2020-08-12 Nr. AB-14874-3-61-3-01712-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-437-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01712-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir E. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) pripažinti niekiniu ir nepagrįstu skundžiamą E. P. pasirašytą raštą, įpareigoti jį naujai ištirti visumą aplinkybių nurodytų skunduose ir pareiškimuose, adresuotuose Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui; 2) iš atsakovų pareiškėjams priteisti po 20 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinės žalos atlyginimui; 3) pasiruošiant bylą nagrinėti teisme išreikalauti ir prijungti prie skundo 2020 m. vasario 14 d. Z. V., 2020 m. vasario 15 d. K. J. skundus ir pareiškimus, įteiktus generaliniam prokurorui, o iš prokuratūros ir teismų išreikalauti ir prijungti, įvertinti priimant procesinius sprendimus mirusiųjų asmenų: 2011 m. sausio 13 d. J. J. ir 2011 m. sausio 10 d. S. J. pareiškimus, R. K. L. ir kt. 2011 metais teiktus Prokuratūrai ir teismams dėl nurodytos suklastotos baudžiamosios bylos pagal E. P. klastojimus; 4) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 5) kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamųjų bylų Nr. 1A-1-574/2016, Nr. 1-28-851/2014 ir Nr. 2PA106/2017 peržiūrėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškėjų A. B. ir E. S.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš galimai netinkamai ištirtų nusikalstamų veikų, priimtų apkaltinamųjų teismų nuosprendžių, teisėjų netinkamų veiksmų nagrinėjant baudžiamąsias bylas, prokurorų, pareigūnų veiksmų surašant kaltinamuosius aktus ir tiriant nusikalstamas veikas.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016).

Pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl prokurorų ir teisėjų veikų, kuriomis jie galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus. Jie, siekdami neturtinės žalos atlyginimo, neginčijo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir (ar) vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl prokurorų ir teisėjų veikų, o pareiškėjų prašoma atlyginti neturtinė žala nekildinama iš viešojo administravimo subjekto veiksmų / neveikimo, pirmosios instancijos teismas pirmąjį ir antrąjį skundo reikalavimus atsisakė priimti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Kitus skundo reikalavimus teismas atsisakė priimti, kadangi jie yra procesinio pobūdžio.

III. Pareiškėjai A. B. ir E. S. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjai prašo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo surašymo, kuria būtų išaiškinama, ar ginčo dalyką sudaro viešosios teisės normų reguliuojami santykiai, ar prokurorų veika, susijusi su procesinių veiksmų ir teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat sprendimų vykdymu.

Pareiškėjai nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamą teismo nutartį, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tai reiškia, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Taigi administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Lietuvos Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui teikto skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą, kuris kildinamas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su teisingumo vykdymu (bylų tyrimu). Todėl pareiškėjų skundas, o kartu ir jame suformuluoti reikalavimai nesietini su viešojo administravimo sritimi. Kaip minėta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų bei kitų teismų teisėjų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu (bylų tyrimu). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjų keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šios įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjų atskirajame skunde suformuluotas prašymas (kreiptis į Teisingumo Teismą) nevertintinas, kadangi jis neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą dėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė