2013-11-04 Nr. AB-7369-3-61-3-02364-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1177/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02364-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ (toliau – ir LSDKS „Sodai“) skundu (I t., b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinės žemės tarnyba, NŽT) išsamiai atsakyti į pareiškėjo teiktus klausimus.

Nurodė, kad LSDKS „Sodai“ vienija apie 160 sodininkų bendrijų ir dažnai tenka konsultuoti bendrijų atstovus ginčuose dėl jų teritorijų planavimo pažeidimų ir sklypų ribų koregavimo. Pagal savo nuostatus, sodininkų bendrijų teritorijų planavimui, kadastrinių matavimų vykdymui bei įforminimui, kadastro administravimui metodiškai vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba. 2012 m. gegužės 23 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu Nr. 55 į NŽT, prašydamas kvalifikuoto išaiškinimo dėl pažeidimų ir atsakomybės už juos identifikavimo konkrečiose situacijose. 2012 m. liepos 24 d. gautas nebe pirmas netikslus, neišsamus ir biurokratiškas atsakymas Nr. lSS-(10.5)-1349, vengiant iš esmės konstatuoti pažeidimą, nustatyti padarytų pažeidimų kaltininkus ir įvardyti atsakingus asmenis. Kvalifikuotai nenustačius kaltųjų ir visų pažeidimų, neįmanoma konsultuoti dėl teisinių galimybių susidariusioms situacijoms spręsti. NŽT atstovai pripažino, kad neleistinai pažeistas sodininkų bendrijos žemėtvarkos planas, tačiau tiek NŽT, tiek Vyriausiojo administracinių ginčų komisija savo atsakymuose apie tai nekalba ir atsisako identifikuoti pažeidėjus bei siūlo žemės sklypų savininkams kreiptis į teismą.

Pažymėjo, jog šiuo atveju pažeistas bendrijos narių viešasis interesas – teritorijos išplanavimo projektas, o leidimą privatizuoti kelio užimamą valstybei priklausančią žemę suteikė ir netinkamai kontroliavo ribų pažymėjimą kartografinėje medžiagoje, išduodant sklypų nuosavybės pažymėjimus, ne sodininkų bendrija ar gretimų sklypų savininkai, bet valstybinių institucijų atstovai (pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1992 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtintų Metodinių nurodymų 2, 6 ir 13 punktai).

Manė, kad konkretaus prašomo atsakymo į klausimus, kas atsakingas už pažeidimus ir kaip atstatyti valstybei priklausančioje žemėje kelio ribas, negauta. Neatsakyta iš esmės ir dėl sodininkų bendrijos „Gervėnupis“ sklypo Nr. 86 kadastrinių matavimų įteisinimo, kokie konkretūs pažeidimai taisytini UAB „Tiretas“ atliktuose šio sklypo kadastrinių matavimų byloje, pateiktoje žemėtvarkos skyriui. Neatsakyta į antrą klausimą, ar teisėtai įteisintas sodininkų bendrijos „Upytė“ sklype Nr. 20 gyvenamasis namas 2006 m. gruodžio 30 d. be kadastrinių matavimų ir bendrijos parašų.

Atsakovas raštu atsakė, kad NŽT nepriskirta teisė administruoti privačiame sklype vykdomų darbų. Kadastro administravimui metodiškai vadovauja NŽT, todėl atsakovo klausiama ne apie statybų administravimą, bet ar nėra pažeisti galiojantys teisės aktai, jei nei sklypą išperkant iš valstybės 2002 m. sausio 16 d., nei išduodant leidimą gyvenamojo namo statybai, nei priimant statinį, nei įregistruojant Registre nebuvo nei pareikalauta, nei patikrinta, ar atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovas neatsakė į trečią klausimą, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra bendrijos sklypelių duomenų Registro žemėlapyje ir kodėl Kauno rajono savivaldybė antrus metus negali suteikti jiems adresų.

Ketvirtame klausime prašoma atsakyti, kas ir kaip turėtų atlyginti nuostolius sodininkų bendrijai „Žasma“ dėl beprasmiškai parengto žemėtvarkos projekto, jei Kauno žemėtvarkos skyrius leido išpirktą bendro naudojimo žemę dalinti į aštuonis sklypus, o NŽT projektą atmetė, kažkodėl vadovaudamasi Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje nuostatomis, o ne sodininkų bendrijos žemės pirkimo iš valstybės sutartyje deklaruojamomis nuostatomis. Neaišku, kas atsakingas už patirtus nuostolius dėl neatsakingai NŽT Kauno skyriaus valdininkų išduodamų leidimų.

Neatsakyta į klausimą, kokios teisinės galimybės šiuos projektus pabaigti. Penktu klausimu buvo klausiama, dėl kokių priežasčių sodininkų bendrijos „Monolitas“ pirmininkei Registrų Centras negali duoti sodo teritorijos plano su visais pakeitimais, kurie buvo įteisinti, atliekant pavienių sklypų kadastrinius matavimus, ir be kurių bendrija negali spręsti kylančių ginčų. Pažymėjo, jog Registre registruotų planų kadastrinių matavimų duomenys yra vieši. Atsakyme aiškinama apie dokumentų kopijas, kuriais remiantis buvo registruojami nekilnojamieji daiktai, ir jų suvaržymus.

Asmens duomenų, kuriems taikomi apribojimai, sodininkų bendrijos „Monolitas“ pirmininkė neprašo, nes juos turi bendrijos narių registracijos knygoje, todėl negali sutikti, kad atsakyta į pateiktą klausimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 41-49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1 SS-(10.5)-1349 pateikė atsakymą į LSDKS „Sodai“ pirmininko 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. prašymus. 2012 m. kovo 23 d. kreiptasi į NŽT, prašant deleguoti Nacionalinės žemės tarnybos specialistą į 2012 m. kovo 28 d. Kauno rajono savivaldybės organizuojamą prašyme nurodytų klausimų svarstymą. Dėl didelio darbo krūvio ir dėl to, kad apie organizuojamą susitikimą buvo pranešta likus trims darbo dienoms iki svarstymo, Nacionalinės žemės tarnybos specialistas minėtame susitikime nedalyvavo.

Atsakydamas į LSDKS „Sodai“ pirmininko prašymuose pateiktą 1-ąjį klausimą, atsakovas informavo, kad sodininkų bendrijos „Gervėnupis“ narys H. K. S. jam suteiktą 817 kv. m žemės sklypą Nr. 87 (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., privatizavo pagal 1996 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-P52/96-1450 bei pagal 1994 m. birželio 7 d. parengtą žemės sklypo planą. Žemės sklypo Nr. 87 planas suderintas su sodininkų bendrijos pirmininku. Sodo žemės sklypo Nr. 87 privatizavimo metu sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. patvirtinti Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai (toliau – ir Metodiniai nurodymai), kurie nereglamentavo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto formos bei pildymo, taip pat nebuvo reikalavimo, kad į žemės sklypo ženklinimą būtų kviečiami gretimų žemės sklypų savininkai.

Atsakovas 2012 m. liepos 24 d. raštu Nr. lSS-(10.5)-1349 pareiškėjo atstovui paaiškino, kad žemės sklypų savininkai, kurių teisės galimai buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Informavo, kad žemės sklypo Nr. 85 (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuosavybės teise priklausančio O. K., ribos suformuotos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai). Šio žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus atliko UAB „Tirėtas“.

Šio žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-532. Žemės sklypo Nr. 86 (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., savininkas B. Č. 2009 m. vasario 17 d. kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo. 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. 3B-(10.5)-Č-106-194 jam buvo atsakyta ir paaiškinta, kad, atliekant žemės sklypo ženklinimą, turėtų būti pakartota kviestinių asmenų informavimo procedūra, o, pašalinus žemės sklypo kadastro duomenų byloje nustatytus trūkumus, byla pateikta pakartotinai tikrinti ir derinti.

Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nagrinėjo B. Č. 2011 m. sausio 11 d. prašymą dėl teritorinio padalinio darbuotojų teisme išsakytos pozicijos neatitikties centrinės buveinės darbuotojų nuomonei ir 2011 m. vasario 11 d. raštu Nr. lSS-(3.5)-338 pateikė nuomonę dėl kviestinių asmenų dalyvavimo ir parengto žemės sklypo plano derinimo, jei žemės sklypas, kurio atliekami kadastriniai matavimai, ribojasi su valstybinės reikšmės keliu. B. Č. 2012 m. rugpjūčio 14 d. su skundu dėl atliktų žemės sklypo Nr. 86 (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Gervėnupis“, (duomenys neskelbtini) Kauno r., kadastrinių matavimų ir parengtos kadastro duomenų bylos tikrinimo bei derinimo NŽT Kauno skyriuje kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri, išnagrinėjusi skunde išdėstytus faktus, pridėtus dokumentus, NŽT Kauno skyriaus pateiktus dokumentus, 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1854 B.

