7c58883b-e155-4971-bd80-d87537da2153 · Kauno apygardos teismas

                   Pranešėja Regina Majauskienė                        Byla Nr. lA-11 -120/2010Teisėja Danė Vogulienė                                  Proceso Nr. 65-1-01189-06                                                                                                                                       Procesinio sprendimo (S)                                                                         kategorija: 2.4.6.3.1.;

          KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N    U    O    S    P    R    E    N    D    I    S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Kaunas                                                                 2010 m. sausio 25 d.

           Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: ArÅ«no PaÅ¡tuolio RRomualdo lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaivai Tamkutonienei, Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorams Jonui Vitkauskui, Birutei Å ečkuvienei, nuteistajam G A. J., jo gynėjai advokatei Lilijai SemaÅ¡ko, vertėjai Vaivai NaruÅ¡ienei, nukentėjusiems A. K., G. K., jų atstovui gynėjui advokatui Algirdui Putnai, civilinį atsakovÄ Lenkijos draudimo agentÅ«rÄ PZU SA atstovaujančios UAB DK PZU Lietuva atstovei Dovilei Bogomolskytei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo A.

K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundÄ dėl 2008 m. birželio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str.5 d. laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Tenkinta civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl žalos, kuriÄ sudarė laidojimo iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos gedulingiems pietums ir iÅ¡ draudimo kompanijos PZU SA nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. naudai priteisti 2390 Lt. Likusioje civilinio ieÅ¡kinio dalyje ieÅ¡kovams pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o jo dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi pranešėjos praneÅ¡imo, proceso dalyvių nuomonių,                                          n  u  s t  a  t  ė : G A. J. pagal LR BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. apie 9.30 val., Kauno raj. Garliavos gyvenvietėje, Vytauto gatvėje ties namu Nr. 67, vairuodamas S. A. įmonei priklausantį autobusÄ â€žSETRA“, valst. Nr. xxxx, važiuodamas Kauno kryptimi ir priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 75 p. reikalavimus laiku nesustabdydamas savo autobuso, nepraleisdamas pėsčiųjų perėja ėjusios R.

K. ir jÄ partrenkė, ko iÅ¡davoje, dėl padarytų kaukolės, deÅ¡inio raktikaulio ir Å¡onkaulių lūžimų bei kraujo įsiliejimo po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų ir vidaus organų sumuÅ¡imų R. K. mirė. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. prašė 2008 m. birželio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio ir bausmės paskyrimo dalyse pakeisti. Nurodė, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas 2500 lt laidojimo ir Å¡arvojimo iÅ¡laidų, 640 lt gedulingiems pietums iÅ¡laidų, 8.000 lt paminklo bei kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų bei 300.000 lt, t.y., po 100.000 lt kiekvienam, neturtinės žalos atlyginimo dalyse bei nuteistajam paskirta per Å¡velni bausmė.

Apeliantų teigimu, teismas, patenkindamas tik ieÅ¡kinio dalis laidojimo ir Å¡arvojimo bei gedulingų pietų iÅ¡laidų dalyse, bet nepatenkindamas UAB „M. Ą.“ užsakymu patvirtintas bÅ«simas kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo iÅ¡laidas bei nepriteisdamas 300.000 lt neturtinės žalos, civilinio ieÅ¡kinio dalyje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Kapo sutvarkymui ir paminklo pastatymui jie reikalingų 8.000 lt sumos neturi. Draudimo polisas PZU SA rodo, kad atlyginamÄ Å¾alÄ turtui sudaro 300 000 eurų.

Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimÄ , turėjo vadovautis draudimo polisu. Draudimo polise nurodyta suma asmeniui apima ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinio dydžio klausimÄ palikdamas spręsti civilinio proceso tvarka, teismas pasunkino jų padėtį, pažeidė jų teisinius reikalavimus, parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nuteistasis viso proceso metu bandė įrodyti žuvusiosios R. K. kaltę, todėl jam teismo paskirta minimali bausmė yra per Å¡velni. Apeliaciniu skundu nuteistojo A.

J. G gynėja advokatė Lilija SemaÅ¡ko prašė nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti.2008 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, konstatavusi, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas nepagrįstas, jį atmetė.2009 m. birželio 9 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. skundas, panaikino ir perdavė jį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatuodamas, kad, atmesdama nukentėjusių skundÄ kolegija:1. pažeidė BPK 320 str. 3 d. reikalavimus, bylos nepatikrindama nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo tiek, kiek to buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir padarytų iÅ¡vadų motyvuotai nepagrįsdama įstatymo nustatyta tvarka; 2. iÅ¡ viso nepasisakė dėl nukentėjusiųjų praÅ¡omų priteisti negautų pajamų, o ir priteistÄ turtinės žalos dalį priteisė ne visų civilinių ieÅ¡kovų naudai, bei tik dviem iÅ¡ jų;3. iÅ¡ viso nesprendė nukentėjusių patirtos neturtinės žalos priteisimo klausimo;4. tik atkartojo teismo nuosprendyje dėl žalos atlyginimo iÅ¡dėstytus motyvus, tačiau jų nepatikrino tiek, kiek to buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde;

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas civilinio ieÅ¡kinio dalyje.               Dėl paskirtos bausmės dydžio Bausme, kaip valstybės prievartos priemone, siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių reikalavimų skirdamas bausmę teismas nepažeidė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymÄ yra numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, tad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui mažiausia laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai. Teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nuteistajam A. G. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Nors nuteistojo A. G. padaryto nusikaltimo pasekmės ir sunkios, bet jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nuteistasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡laiko tris nepilnamečius vaikus, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažintas prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadinasi, tiek į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek į kaltės formÄ ir rūšį, tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybės, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė. Tai, kad nuteistasis kalta dėl autoįvykio pasekmių laiko ir žuvusiÄ jÄ , tėra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri dėl to jo pavojingumo visuomenei nepadidina, jam paskirtos bausmės aiÅ¡kiai per Å¡velnia nedaro. Pagrindo Å¡iuo nukentėjusiųjų nurodytu motyvu griežtinti nuteistajam paskirtÄ bausmę, nėra, tad Å¡ioje dalyje nukentėjusiųjų skundas yra nepagrįstas ir atmetamas.                                             Dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių Spręsdami žalos, padarytos fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, teismai įpareigoti vadovautis Å¡alies įstatymais, o taip pat ir 1975 m.

Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucijoje suformuluotais bendraisiais žalos visiÅ¡ko atlyginimo, visų rÅ«Å¡ių žalos atlyginimo, žalos dydžio nustatymo laiko, žalos atlyginimo formos ir teisės į žalos atlyginimÄ turinčių asmenų principais: VisiÅ¡ko žalos atlyginimo principas privalomai įpareigoja siekti kiek įmanoma adekvačios nukentėjusiojo turtinės bÅ«klės atkÅ«rimo, kurioje Å¡is bÅ«tų buvęs, jei jam nebÅ«tų padaryta žala. Visų rÅ«Å¡ių padarytos žalos atlyginimo principas reikalauja atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalÄ .Žalos dydžio nustatymo principas įpareigoja nukentėjusiam padarytÄ Å¾alÄ apskaičiuoti teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiomis kainomis.Žalos atlyginimo formos principas įpareigoja nukentėjusiam padarytÄ Å¾alÄ priteisti vienkartine iÅ¡moka ar periodinėmis iÅ¡mokomis.Teisę į žalos atlyginimÄ turinčių asmenų nustatymo principas įpareigoja asmens gyvybės atėmimo atveju žalÄ atlyginti ir tiems asmenims, kurie buvo faktiÅ¡kai mirusiojo iÅ¡laikomi.

Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 25 d. praÅ¡ymu (t.1, b.l. 59-62), nukentėjusieji A. K., V. K., G. K. priteisti prašė 17.763,51 lt turtinei žalai (jÄ sudarė 6.623,51 lt negautų pajamų, 2500 lt laidojimo ir Å¡arvojimo, 640 lt gedulingų pietų ir 8.000 lt paminklo bei kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos) bei 300.000 lt, t.y. po 100.000 lt kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti. Pradėjus nagrinėti bylÄ pirmos instancijos teisme, nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. pareiÅ¡kė 129.287,24 lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudarė 2500 lt dydžio laidojimo iÅ¡laidos, 640 lt dydžio iÅ¡laidos gedulingiems pietums, 8.000 lt dydžio bÅ«simos iÅ¡laidos paminklui ir kapavietės sutvarkymui bei 118.147,24 lt žuvusiosios negautos pajamos.

Taip pat nukentėjusieji pareiÅ¡kė ir 300.000 lt, t.y. po 100.000 lt kiekvienam, civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas, atėmęs iÅ¡ turėtų laidojimo iÅ¡laidų nukentėjusiesiems savivaldybės iÅ¡mokėtÄ 750 lt laidojimo paÅ¡alpÄ , dalį turtinės žalos, t.y. 2390 lt, priteisė, bet tik nukentėjusiems A. K. ir V. K.. Netenkindamas Å¡ioje dalyje pareikÅ¡to ir G. K. ieÅ¡kinio, nemotyvavo. Likusias turtinės žalos ieÅ¡kinio dalis bei visÄ ieÅ¡kinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje, įstatymo nustatyta tvarka to motyvuotai nepagrindęs ir pripažinęs teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ paliko nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Akivaizdu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, teismas nukentėjusiųjų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nagrinėjo vienpusiÅ¡kai, todėl nukentėjusiųjų skundas civilinio ieÅ¡kinio dalyje yra pagrįstas, tačiau pagrindo jį tenkinti visa pareikÅ¡ta apimtimi, nėra, tad Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio turtinės žalos atlyginimo dalyje: Kaip minėta prieÅ¡ tai, nukentėjusiųjų A.

K., V. K. ir G. K. pareikštas129.287,24 lt civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje susidėjo iš 2500 lt dydžio laidojimo išlaidų, 640 lt dydžio išlaidų gedulingiems pietums, 8.000 lt dydžio būsimų išlaidų paminklui ir kapavietės sutvarkymui bei 118.147,24 lt žuvusiosios negautų pajamų.                a) dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų: 2008 m. birželio 17 d. patikslintu civiliniu ieškiniu (t.1, b.l. 162) nukentėjusiųjų prašymas paminklo ir kapavietės sutvarkymui priteisti 8.000 lt., grindžiamas buvo tik „UAB M.

Ą.“ padarytu užsakymu, tačiau šis padarytas užsakymas neapmokėtas iki šiol. Vadinasi, faktiškai nukentėjusieji dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo 8.000 lt žalos nėra patyrę. Pažymėtina ir tai, kad, šiuo konkrečiu atveju, net ir šiam užsakymui esant apmokėtam, pagrindo šioje dalyje pilnai tenkinti ieškinį ir priteisti 8.000 lt, teismas taip pat neturėtų. Paminkle užsakyto iškalti užrašo turinys rodo, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. G. K. užsakytame 8.000 lt sumai J kapinėse K vardu pastatyti paminkle, viršuje turėjo būti įrašytas žodis „K-i“, o apačioje – „R-a 1972-2006“ (t.1, b.l. 72).

