jam suteikia teisę disponuoti atitinkamomis lėšomis).

Å iuo atveju sÄ skaitos sutartį su AB „SEB bankas“ yra sudariusi tik ji, todėl tik ji turi teisę disponuoti atitinkamomis lėšomis. V. L. neturi ir neturėjo jokių teisių nurodyti bankui, kaip disponuoti atitinkamomis lėšomis, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad jos sÄ skaitoje esančios lėšos priklauso V. L.. Jai iÅ¡liko pareiga grÄ Å¾inti atitinkamas lėšas tam asmeniui, iÅ¡ kurio ji gavo atitinkamas lėšas. Net ir be pagrindo gautos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos jas pervedusiam asmeniui.

Å ias lėšas jai pervedė A. G., todėl ji turi pareigÄ jam grÄ Å¾inti Å¡ias lėšas. Teismui konfiskavus atitinkamas lėšas jos prievolės prieÅ¡ A. G. nėra panaikintos, o lėšas ji turės grÄ Å¾inti iÅ¡ kitų Å¡altinių. Taigi, teismas visiÅ¡kai nepagristas sprendė, jog atitinkamos lėšos priklauso V. L.. 6.3. Teismas nepagrįstai V. L. pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nors asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, ar jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl Å¡io sprendimo, tačiau pažymėtina, jog priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį iÅ¡nyksta ir pagrindas konfiskuoti turtÄ , todėl ir aplinkybės, dėl kurių yra priimtas apkaitinamas nuosprendis, yra tiesiogiai susijusios su sprendimo dalimi konfiskuoti turtÄ , todėl ji turi teisę paduoti skundÄ ir dėl sprendimo dalies, kurioje V.

L. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas. 6.4. Prokurorė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savo aktyviais veiksmais (apribodami disponavimÄ banko sÄ skaitose laikomomis lėšomis) tyčia sudarė faktinę situacijÄ , jog nuo už parduotas AB (duomenys neskelbtini) akcijas gautų lėšų nebÅ«tų sumokėtas gyventojų pajamų mokestis valstybei. Tokiu bÅ«du patys pareigÅ«nai dirbtinai sukÅ«rė veikÄ , formaliai turinčiÄ nusikaltimo požymių. Tačiau Å¡ie požymiai buvo sukurti prokurorų aktyviais veiksmais visiÅ¡kai dirbtinai kriminalizuojant civilinius ir administracinius (mokestinius) teisinius santykius.

Prokurorė apribojo galimybę disponuoti lėšomis ir tokiu bÅ«du sumokėti mokesčius, o vėliau, kai mokesčiai nebuvo sumokėti (o jie buvo nesumokėti, nes prokurorė apribojo disponavimÄ pinigais), apkaltino V. L., kad Å¡i ketino Å¡ių mokesčių nemokėti. Apeliantė nemano, kad už dirbtinai pareigÅ«nų sudarytÄ situacijÄ , asmuo galėtų bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir juo labiau nubaustas. 6.5. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, kadangi priimant nuosprendį buvo pažeista jos teisė į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , įtvirtintÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, t. y. teismas iÅ¡sprendė bylÄ , pripažino jÄ kalta (jog turėjo ir galėjo žinoti, kad jos sÄ skaitoje esančios lėšos bus naudojamos Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti) ir paskyrė jai sankcijÄ â€“ piniginių lėšų konfiskavimÄ jai net nedalyvaujant procese (dalyvaujant procese tik kaip liudytojai).

Å iuo konkrečiu atveju ji nebuvo informuota kuo yra kaltinama, neturėjo laiko pasiruoÅ¡ti gynybai (turėjo laiko tik tiek, kiek buvo raÅ¡omas Å¡is apeliacinis skundas, kuris suraÅ¡ytas net nesusipažinus su baudžiamÄ ja byla, kadangi tokia teisė jai nėra suteikta įstatymu), neturėjo teisės gintis nuo jai pareikÅ¡tų kaltinimų, neturėjo galimybės apklausti liudytojų ir t. t. Visi Å¡ie pažeidimai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Tačiau Å¡iuo metu apeliaciniame skunde ji negali nurodyti visų aplinkybių, kurios leistų jai apsiginti, kadangi ji nėra susipažinusi su bylos medžiaga. Viena iÅ¡ jos gynybos priemonių yra įrodyti, jog V. L. nėra padariusi nusikalstamos veikos (įrodžius Å¡ias aplinkybes iÅ¡nyktų pagrindas net svarstyti apie turto konfiskavimÄ ), tačiau nesusipažinusi su visa bylos medžiaga, ji negali iÅ¡naudoti Å¡ios gynybos priemonės. Mano, jog Å¡i baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ naujo, kuomet bÅ«tų užtikrintos jos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių nuosprendis yra naikintinas, o byla perduotina prokurorui. 6.6. Apeliantės nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vertino jos parodymus, kadangi jie buvo gauti neteisėtu bÅ«du. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neturėtų bÅ«ti vertinti, nes jie buvo gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies (g) punkte įtvirtintÄ draudimÄ versti duoti parodymus prieÅ¡ save.

Tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu ji buvau įspėta dėl atsakomybės, jeigu atsisakys duoti parodymus ar juos duos neteisingus. Dėl Å¡ios priežasties ji ir davė atitinkamus parodymus, kuriuos galbÅ«t (nuosprendyje motyvai nėra nurodyti) vėliau teismas panaudojo prieÅ¡ jÄ , konfiskuodamas jos sÄ skaitoje laikomas lėšas. 6.7. Apeliantė taip pat mano, jog jau ir Å¡iuo metu yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. L. nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias ji buvo nuteista apkaitinamuoju nuosprendžiu.

Tokiu bÅ«du priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. L. atžvilgiu, automatiÅ¡kai iÅ¡nyksta ir pagrindai net svarstyti apie turto konfiskavimÄ . Todėl panaikinus pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tuo pačiu bÅ«tų atmesti ir visi jos atžvilgiu suformuluoti kaltinimai ir galimybės svarstyti apie juos. Dėl Å¡ios priežasties pradžioje praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir tuo pačiu panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje konfiskuotas jai priklausantis turtas.

Tuo atveju, jei teismui nepakaks duomenų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o panaikinus pirmos instancijos teismo nuosprendį perduoti bylÄ prokurorui.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. L. ir jos gynėjai advokatai Vytautas Sirvydis ir Kristina Česnauskienė prašė nuteistosios V. L. apeliacinį skundÄ tenkinti. Asmuo, kurio turtas konfiskuotas, L. A. ir jos atstovas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as prašė L. A. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė Jolanta Dedelienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

8. Nuteistosios V. L. ir L. A. (asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamam padarius nusikaltimÄ asmeniui, garantuojama teisė į tai, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinės nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å iÄ teisę tokiam asmeniui taip pat garantuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

10. BPK 58 straipsnis nustato nuÅ¡alinimo pagrindus. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vienas iÅ¡ nuÅ¡alinimo pagrindų – yra galimos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Taigi BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nuÅ¡alinimÄ pagrindžiančių aplinkybių sÄ raÅ¡o. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusiÅ¡alinti Å¡io Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyvis gali nuÅ¡alinti teisėjÄ , bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėjÄ nusiÅ¡alinti nuo tokios bylos nagrinėjimo. NeÅ¡aliÅ¡ko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, bÅ«tent pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

11. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iÅ¡ Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti neÅ¡aliÅ¡kÄ ginčo arbitrÄ , kuris pagal KonstitucijÄ ir įstatymus iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų kilusį teisinį ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga. Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas.

12. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių (žr. Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (Daktaras v. Lithuania, No. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį Å¡altinį – Micallef prieÅ¡ MaltÄ Â (Micallef v. Malta, No. 17056/06, judgement of15 October 2009).

13. Subjektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolesnes garantijas užtikrina objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Daugumoje bylų EŽTT pagrindinį dėmesį teikia patikrinimui objektyviuoju aspektu, tačiau yra nurodęs, kad griežtos takoskyros tarp subjektyvaus ir objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo nėra – teisėjo elgesys gali ne tik sukelti objektyviai pagrįstas abejones neÅ¡aliÅ¡kumu, bet ir paliesti jo asmeninio įsitikimo (nusistatymo) klausimÄ .

Teismas turi bÅ«ti objektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, No. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez- Huidobro c. Espagne, N. 74181/01, Arr?t du 6 Janvier 2010), tačiau kiekvienas teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos galima pagrįstai baimintis, turi nusiÅ¡alinti.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-735-825/2016, kurioje V. L. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nuteista, nagrinėjo teisėjas Bronius Varsackis, kuris 2000–2008 metais vertėsi advokato veikla.

15. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-65/2004 pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2003 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-337-2003, kurioje ieÅ¡kovui S. K. atstovavo advokatas Bronius Varsackis. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys (t. 10, b. l. 10–19). IÅ¡ kitų bylos duomenų matyti, kad advokatas Bronius Varsackis ir kitoje civilinėje byloje taip pat atstovavo asmeniui, kuris dalyvavo civiliniame ginče su V. L. (t. 10, b. l. 5).

