7c5b4570-e2a6-42ae-839d-1edc21763aa5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas



Administracinė byla Nr. eI2-11344-331/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07905-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. (V. P.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 23S119400 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikino pareiÅ¡kėjui V. P. (V. P.) leidimÄ laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 17 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

1.1. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 23S122109 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino ir praÅ¡o panaikinti: Departamento 2023 m. liepos 28 d. sprendimÄ Nr. 23S119400 (Sprendimas Nr. 1) bei Departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ Nr. 23S122109 (Sprendimas Nr. 2).

2.1. PaaiÅ¡kino, kad Departamentas 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas, ir UTPÄ®) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 17 d., buvo įteiktas 2021 m. rugsėjo 20 d. PareiÅ¡kėjas 2023 m. birželio 5 d. Departamentui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. Departamentas 2023 m. liepos 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. 23S117805 atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pagal UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Po leidimo laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui iÅ¡davimo, neatsirado jokių kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų atsiradęs pagrindas pareiÅ¡kėjui panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.

2.2. PareiÅ¡kėjas įsitvirtino Lietuvoje, nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 11 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. PareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki Å¡iol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje pagal darbo sutartį Nr. 20220805, Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. PareiÅ¡kėjas Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirba Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, sÄ Å¾iningai vykdė savo darbo funkcijas, nėra gavęs jokių įspėjimų iÅ¡ darbdavio, nėra baustas administracine tvarka, nėra padaręs kitų nusižengimų, tačiau Migracijos departamentas dėl nesuprantamų priežasčių, iÅ¡davęs leidimÄ gyventi, jam dar nepasibaigus priėmė sprendimÄ Nr. 1, o po to ir sprendimÄ Nr. 2. Skundžiami Sprendimai yra formalaus pobÅ«džio ir turi bÅ«ti panaikinti kaip nepagrįsti bei neteisėti.

2.3. PareiÅ¡kėjo atveju, nėra nei vieno Ä®statymo 50 straipsnyje numatytų savarankiÅ¡kų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Anot atsakovo, atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimÄ , kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktÅ«roms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informacijÄ ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktÅ«rų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjui leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, ir užkardyti galinčias kilti grėsmes. Departamento vertinimu, Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Å engeno valstybėse. Be to, nors užsienietis, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiÅ«rio į susiklosčiusiÄ situacijÄ , o dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, Departamentas, priimdamas Skundžiamus sprendimus, rėmėsi formaliais pagrindais, nesusijusiais su pareiÅ¡kėjo asmeniu, nes vien tik formalaus ir abstraktaus pobÅ«džio argumentas, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai, be konkrečių šį faktÄ pagrindžiančių duomenų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo laikinÄ gyvenimÄ Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, vien tik jo buvęs darbas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, kur jis dirbo vairuotoju, vykdavo tik į gautus iÅ¡kvietimus, nedirbo su jokia slapta medžiaga ir slapta informacija, negali bÅ«ti ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo laikinÄ gyvenimÄ Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Dėl VSD atsakovui nurodyto argumento, kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktÅ«roms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informacijÄ ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktÅ«rų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, pareiÅ¡kėjo manymu, tuomet tokį formalaus pobÅ«džio argumentÄ galima taikyti visiems asmenims, dirbusiems (duomenys neskelbtini).

2.4. Pažymi, kad gavęs leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sudarė sutartį dėl bÅ«sto nuomos Lietuvos Respublikoje, investavo į buitį, dirbo, nes nesitikėjo, kad iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, be jokio realaus pagrindo ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių, bus panaikintas dėl esÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios Migracijos departamentui buvo žinomos iki jam iÅ¡duodant minėtÄ leidimÄ . Skundžiamiems Sprendimams priimti nepakanka faktinių aplinkybių, jog bÅ«tų galima pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjas, gavęs skundžiamus Sprendimus yra sudėtingoje padėtyje, jog leidimas jau yra panaikintas ir jis staiga, be jokios rimtos priežasties netenka savo pragyvenimo Å¡altinio, pajamų, netenka galimybės gyventi savo namuose Lietuvoje, kurioje jis jau ilgÄ laikÄ gyvena. Tai neadekvati ir neteisinga, neproporcinga priemonė. Å io Sprendimo pareiÅ¡kėjui neapskundus kompetentingam administraciniam teismui ir jam įsigaliojus, atsiranda ApraÅ¡o 135 p. nurodytos teisinės pasekmės. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų priimamas UTPÄ® 125 str. 1 d. 2 p. numatytas sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi.

2.5. Mano, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės nemotyvuotos, skundžiamame Sprendime buvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, išdėstytos faktinės aplinkybės formalaus pobūdžio, nesusietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Sprendimai turi būti pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atitikti VAĮ 8 str. nuostatas, turi būti motyvuoti ne vien tik formaliais, bendro pobūdžio argumentais.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti įvardyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å iuo atveju atsakovas skundžiamus Sprendimus priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai ir formaliai, argumentai bendro pobÅ«džio ir visiÅ¡kai nesusiję su pareiÅ¡kėju. IÅ¡ skundžiamų Sprendimų turinio matyti, kad jie yra grindžiami tik bendro pobÅ«džio argumentais, kurie nepagrindžia konkrečių faktų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

PareiÅ¡kėjas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir vieÅ¡iesiems finansams padaryta nebuvo, visÄ buvimo Lietuvoje laikÄ , jis sÄ Å¾iningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, nebuvo teistas ir savo veiksmais nesukėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ar net vieÅ¡ajai tvarkai. PareiÅ¡kėjo manymu, skundžiami Sprendimai pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ , teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

PareiÅ¡kėjas dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. PareiÅ¡kėjas įsitvirtino Lietuvoje, užmezgė ekonominius bei socialinius ryÅ¡ius, turėjo pragyvenimo Å¡altinį, kurio, dėl priimtų skundžiamų Sprendimų, neteks. Nors Sprendimas ir nėra atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas ir minėtas pasekmes jis sukelia, Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjui. Atsakovas neturėjo objektyvaus pagrindo pagal Sprendimų priėmimo metu surinktus duomenis panaikinti leidimÄ laikinai gyventi.

Atsakovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis).

2.6. Pažymi, kad bÅ«tina įvertinti realios grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumÄ , akivaizdumÄ ir gautus faktus įvertinti visų aplinkybių kontekste, t. y., vertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu buvo praÅ¡oma (Å¡iuo atveju darbo pagrindu), vertinti individualiÄ , praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio, situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika) bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas gyventi, tai reiÅ¡kia, kad tokios grėsmės nebuvo įžvelgta, todėl ir naikinti laikino leidimo gyventi, nebuvo jokio teisėto pagrindo. PareiÅ¡kėjo manymu, skundžiami Sprendimai grindžiami vien tik spėjimais ir įtarimais. Å ie spėjimai ir įtarimai neparemti tokiais faktais, dėl kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tai, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju, kelia grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjo darbas vairuotoju, apsiribojo tik vairuotojo darbo funkcijomis. Tokio pobÅ«džio darbas niekuo nesiskiria nuo vairuotojo darbo kitose darbovietėse. Tai, kad pareiÅ¡kėjas dirbo vairuotoju milicijoje, nesudaro jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad gali kilti, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui. Tai savaime nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog jis dirbdamas vairuotoju atliko kokius nors neteisėtus ir valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus. Å i grėsmė turi bÅ«ti grindžiama individualiomis su pareiÅ¡kėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobÅ«džio informacija. Å iuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o sprendimai buvo priimti remiantis akivaizdžiai bendro pobÅ«džio informacija, kuri buvo žinoma prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi.

2.7. Atkreipia dėmesį, kad savo veiksmais visÄ buvimo Lietuvoje laikÄ , pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai atliko savo darbo funkcijas, nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų ir savo veiksmais nesukėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nėra pagrįstų duomenų iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas gali kelti ar kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbius sprendimus vieninteliu argumentu, jog asmuo kelia grėsmę, yra neteisėta, o tokie sprendimai laikomi neiÅ¡samiais ir nemotyvuotais. Sprendimuose nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, jog užsienietis neatitinka reikalavimų ir Å¡iuo metu ar ateityje gali kelti kokiÄ nors grėsmę valstybei. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog, jei pareiÅ¡kėjas keltų grėsmę valstybės saugumui, net nebÅ«tų buvusi svarstoma galimybė jam leisti laisvai judėti, dirbti ir gyventi Lietuvoje prieÅ¡ iÅ¡duodant jam laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvoje. Formalių iÅ¡vadų darymas, nesant pakankamai duomenų iÅ¡vadoms pagrįsti, neatitinka VAÄ® įtvirtinto reikalavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, iÅ¡samiais duomenimis, bei prireikus – pasitikslinti informacijÄ ar surinkti (pareikalauti pateikti) papildomus duomenis.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Departamentas 2023 m. liepos 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. 23S117805 atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris nėra ginčijamas Å¡ioje byloje. PareiÅ¡kėjas 2023 m. birželio 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu (pareiÅ¡kėjas ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Kartu su praÅ¡ymu pateiktame klausimyne pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje (2016–2020). VSD pateikė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui iÅ¡davus leidimÄ gyventi Lietuvoje jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

3.1. Ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo socialinius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2023 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki dabar dirba Lietuvoje.

Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas turėtų Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Taigi, pareiÅ¡kėjÄ su Lietuvos Respublika sieja iÅ¡ esmės tik darbo santykiai. Migracijos departamentas vertino, ar leidimo laikinai gyventi neiÅ¡davimas, draudimo atvykti nustatymas laikomas proporcinga ir bÅ«tina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ ) pasiekti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai nevertintini kaip ilgalaikiai. Kaip ir nurodyta ginčijamame Sprendime, nebuvo nustatyta Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Esant tokiai pareiÅ¡kėjo situacijai, atsižvelgus į geopolitinę situacijÄ , taip pat aplinkybę, kad VSD pateikė iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė pagrįstus Sprendimus. Å iame kontekste pažymėtina, kad VSD iÅ¡vada nėra nemotyvuota – iÅ¡vadoje nurodyti jos motyvai ir aiÅ¡kiai konstatuojama pareiÅ¡kėjo grėsmė valstybės saugumui, Å¡i grėsmė grindžiama individualiomis pareiÅ¡kėjo situacijos aplinkybėmis (karine tarnyba).

Nors pareiškėjas akcentuoja, kad dirbo virėju ir sandėliu vedėju, tačiau mano, kad šios aplinkybės nepaneigia ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi grėsmė grindžiama ne konkrečiomis pareigomis kariuomenėje, o lojalumu ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikla išnaudojant (duomenys neskelbtini) piliečius.

3.2. Visų pirma, iÅ¡vada yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniÅ¡kai su pareiÅ¡kėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje dirbo pakankamai ilgÄ laikÄ (4 metus), nesenu laikotarpiu. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukÅ¡tas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiÅ¡kėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet bÅ«tų sprendžiama apie jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o ne apie keliamÄ grėsmę valstybės saugumui. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo pozicija, lojalumas (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimÄ .

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad Sprendimai priimti pagal jo kompetencijÄ , vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , yra atitinkantys Å¡alies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusiÄ geopolitinę situacijÄ . VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo Å¡alių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę Å¡ių Å¡alių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokiÄ (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklÄ Lietuvoje patvirtinančius atvejus.

4.1. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptÄ ) vertinimÄ , numato, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryÅ¡ių su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistema. Vien faktas, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje nebetarnauja (tarnavo 2016-2020 m. laikotarpiu), savaime nereiÅ¡kia, kad jo ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryÅ¡ių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali bÅ«ti laikomas pažeidžiamumÄ suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tokių ryÅ¡ių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Toks VSD vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) pozicijÄ analogiÅ¡komis aplinkybėmis grindžiamoje byloje, kurioje teismas pagrįstai sprendė, jog nuo 2014 iki 2019 metų pagal sutartį (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje tarnavęs (duomenys neskelbtini) pilietis gali palaikyti ryÅ¡ius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis, ir tai yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad toks ryÅ¡ių palaikymas gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, suponuojančia PareiÅ¡kėjo pažeidžiamumÄ , kartu ir realiÄ tikimybę, galinčiÄ kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis admin. byloje Nr. eA-2006- 520/2023).

Akcentuotina ir tai, kad VSD teikiamos analogiÅ¡kos iÅ¡vados dėl Lietuvos Respublikai prieÅ¡iÅ¡kų valstybių piliečių, ėjusių pareigas Å¡ių valstybių institucijose, tarnavusių kariuomenėje, ir remiantis jomis priimti MD sprendimai yra LVAT vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. VSD, atlikęs vertinimÄ , tiek Departamentas savo Sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryÅ¡ių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

4.2. Anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi negali sukurti pagrįsto teisėto lūkesčio, kad toks leidimas užsieniečiui bus išduotas naujas, (pratęstas) automatiškai ir (ar) nebus panaikintas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir nustatė, kad jis šiuo metu tokių ryšių neturi, kadangi Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Apie turėtus ar turimus Å¡eiminius ryÅ¡ius pareiÅ¡kėjas nenurodė ir pateikdamas patikslintÄ skundÄ . Vieninteliai pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika yra darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas minėtoje įmonėje įsidarbino tik prieÅ¡ metus. Kitose darbovietėse pareiÅ¡kėjas taip pat nedirbo ilgiau nei vienerius metus, taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublikoje esančiomis įmonėmis nėra ilgalaikiai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, negali bÅ«ti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Grėsmių valstybės saugumui paÅ¡alinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimas, yra mažiausiÄ represinį, o daugiau prevencinį elementÄ turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga. VSD vertinimu, priimant Departamento Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, vieÅ¡ojo administravimo subjektas (Departamentas) nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat Departamento Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiÅ¡kėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiÅ¡kėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Departamento Sprendimai priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi, ir Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiÅ¡kėjui uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo bei pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 17 d.

6.1. PareiÅ¡kėjas 2022 m. liepos 7 d. pateikė Departamentui praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį.

6.2. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu leido pareiškėjui pakeisti darbdavį.

6.3. PareiÅ¡kėjas 2023 m. balandžio 24 d. pateikė Departamentui praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä pagal įmonės vykdomÄ veiklÄ ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (leidimo laikinai gyventi keitimas). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

6.4. Departamentas 2023 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 23S117805 nusprendė atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Å iame sprendime pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas 2016–2020 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje. Darbas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje reiÅ¡kia, kad asmuo privalėjo bÅ«ti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžiÄ , kartu tai reiÅ¡kia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimÄ laikinai gyventi, gali bÅ«ti iÅ¡naudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.5. Departamentas Sprendimu Nr. 1 panaikino pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 17 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas 2023 m. liepos 4 d. gavo 2023 m. liepos 3 d. VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-7281 (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, dirbdamas vairuotoju (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje (2016–2020), privalėjo bÅ«ti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui iÅ¡davus leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

6.5.1. Vertinant pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje bei patikrinus informacijÄ Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose, nustatyta, kad Lietuvos Respublika jam buvo iÅ¡davusi nacionalinę vizÄ , galiojusiÄ nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas turi leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. Aktualiausiais 2023 m. liepos 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 11 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki dabar dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinant Å¡io užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis Å¡iuo metu tokių ryÅ¡ių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo Å¡eimos narius ir jiems iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.5.2. PareiÅ¡kėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, Å¡io užsieniečio Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esamų ekonominių ryÅ¡ių negalima vertinti kaip galinčių atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbÄ , todėl atsižvelgus į VSD vertinimÄ , kad jis gali bÅ«ti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktÅ«roms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informacijÄ ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktÅ«rų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, ir užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Å engeno valstybėse. Be to, nors užsienietis, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiÅ«rio į susiklosčiusiÄ situacijÄ , o dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje.

6.6. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė pareiÅ¡kėjui uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metus, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas, dirbdamas vairuotoju (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. PareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad Å¡io užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai negali bÅ«ti svarbesni už valstybės saugumÄ , kad Å¡iam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiÅ¡kėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis. Å is nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Ä®statymo (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo metu) nuostatos. Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , kad deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

8. Pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka Å¡ias sÄ lygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ , jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius 5 metus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

9. Ä®statymo 44 straipsnyje numatytų sÄ lygų egzistavimas reiÅ¡kia, kad užsieniečiui turi bÅ«ti iÅ¡duotas atitinkamas leidimas ir kad Å¡is leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali bÅ«ti panaikintas tik esant Ä®statymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

10. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad  leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

11. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

12. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindÄ , dėl kurio buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas iÅ¡vykti, grÄ Å¾intas, iÅ¡siųstas ar neteisėtai iÅ¡vyko.

13. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant užsieniečio duomenis iÅ¡ SÄ raÅ¡o ir jų vertinimo tvarkÄ , taip pat apibrėžia Å¡ių kriterijų įtakÄ , priimant sprendimÄ dėl draudimo atvykti laikotarpio.

14. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai ir esamus užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

15. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p. nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumÄ nustatoma, kad užsienietis neatitinka Å¡ioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali bÅ«ti nepriimami arba juose gali bÅ«ti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Å¡ioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Å¡ioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali bÅ«ti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Å¡ioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai bÅ«tų protinga ir proporcinga.

16. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymÄ , pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sÄ lygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultÅ«ros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratijÄ , užtikrinti Tautos saugų bÅ«vį ir valstybės vidaus bei iÅ¡orės saugumÄ , atgrasyti kiekvienÄ potencialų užpuolikÄ , ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ ir konstitucinę santvarkÄ .

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose bÅ«tina įvertinti individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo bÅ«ti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne bÅ«ti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi bÅ«ti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiÅ«riu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamÄ sprendimÄ ) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui. Negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali bÅ«ti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi bÅ«tų galima neiÅ¡duoti dėl iÅ¡ esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

19. Nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar sveikatai iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ Äia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Ü. prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

20. PareiÅ¡kėjo teigimu, vien tik jo buvęs darbas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, kur jis dirbo vairuotoju, vykdavo tik į gautus iÅ¡kvietimus, nedirbo su jokia slapta medžiaga ir slapta informacija, negali bÅ«ti ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo laikinÄ gyvenimÄ Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjas dirba Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, sÄ Å¾iningai vykdė savo darbo funkcijas, nėra gavęs jokių įspėjimų iÅ¡ darbdavio, nėra baustas administracine tvarka, nėra padaręs kitų nusižengimų, todėl negali kilti reali grėsmė valstybės saugumui.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. PareiÅ¡kėjas turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 17 d. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartį Nr. 20220805 ir pagal Bendrovės direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ , pareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. dirba Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. IÅ¡ byloje pateiktos 2020 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini)) pažymos Nr. 27 matyti, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. spalio 31 d. tarnavo vidaus reikalų organuose.

22. Departamento ginčijamas Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD IÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiÅ¡kėjui iÅ¡davus leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Å is VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas 2016-2020 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje. PareiÅ¡kėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo Å¡alies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

23. Vertindamas skundo argumentus teismas pažymi, kad vien faktas, kad pareiÅ¡kėjas dirbo vairuotoju, vykdavo į gautus iÅ¡kvietimus bei nedirbo su slapta informacija, nereiÅ¡kia, kad jis negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, jog ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiÅ¡kėjo darbÄ (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, tačiau ne dėl pareiÅ¡kėjo darbo Bendrovėje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui yra pakankamai reali. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Departamentas ginčijamuose Sprendimuose.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023 pažymėjo, kad iÅ¡vada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi bÅ«ti daroma ypač apdairiai, turi bÅ«ti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD IÅ¡vados tiesiog perkelti į ginčijamus Sprendimus, o bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektu, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , tarp kurių yra ne tik VSD IÅ¡vada, bet ir su pareiÅ¡kėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimÄ ir padaryti savarankiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ . BÅ«tent taip veikti Migracijos departamentÄ Ä¯pareigoja Ä®statymas bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

25. IÅ¡ atsakovo Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, matyti, kad esminis Sprendimo Nr. 1 priėmimo pagrindas yra VSD IÅ¡vadoje pateikta informacija dėl pareiÅ¡kėjo 2016–2020 m. vairuotojo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje. Tačiau, iÅ¡ minėto Sprendimo Nr. 1 turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiÅ¡kėjo situacijos vertinimÄ , t. y. nustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu pareiÅ¡kėjo turimas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. rugsėjo 17 d., pareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki Å¡iol dirba Bendrovėje, anksčiau taip pat dirbo keliose Lietuvos įmonėse, pareiÅ¡kėjas neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nepagrįsti laikytini pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, jog jo keliama grėsmė nėra reali, kadangi Departamentas pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę sieja su pareiÅ¡kėjo dirbtu darbu (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje. Nustatyti pareiÅ¡kėjo trumpalaikiai ekonominio pobÅ«džio ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo buvusio darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje vairuotojo pareigose bei iÅ¡ to galinčių kilti grėsmių, jog pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informacijÄ ar pasitelkiant juos jėgos struktÅ«rų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. VSD IÅ¡vados turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja iÅ¡vadÄ , kad VSD IÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.

26. IÅ¡ į bylÄ pateikto klausimyno matyti, kad pareiÅ¡kėjas 10-ame klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, jog nepritaria, o 11-ame klausime (JÅ«sų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog Ukrainai. Sprendime Nr. 1 nurodyta, nors pareiÅ¡kėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiÅ«rio į susiklosčiusiÄ situacijÄ , o dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje. Teismas sutinka su Departamento Sprendime Nr. 1 nurodyta aplinkybe, kad grėsmė Å¡iuo atveju kyla dėl pareiÅ¡kėjo buvusios darbovietės, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams. PareiÅ¡kėjo nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui.

27. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo Sprendimo Nr. 1, jame remtasi VSD IÅ¡vada, papildomai vertinti pareiÅ¡kėjo socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai Lietuvos Respublikoje bei nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galiojusiÄ nacionalinę vizÄ bei leidimÄ laikinai gyventi, taip pat dirba vienoje iÅ¡ Lietuvos įmonių. Vertinant pareiÅ¡kėjo Å¡eiminius ryÅ¡ius nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turėtų Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Priimant ginčijamÄ SprendimÄ Nr. 1 remtasi informacija, susijusia su pareiÅ¡kėjo keliama grėsme valstybės nacionaliniam saugumui, bei duomenimis apie pareiÅ¡kėjo socialinius, ekonominius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD IÅ¡vada, tačiau galutinį sprendimÄ atlikęs visų aplinkybių vertinimÄ priima bÅ«tent Migracijos departamentas.

Ginčo Sprendime Nr. 1 atliktas individualus pareiÅ¡kėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje vairuotoju. Nurodytų aplinkybių kontekste, Departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiÅ¡kėjo noras gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra nepakankamas, užsienietis privalo atitikti UTPÄ® reikalavimus. Teismas nesutinka, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis vienintele aplinkybe, t. y. pareiÅ¡kėjo darbu (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, kadangi, kaip minėta, Departamentas atliko individualų pareiÅ¡kėjo vertinimÄ .

Teismo vertinimu, Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose visiÅ¡kai pagrįstai pripažinta, jog pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia iÅ¡vada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusiÄ geopolitinę situacijÄ , kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, turi bÅ«ti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.

Toks vertinimas, esant panaÅ¡ioms situacijoms, iÅ¡ esmės atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; ir kt.).

28. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad gavęs leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sudarė sutartį dėl bÅ«sto nuomos Lietuvos Respublikoje, investavo į buitį, dirbo, nes nesitikėjo, kad iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, be jokio realaus pagrindo ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių, bus panaikintas dėl esÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios Migracijos departamentui buvo žinomos iki jam iÅ¡duodant minėtÄ leidimÄ , pažymėtina, jog iÅ¡davus asmeniui leidimÄ laikinai gyventi nereiÅ¡kia, jog toks leidimas negali bÅ«ti panaikintas. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjÄ su Lietuva sieja trumpalaikiai ekonominiai ryÅ¡iai, kadangi pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 11 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki dabar dirba Bendrovėje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti pareiÅ¡kėjo Å¡eiminiai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo bÅ«sto nuomos sutartį, ar duomenų, kaip pareiÅ¡kėjas investavo į buitį. Vien tik pareiÅ¡kėjo darbas Bendrovėje ir siekis gyventi bei dirbti Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus Sprendimus.

29. PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas VAÄ® reikalavimų, kadangi yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės nemotyvuotos, skundžiamame Sprendime buvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės formalaus pobÅ«džio, nesusietos su taikomomis teisės normomis. Skundžiami Sprendimai pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ , teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

30. Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ Nr. 1, Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis iÅ¡vadomis dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).

31. Pagal VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodyta: 1) administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ; 8) administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

32. AiÅ¡kindamas VAÄ® (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (Å¡iuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobÅ«džio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas Nr. 1 yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko iÅ¡samų, individualų pareiÅ¡kėjo vertinimÄ , t. y. įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas Sprendimas Nr. 1 atitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus vieÅ¡ojo administravimo iÅ¡samumo ir objektyvumo principų reikalavimus. SprendimÄ Nr. 1 priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime Nr. 1 neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo Nr. 1 motyvai iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas Nr. 1 paliekamas nepakeistas.

34. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinimo pareiÅ¡kėjo individualiÄ situacijÄ , kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto iÅ¡saugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiÅ¡kėjas, siekdamas paneigti atsakovo Sprendime Nr. 2 padarytas iÅ¡vadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis jo atžvilgiu yra neproporcingas.

35. IÅ¡ Sprendimo Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimÄ dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime Nr. 2 pažymėta, jog įvertinus UTPÄ® 133 str. 5 dalyje įvertintÄ maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali bÅ«ti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad Å¡io užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai negali bÅ«ti svarbesni už valstybės saugumÄ , kad Å¡iam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiÅ¡kėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis. Å is nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

36. Uždraudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui atvykti į Å¡alį ir bÅ«ti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui – ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti, bÅ«ti ar gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Å engeno valstybėse.

37. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimdamas SprendimÄ Nr. 2 atsakovas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas Nr. 2 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

38. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Ginčo Sprendimais nėra pažeidžiami teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus Sprendimus, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktas).

39. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. P. (V. P.) skundÄ atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Violeta Balčytienė

Henrikas Sadauskas

Eglė Žulytė-Janulionienė