Akivaizdžiai matyti, kad šis užsakytas pastatyti paminklas skirtas buvo ne asmeniškai žuvusiajai R. K., bet visai K šeimai atminti. Tai akivaizdžiai patvirtina ir užsakymo lape po įrašu „raidės klasikinės į gylį“, padarytas įrašas „palikti vietos“, rodantis, kad po iškaltu prieš tai minėtu tekstu, turi būti palikta vieta ir kitiems mirusiems K-oms jame įrašyti. Neginčijamai akivaizdu, kad reikalavimas atlyginti ne žuvusiosios, bet visai K-ų šeimai atminti užsakyto pastatyti paminklo išlaidas, buvo aiškiai nepagrįstas, nes civilinio ieškinio šioje dalyje išnagrinėti teismas ir negalėjo.

Tiksliai nustatyti, kokia piniginių lėšų dalis Å¡eimai skirtame paminkle yra susijusi su žuvusiÄ ja, teismas galėjo tik atidėjęs bylos nagrinėjimo ir gavęs papildomos medžiagos. Kolegija, Å¡iuo metu nagrinėdama nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ , iÅ¡nagrinėti bei įvertinti jų ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje taip pat negali. Skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiųjų pateikti nauji faktiniai duomenys rodo, kad 2009 m. lapkričio 30 d. prieÅ¡ tai minėtas užsakymas yra pakeistas ir dabar jau UAB „M.

Ą.“ paminklo R. K. pastatymÄ Ä¯vertinusi yra 15.670,43 lt (t.2, b.l. 69-71). Draudimo bendrovės atstovės teigimu, dėl paminklo R. K. pastatymo ir jo vertės, Å¡iuo metu tarp draudimo bendrovės ir UAB „M. Ą.“ vyksta derybos. 2009 m. gruodžio 2 d. atžyma Å¡iame užsakyme taip patvirtina, kad bÅ«simas Å¡io kapo paminklas dar ir dabar yra tik jo derinimo stadijoje. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad Å¡ioje dalyje civilinio ieÅ¡kinio dydis neaiÅ¡kus iki Å¡iol ir galimybės jį tiksliai nustatyti, dar ir Å¡iuo metu nėra.

Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, tikrai negalėjo. Negali to padaryti ir Å¡iuo metu nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, tad pagrindas civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka, iÅ¡likęs iki Å¡iol, todėl nukentėjusiųjų skundas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir atmetamas.

b) dėl laidojimo iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų gedulingiems pietums Laidojimo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas gedulingiems pietums sudaro lėšos, reikalingos mirusiajam su derama pagarba palaidoti. 2500 lt dydžio laidojimo iÅ¡laidas ir 640 lt dydžio gedulingų pietų iÅ¡laidas visi proceso dalyviai pilnai pripažino. Laidojimui ir gedulingiems pietums nukentėjusiųjų iÅ¡leista 3140 (2500+640) lt suma abejonių nekelia ir protingumo kriterijus atitinka, tad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra pagrįstas. Tačiau, dalį Å¡ių iÅ¡laidų, t.y., iÅ¡mokėdama 750 lt. laidojimo paÅ¡alpÄ , nukentėjusiesiems yra atlyginusi savivaldybė.

Atlyginta dalis iÅ¡ turėtų iÅ¡laidų sumos turi bÅ«ti atimta, tad Å¡iÄ sumÄ teismas iÅ¡ laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡skaitė pagrįstai. JÄ atėmus, nukentėjusiems Å¡ioje dalyje neatlyginta liko 2390 lt (3140-750) suma. TokiÄ priteistinos žalos sumÄ Å¡ioje dalyje pagrįstai nustatė ir teismas. Laidojimo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas gedulingiems pietums priteisti praÅ¡o visi trys ieÅ¡kovai. Vadinasi, Å¡ioje dalyje nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas turėjo bÅ«ti iÅ¡ dalies, priteisiant visiems jiems 2390 lt.

Tačiau teismas, teisingai nustatęs Å¡ioje dalyje priteistinÄ civilinio ieÅ¡kinio dydį, nepagrįstai civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje priteisė tik dviem iÅ¡ trijų civiliniams ieÅ¡kovams, todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas, padarytÄ 2390 lt žalÄ laidojimo bei gedulingų pietų iÅ¡laidoms atlyginti priteisiant nukentėjusiems A. K., V. K., G. K..            c) dėl žuvusiosios negautų pajamų CK 6.249 str. 1 d. rodo, kad negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Negautos pajamos turi rodyti tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Nukentėjusieji A. K., V. K., G. K. savo teisių realumo į pareikštas 118.147,24 lt negautas pajamas neįrodė. Jokių duomenų, rodančių, kad nukentėjusieji būtų buvę žuvusiosios išlaikomi ir būtų gaudavę mirusiosios R. K. kas mėnesį gaunamų pajamų dalį, byloje nėra.

Nepateikė tai pagrindžiančių duomenų ieÅ¡kovai ir Å¡ios instancijos teismui. IÅ¡ duomenų byloje matyti, kad žuvusiosios gaunamas atlyginimas buvo 367 lt. Nukentėjusiųjų A. K. ir G. K. parodymai rodo, kad A. K. gauta apie 500 lt pensijÄ , V. K. gauta apie 700 lt pensija bei G. K. gautas apie 1.000 lt atlyginimas buvo daug didesni, nei žuvusiosios gautas atlyginimas, tad nei vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų ji neiÅ¡laikė ir iÅ¡laikyti jų negalėjo. Tai, kad pasak nukentėjusiųjų parodymų, kartu viename name su jais gyvenusi žuvusioji savo lėšomis yra prisidėjusi jiems perkant skalbimo maÅ¡inÄ , malkas ir t.t., pagrindo traktuoti tai iÅ¡laikymo jiems teikimu, neduoda ir pagrindo tenkinti civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, nėra, todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmetamas.

           Dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinės žalos atlyginimo dalyje              Neturtine žala įstatymai laiko asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja neturtinę žalÄ , padaryta asmens gyvybės atėmimu, atlyginti visais atvejais. BPK115 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p. įpareigoja teismÄ , priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje iÅ¡nagrinėti bÅ«tinai.

Neturtinę žalÄ tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Nukentėjusieji kiekvienam jų padarytÄ neturtinę žalÄ vertina po 100.000 lt. kiekvienam ir josios atlyginimui praÅ¡o priteisti 300.000 lt. Ä®statymo numatyta neturtinės žalos atlyginimo satisfakcija įpareigoja siekti kiek įmanoma teisingesnio nukentėjusiojo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų kompensavimo.

Josios dydį pinigais, atsižvelgus į CK 6.250 str. 2 d. suformuluotas nuostatas, įpareigotas yra nustatyti teismas. Iš priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių lyginamosios lentelės matyti, kad išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 281 str. 5 d., minimalus nustatytos neturtinės žalos dydis, yra 40.000 lt, maksimalus – 130.000 lt, o dažniausiai tokiose bylose priteisiamas vidutinis dydis yra 50.000 lt. Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusieji A.

K. ir V. K. neteko dukters, o G. K. – sesers. Nors ir atskiromis Å¡eimomis, bet su žuvusiÄ ja visi jie tuose pat namuose gyveno. Neginčytina, kad visus juos sieję ryÅ¡iai tikrai buvo artimi ir, kad R. K. žuvus, Å¡ie nukentėjusieji tikrai patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, ir dvasinį sukrėtimÄ , ir emocinę depresijÄ , tačiau kiekvieno jų iÅ¡gyvenimai nėra vienodi. Nukentėjusieji bendro Å«kio su žuvusiÄ ja nevedė. Kiekvienas jų atskirai tvarkė savo Å«kį, atskirai maitinosi.

A. K. ir V. K. yra pensininkai. Jų patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai netekus dukros, tikrai yra didžiausi. Tai pripažino ir nukentėjusysis G. K.. A. K. teigimu, žuvus dukrai, sutriko josios ir V. K. sveikata, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Nepateikė jų ir nukentėjusieji A. K. bei V. K.. Byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų apie nukentėjusiems A. K. ir V. K. diagnozuotas ligas, tokias kaip kraujo spaudimas, osteochondrozė, radikulitas, glaukoma, katarakta, kaulų iÅ¡retėjimas, prostatos vėžys, pagrindo jų atsiradimÄ sieti su dukros netekimu, neduoda.

G. K. teiginiai, kad dėl sesers žūties jis prarado darbÄ , taip pat jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti. Ä®vertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiems A. K. ir V. K., kurių patirtos dvasinės kančios ir iÅ¡gyvenimai yra didesni, nusikalstamais veiksmais padaryta buvo didesnė, o G. K. patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo mažesni nei kad jo tėvų. Ä®vertinus sunkias nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiems artimam žmogui atimta gyvybė), įvertinus tai, kad, nors žala nukentėjusiems ir padaryta nusikaltimu, tačiau neatsargia kaltės forma ir sÄ moningai nesiekiant nukentėjusiems sukelti dvasinius bei moralinius iÅ¡gyvenimus.

Ä®vertinus tai, kad, nukentėjusieji A. K. ir V. K. yra pensininkai, kad jie neteko jiems labai brangaus ir artimo žmogaus, kad dėl amžiaus jie yra nedarbingi, kad, žuvus dukrai, vieniÅ¡ais jie neliko, kad kiti du jų vaikai yra gyvi ir gali jiems padėti bei juos iÅ¡laikyti, atsižvelgus į nuteistojo Å¡eimyninę ir turtinę padėtį (nuteistasis iÅ¡laiko 3 nepilnamečius vaikus) ir vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principais, žuvusiosios tėvams A. K. ir V. K. konstatuojamas 80.000 lt neturtinės žalos padarymas kiekvienam, o žuvusiosios broliui G.

K. - 40.000 lt neturtinės žalos padarymas ir civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas bendrai 200.000 lt sumai, t.y. po 80.000 lt A. K. ir V. K. bei 40.000 lt G. K..                  Dėl privalančio atlyginti žalÄ civilinio atsakovo Å iuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalÄ Lietuvos teritorijoje nukentėjusiems padarė užsienio valstybės, t.y., Lenkijos Respublikos, pilietis A. G.. CK 1.43-1.47 straipsniai, sprendžiamose bylose, kuriose viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra užsienio pilietis, nurodo teismams konkrečioje situacijoje taikytinÄ užsienio valstybės materialinę teisę.

Pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijÄ deliktinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, turi bÅ«ti nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje jis įvyko, teisę (Konvencijos 3 str.). Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, Lenkija nėra Konvencijos dalyvė. 1993 m. sausio 26 d. tarp Lenkijos ir Lietuvos yra sudaryta dviÅ¡alė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių civilinių santykių civilinėse, Å¡eimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, todėl Hagos Konvencija pirmumo teisės prieÅ¡ 1993 m. sausio 26 d.

Lietuvos ir Lenkijos tarptautinę sutartį, neturi (Konvencijos 15 str.), todėl, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, taikytina ne Konvencija, bet minėta dviÅ¡alė sutartis. Sutartimi nustatyta, kad prievolės, atlyginti žalÄ nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalÄ , iÅ¡skyrus prievoles, kylančias iÅ¡ sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. CK 1.37 str. 6 d. įpareigojo draudimo sutartims taikyti valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju – valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisę, o iki 2007 m. birželio 10 d. galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d.

įpareigojo už žalÄ , padarytÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal Å¡io straipsnio 1 d. nurodytas sumas, jei Å¡ios draudimo sumos yra didesnės. Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės teisės normas“ 7 p., esant numatytam Lietuvos Tarptautinės privatinės teisės ar Tarptautinių sutarčių užsienio teisės taikymui, užsienio teisės turinio nustatymas laikomas teisės klausimu ir tokios užsienio teisės turinį įpareigotas nustatyti teismas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė ir atsiranda ji tik tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje (draudimo polise).Autoįvykis, kurio metu žuvo R. K., įvyko 2006 m. rugpjūčio 16 d. Duomenys byloje rodo, kad šio autoįvykio metu Lenkijos Respublikos pilietis A.

G. vairavo Lenkijos Respublikoje registruotai S. A. įmonei priklausiusį autobusÄ â€žSetra“ v/n xxxx. 2005 m. liepos 8 d. Lenkijos Respublikos privalomojo draudimo garantinio fondo ir Lenkijos Transporto draudikų biuro pakeisto įstatymo 36 str. 1 ir 2 d. punktais nustatyta asmens sužalojimo atveju 1.500.000 eurų už vienÄ Ä¯vykį, kurio pasekmės yra apdraustos nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus, o žalos turtui atveju – 300.000 eurų už vienÄ Ä¯vykį, kurio pasekmės yra apdraustos, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. 2006 m. balandžio 26 d. sudaryta draudimo sutartimi (draudimo liudijimas serija PK, Nr. 12632624), įvykus vienam draudiminiam įvykiui, kurio pasekmės apdraustos neatsižvelgiant į nukentėjusių skaičių, draudikas įsipareigojo draudimo laikotarpiu (2006 m. balandžio 26 d. 15.30 val. - iki 2007 m. balandžio 25 d.), atlyginti iki 1.500.000 eurų asmeniui ir iki 300.000 eurų turtui padarytÄ Å¾alÄ .

Lenkijos įstatymuose „neturtinės žalos“ sÄ vokos nėra, tačiau faktiÅ¡kai tokia žala yra atlyginama. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ to, kad, pagal autoįvykio metu Lenkijos Respublikoje galiojusius CK 445-4461 str. nukentėjusieji, o jų žūties atveju ir kiti jų artimieji turėjo teisę į „atitinkamÄ pinigų sumÄ â€œ jiems padarytai „skriaudai“, turėtoms „gydymo ir laidojimo iÅ¡laidoms“ bei „... dėl mirties“ pablogėjusiai jų materialinei bÅ«klei atlyginti.

Å iuo konkrečiu atveju, sudaryta draudimo sutartimi draudiko įsipareigojimų atlyginti žalÄ asmeniui rÅ«Å¡ys neaptartos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis byloje 3K-7-115/2006) tuomet, kai draudiko įsipareigojimas atlyginti žalos asmeniui rÅ«Å¡is neaptartas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nesukonkretintas Å¡iuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rÅ«Å¡ių žalÄ , t.y. ir už turtinę, ir už neturtinę.

Draudiko atsakomybę už nukentėjusiam padarytÄ Å¾alÄ , neatsižvelgiant į josios rūšį, riboja tik draudimo iÅ¡mokų dydis. Å iuo konkrečiu atveju, pagal draudimo polisÄ draudimo iÅ¡mokų dydžio asmeniui padarytai abiejų rÅ«Å¡ių žalai atlyginti pilnai pakanka, tad nukentėjusiems padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina iÅ¡ atsakovo Lenkijos draudimo agentÅ«ros PZU SA. Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija                     n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti ir iÅ¡ Lenkijos draudimo agentÅ«ros PZU SA priteisti:- nukentėjusiems A. K., V. K., G. K. 2390 lt žalÄ laidojimo bei gedulingų pietų iÅ¡laidoms atlyginti;- nukentėjusiems A. K. ir V. K. po 80.000 lt kiekvienam o G. K. - 40.000 lt (viso 200.000 lt ) neturtinei žalai atlyginti; - nukentėjusiųjų A.

K., V. K. ir G. K. civilinį ieÅ¡kinį negautų pajamų priteisimo dalyje, atmesti                   Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .  Teisėjai:                                                            Regina Majauskienė                                                                                                                           Romualdas Lincevičius                                                                                                   ArÅ«nas PaÅ¡tuolis