7c4e573a-73df-430e-b36d-cb8e46ae995e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-524-104/2013                                                                                  Teisminio proceso Nr.2-01-3-17520-2011-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                         76.4;76.5;78.2.1;125.3; 125.4;121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 8 d.Vilnius                      Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-490-101/2012 pagal ieÅ¡kovės I. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir V. R. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo (iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),                                                               n u s t a t ė : ieÅ¡kovė I.

K. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti, kad atsakovas S. K. nėra E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinant Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duotame gimimo įraÅ¡e Nr.4948, įraÅ¡Ä apie tėvÄ (S. K.); nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas V. R. yra jos sÅ«naus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas , priteisti iÅ¡ jo E. K., iÅ¡laikymÄ Â periodinėmis iÅ¡mokomis po 2000 Lt per mėnesį nuo 2011 11 10 iki pilnametystės bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ Â už trejus metus 72 000 Lt.

Priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieÅ¡kovę, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Nurodė, kad ji 1999 11 15 susilaukė sÅ«naus E. K., kurio tėvu gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas jos sutuoktinis atsakovas S. K., su kuriuo ieÅ¡kovė 1999 06 04 sudarė santuokÄ ir Å¡iuo metu jos santuoka nėra nutraukta. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1998 02 05 iki 2008 01 25 dirbo su atsakovu V. R. vienoje įmonėje-Statybos produkcijos sertifikavimo centre, ji-sekretore referente, jis-vyriausiuoju ekspertu.

Su atsakovu, kuris rodė jai dėmesį, turėjo intymių santykių 1999 02 25, po kurių pastojo. Atsakovas buvo vedęs, turėjo vaikÄ , skirtis nesiruošė, žmonai iÅ¡vykus, kviesdavosi jÄ Ä¯ namus. PirmÄ kartÄ jis vaikÄ pamatė , kai berniukui buvo 2 metai. Atsakovas rÅ«pinosi ieÅ¡kove, kartu praleisdavo daug laiko ne tik darbe, buvo nuvažiavę pas jo tėvus, bendradarbiai žinojo apie jų santykius. Atsakovas atsisakė pripažinti vaiko tėvystę, tačiau rėmė finansiÅ¡kai, nuo 2004m. pinigų vaiko iÅ¡laikymui neskyrė.

Anksčiau į teismÄ nesikreipė bijodama prarasti darbÄ , mokslÄ Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriame dėstytojavo atsakovas V. R.. Darbe jautė įtampÄ , po universiteto baigimo pasiÅ«lyta ieÅ¡kotis darbo 2007 m. su vaiku iÅ¡vyko pas sutuoktinį S. K., kuris gyveno Neringoje, ten du su puse metų gyveno ieÅ¡kovė su vaiku, vėliau ieÅ¡kovė su vaiku, siekdama sudaryti geresnes sÄ lygas vaiko lavinimui, persikėlė gyventi į Vilnių- pas tėvus, susitikdavo vasaromis ar kartais jam atvykus į Vilnių, santykiai su sutuoktiniu nebuvo geri, jis su vaiku bendraudavo mažai, juo nesidomėjo. 2011 m vasarÄ pasakiusi sutuoktiniui, kad vaikas ne jo, apie tai pasakiusi ir sÅ«nui.

Mano, kad vaiko tėvu turi bÅ«ti pripažintas atsakovas V. R., nes sutuoktinis nėra vaiko tėvas, kaip tai patvirtino DNR ekspertizės iÅ¡vada. Nustačius tėvystę, tėvui atsiranda pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , iÅ¡laikymÄ turi teikti abu tėvai. Nurodė, kad jos turtinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki, ji neturi darbo, pragyvena iÅ¡ tėvų teikiamos paramos. SÅ«nus yra gabus, lanko Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklÄ , imtynių užsiėmimus, jo iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga apie 2607 Lt.

Kadangi atsakovas V. R. dirba, gauna nemažas pajamas, todėl iÅ¡ jo priteistinas 2000 Lt iÅ¡laikymas per mėnesį. Kadangi vaikui iÅ¡laikymo neteikė nuo 2004 m. tai priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos 72000 Lt(36 mėn.x 2000 Lt).Atsakovas S. K. sutiko su ieÅ¡kiniu dėl jo tėvystės nuginčijimo (duomenys neskelbtini) gimusio E. K., gimimo įraÅ¡e, kuriame jis yra įraÅ¡ytas vaiko tėvu. Nurodė, kad jis su ieÅ¡kove sudarė santuokÄ 1999 06 04, vaikas gimė santuokoje, todėl jis buvo įraÅ¡ytas jo tėvu, jis tikėjęs sutuoktine, kuri jam pasakė, jog vaiko tėvas yra jis.

Sutuoktinė po vaiko gimimo gyveno pas tėvus, 2007 m. pabaigoje su vaiku atsikėlė gyventi pas jį, tačiau tarpusavio santykiai pablogėjo ir ieÅ¡kovė sugrįžo gyventi į Vilnių. Sutuoktinė su vaiku gyveno atskirai, susitikdavo vasarÄ , kai ji su vaiku atvykdavo prie jÅ«ros, kaip sutuoktinis prisidėdavęs prie Å¡eimos ir vaiko iÅ¡laikymo, su vaiku bendraudavęs mažai, kalbėdavęs telefonu, tačiau tarpusavio ryÅ¡ys buvo, kol manė, kad vaikas jo, iki 2011m.vaikas vadino jį tėvu, tačiau dabar –nevadina, nenori bendrauti, ignoruoja, prieÅ¡iÅ¡kumo vaikui nejaučia. 2011 m. sutuoktinė pasakė, kad vaiko tėvas yra ne jis ir kad iki santuokos bendravo su kitu vyru-atsakovu ir nuo jo pastojo.Abejonių dėl vaiko tėvystės buvo, tačiau nenorėjęs skaudinti žmonos, vaiko, todėl neiÅ¡sakė jų.

Ekspertizė tai patvirtino(b.l.24-25; 71-76;92-93 ). Atsakovas V. R. su ieÅ¡kiniu dėl jo tėvystės nustatymo nesutinka. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžiuose atsakovas nurodė, kad tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko, todėl iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti į tai atsižvelgiama ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.Teisinis vaiko ryÅ¡is su S. K. yra akivaizdus, nes vaikas iÅ¡augo ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio Å¡eimoje, yra sulaukęs 12 m. amžiaus, ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ vaikas S. laikė savo tėvu, tarp jų susiklostė vaiko ir tėvo santykiai, o jo ir vaiko nesieja socialiniai ryÅ¡iai, vaikui mamos bei artimųjų giminaičių yra įteigta apie galimÄ jo tėvystę, jokių jausmų vaikui nejaučia, jo neauginęs, neauklėjęs ir negali prsiimti atsakomybės. DNR kodas nieko nekeičia, jei vaiko neauginai pats.Atsakovas nurodė, kad jis turėjęs intymių santykių su ieÅ¡kove, tačiau neigia, kad rÅ«pinosi ieÅ¡kove, praleisdavo su ja daug laiko, kad siÅ«lė finansinę paramÄ , kad visi bendradarbiai žinojo, jog ieÅ¡kovė laukiasi jo vaiko.

Jis su vaiku nebendravęs, porÄ kartų matęs vaikÄ , kai ieÅ¡kovė jį atsivesdavusi į darbÄ , vaikas jo nežino, vaikas savo tėvu laiko S. K., su kuriuo ieÅ¡kovė susituokusi iki Å¡iol. Mano, kad vaikui svarbiau iÅ¡saugoti Å¡eimoje susiklosčiusius socialinius ryÅ¡ius, laikant S. tėvu, o ne sugriauti per dvylika metų susiklosčiusius santykius Å¡eimoje. Tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ . Å iuo atveju vaiko tėvu įraÅ¡ytas ieÅ¡kovės sutuoktinis S. K., todėl tėvystės nustatymo klausimas yra negalimas, kaip tai nustatyta CK 3.146 str.2d.

Dėl Å¡ios priežasties nesutiko atlikti DNR ekspertizę. 2012 08 16 teismo posėdyje ir baigiamųjų kalbų metu atsakovas V. R. nurodė, kad jis sutinka atlikti DNR ekspertizę, tačiau tik po to, kai bÅ«tų nuginčyta tėvystė. Prašė ieÅ¡kinį atmesti taikant ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovė tariamai žinodama kad sÅ«naus biologinis tėvas yra ne jos sutuoktinis , po dvylikos metų kreipėsi į teismÄ , nors tam CK 3.152 str.1d. nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas Nesutiko su ieÅ¡kiniu ir dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nurodė, kad turi Å¡eimÄ , du vaikus -20 m ir 7m. amžiaus, turi butÄ , automobilį, sutuoktinė turi sodybÄ , jo darbo užmokestis yra apie 2900 Lt be priedų (b.l.31-37;91-92;214-223). Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė pritarė abiejų pareikÅ¡tų reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nagrinėjimui vienoje byloje bei atsakovui V. R. nepripažįstant tėvystės, DNR ekspertizės atlikimui. Nurodė, 2011 11 25 buities tyrimo akte, vyr. specialistei bendraujant su nepilnamečiu E. K., vaikas sakė, kad prisimena, kaip jie –V. ir jis su motina kartu važiuodavo į „MacdonaldÄ â€œ, kaip V. jam nupirko didelę maÅ¡inÄ Å¾aidimui, o S., atvažiavęs su juo nebendrauja, ignoruoja. (b.l.27-29).          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 1d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė:nustatyti, kad S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir iÅ¡braukti iÅ¡ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos gimimo įraÅ¡o Nr. 4948 duomenis apie S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ymÄ E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu; nustatyti, kad atsakovas V.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus;priteisti iÅ¡ V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011 11 15 iki vaikas sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir pavesti Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti I.

K. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sÅ«nui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 54000 Lt (penkisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius litų) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos;kitoje dalyje ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio atmesti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 str. 2d.). CK 3.151 str. numato, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio vaiko E. K. interesai nenukentės nuginčijus S. K. tėvystę, vaikas žino, kad Å¡is atsakovas nėra jo tėvas, tarp vaiko ir tėvu įraÅ¡yto S. K. nesusiformavo tėvo ir sÅ«naus santykiai, kurie bendraujant su vaiku buvo formalÅ«s, kiekvienas iÅ¡ jų gyveno savo gyvenimÄ , iki vienerių metų S. K. vaiko nelankė, vėliau, gyvenant kartu, nesidomėjo vaiku, jo pomėgiais, laisvalaikį leisdavo atskirai, persikėlus vaikui gyventi į Vilnių, per metus susitikdavo vos keletÄ kartų, tėvas nepasveikindavo vaiko Å¡venčių proga, nepirkdavo dovanų.

Jų santykiuose atsirado įtampa, vaikas nevadina atsakovo tėvu, jaučia nuoskaudÄ dėl S. K. iÅ¡sakytų paÅ¡aipų jo iÅ¡vaizdos atžvilgiu, nejaučia prisiriÅ¡imo ir poreikio bendrauti su S., džiaugiasi paiÅ¡kėjusia žinia, kad S. nėra jo tėvas, dėl to ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkino (CK 3.149 str.) ir iÅ¡braukė iÅ¡ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos gimimo įraÅ¡o Nr. 4948 duomenys apie S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ymÄ E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2007, 3K-3-304/2010) CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.         Kadangi atsakovas V.

R. savo nesutikimo atlikti DNR ekspertizę priežastimi nurodė, kad tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ , kaip tai nustatyta CK 3.146 str. 2 d., o įraÅ¡as nuginčytas, tai teismas, remdamasis kitais įrodymais - Å¡alių paaiÅ¡kinimais (atsakovas patvirtino teismui, kad jis turėjo intymių santykių su ieÅ¡kove), liudytojų parodymais apie Å¡alių -ieÅ¡kovės ir atsakovo V. R. bendrÄ darbÄ vienoje įmonėje, jų artimus ryÅ¡ius, Å¡io atsakovo lankymÄ si liudytojos J.

G. namuose Klaipėdoje ten vieÅ¡int I. K., bendras keliones į PalangÄ , Kėdainius (liudytoja D. P.), kurie įrodo Å¡io atsakovo ryÅ¡ių su ieÅ¡kove buvimÄ , CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ , nusprendė, kad byloje yra įrodyta, jog V. R. yra nepilnamečio E. K. tėvas.      Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus atsakovÄ V.

R. E. K. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , todėl iÅ¡ V. R. priteistinas iÅ¡laikymas sÅ«nui. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Atsižvelgiant į CK 3.192 str. 2d. reikalavimÄ , kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, teismas konstatavo, kad įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, atsakovo iÅ¡laikytinių skaičių, iÅ¡ atsakovo priteistinas 1500 Lt dydžio iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį (CK 3.196 str.1 d.1 p.).

Teismas konstatavo, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už 3 metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (LR CK 3.200 str.). Atsakovas neteikia iÅ¡laikymo nuo 2004 m., todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo (2011 11 15) dienos 54 000 Lt (36 mėn. x 1500 Lt).Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, o jeigu apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalis dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo paliktų nepakeistus, tai praÅ¡o pakeisti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo – panaikinti sprendimo dalį dėl 54 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis iki 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-11-15, įpareigojant ieÅ¡kovę kas mėnesį raÅ¡tu teikti atsakovui ataskaitas (dokumentų kopijas) apie iÅ¡laikymui skirtų lėšų panaudojimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

         Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido CK 3. 152 str. nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystės nuginčijimui, todėl teismas privalėjo pagal atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystės nuginčijimui, nes nebuvo pagrindo terminÄ atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Teismas praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino nenurodydamas kokios Å¡io termino praleidimo priežastis laiko svarbomis. Teismas nurodė, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, tačiau vaiko interesai, kaip savarankiÅ¡kas pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ neįtvirtintas įstatyme ir tai negali bÅ«ti laikoma įstatymo ar teisės spraga.

Atsisakius taikyti ieškinio senatį, yra pažeidžiami atsakovo interesai. Šioje byloje negalima remtis LAT 2010-07-01 nutartimi c.b. Nr. 312/2010, nes bylų racio decidendi nesutampa. Apeliantas taip pat nurodė eilę argumentų dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovas S. K. nėra ieškovės sūnaus E. tėvas.          Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu išlaikymo 1500 Lt dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu 54 000 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į šalių gaunamas pajamas, tačiau nenustatinėjo, koks išlaikymo dydis būtų pakankamas vaiko poreikiams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad orientacinis vaiko iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydis siejamas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris turėtų bÅ«ti proporcingai paskirstytas tarp tėvų, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį., kuris pripažįstamas galinčių patenkinti vaiko neturinčių specialiųjų poreikį, interesus. Dėl to teismo sprendimas ta apimtimi kuria vaiko poreikiams patenkinti skirta pinigų suma virÅ¡ija MMA, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia pozityviÄ jÄ vaiko interesų nepagrįsta diskriminacijÄ â€“ vaiko interesų iÅ¡skyrimÄ kitų vaikų atžvilgiu ir kartu reiÅ¡kia didesnes teisines pareigas tėvams.

Teismas nemotyvavo, kuo remiantis Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiai yra didesni už tuos, kurių patenkinimui pakankama MMA sumos. Å alių vaikas yra12 metų amžiaus, sveikas, neturi iÅ¡skirtinių užsiėmimų ar polinkių, kurie reikalautų papildomų neordinarinių iÅ¡laidų. Dėl to teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo aiÅ¡kiai suformuluotos teismų praktikos.         Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo santuokoje yra du vaikai, 2004 m. gimimo L. ir 1991 m. gimimo studentei M. iki Å¡iol reikalingas iÅ¡laikymas, todėl neteisinga nustatyti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, kad jis bÅ«tų aprÅ«pintas žymiai geriau už iÅ¡laikymÄ teikiantį tėvÄ .

Apeliantas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartį c.b. Nr. 1434/2002.      Apelianto teigimu, ieÅ¡kovės pateikta sÅ«naus iÅ¡laikymui skiriamų iÅ¡laidų sÄ mata patvirtina, kad vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį užtenka 530 Lt , Å¡i suma proporcingai turėtų bÅ«ti padalinta tarp abiejų tėvų. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Aplinkybę, kad apeliantas neturi finansinės galimybės teikti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ , patvirtina atsakovo iÅ¡laidų detalizacija, pagal kurį atsakovo pragyvenimo iÅ¡laidas sudaro 4 625 Lt, iÅ¡ kurių 1 799 Lt sudaro asmeninės iÅ¡laidos, 1 443 Lt sudaro Å¡eimos bendrųjų poreikių palaikymo iÅ¡laidos, 841 Lt dukters ir 542 Lt sÅ«naus iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, tai reiÅ¡kia, kad 2 vaikų iÅ¡laikymui atsakovas gali skirti nedaugiau, nei 1383 Lt/mėn., todėl atsiradus prievolei iÅ¡laikyti tris vaikus, Å¡i suma turėtų bÅ«ti proporcingai mažinama, jaunesniems vaikams skiriant po 400 Lt.          Apeliantas taip pat nesutinka su iÅ¡laikymo įsiskolinimu 54 000 Lt dydžiu ir nurodė, kad teismų praktikoje įtvirtinta, kad teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimas yra pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Pagal CK 3. 200 str. iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteisiamas dviems atvejais – kai teisinis vaiko tėvas, įraÅ¡ytas vaiko gimimo liudijime nebÅ«tų teikęs iÅ¡laikymo – iÅ¡ teisinio vaiko tėvo; jei vaiko gimimo liudijime nebÅ«tų įraÅ¡o apie vaiko tėvÄ , o vėliai tėvystė bÅ«tų nustatyta - iÅ¡ nustatytojo vaiko tėvo. Kadangi vaikas nuo pat gimimo turėjo tėvÄ , kuris Å¡iÄ pareigÄ vykdė, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, todėl sprendimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

      Teismų praktikoje nurodoma, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9p. nustatytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ir CK 3. 200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis treji metai, už kurį įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas. Kadangi ieÅ¡kovė teigia, kad apie tai, jog vaiko tėvas yra atsakovas žinojo nuo pastojimo, tai CK 1.125 str. 9p. nustatytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo vaiko gimimo dienos, todėl ieÅ¡kovė praleido 5 metų senaties terminÄ nesant svarbių priežasčių.

Atsakovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes bÅ«tinybė iÅ¡kilo po teismo sprendimo priteisimo.        IeÅ¡kovė atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto valstybės naudai 1 000 Lt garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.         Dėl apelianto reikalavimo taikyti 1 metų senatį tėvystei nuginčyti ieÅ¡kovė nurodė, kad tėvystės teisinio santykio dalyviai yra tik asmenys įraÅ¡yti vaiko tėvu, motina ir pats vaikas.

Apeliantas nėra tėvystės teisinių santykių subjektu, todėl jo teisės ieÅ¡kinine senatimi negali bÅ«ti ginami. Nesant atsakovo S. K. (įraÅ¡yto vaiko tėvo) atitinkamo reikalavimo taikyti senatį, negalėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kininės senaties taikymo. Tačiau teismas atnaujino ieÅ¡kovei terminÄ ir CK 131. 2 d. pritaiko tinkamai, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus, jog tėvystės nugunčijimas yra susijęs su labia svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis r turtinėmis teisėmis it pareigomis, apima asmeninio pobÅ«džio psichologinius socialinius vaiko ir tėvo santykius.

                 IeÅ¡kinio senatis iÅ¡laikymo įsiskolinimui priteisti nėra praleista, nes įsiskolinimas priteistas už 3 metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo nuo 2008-11-15, ieÅ¡kinio senatis reikalavimui už 2008. lapkričio mėnesį sueina tik 2013-12-01, t.y. ieÅ¡kinio padavimo metu dar nebuvo pasibaigęs.          IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų dydžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str.). Dėl to jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaiko iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais principais. Teismas priteisdamas iÅ¡laikymÄ , teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.        IeÅ¡kovė teigia, kad berniukas mokosi muzikos mokykloje deÅ¡imtukais, groja 3 instrumentais, greitai iÅ¡moksta kurinius, domisi klasikine muzika, todėl ji su sÅ«numi lankosi įvairiuose koncertuose.

SÅ«nus nori lankyti Å¡iuolaikinės mokyklos centra, tai kainuoja 500 Lt. Apelianto dukra yra 21 m. amžiaus, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ turi bÅ«ti užtikrintas jo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymas. Priteistas iÅ¡laikymas neatima apeliantui galimybės analogiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ teikti savo nepilnamečiam sÅ«nui Lukui, nes apeliantas turi pakankamai pajamų.     Atsakovas S. K. atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ dalyje dėl tėvystės nuginčijimo atmesti, o teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje palikti nepakeistÄ , nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Nurodė, kad Å¡iuo metu ruošė dokumentus santuokos nutraukimui ir tėvų ginče dėl vaiko iÅ¡laikymo dalyvauti nepageidauja.      Apeliacinis skundas atmetamas     Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263, 320 str.).

Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.        IÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas daugiausiai nesutinka ir akcentuoja neteisėtumÄ sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovas S. K. nėra E. K. tėvas, teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl CK 3. 152 str. nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino senaties taikymo.

       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl praleisto terminÄ atnaujinimo bÅ«tinybės, nes ieÅ¡kovės neveikimas (12 metų nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo) negali įtakuoti nepilnamečio E. interesus, bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiÅ¡kia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

      Šioje byloje teismas teisingai konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, vaiko E. K. interesai nenukentės nuginčijus S. K. tėvystę, nes vaikas žino, kad Å¡is atsakovas nėra jo tėvas, tarp vaiko ir tėvu įraÅ¡yto S. K. nesusiformavo tėvo ir sÅ«naus santykiai, kurie bendraujant su vaiku buvo formalÅ«s, kiekvienas iÅ¡ jų gyveno savo gyvenimÄ , iki vienerių metų S. K. vaiko nelankė, vėliau, gyvenant kartu, nesidomėjo vaiku, jo pomėgiais, laisvalaikį leisdavo atskirai, persikėlus vaikui gyventi į Vilnių, per metus susitikdavo vos keletÄ kartų, tėvas nepasveikindavo vaiko Å¡venčių proga, nepirkdavo dovanų.

Jų santykiuose atsirado įtampa, vaikas nevadina atsakovo tėvu, jaučia nuoskaudÄ dėl S. K. iÅ¡sakytų paÅ¡aipų jo iÅ¡vaizdos atžvilgiu, nejaučia prisiriÅ¡imo ir poreikio bendrauti su S., džiaugiasi paiÅ¡kėjusia žinia, kad S. nėra jo tėvas, norėtų su V. susidraugauti ir kad jis bÅ«tų jo tėvu.    Kadangi 12 metų E. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pareiÅ¡kia, kad džiaugiasi paiÅ¡kėjusia žinia, jog atsakovas S. K. nėra jo tėvas, o byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko nuomonę buvo įtakota ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningais veiksmais, tai visi apelianto teiginiai dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus E. ir jos sutuoktinio S. K. susiklosčiusių santykių ir ryÅ¡ių neturi teisinės reikÅ¡mės ir neįtakuoja sprendimo teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

    Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis), o vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.151 str. numato, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

R. yra nepilnamečio E. K. tėvas. TokiÄ Â iÅ¡vadÄ teismas padarė byloje esančių įrodymų pagrindų - Å¡alių paaiÅ¡kinimais (atsakovas patvirtino teismui, kad jis turėjo intymių santykių su ieÅ¡kove), liudytojų parodymais apie Å¡alių -ieÅ¡kovės ir atsakovo V. R. bendrÄ darbÄ vienoje įmonėje, jų artimus ryÅ¡ius, Å¡io atsakovo lankymÄ si liudytojos J. G. namuose Klaipėdoje ten vieÅ¡int I. K., bendras keliones į PalangÄ , Kėdainius (liudytoja D. P.), kurie įrodo Å¡io atsakovo ryÅ¡ių su ieÅ¡kove buvimÄ , CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ .

Pažymėtina, kad apeliantas Å¡ių įrodymų pagrindu teismo padarytos iÅ¡vados neginčija.        Dėl apelianto argumentų, susijusiu su priteistu iÅ¡laikymu ir jo įsiskolinimu      Minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apelianto sÅ«naus E. iÅ¡laikymui 1500 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį atsižvelgiant į CK 3.192 str. 2d. reikalavimÄ , kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, teismas konstatavo, kad įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, atsakovo iÅ¡laikytinių skaičių, iÅ¡ atsakovo priteistinas 1500 Lt dydžio iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį (CK 3.196 str.1 d.1 p.).

     Apeliantas teigia kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į šalių gaunamas pajamas, tačiau nenustatinėjo, koks išlaikymo dydis būtų pakankamas vaiko poreikiams, tuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad orientacinis vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydis siejamas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris turėtų būti proporcingai paskirstytas tarp tėvų, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, kuris pripažįstamas galinčių patenkinti vaiko neturinčių specialiųjų poreikį, interesus, todėl priteista suma turėtų būti proporcingai padalinta tarp abiejų tėvų ir mažinama iki 400 Lt.

    Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje minima minimali mėnesinė alga yra žemutinė iÅ¡laikymo riba, kuriÄ privalo užtikrinti tėvai, gaunantys minimalias pajams. Laikoma, kad tokia suma užtikrina vaiko minimalius kasdienius poreikius maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Tačiau bÅ«tina užtikrinti ir vaikų teisę į bÅ«stÄ . Byloje nustatyta turinti reikÅ¡mės Å¡iam klausimui aplinkybė, kad atsakovė su sÅ«numi gyvena kartu su savo tėvais, savo bÅ«sto neturi.

IeÅ¡kovė teigia, kad sÅ«nui paaugliui reikia atskiro kambario, savo tėvų buste to užtikrinti nėra galimybės, buto nuoma kainuoja apie 800 Lt. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad Å¡alių vaikas 12 metų amžiaus neturi iÅ¡skirtinių užsiėmimų ar polinkių, kurie reikalautų papildomų neordinarinių iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kovė teigia, kad berniukas mokosi muzikos mokykloje deÅ¡imtukais, groja 3 instrumentais, greitai iÅ¡moksta kurinius, domisi klasikine muzika, todėl ji su sÅ«numi lankosi įvairiuose koncertuose; sÅ«nus nori lankyti Å¡iuolaikinės mokyklos centrÄ , tai kainuoja 500 Lt. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė dabartiniu metu neturi pajamų, iÅ¡laikoma savo tėvų (tai patvirtino ieÅ¡kovės tėvas apklaustas liudytoju).        Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismo nustatytas 1500 Lt dydžio iÅ¡laikymas nereiÅ¡kia vaiko interesų iÅ¡skyrimÄ kitų vaikų atžvilgiu.

       Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad apelianto turtinė padėtis leidžia teikti tokį iÅ¡laikymÄ ir kitam nepilnamečiui sÅ«nui L., jo naujai pateikti įrodymai Å¡ios aplinkybės nepaneigia.  Ta aplinkybė, kad apeliantas turi dukra 21 m. amžiaus, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ (Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas).              Apeliantas taip pat nesutinka su iÅ¡laikymo įsiskolinimu 54 000 Lt dydžiu motyvuodamas tuo, kad vaikas nuo pat gimimo turėjo tėvÄ , kuris Å¡iÄ pareigÄ vykdė, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, todėl sprendimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Å ie apelianto teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti. Pirma, iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistas ne ieÅ¡kovei, o nepilnamečiam E., CK 3.190 str. 1 d. pagrindu ieÅ¡kovei tik pavesta Å¡ias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. CK 3.203 str. nustato, kad vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jo interesams. Antra, CK 3.200 str. nustato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, t.y. nuo jų gimimo, nes bÅ«tent tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus,  todėl ta aplinkybė, kad vaikas nuo pat gimimo buvo iÅ¡laikomas vaiko motinos sutuoktiniu, kuris faktiÅ¡kai nebuvo vaiko tėvu, neturi teisinės reikÅ¡mės.       Apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimui taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teigia, kad ieÅ¡kovė apie tai, jog vaiko tėvas yra atsakovas žinojo nuo pastojimo, CK 1.125 str. 9p. nustatytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo vaiko gimimo dienos, todėl ieÅ¡kovė praleido 5 metų senaties terminÄ nesant svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio senatis iÅ¡laikymo įsiskolinimui priteisti nėra praleista, nes CK 3. 200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis treji metai, už kurį įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas. Kadangi įsiskolinimas priteistas už 3 metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo t.y. nuo 2008-11-15, ieÅ¡kinio senatis reikalavimui už 2008. lapkričio mėnesį sueina tik 2013-12-01, t.y. ieÅ¡kinio padavimo metu dar nebuvo pasibaigęs.        Apeliantas praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę kas mėnesį raÅ¡tu teikti atsakovui ataskaitas (dokumentų kopijas) apie iÅ¡laikymui skirtų lėšų panaudojimÄ .

Toks praÅ¡ymas leidžia teigti, kad apeliantas kaltina ieÅ¡kove nesÄ Å¾iningumu, tačiau jokių įrodymų Å¡iam teiginiui patvirtinti nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje egzistuoja sÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 1.5), kol ji nepaneigta, asmuo laikomas sÄ Å¾iningu. Dėl to Å¡is apelianto reikalavimas netenkinamas.         Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 263 str.).         IÅ¡ apelianto atsakovo V.

R. priteistina 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų už ieÅ¡kovės atsiliepimo suraÅ¡ymÄ .          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                           n u t a r ė :          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 1d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

         IÅ¡ atsakovo V. R. priteisti valstybės naudai 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų už ieÅ¡kovės atsiliepimo suraÅ¡ymÄ (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už antrinę teisinę pagalbÄ ).        Teisėjai                                                                        Natalja Cikoto                                                                                                                                                                                                      Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                                      Vidas Stankevičius                                                                Â