16. Esant tokioms aplinkybėms, kai apeliantė V. L. baudžiamojoje byloje buvo teisiama teisėjo, kuris anksčiau civilinėse bylose yra buvęs prieÅ¡iÅ¡kų Å¡alių, dalyvavusių teisiniuose konfliktuose su ja, atstovas, su jomis turėjęs nuolatinių, glaudžių ir atlygintinų profesinių santykių, veikęs iÅ¡imtinai jų interesais, ir dėl buvusių teisinių konfliktų galimai yra susidaręs apie V. L. iÅ¡ankstinę nuomonę, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, galėjo pagrįstai apeliantei sukelti abejones ir baiminimÄ si dėl teisėjo nusistatymo ar prieÅ¡iÅ¡kumo, t. y. dėl jo objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo stokos.

17. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinant teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo baudžiamajame procese klausimÄ yra svarbi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teisėjo santykiai su proceso Å¡alimi nulėmė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo nustatymÄ 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu byloje Blesa Rodr?guez prieÅ¡ IspanijÄ .

18. Be to, nuteistosios V. L. baiminimasis objektyviai pateisinamas ne tik dėl teisėjo ankstesnio atstovavimo (bÅ«nant advokatu) kitoms Å¡alims civiliniuose procesuose prieÅ¡ jÄ , bet taip pat ir kitų byloje esančių faktų visuma, kuri galėjo apeliantei sustiprinti įspÅ«dį dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

19. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad skiriant V. L. bausmę bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad dėl objektyvių priežasčių (didelės tyrimo apimties, sudėtingo ir ilgo nagrinėjimo) praėjęs ilgas laikotarpis nuo Å¡ių nusikalstamų veikų įvykdymo iki jų baudžiamojo įvertinimo, jau buvo tam tikra bausmės rÅ«Å¡imi, nes visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį V. L. negalėjo bÅ«ti tikra dėl savo ateities perspektyvų, turėjo gyventi netikrumo proceso prieÅ¡ jÄ baigties bÅ«senos. Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino iÅ¡ dalies sudėdamas ir subendrintÄ bausmę skyrė laisvės atėmimÄ , jÄ atliekant pataisos namuose.

20. Kolegija pažymi, kad BK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Tačiau, net ir atsižvelgus į minimÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , baudžiamojo įstatymo nuostatas, V. L., kuri buvo teisiama pirmÄ kartÄ , buvo nuteista laisvės atėmimo bausme ne tik už sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis), bet ir už nesunkaus (BK 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimo padarymÄ .

Prokurorė prašė V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirti baudÄ , tačiau teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jÄ motyvavo vien tik tuo, kad Å¡i veika buvo įvykdyta darant kitÄ sunkų nusikaltimÄ ir jokių kitų motyvų, kodėl net iÅ¡ trijų alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių (bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas) yra skiriama bÅ«tent griežčiausia – laisvės atėmimas, kaip to reikalauja BK 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du, nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), todėl turėjo bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taigi, Å¡iuo atveju V. L. nepagrįstai ir neteisėtai buvo paskirta griežtesnė galutinė subendrinta bausmė, nei numato baudžiamasis įstatymas. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės taip pat galėjo sudaryti V. L. įspÅ«dį, jog teismas, nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , galėjo turėti iÅ¡ankstinę nuomonę ir nusistatymÄ prieÅ¡ jÄ .

21. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Baudžiamojoje byloje V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad iÅ¡vengė 75 590,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tačiau teismo buvo nuteista už tai, kad pasisavino priklausomus valstybei mokėti 75 590,82 Eur gyventojų pajamų mokesčius. Teismas apie faktinių aplinkybių pakeitimÄ kaltinamajai iÅ¡ anksto nepranešė, tuo iÅ¡ esmės pažeidė jos teisę į gynybÄ . Nors toks baudžiamojo proceso pažeidimas savaime ir nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau, nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, abejones dėl teismo nusistatymo ar prieÅ¡iÅ¡kumo Å¡is faktas V. L. objektyviai galėjo sustiprinti.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teismo objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kadangi byloje yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistosios baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu, todėl nuteistosios V. L. ir L. A. (asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas) apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Esant tokiai situacijai apeliacinių skundų argumentai dėl kaltės ir turto konfiskavimo klausimų paliekami nenagrinėti, kad tai neturėtų įtakos pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo.

23. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu taikė laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ L. A. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „SEB bankas“, bendrai 75 590,82 Eur sumai iki įsiteisės teismo nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis, kuriuo taikytas nuosavybės teisės apribojimas, neįsiteisės, kadangi yra panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl paskirtos procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo į L.

A. sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas (75 590,82 Eur) taikymo terminas pratęsiamas 3 (trims) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 23 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Nuteistosios V. L. ir L. A. (asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas) apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.

Procesinę prievartos priemonę - laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kaune, Partizanų g. 42A-8, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „SEB bankas“, esančias pinigines lėšas - 75 590,82 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 82 centus) pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 23 d. Teisėjai Albinas Antanaitis Jurgis KiÅ¡kis Danguolė Å iugždinytė