7c506740-ff44-48cd-b5c5-da88827cf07d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated(A. B.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-5661-611/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. G. (S. G.) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dÄl nusikaltimu padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas A. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai 2 010,15 Lt turtinÄs žalos ir 26 250,65 Lt negautų pajamų, taip pat priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 100 000 Lt neturtinÄs žalos.
Legislator headnote
AI generated7c506740-ff44-48cd-b5c5-da88827cf07d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendÄ, kad nors ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, patirtas autoįvykio metu, pateikÄ tik 2010-01-26, t. y. praleidÄs Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatyme numatytÄ vienerių metų pretenzijai pateikti terminÄ , taÄiau atsižvelgiant į tai, kad Biuras atlygino ieÅ¡kovui kitas iÅ¡laidas, nurodytas tame paÄiame praÅ¡yme, laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ir ieÅ¡kovo patirtos 206 Lt iÅ¡laidos drabužiams priteistinos solidariai iÅ¡ atsakovų.
Full text
                                                                                   CivilinÄ byla Nr. 2A-487/2013                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4; 44.5.2.4 (S)                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavinienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), DanguolÄs MartinaviÄienÄs ir Donato Å erno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo A.
B. (A. B.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-5661-611/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. G. (S. G.) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dÄl nusikaltimu padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas A. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai 2 010,15 Lt turtinÄs žalos ir 26 250,65 Lt negautų pajamų, taip pat priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 100 000 Lt neturtinÄs žalos.
NurodÄ, kad 2007-04-01 atsakovas S. G., neturÄdamas teisÄs vairuoti transporto priemonÄs, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, nesuvaldÄ vairuojamo automobilio ir nuvažiavÄs ant kairiojo kelkraÅ¡Äio atsitrenkÄ Ä¯ ten stovÄjusį motociklÄ Honda, priklausantį ieÅ¡kovui, ant kurio sÄdÄjo ieÅ¡kovas. Å io eismo įvykio metu ieÅ¡kovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sugadintas motociklas. DÄl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas buvo gydomas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinÄje ligoninÄje, o vÄliau ambulatoriÅ¡kai gydomas VšĮ Naujininkų poliklinikoje.
Gydymosi laikotarpis tÄsÄsi nuo 2007-04-01 iki 2007-11-05, kai jam buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas iki 2008-05-04, o po to tÄsiamas ambulatorinis gydymas. Autoįvykio metu buvo suplÄÅ¡ytos ieÅ¡kovo kelnÄs ir glaudÄs, taip pat esant atviram blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžiui buvo uždÄtas aparatas, dÄl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas įsigyti specialiai tam kelnes. DÄl ieÅ¡kovui priklausanÄio motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemonÄs vertinimo ieÅ¡kovas patyrÄ viso 506,80 Lt iÅ¡laidų.
IeÅ¡kovas patyrÄ 1 284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidų. Viso ieÅ¡kovo turtinÄ Å¾ala sudaro 2 010,15 Lt. Be to, ieÅ¡kovas patyrÄ ir nuostolių dÄl negautų pajamų, nes jo gydymosi metu buvo mokama tik ligos paÅ¡alpa, kuri yra mažesnÄ nei ieÅ¡kovo turÄtas darbo užmokestis iki sužalojimo. DÄl lūžusios kojos ir negalÄjimo vaikÅ¡Äioti ieÅ¡kovas ir toliau negalÄjo dirbti. Jis vÄl stacionare buvo gydomas nuo 2010-04-05 iki 2010-04-22 (papildomai operuotas), o nuo 2010-04-22 iki 2010-09-06 buvo tÄsiamas ambulatorinis gydymas.
Nuo 2010-09-06 iki 2011-09-05 ieÅ¡kovui yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taÄiau jis vaikÅ¡Äioti be ramentų ir dirbti iki Å¡ios dienos negali. Nuo 2010 m. rugsÄjo mÄnesio 2011 m. spalio mÄnesio imtinai, viso ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 5 032,90 Lt, todÄl ieÅ¡kovas patyrÄ ir dar papildomų nuostolių dÄl negautų pajamų dÄl jo sužalojimo, kas sudaro 26 250,65 Lt. IeÅ¡kovas po avarijos jau 4 metai gydosi, po operacijos taikytas pirmas reabilitacijos etapas pakankamo efekto nedavÄ, jam teko iÅ¡gyventi skausmus, labai stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nes teko studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete su sulaužyta koja ir judÄti su ramentais, jis patyrÄ giliÄ psichologinÄ traumÄ , judÄjimo ir bendravimo galimybių apribojimus, metus, o gal ir dar ilgiau tapo invalidu.
VisÄ laikÄ judÄjimas tik su ramentais, Å¡iuo metu lazdele, kas sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus. Po pirmos operacijos kojos kaulai gijo netinkamai ir ieÅ¡kovui labai skaudÄjo, po ko dar kartÄ buvo daroma operacija, vÄl judÄjimo apribojimas, ramentai, lazdelÄ, o nuo 2010-09-06 vÄl metams laiko nustatytas invalidumas, kas patvirtina, jog dÄl tokių nepatogumų, didelių skausmų bei fizinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų jis patiria labai didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisÄ ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 370,60 Lt turtinÄs žalos, 10 509,24 Lt negautų pajamų, viso 10 879,84 Lt; priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 20 000 Lt neturtinÄs žalos ir 1 500 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ; priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 300 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų; priteisÄ Ä¯ valstybÄs biudžetÄ 182 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir 782 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo S. G..
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatÄ, kad 2007-04-01 atsakovas S. G., vairuodamas automobilį, bÅ«damas neblaivus, neturÄdamas teisÄs vairuoti transporto priemonÄs, nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, užvažiavo ant kairiojo kelkraÅ¡Äio ir atsitrenkÄ Ä¯ kairiajame kelkraÅ¡tyje stovintį motociklÄ , priklausantį ieÅ¡kovui, ant kurio sÄdÄjo jo savininkas. Vilniaus m. 3 apylinkÄs teismo 2007 m. lapkriÄio 19 d. nuosprendžiu S. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 4 d. Teismas pripažino civiliniam ieÅ¡kovui A.
B. teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio perdavÄ nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Atsakovas S. G. žalÄ ieÅ¡kovui padarÄ vairuodamas transporto priemonÄ, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Esant tokiai situacijai pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovas pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (atsakovui) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar Biuro atstovui.
Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisÄ kreiptis dÄl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ , tokio kreipimosi eiliÅ¡kumo įstatymas nenustato. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentÄjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų 2010,15 Lt turtinÄs žalos, kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, sudaro 219 Lt iÅ¡laidos drabužiams, 506,80 Lt iÅ¡laidos dÄl motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemonÄs vertinimo ir 1284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidos, kurias sudaro vaistų ir medikamentų pirkimas, iÅ¡laidos už rentgeno nuotraukas, kraujo tyrimus, gydytojo konsultacijas ir paslaugas.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas sugadintus drabužius įvertino 206 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu buvo sugadintos specialios motociklininko kelnÄs ir kad ieÅ¡kovas buvo priverstas įsigyti drabužių, tinkamų dÄvÄti neÅ¡iojant Ilizarovo aparatÄ , teismas ieÅ¡kovo nurodytas iÅ¡laidas drabužiams vertino kaip ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , kurios dydis yra protingas ir pagrįstas. Teismo teigiu, Biuras ieÅ¡kovo nurodytos sumos dydžio neginÄija, tik nurodÄ, kad praÅ¡ymÄ dÄl įvykio metu sugadintiems rÅ«bams padarytos žalos ieÅ¡kovas pateikÄ praleidÄs vienerių metų terminÄ .
Teismas sprendÄ, kad nors ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, patirtas autoįvykio metu, pateikÄ tik 2010-01-26, t. y. praleidÄs Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatyme numatytÄ vienerių metų pretenzijai pateikti terminÄ , taÄiau atsižvelgiant į tai, kad Biuras atlygino ieÅ¡kovui kitas iÅ¡laidas, nurodytas tame paÄiame praÅ¡yme, laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ir ieÅ¡kovo patirtos 206 Lt iÅ¡laidos drabužiams priteistinos solidariai iÅ¡ atsakovų.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad vaistų ir medikamentų pirkimui iÅ¡leido 1 084,05 Lt, taÄiau teismui nepateikÄ nei vieno Äekio, patvirtinanÄio, kad buvo pirkti gydytojų rekomenduoti vaistai. Ä®vertinÄs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dÄl patirtos turtinÄs žalos, teismas pripažino pagrįstomis iÅ¡laidas už kraujo tyrimų (49 Lt) ir rentgenogramų (32 Lt) atlikimÄ , 81 Lt sumÄ priteisÄ iÅ¡ solidariai atsakingų asmenų. IeÅ¡kovui Biuras kompensavo 286,82 Lt už vaistus bei gydymo iÅ¡laidas.
Prie patirtos turtinÄs žalos ieÅ¡kovas priskyrÄ 306,80 Lt dydžio iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ bei defektavimo akto sudarymÄ bei 200 Lt už transporto priemonÄs vertinimÄ . Teismas pagrįstomis iÅ¡laidomis, priskirtinomis prie ieÅ¡kovo patirtos turtinÄs žalos, pripažino tik iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ , sudaranÄias 60 Lt (neįskaitant PVM), nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog kitos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovų negautas pajamas dÄl jo sužalojimo.
IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios pajamos sudaro 26 250,65 Lt ir susideda iÅ¡ 537,18 Lt (už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06, esant ieÅ¡kovui nedarbingam) ir iÅ¡ 25 713,47 Lt (už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01). Teismo teigimu, iÅ¡ 2010-01-26 AB âEmpowerâ (buvusi ieÅ¡kovo darbovietÄ) pažymos apie ieÅ¡kovui priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį matyti, kad 2009 m. sausio ir vasario mÄnesiais ieÅ¡kovui buvo mokamas 1 481,50 Lt dydžio darbo užmokestis, nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieÅ¡kovui esant nedarbingam, iÅ¡ VSDF biudžeto ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 3 043,08 Lt ligos paÅ¡alpa bei darbdavys iÅ¡mokÄjo ieÅ¡kovui 165,13 Lt dydžio ligos paÅ¡alpÄ už pirmÄ sias dvi ligos dienas.
Be to, už šį laikotarpį ieÅ¡kovas taip pat gavo 104,46 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo Biuro. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas Å¡iuo periodu gavo 3 312,67 Lt. Nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieÅ¡kovas nedirbo iÅ¡ viso 47 darbo dienas, už kurias, vertinant 2010-01-26 AB âEmpowerâ pažymoje nurodytÄ buvusį ieÅ¡kovo uždarbį, ieÅ¡kovas bÅ«tų uždirbÄs 3 481,53 Lt dydžio darbo užmokesÄio, jeigu nurodytu metu bÅ«tų buvÄs darbingas. Teismo teigimu iÅ¡ nurodytos sumos atÄmus ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄtas sumas, gaunamas 168,86 Lt sumos skirtumas, kuris priteistinas solidariai iÅ¡ atsakovų.
Nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu ieÅ¡kovas buvo nedarbingas, nuo 2010-04-05 iki 2010-09-06 ieÅ¡kovui iÅ¡duotas nedarbingumo pažymÄjimas, nuo 2010-09-06 ieÅ¡kovui mokama netekto darbingumo pensija. IeÅ¡kovui už nurodytÄ laikotarpį iÅ¡ VSDF biudžeto buvo iÅ¡mokÄta 5 032,90 Lt netekto darbingumo pensija. IeÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturÄjo, iÅ¡ darbo atleistas 2009-05-11 pagal DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs. IeÅ¡kovas savo negautas pajamas skaiÄiavo, vadovaudamasis vidutiniu mÄnesiniu darbo užmokesÄiu Å¡alyje, kuris ieÅ¡kovo teigimu, sudaro 1 618,23 Lt. 2010-09-06 ieÅ¡kovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis; 2011-09-15 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.
Kadangi ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu dÄl patirtos avarijos ir sužalojimų prarado galimybÄ uždirbti 50 proc. vidutinio mÄnesinio darbo užmokesÄio Å¡alyje, t.y. 809,12 Lt, nuo 2009-05-11, kada ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, iki 2010-04-05, nuo kada ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautas pajamas, ieÅ¡kovas nedirbo, todÄl teismas, apskaiÄiuodamas ieÅ¡kovo negautas pajamas vadovavosi vidutiniu mÄnesiniu darbo užmokesÄiu Å¡alyje.
Teismo teigimu, byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas po 2009-05-11 (atleidimo iÅ¡ darbo diena) bÅ«tų ieÅ¡kojÄs darbo, ar kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klÄ ir darbingumo lygis buvo priežastimi, dÄl kurios ieÅ¡kovas neįsidarbino. TodÄl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ teismas tenkintino iÅ¡ dalies ir priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų 10340,38 Lt (809,12 Ltx19-5032,90 Lt) negautų pajamų.             DÄl ieÅ¡kovo patirtos neturtinÄs žalos teismas nurodÄ, kad byloje neginÄijamai nustatyta, kad dÄl blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio atviro lūžio ieÅ¡kovas patyrÄ didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurie kilo jį sužalojus autoįvykio metu, atsakovui S. G. pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, todÄl ieÅ¡kovas įgijo teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
SprÄsdamas apie ieÅ¡kovui padarytos neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgÄ Ä¯ sveikatos sutrikdymo mastÄ , į tai, kad dÄl sužalojimo ieÅ¡kovas patyrÄ fizinį skausmÄ , ilgai gydÄsi, buvo ne kartÄ operuotas, pakito jo gyvenimo bÅ«das, kadangi ieÅ¡kovui vaikÅ¡Äiojant reikÄjo naudotis ramentais/lazdele, ieÅ¡kovas, bÅ«damas jaunas asmuo, patyrÄ sveikatos sutrikdymÄ , kuris ne tik sukÄlÄ fizinį skausmÄ , bet ir turi įtakos jo gyvenimo kokybei iki Å¡iol, be to, ieÅ¡kovui nustatytas tik dalinis darbingumas.
Atsakovas S. G. autoįvykį sukÄlÄ bÅ«damas ne tik neblaivus, bet ir neturÄdamas teisÄs vairuoti automobilio. KompleksiÅ¡kai įvertinÄs visas neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes bei faktorius, o bÅ«tent pažeistos asmeninÄs neturtinÄs vertybÄs â sveikatos â pobÅ«dį, jos vietÄ vertybių sistemoje, tÄstines neturtinÄs žalos pasekmes, patirtÄ ir tebejauÄiamÄ fizinį skausmÄ bei emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus buityje bei kitose gyvenimo srityse, atsakovo padarytų neteisÄtų veiksmų pobÅ«dį, ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio ir sunkumo sveikatos sutrikdymo situacijose, teismas sprendÄ esant teisinga ir protinga priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 20 000 Lt dydžio neturtinÄs žalos kompensacijÄ .
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti â ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o nagrinÄti žodinio proceso tvarka. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų turtinÄs žalos, kuriÄ sudaro 219 Lt iÅ¡laidos drabužiams, taÄiau sprendime teismas nurodÄ tik 206 Lt sumÄ , kas laikytina kaip galimas teismo raÅ¡ymo apsirikimas.
2. Teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinio dalį dÄl 1 084,05 Lt priteisimo už pirktus vaistus ir medikamentus. Siekdamas pasveikti ieÅ¡kovas buvo priverstas pirkti ne tik gydytojų rekomenduotus ir paskirtus vaistus, bet ir jų siÅ«lomus. Atsižvelgiant į tai, kad visi vaistai buvo pirkti bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas buvo sužalotas, bei pagal tuo metu galiojusiÄ vaistinių iÅ¡duodamų Äekių formÄ , labiau tikÄtina, kad ieÅ¡kovas vaistus pirko bÅ«tent nurodytai traumai gydyti.
3. Teismas nepagrįstai pagrįstomis pripažino tik 60 Lt iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ , nes eismo įvykio metu apgadintas motociklas buvo apžiÅ«rÄtas 2007-10-12, t. y. tÄ paÄiÄ dienÄ , kai gautas praneÅ¡imas apie įvykį, o ginÄo dÄl vertinimo metu nustatytos žalos nebuvo. Tokios teismo iÅ¡vados neatitinka ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, nes autoįvykis buvo 2007-04-01, o motociklas apžiÅ«rÄtas tik 2007-10-12, t y. ne tÄ paÄiÄ dienÄ . Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vertino ir tai, kad ginÄo vertinimo metu nustatytos žalos nebuvo, nes vien ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas kreipÄsi į nepriklausomus ekspertus, patvirtina, kad ginÄas buvo.
4. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 gavo 3 312,67 Lt, Å¡iuo periodu ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nedirbo 47 darbo dienas, už kurias bÅ«tų uždirbÄs 3 481,53 Lt dydžio darbo užmokesÄio jeigu bÅ«tų buvÄs darbingas, todÄl jam solidariai iÅ¡ atsakovų priteisÄ 168,86 Lt sumos skirtumÄ . TaÄiau teismas neteisingai paskaiÄiavo 3 481,53 Lt darbo užmokesÄio dydį, kurį ieÅ¡kovas bÅ«tų uždirbÄs, ir nepagrįstai pridÄjo 104,46 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo Transporto priemonių draudikų biuro, kuri skaiÄiuojant mokesÄių nemokamÄ 20 proc. dalį, neįtrauktina.
Tuo metu Sodra mokÄjo 80 proc. gauto darbo užmokesÄio, todÄl už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 esant ieÅ¡kovui nedarbingam, jam viso buvo iÅ¡mokÄta ne 3 312,67 Lt, o 3 208,21 Lt, kas 20 proc. sudaro 641,64 Lt negautų pajamų, kurie ieÅ¡kovui ir priteistini, taÄiau jie mažintini 104,46 Lt, nes juos sumokÄjo Transporto priemonių draudikų biuras, todÄl negautos pajamos už nurodytÄ laikotarpį sudaro 537,18 Lt.
5. Teismas, skaiÄiuodamas ieÅ¡kovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 vadovavosi 1 618,23 Lt vidutiniu mÄnesiniu darbo užmokesÄiu Å¡alyje, o kadangi ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas prarado galimybÄ užsidirbti 50 proc. vidutinio mÄnesinio darbo užmokesÄio. Teismas nepagrįstai nevertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2011-09-15 iÅ¡vados dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. 2524, kur yra nustatyti atitinkami labai dideli apribojimai ieÅ¡kovui, kokius darbus jis galÄtų dirbti, o esant tokiems apribojimams, bei žinant valstybÄje susiklosÄiusiÄ darbo rinkÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neturi jokių galimybių įsidarbinti ir gauti bet kokias pajamas, todÄl ieÅ¡kovui skaiÄiuotina bei priteistina ne pusÄ, o visas vidutinis mÄnesinis Å¡alies darbo užmokestis, kas sudarytų 25 713,47 Lt.
6. Nors teismas, mažindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo mastÄ , taÄiau Å¡iuo atveju nustatytinos labai sunkios pasekmÄs ieÅ¡kovo sveikatai ir ypatingai ilgas jų tÄsimamsis laiko atžvilgiu, ko teismas visiÅ¡kai nevertino. Taip pat teismas nepagrįstai į teismo posÄdį atsisakÄ kviesti liudytojÄ gydytojÄ B. V., kuris galÄjo patvirtinti ieÅ¡kovo patirtų sužalojimų liekamuosius reiÅ¡kinius. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje turÄtų bÅ«ti padidinta ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. priteistinas neturtinÄs žalos dydis.
Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti â atmesti ieÅ¡kinio dalį dÄl 10 798,84 Lt žalos turtui ir asmeniui priteisimo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas pagrįstai nepriteisÄ ieÅ¡kovui transporto priemonÄs vertinimo iÅ¡laidų, taÄiau nepagrįstai priteisÄ ieÅ¡kovo iÅ¡laidas (60 Lt), patirtas dÄl transporto priemonÄs transportavimo pas vertintojÄ , nes tokios iÅ¡laidos, kaip ir pats vertinimas, nebuvo bÅ«tinos.
2. Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisÄ iÅ¡laidas (206 Lt), patirtas dÄl eismo įvykio metu sugadintų rÅ«bų. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dÄl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo dienos, kuriÄ nukentÄjÄs treÄiasis asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti dÄl 2007-04-01 eismo įvykio metu sugadintų rÅ«bų padarytÄ Å¾alÄ pateikÄ tik 2010-01-26, t. y. praleidÄs vienerių metų terminÄ . Pasibaigus naikinamiesiems materialinio pobÅ«džio terminams, pasibaigia pati subjektinÄ teisÄ.
3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių 8 punkto ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybÄs tarnautojo vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos nuostatomis, todÄl galimai patirtų pajamų dydį paskaiÄiavo klaidingai. Negautos pajamos (169,86 Lt) už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 negalÄjo bÅ«ti priteisiamos, nes atsakovas jas buvo visiÅ¡kai atlyginÄs, pervesdamas 104,46 Lt.
Negautos pajamos (10 340,38 Lt) už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 negalÄjo bÅ«ti priteisiamos, nes ieÅ¡kovas jų nepagrindÄ. Be to, negautos pajamos buvo paskaiÄiuotos neteisingai, nes teismas, nustatydamas jų dydį, nepagrįstai nesivadovavo Darbuotojo ir valstybÄs tarnautojo vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos nuostatomis ir neteisingai nustatÄ 10 340,38 Lt negautų pajamų dydį vietoj 8 985,30 Lt.4. Teismas nepagrįstai patirtos žalos turtui ir asmeniui atlyginimÄ priteisÄ iÅ¡ atsakovų solidariai.
NukentÄjÄs treÄiasis asmuo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pretenzijÄ dÄl eismo įvykio metu patirtos žalos turi teisÄ reikÅ¡ti atsakingam už padarytos žalos padarymÄ asmeniui, jo draudikui, arba įstatymo nustatytais atvejais Transporto priemonių draudikų biurui. Kadangi atsakingo už eismo įvykį asmens ir Transporto priemonių draudikų biuro nesieja jokie teisiniai santykiai, teismas nepagrįstai žalÄ turtui ir asmeniui priteisÄ iÅ¡ atsakovų solidariai.
IeÅ¡kovas A. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkintini. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nÄra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).NagrinÄjamoje byloje keliami turtinÄs ir neturtinÄs žalos, kai ji padaryta asmens sveikatai dÄl kito asmens nusikaltimo, atlyginimo klausimai.
IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , patirtÄ 2007 m. balandžio 1 d. autoįvykio metu. Byloje nustatyta, kad dÄl eismo įvykio pripažintas kaltu įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu ir nuteistas atsakovas S. G., kuris bÅ«damas neblaivus, neturÄdamas teisÄs vairuoti transporto priemonÄs, nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, užvažiavo ant kairiojo kelkraÅ¡Äio ir atsitrenkÄ Ä¯ kairiajame kelkraÅ¡tyje stovintį motociklÄ , priklausantį ieÅ¡kovui, ant kurio sÄdÄjo jo savininkas.
Atsakovas S. G. žalÄ ieÅ¡kovui padarÄ vairuodamas transporto priemonÄ, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dÄl per eismo įvykį padarytos žalos nukentÄjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonÄ, kai dÄl žalos padarymo atsiranda transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ.
Å io įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentÄjÄs asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs ar užsienio valstybÄs draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinÄti arba â Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais â Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar Å¡io biuro atstovui.
Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentÄjusio asmens teisÄ kreiptis dÄl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ . NagrinÄjamu atveju nukentÄjÄs asmuo (ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ eismo įvykio kaltininkui bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ civilinÄs atsakomybÄs draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolÄ atlyginti žalÄ yra solidari (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje UAB âIf draudimasâ v.
UAB âA. transportasâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje AB âLietuvos draudimasâ v. UAB âERGO Lietuvaâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005). Nors Å¡iuo atveju atsakingo už eismo įvykį atsakovo S. G. ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nesieja jokie teisiniai santykiai, taÄiau atsižvelgdamas į minÄtų Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo nuostatų teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų prievolÄ atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ yra solidari.
DÄl turtinÄs žalos atlyginimo CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentÄjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginÄ Å¾ala), kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (tiesioginÄ Å¾ala). NagrinÄjamu atveju reikÅ¡minga yra tiesioginÄ Å¾ala, kuriÄ pagal įstatymų nustatytÄ reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ gali sudaryti: gydymo, vaistų įsigijimo, specialių gydymo priemonių įsigijimo, su sveikatos tyrimu susijusios iÅ¡laidos bei kitos patirtos iÅ¡laidos.
Žala kiekvienu konkreÄiu atveju turi bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuota. Nuostolių, kaip piniginÄs žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentÄjÄs asmuo prarado dÄl neteisÄtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginÄs, tiek netiesioginÄs žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â ieÅ¡kovas (CPK 178 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje N. K. v.
P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2 010,15 Lt turtinÄs žalos, kuriÄ sudaro 219 Lt iÅ¡laidos drabužiams, 506,80 Lt iÅ¡laidos dÄl motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemonÄs vertinimo bei 1 284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidos (iÅ¡laidos vaistams, rentgeno nuotraukoms, kraujo tyrimams, gydytojo konsultacijoms). Bylos duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio ieÅ¡kovui atvykus į ligoninÄ, buvo sugadintos (sukarpytos) jo specialios kelnÄs ir glaudÄs (2007-04-01 VšĮ VGPUL ligonių rÅ«bų daiktaraÅ¡tis, t. 1, b. l. 10), kurių vertÄ ieÅ¡kovo įvertinta 206 Lt.
Taip pat byloje pateikti Äekiai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas įsigijo drabužių už 12,80 Lt sumÄ (t. 1, b. l. 10). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas minÄtas ieÅ¡kovo patirtas 218,80 Lt dydžio iÅ¡laidas drabužiams laikÄ pagrįstomis ir įrodytomis, taÄiau nurodÄ, kad iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteistina 206 Lt iÅ¡laidų drabužiams. DÄl nurodytų aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteistina 206 Lt, padarÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ , dÄl to Å¡i teismo sprendimo dalis pakeistina priteisinat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 218,80 Lt iÅ¡laidų drabužiams.
 Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kovo nurodytos sumos dydžio neginÄija, taÄiau nurodo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti dÄl 2007-04-01 eismo įvykio metu sugadintų rÅ«bų padarytÄ Å¾alÄ pateikÄ praleidÄs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtintÄ vienerių metų terminÄ , kuris yra naikinamasis terminas. TeisÄjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo argumentu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato draudiko arba Biuro pareigÄ mokÄti iÅ¡mokÄ tuo atveju, jei nukentÄjusysis nepažeidÄ nustatytų terminų pretenzijai pareikÅ¡ti, t. y. iÅ¡moka mokama, jeigu pretenzija dÄl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuriÄ nukentÄjusysis sužinojo ar turÄjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vÄliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.
Sprendžiant iÅ¡ normoje nustatytų terminų pretenzijai pareikÅ¡ti ribų, laikytina, kad tik ketverių metų terminas pareikÅ¡ti pretenzijai yra naikinamasis, kurį praleidÄs treÄiasis asmuo praranda teisÄ reikalauti draudimo iÅ¡mokų. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, patirtas eismo įvykio metu, pateikÄ tik 2010-01-26 (t. 1, b. l. 53), t. y. praleidÄs minÄtame įstatyme numatytÄ vienerių metų pretenzijai pateikti terminÄ , taÄiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atlygino ieÅ¡kovui kitas iÅ¡laidas, nurodytas tame paÄiame praÅ¡yme (t. 1, b. l. 48), pagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentÄjÄs treÄiasis asmuo, norÄdamas gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovÄ per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba â Å¡io Ä®statymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais â Biurui, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dÄl svarbių priežasÄių.
To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba â Å¡io Ä®statymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais â Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis bei dokumentais, įrodanÄiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį; jeigu draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , nukentÄjÄs treÄiasis asmuo turi teisÄ pasamdyti turto vertintojÄ , kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį; tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingas nukentÄjusio treÄiojo asmens turÄtas turto vertintojo samdymo iÅ¡laidas; nukentÄjÄs treÄiasis asmuo turi teisÄ savo iniciatyva ir savo lÄÅ¡omis papildomai kreiptis į ekspertus dÄl padarytos žalos dydžio nustatymo.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikÄ 2007-10-12 (t. 1, b. l. 51), tÄ paÄiÄ dienÄ atsakovo atstovas apžiÅ«rÄjo transporto priemonÄ bei jÄ Ä¯vertino (t. 1, b. l. 52). Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas ginÄijo vertinimo metu nustatytos žalos dydį. DÄl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas dÄl turto defektavimo bei vertinimo, nes ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos (CPK 178 str.).
TaÄiau pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pagrįstomis iÅ¡laidomis, priskirtinomis prie ieÅ¡kovo patirtos turtinÄs žalos, pripažino iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ , sudaranÄias 60 Lt (neįskaitant PVM), kurios taip pat nelaikytinos bÅ«tinomis ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis, nes remiantis bylos duomenimis darytina iÅ¡vada, kad motociklas buvo transportuotas bÅ«tent ieÅ¡kovo iniciatyva kreipiantis į UAB ,,Motogamaâ dÄl motociklo defektavimo akto sudarymo. Kaip minÄta, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti patirtų 1 284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidų, kurias sudaro: 1084,05 Lt iÅ¡laidų už vaistus ir medikamentus, 57,80 Lt už rentgeno nuotraukas, 49 L už kraujo tyrimus, 93,50 Lt už gydytojo konsultacijas ir paslaugas.
Pirmosios instancijos teismas įvertinÄs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dÄl patirtos turtinÄs žalos, pagrįstomis pripažino tik iÅ¡laidas už kraujo tyrimų (49 Lt) ir rentgenogramų (32 Lt) atlikimÄ , taÄiau atmetÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl 1 084,05 Lt iÅ¡laidų patirtų dÄl vaistų ir medikamentų įsigijimo, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ nei vieno Äekio, patvirtinanÄio, kad buvo pirkti gydytojų rekomenduoti vaistai, o ieÅ¡kovo pateiktuose kasos Äekiuose nenurodyta, už kokius vaistus yra sumokÄta.
TeisÄjų kolegija su tokiu teismo argumentu nesutinka. Byloje esanÄiame 2007-04-06 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų Nr.2007/6781 nurodyta, kad ieÅ¡kovui dÄl patirto autoįvykio buvo diagnozuotas blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio atviras lūžis, 2007-04-01 ieÅ¡kovas buvo operuotas, atlikta blauzdikaulio iÅ¡orinÄ osteosintezÄ Ilizarovo aparatu, 2007-04-06 ieÅ¡kovas iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai, gydymui paskirti analgetikai, antikoaguliantai (t. 1, b. l. 19). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas po eismo įvykio nuolat lankÄsi pas gydytojus, jam buvo atlikta operacija, skirtas reabilitacinis gydymas, medikamentai (t. 1, b. l. 20, 21, 73, 127, 171, 173-179, 210, 223).
IeÅ¡kovas byloje pateikÄ vaistinių ,,GydažolÄâ, ,,KatpÄdÄâ, ,,Å irdažolÄâ Äekius iÅ¡duotus laikotarpiu nuo 2007-04-07 iki 2008-03-04 bendrai 1 084,05 Lt sumai (t. 1, b. l. 10-14). Nors minÄtuose vaistinių Äekiuose nÄra nurodyta kokie vaistai buvo perkami, taÄiau atsižvelgdama į eismo įvykio metu ieÅ¡kovo patirtų sužalojimų pobÅ«dį bei į tai, kad vaistai buvo pirkti bÅ«tent ieÅ¡kovo gydymosi laikotarpiu, teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo pateikti Äekiai patvirtina ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas vaistams ir medikamentams įsigyti, todÄl ieÅ¡kovui priteistinos praÅ¡omos 1 084,05 Lt dydžio iÅ¡laidos, kurios pagrįstos ieÅ¡kovo pateiktais mokÄjimo kvitais. Remdamasi nustatytomis aplinkybÄmis, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 370,60 Lt turtinÄs žalos, pakeistina priteisinant 1 383,85 Lt (218,80 Lt + 81 Lt + 1084,05 Lt) turtinÄs žalos atlyginimo.
DÄl negautų pajamų Kaip minÄta, sveikatos sužalojimo atveju asmuo turi teisÄ Ä¯ negautų pajamų priteisimÄ . Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinÄs teisÄs įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuotos. Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrÄ, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtÄjimÄ . Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustaÄius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ÄmÄsi siekdamas gauti tokių pajamų.
Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikÄtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikÄtinos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 537,18 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 esant ieÅ¡kovui nedarbingam. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ neteisingai nustatÄ ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių 8 punkte, reglamentuojanÄiame negautų pajamų apskaiÄiavimÄ asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, nurodyta, kad negautos pajamos apskaiÄiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaiÄiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybÄs tarnautojo vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 27 d. nutarimu Nr. 650.
IÅ¡ 2011-11-08 AB âEmpowerâ (buvusi ieÅ¡kovo darbovietÄ) pažymos apie ieÅ¡kovui priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį matyti, kad 2008 m. gruodžio mÄnesį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 1463,80 Lt, o 2009 m. sausio ir vasario mÄnesiais ieÅ¡kovui buvo mokamas 1481,50 Lt dydžio darbo užmokestis (t. 1, b. l. 242). Taigi remiantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybÄs tarnautojo vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos 6.1 punktu ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis sudarÄ 1 475,60 Lt.
Laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 ieÅ¡kovui iÅ¡ VSDF biudžeto buvo iÅ¡mokÄta 3043,08 Lt ligos paÅ¡alpa bei darbdavys iÅ¡mokÄjo 165,13 Lt dydžio ligos paÅ¡alpÄ už pirmÄ sias dvi ligos dienas (t. 1, b. l. 27), taip pat ieÅ¡kovas gavo 104,46 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas gavo 3 312,67 Lt. Negautos pajamos apskaiÄiuojamos kaip pajamų, kurias ieÅ¡kovas realiai gavo arba galÄjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.
Kadangi nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieÅ¡kovas nedirbo iÅ¡ viso 47 darbo dienas, už kurias, įvertinus ieÅ¡kovo gautÄ vidutinį darbo užmokestį, ieÅ¡kovas bÅ«tų uždirbÄs 3 467,66 Lt, taÄiau, kaip minÄta, gavo 3 312,67 iÅ¡mokų, tai gautas skirtumas â 154,99 Lt priteistini ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 26 250,65 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2009-05-11 atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį.
Nuo 2010-09-06 ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l.
74) ir mokama netekto darbingumo pensija. Laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-11-01 iÅ¡ VSDF biudžeto buvo iÅ¡mokÄta 5032,90 Lt netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 224). Kaip minÄta, negautos pajamos turi pasižymÄti realumu, o ne tikÄtinumu, taip pat negali sudaryti prielaidų nukentÄjusiajam asmeniui nepagrįstai praturtÄti kito asmens sÄ skaita. IeÅ¡kovas negautas pajamas skaiÄiavo, vadovaudamasis vidutiniu mÄnesiniu darbo užmokesÄiu Å¡alyje, kuris ieÅ¡kovo teigimu, sudarÄ 1 618,23 Lt. TeisÄjų kolegijos nuomone, negautų pajamų skaiÄiavimas pagal vidutinį mÄnesinį darbo užmokestį Å¡alyje, neatitinka ne tik tikÄtinumo kriterijaus, kadangi ir iki patirto sužalojimo ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnÄs nei vidutinis mÄnesinis darbo užmokestis Å¡alyje.
Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra nurodÄs, kad sprendžiant dÄl negautų pajamų, kaip atlygintinÄs turtinÄs žalos, realumo ir įrodytinumo, negalima remtis prielaidomis. DÄl to teisÄjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovo negautos pajamos turÄtų bÅ«ti skaiÄiuojamos atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gautÄ vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iÅ¡ darbo. TaÄiau kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas po atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų ieÅ¡kojÄs darbo, ar kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klÄ ir darbingumo lygis buvo priežastimi, dÄl kurios ieÅ¡kovas neįsidarbino.
Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybÄ bei tai, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, laikytina, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu prarado galimybÄ uždirbti 50 proc. ieÅ¡kovo gauto vidutinio darbo, užmokesÄio, t. y. 737,80 Lt (1 475,60 Lt/2). TodÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 8 985,30 Lt             (737,80 Ltx19 -5032,90 Lt) negautų pajamų.             Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 10 509,24 Lt negautų pajamų, pakeistina priteisinant              9 140,29 Lt (154,99 Lt + 8985,30 Lt) negautų pajamų.
DÄl neturtinÄs žalos atlyginimoNagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ ir neįvertino ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo pasekmių ir sumažindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaiÄiuojami piniginiu ekvivalentu.
Priteisiant neturtinÄs žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremianÄia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžianÄiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojanÄiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkreÄios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinÄs žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinÄ neturtinÄs žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinÄs žalos atlyginimo idÄja.
NeturtinÄs žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinÄjimo specifikÄ . NeturtinÄs žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinÄ Å¾alÄ , neturÄtų bÅ«ti įrodinÄjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkreÄioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, taÄiau ne lemiamas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad nukentÄjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos â nuostolių â dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdanÄiam subjektui â teismui.
Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinÄs žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentÄjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ MarijampolÄs ligoninÄ, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). IeÅ¡kovo praÅ¡oma atlyginti neturtinÄs žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinÄs žalos dydį konkreÄioje byloje, ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taÄiau Å¡ioje teisÄs normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgÄs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrÄžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai.
TaÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinÄiais didesnÄ reikÅ¡mÄ nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. AbsoliuÄių asmens vertybių â asmens sveikatos ir gyvybÄs â gynimo atveju pabrÄžiama, kad esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo padariniai ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Ä®vertinusi byloje esanÄius duomenis, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, įvertino pažeistos vertybÄs pobÅ«dį (sveikata â vienas fundamentaliausių teisÄs saugomų gÄrių), atsižvelgÄ Ä¯ padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir sunkumÄ (ieÅ¡kovui buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas), atsiradusius padarinius dÄl sveikatos sužalojimo (ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ operuotas, jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas), nukentÄjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ bei neturtinÄs žalos atlyginimo kompensacinį tikslÄ .
Å ie nurodyti neturtinÄs žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinÄs žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, teismas taip pat įvertino žalÄ padariusio asmens kaltÄ bei veiksmus, žalos padarymo aplinkybes (žala padaryta autoįvykio metu, atsakovui S. G. esant neblaiviam), taip pat ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄs žalos dydį bei kitas aplinkybes. Nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinÄs žalos atlyginimas, kuris, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra aiÅ¡kiai per mažas.
DÄl kilusių sveikatos sutrikdymo padarinių ieÅ¡kovui teismo priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas atitinka teismų praktikoje nustatytus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R. L., R. L. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. J. v. J. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2011).TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes Å¡ioje byloje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas atitinka neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atitinka teismų praktikoje suformuotÄ neturtinÄs žalos dydį, todÄl nÄra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinÄs žalos dydį.
DÄl žodinio bylos nagrinÄjimoCPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklÄ, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. BÅ«tinumÄ nagrinÄti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatÄ (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dÄl to jas bÅ«tina nustatyti.NagrinÄjamu atveju, teisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nÄra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso bÅ«tinumÄ , ieÅ¡kovas nepateikÄ papildomos informacijos ar įrodymų, kurie turÄtų įtakos bylos baigÄiai, todÄl nÄra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinÄjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
TeisÄjų kolegija netenkindama praÅ¡ymo nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka sprendžia, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinÄjimas nepažeis Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų, o prieÅ¡ingai užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi nagrinÄjamu atveju tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, tarp Å¡alių jų turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui A. B. priteista solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 370,60 Lt turtinÄs žalos ir 10 509,24 Lt negautų pajamų, viso 10 879,84 Lt.Priteisti ieÅ¡kovui A. B. solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 383,85 Lt turtinÄs žalos ir 9 140,29 Lt negautų pajamų, viso 10 524,14 Lt.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjaiAlÄ BukavinienÄ DanguolÄ MartinaviÄienÄ Donatas Å ernas