Č. pasiūlė atlikti žemės sklypo Nr. 86 (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti NŽT Kauno skyriui tikrinti. Vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, būtų patikrinta žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir, nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, jis būtų suderintas; iki 2012 m. spalio 8 d.

žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslinta kadastro duomenų byla skyriui nepateikta.

Atsakydamas į pareiškėjo prašymų 2-ąjį klausimą dėl gyvenamojo namo, esančio sodininkų bendrijoje „Upytė“, (duomenys neskelbtini), Kauno r., atsakovas 2012 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1349 pareiškėjui paaiškino, kad sodininkų bendrijos „Upytė“ narys E. R. jam suteiktą 600 kv. m žemės sklypą privatizavo 2002 m. sausio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Žemės sklypo ribos kadastriniais matavimais nenustatytos. E. R. sodo namo įteisinimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-536 paskirtos komisijos 2009 m. gruodžio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-993. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius (nuo 2010 m. liepos 1 d. NŽT Kauno žemėtvarkos skyrius, vėliau – NŽT Kauno skyrius) statinių įteisinimo procese nedalyvavo. Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta teisė administruoti privačiame žemės sklype vykdomų statybos darbų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio l dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri vadovaudamasi 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai bei atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą.

Atsakovas, atsakydamas į 3-iąjį pareiškėjo prašymuose nurodytą klausimą, 2012 m. liepos 24 d. rašte Nr. lSS-(10.5)-1349 nurodė, kad NŽT Kauno skyrius pateikė informaciją, jog sodininkų bendrijoje „Diemedis“ yra 106 žemės sklypai, kurių 2 neprivatizuoti. Pareiškėjo prašymuose nurodytas 0,2740 ha žemės sklypas (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., patikėjimo teise priklausantis Nacionalinei žemės tarnybai (bendro naudojimo kelias), nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2032 m. liepos 12 d., 2007 m. liepos 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N52/2007-0018 išnuomotas sodininkų bendrijai „Diemedis“. Pareiškėjo prašymų 3-iame klausime paminėtas kelio ruožas „Vaišvydava-Gervėnupis“ nepatenka į šio žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Kadangi šis kelias nėra sodininkų bendrijos teritorijoje, bendrija negali priimti sprendimų dėl minėto kelio.

Atsakydamas į pareiškėjo prašymuose pateiktą 4-ąjį klausimą dėl sodininkų bendrijų „Žasma“ ir „Pajiesys“ leidimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir dėl šių projektų įgyvendinimo atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 m. birželio 23 d. sodininkų bendrijai „Pajiesys“ išdavė leidimą Nr. S7-67 sodininkų bendrijai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl sodininkų bendrijos „Žasma“ formavimo ir pertvarkymo projekto pažymėjo, kad NŽT Kauno skyrius 2010 m. spalio 1 d. sodininkų bendrijai išdavė leidimą Nr. S7-26 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. patvirtintame teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 3Ž-115-(8.15) (toliau – ir patikrinimo aktas) nustatyta, kad sodininkų bendrijos „Žasma“ formavimo ir pertvarkymo projekte formuojami žemės sklypai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. su skundais dėl patikrinimo akto į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi sodininkų bendrijos „Žasma“ pirmininkas A. K.. Atsakovas 2012 m. birželio 28 d. raštu Nr. lSS-(8.5)-l158 informavo A. K., kad patikrinimo akte nurodyta neigiama projekto patikrinimo išvada yra teisinga. Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. patvirtintas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-115-(8.15) nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakydamas į 5-ąjį pareiškėjo klausimą, atsakovas informavo, kad su prašomais dokumentais nustatyta tvarka mėgėjų sodininkų bendrijų pirmininkai gali susipažinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyve.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 14–18) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į NŽT ir Kauno Registrų centro direktorių, prašydamas deleguoti savo specialistą, kuris „pagelbėtų“ Kauno rajono savivaldybėje 2012 m. kovo 28 d. 14 val. nagrinėjant konkrečius klausimus (I t., b. l. 13-14), t. y. buvo prašoma deleguoti atstovą, kuris dalyvautų savivaldybėje vyksiančiame klausimų svarstyme. Rašte buvo išvardyti konkretūs klausimai, kurių svarstyme deleguotas atstovas (atstovai) turėtų dalyvauti ir „pagelbėti“, tačiau nebuvo prašoma atsakyti į šiuos klausimus. 2012 m. gegužės 23 d. pareiškėjas parašė naują raštą NŽT direktoriui ir pareiškė pretenzijas dėl to, kad Kauno rajono savivaldybėje vykusiame klausimų svarstyme dalyvavo Registrų centro atstovas, o NŽT atstovas nedalyvavo. Rašte buvo nurodoma, jog persiunčiamas elektroniniu paštu 2012 m. kovo 23 d. raštas ir laukiama atsakymo į suformuluotus prašymus (I t., b. l. 12). NŽT 2012 m. liepos 24 d. pateikė atsakymą į visus klausimus, tačiau atsakymo turinys netenkino pareiškėjo, kuris manė, jog NŽT privalėjo konstatuoti pažeidimą, nustatyti pažeidimų kaltininkus ir juos įvardinti. Pareiškėjas nurodė, kad, negavęs šios informacijos, negali konsultuoti suinteresuotų asmenų (I t., b. l. 1; 15-19).

Teismui pateiktas 2012 m. liepos 24 d. NŽT raštas Nr. ISS-(10.5)-1349, kuriame komentuojama kiekviena pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. prašyme nurodyta konkreti situacija. NŽT paaiškino faktines kiekvieno atvejo aplinkybes, nurodė norminius aktus, kurie reglamentuoja konkrečius klausimus, išaiškino kam gali būti skundžiami konkretūs vienų ar kitų pareigūnų veiksmai ar priimami sprendimai.

Atsakydama į pirmą klausimą, NŽT paaiškino, kokiu būdu, kokiu pagrindu, su kuo suderinęs sodininkų bendrijos narys H. K. S. privatizavo savo sklypo žemę ir koks norminis aktas reglamentavo šią procedūrą. Buvo paaiškinta, kad konkretaus H. K. S. sklypo privatizavimo metu sprendimus valstybinės žemės klausimais priiminėjo apskričių viršininkai, kad šiuos sprendimus nepatenkinti konkretūs žemės sklypų savininkai gali/turi skųsti teismui.

Atsakovas išaiškino visus esminius faktinės situacijos momentus ir paaiškino, kur turi kreiptis suinteresuotas asmuo, jeigu mano, kad kuris nors konkretus konkretaus pareigūno sprendimas jo netenkina. Todėl pareiškėjo pozicija, kad ginčą turėjo nagrinėti atsakovas, o ne teismas, teismo vertinta kaip nepagrįsta.

Pareiškėjui buvo atsakyta, kad bendrijos nariui B. Č. buvo paaiškinta, jog buvo pažeista kviestinių asmenų informavimo procedūra ir ką reikėtų padaryti šalinant procedūrinius pažeidimus. Todėl pareiškėjo pretenzijos, kad netiksliai ar neteisingai atsakyta į pirmą klausimą, teismo vertintos kaip nepagrįstos.

Atsakydamas į antrą klausimą, atsakovas paaiškino, kad E. R. sklypas privatizuotas 2002 metais, o namas buvo įteisintas Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu; šioje procedūroje žemėtvarkos skyrius nedalyvavo. Atsakant į pirmą klausimą, pareiškėjui jau buvo išaiškinta, kokiu būdu gali būti skundžiami apskrities viršininko priimti sprendimai, todėl pretenzijos, jog atsakyta netinkamai į antrąjį klausimą, teismo laikytos nepagrįstomis.

Trečiajame pareiškėjo klausime teiraujamasi, kodėl Registro žemėlapyje nesimato privatizuotų sklypų ir kieno sąskaita turi būti koreguojami sodininkų bendrijų planai. Atsakovas išaiškino, kokie norminiai aktai reglamentuoja sodininkų bendrijos veiklą, kokius klausimus pati bendrija sprendžia ir kaip įforminami priimti sprendimai; buvo paaiškinta, kad pati sodininkų bendrija turi spręsti savo reikalus. Todėl ir šiuo klausimu buvo duotas tinkamas atsakymas, o pareiškėjo pretenzijos laikytos nepagrįstomis.

Atsakant į ketvirtąjį klausimą, pareiškėjui buvo išaiškinta žemės sklypų formavimo ir projektų rengimo tvarka ir procedūros. Paaiškinta, kad sodininkų bendrijai buvo duotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir ji pati turi tai daryti. Išaiškinta, kuo buvo ydingas anksčiau rengtas projektas.

Penktuoju klausimu pareiškėjas domėjosi, kodėl sodininkų bendrijos pirmininkei Registrų centras negali duoti sodo teritorijos plano su visais pakeitimais ir kaip pirmininkė gali spręsti ginčus, neturėdama šių duomenų. Savo atsakyme NŽT paaiškino, kam tie duomenys teikiami ir kokius duomenis gali gauti konkretūs asmenys. Todėl teismas padarė išvadą, kad buvo atsakyta ir į šį klausimą.

Teismas nustatė, jog NŽT atsakymą pareiškėjas skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir pastaroji 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atsisakė tenkinti skundą.

Taigi, atsakovui pateikus atsakymą, išaiškinus, kokie norminiai aktai ir kaip reglamentuoja konkrečias faktines aplinkybes, paaiškinus ginčytinų klausimų sprendimo, priimtų sprendimų ar veiksmų, kurie netenkina pareiškėjo, apskundimo tvarką, pareiškėjo pretenzijos laikytos nepagrįstomis ir skundas netenkintas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas subjektas privalo užsiimti ta veikla, kuri numatyta jo įstatuose. Jeigu kreipiasi koks nors asmuo ir prašo spręsti kilusį ginčą, pareiškėjas privalėtų išaiškinti tai, kas priklauso jo kompetencijai. Tuo atveju, kai kreipiamasi dėl klausimų, kurių pareiškėjas nekompetentingas spręsti, suinteresuotam asmeniui turėtų būti paaiškinama, kur jis turi kreiptis dėl kilusio ginčo sprendimo.

III. Pareiškėjas Lietuvos sodininkų draugija Kauno susivienijimas „Sodai“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 22–26) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išsamiai išnagrinėti prašyme teikiamus klausimus ir apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Gavusi pareiškėjo prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba ne tik nesiėmė jokių veiksmų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 35 straipsnio nuostatomis, išsamiai išnagrinėti pateiktus pažeidimus, bet net nepaaiškino, kokie ir kokiu būdu jų kontroliuojamos žemėtvarkos planavimo ir valstybinės žemės privatizavimo pažeidimai taisytini ir kas už kokius metodikos pažeidimus yra galimai atsakingi. Pateiktame formaliame atsakyme nei patvirtinti, nei paneigti pažeidimai, nei paaiškinta, kokios institucijos kompetencijai ir atsakomybei priskirtini pareiškėjo paklausime pateikti faktai, nors tai atsakovą atlikti įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyriaus pareigybinių nuostatų 4.5 ir 4.24 punktai. Negavus kvalifikuoto ir kompetentingo atsakymo, nei LSDKS „Sodai“, nei pavienės sodininkų bendrijos negali toliau tęsti savo interesų kvalifikuotos teisinės gynybos, kreipiantis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ar kurią nors kitą valstybės instituciją.

2. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip panaikintų apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos tarnybų funkcijų perėmėjai, įgyvendinant valstybės vykdomą žemėtvarkos politiką, pavesta metodiškai vadovauti žemėtvarkos projektų rengime, kontroliuoti kadastrinių matavimų vykdymą, tvirtinti parengtus projektus ir kadastrinių matavimų rezultatus prieš juos registruojant valstybės Registre. Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyriaus nuostatuose įtvirtinta: „4.5. Pagal kompetenciją konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis“; „4.24. Pagal kompetenciją nagrinėja piliečių ir kitų asmenų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus, bei rengia atsakymus į juos“.

3. Kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga sodininkų bendrijų visuomenei, todėl turėjo būti vertinta, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu, gindamas viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinime išaiškinta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą sąvoką, suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu. Todėl pagal šį apibrėžimą pareiškėjas, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, turėtų būti laikomas suinteresuota organizacija.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies norma įtvirtina, kad asmenys, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei ir manantys, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, gali dėl tokių sprendinių teisėtumo kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją Nacionalinę žemės tarnybą pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o, nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė prašomų pažeidimų išaiškinimo.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog kiekvienas subjektas privalo užsiimti ta veikla, kuri numatyta jo įstatuose; jeigu kreipiasi koks nors asmuo ir prašo spręsti kilusį ginčą, pareiškėjas privalėtų išaiškinti tai, kas priklauso jo kompetencijai; tuo atveju, kai kreipiamasi dėl klausimų, kurių pareiškėjas nekompetentingas spręsti, suinteresuotam asmeniui turėtų būti paaiškinama, kur jis turi kreiptis dėl kilusio ginčo sprendimo, paneigia pareiškėjo teisę atstovauti ir ginti LSDKS „Sodai“ narių teisėtus interesus tiek teismuose, tiek kitose valstybės institucijose.

5. Europos Bendrijos steigimo sutarties 153 straipsnyje inter alia nustatyta, kad, siekiant remti viešojo intereso gynimą, taip pat skatinant teisę į informaciją, šviečiamąją veiklą, Bendrija skatina burtis į organizacijas savo, kaip silpnesniosios pusės, interesų gynimui. Vertinant visuomeninės organizacijos teisę ginti teisme viešąjį interesą, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsniu, yra svarbu nustatyti, ar tokia teisė visuomeninei organizacijai yra suteikta. Visuomeninė organizacija, kuri kreipiasi į teismą dėl savo narių pažeistų teisių, atitinkančių viešąjį interesą, gynimo, turi būti įsteigta nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį, suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, nagrinėjamu atveju Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimas „Sodai“, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė apskųsti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, jei suinteresuota visuomenė mano, kad tie sprendiniai pažeidžia bendruomenės teises ir teisėtus interesus, laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės, nagrinėjamu atveju sodininkų teisė į teisėtai privatizuotą valstybinę žemę ir joje esantį privatų turtą.

Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimas „Sodai“, vienijančios 160 sodininkų bendrijų Kauno, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose, įstatai 2004 m. lapkričio 25 d. teisėtai įregistruoti juridinių asmenų registre. Šių įstatų veiklos tikslų 2,2 ir 2,4 straipsniuose įtvirtinta teisė susivienijimui organizuoti ir teikti konsultacijas sodininkams dėl sklypų tvarkymo, atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus valstybės institucijose, nagrinėjamu atveju – dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 15 straipsnio 15 punkte suteiktos išimtinės teisės sodininkų bendrijoms spręsti savo mėgėjų sodo teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros klausimus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 30-31) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas ir naikintinas (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.).

2. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu, bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatė visas turinčias bylai esminės reikšmės aplinkybes bei atsakė į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindų, numatytų ABTĮ 142 ir 143 straipsniuose, dėl kurių būtų galima naikinti šį teismo sprendimą, nėra.

3. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde subjektyviai interpretuoja ir netinkamai taiko pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimus. Teismas yra aiškiai pasisakęs, jog tik „...atkreipia dėmesį, kad kiekvienas subjektas privalo užsiimti ta veikla, kuri numatyta jo įstatuose. Jeigu kreipiasi koks nors asmuo ir prašo spręsti kilusį ginčą, pareiškėjas privalėtų išaiškinti tai, kas priklauso jo kompetencijai. Tuo atveju, kai kreipiamasi dėl klausimų, kurių pareiškėjas nekompetentingas spręsti, suinteresuotam asmeniui turėtų būti paaiškinama, kur jis turėtų kreiptis dėl kilusio ginčo sprendimo.“ Akivaizdu, jog tai yra papildomas pastebėjimas, turintis suteikti pareiškėjui papildomo aiškumo, vykdant savo veiklą, tačiau niekaip neribojantis pareiškėjo teisių ir nesudarantis pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktą privalėjo nurodyti apeliacinio skundo juridinį pagrindą.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog apeliacinis skundas priimtas, jį išnagrinėjo ir, remdamasi ABTĮ 136 straipsnio 2 dalimi nustatyta pareiga patikrinti visą bylą, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo argumentų, taip pat patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visuma ir toks įrodymų vertinimas atitinka ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu šio teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., sprendimą byloje Hirvisaari v. Finland, pareiškimo Nr. 4968/99).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo savo sprendimą, pasisakė dėl pagrindinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo nesutikti su jo padarytomis išvadomis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis pagal savo veiklos įstatus turi teisę ginti sodininkų susivienijimo ir pačių sodininkų interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šia teise pareiškėjas jo pasirinkta apimtimi byloje pasinaudojo ir tokia teisė nebuvo ribojama. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip „suinteresuota visuomenė“ pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, turi teisę savarankiškai kreiptis į institucijas ir ginti savo narių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju niekas neneigia pareiškėjo teisės kreiptis į institucijas ar teismus, kiek tai leidžia bendrijos įstatai ir ginčyti administracinius sprendimus, siekiant apginti bendrijos ir jos narių teises. Šios teisės pirmosios instancijos teismas nevertino, nes šis klausimas nebuvo keliamas. Todėl pareiškėjas tokia teise gali pasinaudoti ateityje.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes bei teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas