7c532dff-2c3f-4856-b95d-10933fb4b0de · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2217-817/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24227-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6.; 1.1.6.6. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant D. S. B., dalyvaujant prokurorei I. S., kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui V. L., laiduotojai N. G., vertėjaujant G. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, naÅ¡lys, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. G. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Skoda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ vakaro vėlai vakare, po 21 val. iÅ¡gėrė alkoholio – apie pusę butelio degtinės. Minėjo sesers gimtadienį.

Po to apie 6 val. ryto važiavo į darbÄ . Atėjęs į darbÄ , paėmė automobilį, virÅ¡ininkas matė, jog jis yra blaivus, tačiau, matomai, alkoholis laikėsi organizme. Darbe jis negėrė alkoholio. Tuo metu jis dirbo apsaugos darbuotoju, tačiau ten niekas netikrino jo neblaivumo. Darbe buvo du iÅ¡kvietimai. Jis važiavo į pirmÄ iÅ¡kvietimÄ , o vėliau ir į antrÄ iÅ¡kvietimÄ . Policijos pareigÅ«nai jį sustabdė, nes jis pažeidė Kelių eismo taisykles – kirto iÅ¡tisinę linijÄ .

Jo vairuotas automobilis priklauso UAB „F.“. Kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo mamÄ , su kuria jis artimai bendrauja, gyvena kartu, ji jam yra pats artimiausias žmogus. Teigė, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, daugiau taip nebepasikartos, savo poelgį vertina blogai, kreipsis į psichologÄ . Turi dukrÄ , su kuria santykiai puikÅ«s. Daugiausiai jis iÅ¡laiko savo dukrÄ ir mamÄ . Jis pats parašė pareiÅ¡kimÄ dėl išėjimo iÅ¡ darbo, planuoja dirbti, kadangi reikia rÅ«pintis dukra.

Laiduotoja N. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra kaltinamojo mama, nurodė, kad jie gyvena kartu 3 kambarių bute. Jie gyvena iÅ¡ jos pensijos ir kaltinamojo gaunamo atlyginimo. Jos santykiai su sÅ«numi puikÅ«s. SÅ«nus yra labai rÅ«pestingas, tarp jų yra didelis pasitikėjimas, sÅ«nus jai viskÄ pasakoja, praÅ¡o jos patarimų. Jis atsižvelgia į jos nuomonę, jie nutarė, kad jis eis pas psichologÄ . Mano, kad ji daro jam įtakÄ ir sÅ«nus jos klauso. Apie šį įvykį ji sužinojo, kai sÅ«nus grižo iÅ¡ policijos.

SÅ«nus nėra linkęs iÅ¡gerti, Å¡is įvykis jai buvo tragedija. Nemano, kad sÅ«nus pakartos tokiÄ pačiÄ klaidÄ ateityje. Jie kartu kurs ateities planus. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. paaiÅ¡kino, kad jis 2019 m. birželio 9 d. iÅ¡ vakaro, maždaug nuo 18.00 val., vartojo alkoholį per sesers gimtadienį. TÄ naktį pats iÅ¡gėrė apie 0,7 litro degtinės. Daugiau jokio alkoholio nevartojo, ilsėtis nuėjo apie 03.00 val. nakties.

Atsikėlęs iÅ¡ ryto, apie 05.30 val., iÅ¡karto iÅ¡skubėjo į darbÄ pėsčiomis. Atėjęs į darbÄ , daugiau jokio alkoholio nevartojo, jis dirba apsaugos poste, adresu (duomenys neskelbtini). Per visÄ dienÄ , jeigu nereikia iÅ¡vykti į iÅ¡kvietimÄ , nereikia niekur važiuoti. Tačiau jis turėjo apžiÅ«rėti objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tad, išėjęs į laukÄ , atsisėdo už automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pajudėjo (duomenys neskelbtini).

Važiuodamas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ galo pamatė policijos pareigÅ«nų automobilį su Å¡vyturėliais. Pamatęs policijos pareigÅ«nus, jis iÅ¡ karto sustojo, jiems priėjus, pateikė automobilio dokumentus. Tada pareigÅ«nai paprašė pasitikrinti blaivumÄ alkoholio matuokliu, jis sutiko. Po patikros jam buvo nustatyta 2,62 promilių girtumas, po kurio laiko jam pakartotinai buvo patikrintas blaivumas ir buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į 1 – Ä jį policijos komisariatÄ , o iÅ¡ ten į areÅ¡tinę.

Automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „F.“. Raktai nuo automobilio pastoviai bÅ«na apsaugos poste. TÄ rytÄ jis pasikeitė su ryte baigusiu darbÄ porininku ir visÄ laikÄ iki iÅ¡važiavimo buvo poste. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 45). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jis 2019 m. birželio 10 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu D.

K.. Apie 11.15 val. važiuodami tarnybiniu automobiliu, pareigÅ«nai pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) link įtartinai važiuoja automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sukėlė pareigÅ«nams įtarimÄ , nes jo vairuotojas vingiavo po visas eismo juostas. Automobilis buvo sustabdytas Å¡alia (duomenys neskelbtini). Kaip nustatė pareigÅ«nai pagal vairuotojo pateiktÄ darbo pažymėjimÄ , automobilį vairavo V. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, pareigÅ«nai pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapÄ .

Vairuotojo pasiteiravo, ar jis nevartojo alkoholio, V. G. paaiÅ¡kino, jog Å¡iÄ nakt jis vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡ventė sesers gimimo dienÄ . 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., vairuotojui V. G. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 (patikros sertifikato Nr. 0964859) buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o apie 11.51 val. – 2.81 promilių girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas, pristatytas į 1 – Ä jį policijos komisariatÄ , o automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į aikÅ¡telę, esančiÄ Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 24).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėjas V1825 sustabdė automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 6). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2019 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. birželio 10 d., apie 11.15 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A.

M., važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties PC „L.“. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, automobilį vairavo V. G.. Bendraujant su vairuotoju, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojo pasiteiravus, ar jis nevartojo alkoholio, V. G. nurodė, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieÅ¡ parÄ , o tiksliau 2019-06-09, Å¡ventė sesers gimimo dienÄ . 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., vairuotojui V.

G. alkotesteriu buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o apie 11.51 val. – 2.81 promilių girtumas. Automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 – Ä jį policijos komisariatÄ (b. l. 7). Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARDJ 0002 ir patikros sertifikato Nr. 0964859 duomenys patvirtina, kad V. G. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 2019 m. birželio 10 d., apie 11.51 val., buvo nustatytas 2,81 promilės girtumas (b. l. 27, 28, 29).

Vilniaus apskrities VPK KPR 2019 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0002 (patikros sertifikato Nr. 0964859) pirmÄ kartÄ â€“ 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 2019 m. birželio 10 d., apie 11.51 val., buvo nustatytas 2,81 promilės girtumas (b. l. 30). VÄ® „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas – UAB „F.“ (b. l. 8).

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje matyti, kad automobilio Skoda Octavia ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. birželio mėnesį su PVM buvo 2 760 Eur, be PVM buvo 2 282 Eur (b. l. 9). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintas (b. l. 11-13). 2019 m. birželio 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė Skoda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 11 d. sprendimu automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „F.“, buvo leista grÄ Å¾inti jos savininkui arba jos įgaliotam asmeniui (b. l. 16). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados BK 2811 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

Kaltinamasis V. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Iš liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei patrulio D. K. 2019 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis V.

G. vairavo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ alkotesterio duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., kaltinamajam buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 27). IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK KPR 2019 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0002 (patikros sertifikato Nr. 0964859) pirmÄ kartÄ â€“ 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas (b. l. 30). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ .

Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, V. G. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad V.

G. nurodytÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G., jo gynėjas advokatas V.

L. prašė atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant kaltinamojo mamÄ N. G.. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti N. G.. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 54), administracine tvarka baustas (b. l. 55), savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apklausiamas teisme.

Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos V. G. gailisi. Trečioji sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas arba įsipareigojimas jÄ atlyginti. Å iuo atveju duomenų, kad nusikaltimu bÅ«tų padaryta žala, byloje nėra, kas reiÅ¡kia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. Paskutinė sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į įgyvendintÄ sÄ lygÄ dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar Å¡ioje byloje teismas gali daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas. V. G. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobÅ«dį, nagrinėjamu atveju negali nulemti iÅ¡vados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumÄ , be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (44 metų), naÅ¡lys, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡ dalies darbingas (darbingumo lygis 50 %), Å¡iuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis nepilnametę dukterį.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis V. G. padarė tinkamas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du konstatuotina esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdyje apklausta laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti kaltinamojo mama N. G. paaiÅ¡kino, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, veda bendrÄ Å«kį, sÅ«nus yra labai rÅ«pestingas, jų santykiai yra puikÅ«s, jie vienas kitu pasitiki, kaltinamasis jai viskÄ pasakoja, praÅ¡o jos patarimų ir atsižvelgia į jos nuomonę.

N. G. nuomone, ji daro įtakÄ kaltinamajam ir sÅ«nus jos klauso, jie kartu kuria ateities planus ir nutarė, kad jis eis pas psichologÄ . Vertindamas, ar N. G. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra pensininkė, anksčiau administracine tvarka nebausta, praeityje neteista. Atsižvelgdamas į duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad N. G. yra verta teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam V. G.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V.

G. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kadangi nusikaltimÄ padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomÄ jį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pažymėtina ir tai, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kaltinamasis V. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieÅ¡ tai suvartojo nemaÅ¾Ä kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ , nerÅ«pestingumÄ bei atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimÄ neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panaÅ¡iÄ mažesnio pavojingumo veikÄ ) nustato privalomÄ skirti teisės vairuoti atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslÄ , kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. birželio 20 d. (b. l. 52) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto (automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 2 760 Eur. Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (kuri analogiÅ¡ka nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje), atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018).

Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos bÅ«klė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivÅ«s, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus gana jauno amžiaus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas Å¡ioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o prieÅ¡ingai – bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

V. G. konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „F.“ (b. l. 8). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog bÅ«tų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ne atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytÄ girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, Å¡iuo atveju yra spręstinas V. G. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Nors prokurorė teismo posėdžio metu prašė V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ sumÄ su PVM – 2 760 Eur, tačiau teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis, teismų praktika, analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.), pažymi, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė veikos padarymo metu buvo 2 282 Eur (b. l. 9). Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi Å¡iuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į V.

G. padėtį ir pajamas, t. y. kad jis yra naÅ¡lys, augina ir iÅ¡laiko mažametę dukterį, Å¡iuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra iÅ¡ dalies darbingas (jam nustatytas 50 % darbingumo lygis), iÅ¡ kaltinamojo V. G. iÅ¡ieÅ¡kotina 10 procentų automobilio vertės suma, t. y. 228 Eur. Toks sprendimas Å¡iuo atveju neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iÅ¡ tokių paskirčių – užkirsti keliÄ ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Kiti procesiniai klausimai Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 48). Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 50, 53). Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laiduotoja paskirti N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ be užstato.

Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d. Paskirti V. G. BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ V. G. dalį konfiskuotino turto (automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 228 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. PaimtÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti N. G., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė