7c4e82de-fa51-4499-993f-b2743cf55ef6 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-959-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03159-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Å .,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-04-19 iki 2015-09-19, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti asmeninius rÅ«bus.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (3, 82 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (83 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (24-32 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,75 iki 15,3 kv. m., taigi aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėjui visÄ jo kalinimo laikotarpį kameros plotas atitiko nustatytas higienos normas. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose dėl sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų nebuvo atlikta.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose Å iaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės atitverti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai užtikrina kameroje esančių asmenų privatumÄ .Atsakovas nurodo, kad suimtųjų patalynės ir apatinių rÅ«bų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose, Å iaulių TI skalbimo organizavimÄ reglamentuoja 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 p. numato, kad Å iaulių TI skalbiniai, iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę.

Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas.

Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius darbužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius neturi jokio teisinio pagrindo ir turi bÅ«ti atmestos.Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2014-10-03 patikrinimo akte užfiksuota, kad iÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos.

Patikrinimo akto turinys paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. IÅ¡ 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 matyti, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio ir purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti, dėl Å¡ių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas M.

Å . nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-04-19 iki 2015-09-19, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normoms.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-11-13 pažymos Nr. 60/09-37996 (34-37 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M.

Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-04-13 iki 2015-09-16, viso 110 dienų. Pareiškėjas kameroje Nr. 57 buvo laikomas nuo 2015-04-13 iki 2015-04-14 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,99 kv. m., kameroje Nr. 13 – nuo 2015-04-14 iki 2015-04-21 ir nuo 2015-04-25 iki 2015-04-27 vienas arba su dar 3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,97 iki 15,88 kv. m., kameroje Nr. 107 – nuo 2015-04-23 iki 2015-04-25 vienas arba su dar 2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,27 iki 15,81 kv. m., kameroje Nr. 105 – nuo 2015-04-27 iki 2015-04-28 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,03 iki 12,11 kv. m., kameroje Nr. 66 – nuo 2015-04-28 iki 2015-05-11 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,52 iki 7,53 kv. m., kameroje Nr. 2 – nuo 2015-05-11 iki 2015-05-12 vienas ir jam teko 6,45 kv. m., kameroje Nr. 90 – nuo 2015-05-21 iki 2015-05-26, nuo 2015-07-22 iki 2015-07-23 ir nuo 2015-07-27 iki 2015-07-29 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,99 iki 9,97 kv. m., kameroje Nr. 35 – 2015-06-11 su dar 1 asmeniu ir jam teko 3,74 kv. m., kameroje Nr. 76 – nuo 2015-06-11 iki 2015-06-15, nuo 2015-07-24 iki 2015-07-27 ir nuo 2015-08-27 iki 2015-08-29 vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 4,62 iki 9,24 kv. m., kameroje Nr. 58 – nuo 2015-06-15 iki 2015-07-13, nuo 2015-07-14 iki 2015-07-22, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-24, 2015-07-27, nuo 2015-07-29 iki 2015-08-05, nuo 2015-08-06 iki 2015-08-18, nuo 2015-08-26 iki 2015-08-27, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-04, ir nuo 2015-09-14 iki 2015-09-16 vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,81 iki 15,26 kv. m., kameroje Nr. 72 – nuo 2015-07-13 iki 2015-07-14 ir 2015-09-14 vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 4,44 iki 8,88 kv. m., kameroje Nr. 70 – nuo 2015-08-05 iki 2015-08-06 vienas ir jam teko 9,53 kv. m., ir kameroje Nr. 75 – nuo 2015-08-18 iki 2015-08-20 ir nuo 2015-08-29 iki 2015-09-03 vienas ir jam teko 8,8 kv. m.

Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad visas 110 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2015-08-24 atlikęs Å iaulių TI patalpų operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę įvertinti gautuose pareiÅ¡kėjų skunduose minimų faktų dėl sÄ lygų atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, nustatė, kad kameroje Nr. 13, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-04-14 iki 2015-04-21 ir nuo 2015-04-25 iki 2015-04-27, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko higienos normos reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrinimų nebuvo atlikta, taigi byloje nėra duomenų, kad sÄ lygos kitose kamerose neatitiktų higienos normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – nėra durų. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o Å¡ių Taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai dėl atskiros sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistemos Å iaulių TI gyvenamosioms kameroms netaikomi.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. 62/08-1087 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisė aktai nenumato (45-48 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimai patikrinimų metu nebuvo konstatuoti (58-78 b. l.). 2015-04-14 raÅ¡tu Nr. 17/01-1748 Å iaulių TI direktorius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodė, kad kameroje Nr. 58 2015-06-29 pakabintos tualeto užuolaidos (39-40 b. l.). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas netinkamai, pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatytus reikalavimus.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, Å¡ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. IÅ¡ byloje esančio Visuomenės sveikatos centro 2014-10-03 patikrinimo akto Nr. EP-406 matyti, kad 2014-09-25 patikrinimo metu nustatyta, jog iÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos (63-66 b. l.), o 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos (68-71 b. l.).

Taigi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl kratų atlikimo netinkamomis sÄ lygomis, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybė nemokamai iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡e bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡e (52-58 b. l.) nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ .

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (63-66 b. l.) konstatuota, kad laikomiems asmenims sudaromos sÄ lygos keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas). Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi bÅ«ti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigÄ sudaryti galimybę kalintiems asmenims iÅ¡siskalbti savo drabužius.

Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, bei atsižvelgiant į tai, jog neturintiems pinigų asmenims yra galimybė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius rÅ«bus kreipusis į įstaigos administracijÄ dėl paramos skyrimo, spręstina, kad Å TI administracija, nustatydama atitinkamÄ virÅ¡utinių drabužių skalbimo tvarkÄ , teisės normų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodo, kad jis kreipėsi, bet jam buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, byloje nėra duomenų, kad jis neturėjo asmeninių lėšų drabužiams skalbti ir į tai nebuvo atsižvelgta, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti virÅ¡utinius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laiko tarpÄ Å iaulių TI buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis ir dėl to patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Visas 110 laikymo Å iaulių TI dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų pažeistos higienos normos. IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų matosi, kad gautus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl laikymo sÄ lygų pagerinimo Å iaulių TI administracija nedelsiant tenkino – pakabino tualeto užuolaidas, sutvarkė kameros apÅ¡vietimÄ , į pateiktus skundus atsakė paaiÅ¡kindama kamerų dezinfekavimo, valymo inventoriaus laikymo ir iÅ¡davimo tvarkÄ , taip pat atsakyme nurodė, kad nesutikdamas su praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo iÅ¡vadomis pareiÅ¡kėjas gali jas skųsti Kalėjimų departamentui (38-44 b. l.), kuo pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo.

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, įvertinus įraÅ¡us pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (15-23 b. l.), taip pat nenustatyta, kad dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                             JarÅ«nė Sedalienė