Legislator Case Law & Legislation
7c506740-ff44-48cd-b5c5-da88827cf07d AI generated

7c506740-ff44-48cd-b5c5-da88827cf07d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7c506740-ff44-48cd-b5c5-da88827cf07d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(A. B.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5661-611/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. G. (S. G.) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai 2 010,15 Lt turtinės žalos ir 26 250,65 Lt negautų pajamų, taip pat priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 100 000 Lt neturtinės žalos.

Legislator headnote

AI generated

7c506740-ff44-48cd-b5c5-da88827cf07d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, patirtas autoįvykio metu, pateikė tik 2010-01-26, t. y. praleidęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytÄ vienerių metų pretenzijai pateikti terminÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad Biuras atlygino ieÅ¡kovui kitas iÅ¡laidas, nurodytas tame pačiame praÅ¡yme, laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ir ieÅ¡kovo patirtos 206 Lt iÅ¡laidos drabužiams priteistinos solidariai iÅ¡ atsakovų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-487/2013                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4; 44.5.2.4 (S)                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. (A. B.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5661-611/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. G. (S. G.) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai 2 010,15 Lt turtinės žalos ir 26 250,65 Lt negautų pajamų, taip pat priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 100 000 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad 2007-04-01 atsakovas S. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs ant kairiojo kelkraščio atsitrenkė į ten stovėjusį motociklÄ Honda, priklausantį ieÅ¡kovui, ant kurio sėdėjo ieÅ¡kovas. Å io eismo įvykio metu ieÅ¡kovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sugadintas motociklas. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas buvo gydomas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, o vėliau ambulatoriÅ¡kai gydomas VšĮ Naujininkų poliklinikoje.

Gydymosi laikotarpis tęsėsi nuo 2007-04-01 iki 2007-11-05, kai jam buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas iki 2008-05-04, o po to tęsiamas ambulatorinis gydymas. Autoįvykio metu buvo suplėšytos ieškovo kelnės ir glaudės, taip pat esant atviram blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiui buvo uždėtas aparatas, dėl ko ieškovas buvo priverstas įsigyti specialiai tam kelnes. Dėl ieškovui priklausančio motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemonės vertinimo ieškovas patyrė viso 506,80 Lt išlaidų.

Ieškovas patyrė 1 284,35 Lt gydymosi išlaidų. Viso ieškovo turtinė žala sudaro 2 010,15 Lt. Be to, ieškovas patyrė ir nuostolių dėl negautų pajamų, nes jo gydymosi metu buvo mokama tik ligos pašalpa, kuri yra mažesnė nei ieškovo turėtas darbo užmokestis iki sužalojimo. Dėl lūžusios kojos ir negalėjimo vaikščioti ieškovas ir toliau negalėjo dirbti. Jis vėl stacionare buvo gydomas nuo 2010-04-05 iki 2010-04-22 (papildomai operuotas), o nuo 2010-04-22 iki 2010-09-06 buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas.

Nuo 2010-09-06 iki 2011-09-05 ieÅ¡kovui yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tačiau jis vaikščioti be ramentų ir dirbti iki Å¡ios dienos negali. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio 2011 m. spalio mėnesio imtinai, viso ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 5 032,90 Lt, todėl ieÅ¡kovas patyrė ir dar papildomų nuostolių dėl negautų pajamų dėl jo sužalojimo, kas sudaro 26 250,65 Lt. IeÅ¡kovas po avarijos jau 4 metai gydosi, po operacijos taikytas pirmas reabilitacijos etapas pakankamo efekto nedavė, jam teko iÅ¡gyventi skausmus, labai stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nes teko studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete su sulaužyta koja ir judėti su ramentais, jis patyrė giliÄ psichologinę traumÄ , judėjimo ir bendravimo galimybių apribojimus, metus, o gal ir dar ilgiau tapo invalidu.

VisÄ laikÄ judėjimas tik su ramentais, Å¡iuo metu lazdele, kas sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus. Po pirmos operacijos kojos kaulai gijo netinkamai ir ieÅ¡kovui labai skaudėjo, po ko dar kartÄ buvo daroma operacija, vėl judėjimo apribojimas, ramentai, lazdelė, o nuo 2010-09-06 vėl metams laiko nustatytas invalidumas, kas patvirtina, jog dėl tokių nepatogumų, didelių skausmų bei fizinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų jis patiria labai didelę neturtinę žalÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 370,60 Lt turtinės žalos, 10 509,24 Lt negautų pajamų, viso 10 879,84 Lt; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 20 000 Lt neturtinės žalos ir 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė į valstybės biudžetÄ 182 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir 782 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo S. G..

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2007-04-01 atsakovas S. G., vairuodamas automobilį, bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio ir atsitrenkė į kairiajame kelkraÅ¡tyje stovintį motociklÄ , priklausantį ieÅ¡kovui, ant kurio sėdėjo jo savininkas. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu S. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 4 d. Teismas pripažino civiliniam ieÅ¡kovui A.

B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsakovas S. G. žalÄ ieÅ¡kovui padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokiai situacijai pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovas pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (atsakovui) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar Biuro atstovui.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ , tokio kreipimosi eiliÅ¡kumo įstatymas nenustato. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų 2010,15 Lt turtinės žalos, kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, sudaro 219 Lt iÅ¡laidos drabužiams, 506,80 Lt iÅ¡laidos dėl motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemonės vertinimo ir 1284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidos, kurias sudaro vaistų ir medikamentų pirkimas, iÅ¡laidos už rentgeno nuotraukas, kraujo tyrimus, gydytojo konsultacijas ir paslaugas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas sugadintus drabužius įvertino 206 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu buvo sugadintos specialios motociklininko kelnės ir kad ieÅ¡kovas buvo priverstas įsigyti drabužių, tinkamų dėvėti neÅ¡iojant Ilizarovo aparatÄ , teismas ieÅ¡kovo nurodytas iÅ¡laidas drabužiams vertino kaip ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , kurios dydis yra protingas ir pagrįstas. Teismo teigiu, Biuras ieÅ¡kovo nurodytos sumos dydžio neginčija, tik nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl įvykio metu sugadintiems rÅ«bams padarytos žalos ieÅ¡kovas pateikė praleidęs vienerių metų terminÄ .

Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, patirtas autoįvykio metu, pateikė tik 2010-01-26, t. y. praleidęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytÄ vienerių metų pretenzijai pateikti terminÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad Biuras atlygino ieÅ¡kovui kitas iÅ¡laidas, nurodytas tame pačiame praÅ¡yme, laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ir ieÅ¡kovo patirtos 206 Lt iÅ¡laidos drabužiams priteistinos solidariai iÅ¡ atsakovų.

IeÅ¡kovas nurodė, kad vaistų ir medikamentų pirkimui iÅ¡leido 1 084,05 Lt, tačiau teismui nepateikė nei vieno čekio, patvirtinančio, kad buvo pirkti gydytojų rekomenduoti vaistai. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos, teismas pripažino pagrįstomis iÅ¡laidas už kraujo tyrimų (49 Lt) ir rentgenogramų (32 Lt) atlikimÄ , 81 Lt sumÄ priteisė iÅ¡ solidariai atsakingų asmenų. IeÅ¡kovui Biuras kompensavo 286,82 Lt už vaistus bei gydymo iÅ¡laidas.

Prie patirtos turtinės žalos ieÅ¡kovas priskyrė 306,80 Lt dydžio iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ bei defektavimo akto sudarymÄ bei 200 Lt už transporto priemonės vertinimÄ . Teismas pagrįstomis iÅ¡laidomis, priskirtinomis prie ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos, pripažino tik iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ , sudarančias 60 Lt (neįskaitant PVM), nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog kitos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų negautas pajamas dėl jo sužalojimo.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios pajamos sudaro 26 250,65 Lt ir susideda iÅ¡ 537,18 Lt (už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06, esant ieÅ¡kovui nedarbingam) ir iÅ¡ 25 713,47 Lt (už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01). Teismo teigimu, iÅ¡ 2010-01-26 AB „Empower“ (buvusi ieÅ¡kovo darbovietė) pažymos apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, kad 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais ieÅ¡kovui buvo mokamas 1 481,50 Lt dydžio darbo užmokestis, nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieÅ¡kovui esant nedarbingam, iÅ¡ VSDF biudžeto ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 3 043,08 Lt ligos paÅ¡alpa bei darbdavys iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 165,13 Lt dydžio ligos paÅ¡alpÄ už pirmÄ sias dvi ligos dienas.

Be to, už šį laikotarpį ieÅ¡kovas taip pat gavo 104,46 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo Biuro. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas Å¡iuo periodu gavo 3 312,67 Lt. Nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieÅ¡kovas nedirbo iÅ¡ viso 47 darbo dienas, už kurias, vertinant 2010-01-26 AB „Empower“ pažymoje nurodytÄ buvusį ieÅ¡kovo uždarbį, ieÅ¡kovas bÅ«tų uždirbęs 3 481,53 Lt dydžio darbo užmokesčio, jeigu nurodytu metu bÅ«tų buvęs darbingas. Teismo teigimu iÅ¡ nurodytos sumos atėmus ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas sumas, gaunamas 168,86 Lt sumos skirtumas, kuris priteistinas solidariai iÅ¡ atsakovų.

Nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu ieÅ¡kovas buvo nedarbingas, nuo 2010-04-05 iki 2010-09-06 ieÅ¡kovui iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2010-09-06 ieÅ¡kovui mokama netekto darbingumo pensija. IeÅ¡kovui už nurodytÄ laikotarpį iÅ¡ VSDF biudžeto buvo iÅ¡mokėta 5 032,90 Lt netekto darbingumo pensija. IeÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, iÅ¡ darbo atleistas 2009-05-11 pagal DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. IeÅ¡kovas savo negautas pajamas skaičiavo, vadovaudamasis vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu Å¡alyje, kuris ieÅ¡kovo teigimu, sudaro 1 618,23 Lt. 2010-09-06 ieÅ¡kovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis; 2011-09-15 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

Kadangi ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu dėl patirtos avarijos ir sužalojimų prarado galimybę uždirbti 50 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Å¡alyje, t.y. 809,12 Lt, nuo 2009-05-11, kada ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, iki 2010-04-05, nuo kada ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautas pajamas, ieÅ¡kovas nedirbo, todėl teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovo negautas pajamas vadovavosi vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu Å¡alyje.

Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas po 2009-05-11 (atleidimo iÅ¡ darbo diena) bÅ«tų ieÅ¡kojęs darbo, ar kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė ir darbingumo lygis buvo priežastimi, dėl kurios ieÅ¡kovas neįsidarbino. Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ teismas tenkintino iÅ¡ dalies ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 10340,38 Lt (809,12 Ltx19-5032,90 Lt) negautų pajamų.             Dėl ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio atviro lūžio ieÅ¡kovas patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurie kilo jį sužalojus autoįvykio metu, atsakovui S. G. pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Spręsdamas apie ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastÄ , į tai, kad dėl sužalojimo ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , ilgai gydėsi, buvo ne kartÄ operuotas, pakito jo gyvenimo bÅ«das, kadangi ieÅ¡kovui vaikščiojant reikėjo naudotis ramentais/lazdele, ieÅ¡kovas, bÅ«damas jaunas asmuo, patyrė sveikatos sutrikdymÄ , kuris ne tik sukėlė fizinį skausmÄ , bet ir turi įtakos jo gyvenimo kokybei iki Å¡iol, be to, ieÅ¡kovui nustatytas tik dalinis darbingumas.

Atsakovas S. G. autoįvykį sukėlė bÅ«damas ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio. KompleksiÅ¡kai įvertinęs visas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes bei faktorius, o bÅ«tent pažeistos asmeninės neturtinės vertybės – sveikatos – pobÅ«dį, jos vietÄ vertybių sistemoje, tęstines neturtinės žalos pasekmes, patirtÄ ir tebejaučiamÄ fizinį skausmÄ bei emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus buityje bei kitose gyvenimo srityse, atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio ir sunkumo sveikatos sutrikdymo situacijose, teismas sprendė esant teisinga ir protinga priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų turtinės žalos, kuriÄ sudaro 219 Lt iÅ¡laidos drabužiams, tačiau sprendime teismas nurodė tik 206 Lt sumÄ , kas laikytina kaip galimas teismo raÅ¡ymo apsirikimas.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl 1 084,05 Lt priteisimo už pirktus vaistus ir medikamentus. Siekdamas pasveikti ieÅ¡kovas buvo priverstas pirkti ne tik gydytojų rekomenduotus ir paskirtus vaistus, bet ir jų siÅ«lomus. Atsižvelgiant į tai, kad visi vaistai buvo pirkti bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas buvo sužalotas, bei pagal tuo metu galiojusiÄ vaistinių iÅ¡duodamų čekių formÄ , labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas vaistus pirko bÅ«tent nurodytai traumai gydyti.

3. Teismas nepagrįstai pagrįstomis pripažino tik 60 Lt iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ , nes eismo įvykio metu apgadintas motociklas buvo apžiÅ«rėtas 2007-10-12, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai gautas praneÅ¡imas apie įvykį, o ginčo dėl vertinimo metu nustatytos žalos nebuvo. Tokios teismo iÅ¡vados neatitinka ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, nes autoįvykis buvo 2007-04-01, o motociklas apžiÅ«rėtas tik 2007-10-12, t y. ne tÄ pačiÄ dienÄ . Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vertino ir tai, kad ginčo vertinimo metu nustatytos žalos nebuvo, nes vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, patvirtina, kad ginčas buvo.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 gavo 3 312,67 Lt, Å¡iuo periodu ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nedirbo 47 darbo dienas, už kurias bÅ«tų uždirbęs 3 481,53 Lt dydžio darbo užmokesčio jeigu bÅ«tų buvęs darbingas, todėl jam solidariai iÅ¡ atsakovų priteisė 168,86 Lt sumos skirtumÄ . Tačiau teismas neteisingai paskaičiavo 3 481,53 Lt darbo užmokesčio dydį, kurį ieÅ¡kovas bÅ«tų uždirbęs, ir nepagrįstai pridėjo 104,46 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo Transporto priemonių draudikų biuro, kuri skaičiuojant mokesčių nemokamÄ 20 proc. dalį, neįtrauktina.

Tuo metu Sodra mokėjo 80 proc. gauto darbo užmokesčio, todėl už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 esant ieÅ¡kovui nedarbingam, jam viso buvo iÅ¡mokėta ne 3 312,67 Lt, o 3 208,21 Lt, kas 20 proc. sudaro 641,64 Lt negautų pajamų, kurie ieÅ¡kovui ir priteistini, tačiau jie mažintini 104,46 Lt, nes juos sumokėjo Transporto priemonių draudikų biuras, todėl negautos pajamos už nurodytÄ laikotarpį sudaro 537,18 Lt.

5. Teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 vadovavosi 1 618,23 Lt vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu Å¡alyje, o kadangi ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas prarado galimybę užsidirbti 50 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Teismas nepagrįstai nevertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2011-09-15 iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. 2524, kur yra nustatyti atitinkami labai dideli apribojimai ieÅ¡kovui, kokius darbus jis galėtų dirbti, o esant tokiems apribojimams, bei žinant valstybėje susiklosčiusiÄ darbo rinkÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neturi jokių galimybių įsidarbinti ir gauti bet kokias pajamas, todėl ieÅ¡kovui skaičiuotina bei priteistina ne pusė, o visas vidutinis mėnesinis Å¡alies darbo užmokestis, kas sudarytų 25 713,47 Lt.

6. Nors teismas, mažindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo mastÄ , tačiau Å¡iuo atveju nustatytinos labai sunkios pasekmės ieÅ¡kovo sveikatai ir ypatingai ilgas jų tęsimamsis laiko atžvilgiu, ko teismas visiÅ¡kai nevertino. Taip pat teismas nepagrįstai į teismo posėdį atsisakė kviesti liudytojÄ gydytojÄ B. V., kuris galėjo patvirtinti ieÅ¡kovo patirtų sužalojimų liekamuosius reiÅ¡kinius. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje turėtų bÅ«ti padidinta ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. G. priteistinas neturtinės žalos dydis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti – atmesti ieÅ¡kinio dalį dėl 10 798,84 Lt žalos turtui ir asmeniui priteisimo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui transporto priemonės vertinimo iÅ¡laidų, tačiau nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovo iÅ¡laidas (60 Lt), patirtas dėl transporto priemonės transportavimo pas vertintojÄ , nes tokios iÅ¡laidos, kaip ir pats vertinimas, nebuvo bÅ«tinos.

2. Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laidas (206 Lt), patirtas dėl eismo įvykio metu sugadintų rÅ«bų. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti dėl 2007-04-01 eismo įvykio metu sugadintų rÅ«bų padarytÄ Å¾alÄ pateikė tik 2010-01-26, t. y. praleidęs vienerių metų terminÄ . Pasibaigus naikinamiesiems materialinio pobÅ«džio terminams, pasibaigia pati subjektinė teisė.

3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos nuostatomis, todėl galimai patirtų pajamų dydį paskaičiavo klaidingai. Negautos pajamos (169,86 Lt) už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 negalėjo bÅ«ti priteisiamos, nes atsakovas jas buvo visiÅ¡kai atlyginęs, pervesdamas 104,46 Lt.

Negautos pajamos (10 340,38 Lt) už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 negalėjo bÅ«ti priteisiamos, nes ieÅ¡kovas jų nepagrindė. Be to, negautos pajamos buvo paskaičiuotos neteisingai, nes teismas, nustatydamas jų dydį, nepagrįstai nesivadovavo Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos nuostatomis ir neteisingai nustatė 10 340,38 Lt negautų pajamų dydį vietoj 8 985,30 Lt.4. Teismas nepagrįstai patirtos žalos turtui ir asmeniui atlyginimÄ priteisė iÅ¡ atsakovų solidariai.

Nukentėjęs trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pretenzijÄ dėl eismo įvykio metu patirtos žalos turi teisę reikÅ¡ti atsakingam už padarytos žalos padarymÄ asmeniui, jo draudikui, arba įstatymo nustatytais atvejais Transporto priemonių draudikų biurui. Kadangi atsakingo už eismo įvykį asmens ir Transporto priemonių draudikų biuro nesieja jokie teisiniai santykiai, teismas nepagrįstai žalÄ turtui ir asmeniui priteisė iÅ¡ atsakovų solidariai.

IeÅ¡kovas A. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkintini. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje keliami turtinės ir neturtinės žalos, kai ji padaryta asmens sveikatai dėl kito asmens nusikaltimo, atlyginimo klausimai.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam turtinę ir neturtinę žalÄ , patirtÄ 2007 m. balandžio 1 d. autoįvykio metu. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir nuteistas atsakovas S. G., kuris bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio ir atsitrenkė į kairiajame kelkraÅ¡tyje stovintį motociklÄ , priklausantį ieÅ¡kovui, ant kurio sėdėjo jo savininkas.

Atsakovas S. G. žalÄ ieÅ¡kovui padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Å io įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar Å¡io biuro atstovui.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ . Nagrinėjamu atveju nukentėjęs asmuo (ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė eismo įvykio kaltininkui bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005). Nors Å¡iuo atveju atsakingo už eismo įvykį atsakovo S. G. ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nesieja jokie teisiniai santykiai, tačiau atsižvelgdamas į minėtų Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų prievolė atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ yra solidari.

Dėl turtinės žalos atlyginimo CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tiesioginė žala, kuriÄ pagal įstatymų nustatytÄ reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ gali sudaryti: gydymo, vaistų įsigijimo, specialių gydymo priemonių įsigijimo, su sveikatos tyrimu susijusios iÅ¡laidos bei kitos patirtos iÅ¡laidos.

Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ ieÅ¡kovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v.

P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2 010,15 Lt turtinės žalos, kuriÄ sudaro 219 Lt iÅ¡laidos drabužiams, 506,80 Lt iÅ¡laidos dėl motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemonės vertinimo bei 1 284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidos (iÅ¡laidos vaistams, rentgeno nuotraukoms, kraujo tyrimams, gydytojo konsultacijoms). Bylos duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio ieÅ¡kovui atvykus į ligoninę, buvo sugadintos (sukarpytos) jo specialios kelnės ir glaudės (2007-04-01 VšĮ VGPUL ligonių rÅ«bų daiktaraÅ¡tis, t. 1, b. l. 10), kurių vertė ieÅ¡kovo įvertinta 206 Lt.

Taip pat byloje pateikti čekiai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas įsigijo drabužių už 12,80 Lt sumÄ (t. 1, b. l. 10). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas minėtas ieÅ¡kovo patirtas 218,80 Lt dydžio iÅ¡laidas drabužiams laikė pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau nurodė, kad iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteistina 206 Lt iÅ¡laidų drabužiams. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui priteistina 206 Lt, padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ , dėl to Å¡i teismo sprendimo dalis pakeistina priteisinat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 218,80 Lt iÅ¡laidų drabužiams.

 Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kovo nurodytos sumos dydžio neginčija, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti dėl 2007-04-01 eismo įvykio metu sugadintų rÅ«bų padarytÄ Å¾alÄ pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtintÄ vienerių metų terminÄ , kuris yra naikinamasis terminas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo argumentu.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato draudiko arba Biuro pareigÄ mokėti iÅ¡mokÄ tuo atveju, jei nukentėjusysis nepažeidė nustatytų terminų pretenzijai pareikÅ¡ti, t. y. iÅ¡moka mokama, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjusysis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Sprendžiant iÅ¡ normoje nustatytų terminų pretenzijai pareikÅ¡ti ribų, laikytina, kad tik ketverių metų terminas pareikÅ¡ti pretenzijai yra naikinamasis, kurį praleidęs trečiasis asmuo praranda teisę reikalauti draudimo iÅ¡mokų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, patirtas eismo įvykio metu, pateikė tik 2010-01-26 (t. 1, b. l. 53), t. y. praleidęs minėtame įstatyme numatytÄ vienerių metų pretenzijai pateikti terminÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atlygino ieÅ¡kovui kitas iÅ¡laidas, nurodytas tame pačiame praÅ¡yme (t. 1, b. l. 48), pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovÄ per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba – Å¡io Ä®statymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io Ä®statymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis bei dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį; jeigu draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintojÄ , kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį; tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingas nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo iÅ¡laidas; nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė 2007-10-12 (t. 1, b. l. 51), tÄ pačiÄ dienÄ atsakovo atstovas apžiÅ«rėjo transporto priemonę bei jÄ Ä¯vertino (t. 1, b. l. 52). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ginčijo vertinimo metu nustatytos žalos dydį. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas dėl turto defektavimo bei vertinimo, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos (CPK 178 str.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pagrįstomis iÅ¡laidomis, priskirtinomis prie ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos, pripažino iÅ¡laidas už motociklo transportavimÄ , sudarančias 60 Lt (neįskaitant PVM), kurios taip pat nelaikytinos bÅ«tinomis ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis, nes remiantis bylos duomenimis darytina iÅ¡vada, kad motociklas buvo transportuotas bÅ«tent ieÅ¡kovo iniciatyva kreipiantis į UAB ,,Motogama“ dėl motociklo defektavimo akto sudarymo. Kaip minėta, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti patirtų 1 284,35 Lt gydymosi iÅ¡laidų, kurias sudaro: 1084,05 Lt iÅ¡laidų už vaistus ir medikamentus, 57,80 Lt už rentgeno nuotraukas, 49 L už kraujo tyrimus, 93,50 Lt už gydytojo konsultacijas ir paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos, pagrįstomis pripažino tik iÅ¡laidas už kraujo tyrimų (49 Lt) ir rentgenogramų (32 Lt) atlikimÄ , tačiau atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 1 084,05 Lt iÅ¡laidų patirtų dėl vaistų ir medikamentų įsigijimo, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno čekio, patvirtinančio, kad buvo pirkti gydytojų rekomenduoti vaistai, o ieÅ¡kovo pateiktuose kasos čekiuose nenurodyta, už kokius vaistus yra sumokėta.

Teisėjų kolegija su tokiu teismo argumentu nesutinka. Byloje esančiame 2007-04-06 išraše iš medicininių dokumentų Nr.2007/6781 nurodyta, kad ieškovui dėl patirto autoįvykio buvo diagnozuotas blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras lūžis, 2007-04-01 ieškovas buvo operuotas, atlikta blauzdikaulio išorinė osteosintezė Ilizarovo aparatu, 2007-04-06 ieškovas išleistas gydytis ambulatoriškai, gydymui paskirti analgetikai, antikoaguliantai (t. 1, b. l. 19). Bylos duomenimis, ieškovas po eismo įvykio nuolat lankėsi pas gydytojus, jam buvo atlikta operacija, skirtas reabilitacinis gydymas, medikamentai (t. 1, b. l. 20, 21, 73, 127, 171, 173-179, 210, 223).

Ieškovas byloje pateikė vaistinių ,,Gydažolė“, ,,Katpėdė“, ,,Širdažolė“ čekius išduotus laikotarpiu nuo 2007-04-07 iki 2008-03-04 bendrai 1 084,05 Lt sumai (t. 1, b. l. 10-14). Nors minėtuose vaistinių čekiuose nėra nurodyta kokie vaistai buvo perkami, tačiau atsižvelgdama į eismo įvykio metu ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį bei į tai, kad vaistai buvo pirkti būtent ieškovo gydymosi laikotarpiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti čekiai patvirtina ieškovo patirtas išlaidas vaistams ir medikamentams įsigyti, todėl ieškovui priteistinos prašomos 1 084,05 Lt dydžio išlaidos, kurios pagrįstos ieškovo pateiktais mokėjimo kvitais. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 370,60 Lt turtinės žalos, pakeistina priteisinant 1 383,85 Lt (218,80 Lt + 81 Lt + 1084,05 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Dėl negautų pajamų Kaip minėta, sveikatos sužalojimo atveju asmuo turi teisę į negautų pajamų priteisimÄ . Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų.

Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 537,18 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 esant ieÅ¡kovui nedarbingam. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ neteisingai nustatė ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8 punkte, reglamentuojančiame negautų pajamų apskaičiavimÄ asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, nurodyta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650.

IÅ¡ 2011-11-08 AB „Empower“ (buvusi ieÅ¡kovo darbovietė) pažymos apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, kad 2008 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 1463,80 Lt, o 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais ieÅ¡kovui buvo mokamas 1481,50 Lt dydžio darbo užmokestis (t. 1, b. l. 242). Taigi remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktu ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 475,60 Lt.

Laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 ieÅ¡kovui iÅ¡ VSDF biudžeto buvo iÅ¡mokėta 3043,08 Lt ligos paÅ¡alpa bei darbdavys iÅ¡mokėjo 165,13 Lt dydžio ligos paÅ¡alpÄ už pirmÄ sias dvi ligos dienas (t. 1, b. l. 27), taip pat ieÅ¡kovas gavo 104,46 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas gavo 3 312,67 Lt. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias ieÅ¡kovas realiai gavo arba galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Kadangi nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieÅ¡kovas nedirbo iÅ¡ viso 47 darbo dienas, už kurias, įvertinus ieÅ¡kovo gautÄ vidutinį darbo užmokestį, ieÅ¡kovas bÅ«tų uždirbęs 3 467,66 Lt, tačiau, kaip minėta, gavo 3 312,67 iÅ¡mokų, tai gautas skirtumas – 154,99 Lt priteistini ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 26 250,65 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2009-05-11 atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį.

Nuo 2010-09-06 ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l.

74) ir mokama netekto darbingumo pensija. Laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-11-01 iÅ¡ VSDF biudžeto buvo iÅ¡mokėta 5032,90 Lt netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 224). Kaip minėta, negautos pajamos turi pasižymėti realumu, o ne tikėtinumu, taip pat negali sudaryti prielaidų nukentėjusiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita. IeÅ¡kovas negautas pajamas skaičiavo, vadovaudamasis vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu Å¡alyje, kuris ieÅ¡kovo teigimu, sudarė 1 618,23 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, negautų pajamų skaičiavimas pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Å¡alyje, neatitinka ne tik tikėtinumo kriterijaus, kadangi ir iki patirto sužalojimo ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnės nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Å¡alyje.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra nurodęs, kad sprendžiant dėl negautų pajamų, kaip atlygintinės turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo, negalima remtis prielaidomis. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovo negautos pajamos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gautÄ vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iÅ¡ darbo. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas po atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų ieÅ¡kojęs darbo, ar kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė ir darbingumo lygis buvo priežastimi, dėl kurios ieÅ¡kovas neįsidarbino.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę bei tai, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, laikytina, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu prarado galimybę uždirbti 50 proc. ieÅ¡kovo gauto vidutinio darbo, užmokesčio, t. y. 737,80 Lt (1 475,60 Lt/2). Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 8 985,30 Lt             (737,80 Ltx19 -5032,90 Lt) negautų pajamų.             Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 10 509,24 Lt negautų pajamų, pakeistina priteisinant              9 140,29 Lt (154,99 Lt + 8985,30 Lt) negautų pajamų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoNagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo pasekmių ir sumažindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui.

Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). IeÅ¡kovo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Ä®vertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobÅ«dį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), atsižvelgė į padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir sunkumÄ (ieÅ¡kovui buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo (ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ operuotas, jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas), nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslÄ .

Å ie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat įvertino žalÄ padariusio asmens kaltę bei veiksmus, žalos padarymo aplinkybes (žala padaryta autoįvykio metu, atsakovui S. G. esant neblaiviam), taip pat ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes. Nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiÅ¡kiai per mažas.

Dėl kilusių sveikatos sutrikdymo padarinių ieÅ¡kovui teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., R. L. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2011).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes Å¡ioje byloje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atitinka teismų praktikoje suformuotÄ neturtinės žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimoCPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. BÅ«tinumÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti.Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso bÅ«tinumÄ , ieÅ¡kovas nepateikė papildomos informacijos ar įrodymų, kurie turėtų įtakos bylos baigčiai, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija netenkindama praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka sprendžia, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų, o prieÅ¡ingai užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, tarp Å¡alių jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui A. B. priteista solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 370,60 Lt turtinės žalos ir 10 509,24 Lt negautų pajamų, viso 10 879,84 Lt.Priteisti ieÅ¡kovui A. B. solidariai iÅ¡ atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 383,85 Lt turtinės žalos ir 9 140,29 Lt negautų pajamų, viso 10 524,14 Lt.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danguolė Martinavičienė Donatas Šernas