7c4e0522-dbcb-47c4-b32e-aeadcbe6dbbb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1973-340/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02053-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. S. O. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo pagal ieÅ¡kovo D. P. ir atsakovės S. S. O. praÅ¡ymus, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. balandžio 13 d. teisme gautas S. S. O. ieÅ¡kinys D. P. (DOK-61478), kuriuo praÅ¡oma: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. S. O.; 2) nustatyti atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ; 3) priteisti iÅ¡ D. P. nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamų piniginių sumų, pervedant iÅ¡laikymo sumÄ Ä¯ vaiko motinos banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas iÅ¡laikymas, penkioliktos dienos, paskiriant S. S. O. nepilnamečiui vaikui mokamo iÅ¡laikymo naudotoja uzufrukto teise; 4) priteisti iÅ¡ D. P. 1 200 Eur įsiskolinimÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. 2023 m. balandžio 18 d., dar neiÅ¡sprendus S. S. O. ieÅ¡kinio priėmimo klausimo, teisme gautas ieÅ¡kovo D. P. praÅ¡ymas (DOK-63822) sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo, remiantis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. PraÅ¡yme taip pat nurodoma, kad D. P. yra kreipęsis į Norvegijos Karalystės teisines institucijas su praÅ¡ymu nustatyti Å¡alių sÅ«naus M. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko tėvu.

3. 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-6283-1168/2023 pagal ieÅ¡kovo D. P. ir atsakovės S. S. O. praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 pagal pareiÅ¡kėjo D. P. praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ Ä¯ jo gyvenamosios vietos valstybę iÅ¡davimo. S. S. O. ieÅ¡kinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir kitų klausimų iÅ¡sprendimo, priėmimo klausimÄ nutarta spręsti atnaujinus bylos nagrinėjimÄ .

4. 2023 m. liepos 3 d. teisme gautas ieÅ¡kovo D. P. praÅ¡ymas panaikinti pritaikytas nagrinėjamoje civilinėje byloje laikinÄ sias apsaugos priemones

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-6283-1168/2023 nagrinėjimÄ ; atsisakė priimti atsakovės S. S. O. ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir kitų klausimų iÅ¡sprendimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1038-661/2023 papildytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

6. Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023 buvo nustatytos bylai reikšmingoms aplinkybėms, kurios iš esmės turi įtakos atsakovės ieškinio teismingumo klausimo išnagrinėjimui.

7. Teismas nurodė, kad CPK 780 straipsnis numato, kad CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims. Todėl, jeigu tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Å alių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo jurisdikcija spręstina vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija). Susitarimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo jurisdikcija spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo (toliau – 2007 m. Konvencija). Pagal 1996 m. Hagos konvencijos (kuri netaikytina iÅ¡laikymo pareigoms (Å¡io konvencijos 4 straipsnio 4 punktas) 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Å i nuostata įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, pagal kuriÄ jurisdikcijÄ turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas. Minimos Konvencijos 8 straipsnyje vaiko interesais numatytos iÅ¡imtys kada susitariančios valstybės institucija gali kreiptis į jurisdikcijÄ turinčiÄ institucijÄ arba pati prisiimti jurisdikcijÄ iÅ¡ jÄ turinčios institucijos.

8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023 taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, jos globos teisių, tėvų pareigų ir kiti klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti vaiko kilmės valstybėje. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų ieÅ¡kovas inicijavo ikiteisminę mediacijÄ Norvegijos Karalystėje ir jau yra kreipęsis į Å¡ios valstybės Østre Innlande apylinkės teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kitų su vaiku susijusių klausimų.

9. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir į aplinkybę, kad jurisdikcijos taisyklės bylose susijusiose su tarptautiniu elementu yra imperatyvios, nepaliekanti erdvės teismo diskrecijai, Vilniaus miesto apylinkės teismas negali prisiimti jurisdikcijos spręsti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ir iÅ¡laikymo priteisimo klausimų. Todėl atsakovės S. S. O. ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi buvo pritaikytos ir 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi papildytos, iki ieÅ¡kinio pateikimo. IeÅ¡kovas D. P. ieÅ¡kinio teismui neteikė ir prašė pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Atsakovės S. S. O. ieÅ¡kinį teismas priimti atsisakė. IeÅ¡kovui nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio per teismo nustatytÄ terminÄ , o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakius priimti kaip neteismingÄ , be to, įsiteisėjus Vilniaus apygardos nutarčiai civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023, kuria leista grÄ Å¾inti Å¡alių nepilnametį vaikÄ Ä¯ jo gyvenamosios vietos valstybę, ne tik iÅ¡nyko pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas, tačiau jų tolimesnis galiojimas bÅ«tų nebeproporcingas, nesuderinamas ir su nutarties grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ kilmės valstybę vykdymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė S. S. O. atskiruoju skundo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ priimti ir jį patenkinti pilna apimtimi; atsakovės naujai teikiamus įrodymus priimti ir vadovautis jais nagrinėjant bylÄ ; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 dalį, kuria atsakovės ieÅ¡kinį priimti atsisakyta, panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais:

11.1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , nepagrįstai rėmėsi kitų teismų nutarčių vertinimais, iÅ¡ esmės neatlikdamas jokios savarankiÅ¡kos analizės dėl atsakovės ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo labiau, kad ieÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiami net 4 savarankiÅ¡ki reikalavimai: 1) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina; 2) dėl bendravimo tvarkos su vaiko tėvu nustatymo; 3) dėl kas mėnesį mokamo iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; 4) dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ vaiko tėvo priteisimo. Pažymėtina, kad vien kitų teismų nutartyse padaryti vertinimai, ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėjančiam teismui neatlikus jokių vertinimų dėl ieÅ¡kinio priimtinumo nagrinėti bei teismingumo, nėra ir negali bÅ«ti pagrindas teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

11.2. Tiek atsakovė, tiek nepilnametis vaikas, tiek ir ieÅ¡kovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepilnametis vaikas Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius. Atsakovė, prieÅ¡ingai negu ieÅ¡kovas, vaiku nepertraukiamai rÅ«pinasi nuo pat jo gimimo bei juos sieja itin artimas ryÅ¡ys. Nepilnametis vaikas nuo pat gimimo yra augęs lietuviÅ¡koje kalbinėje aplinkoje –girdėjo lietuvių kalbÄ ir mokėsi kalbėti lietuviÅ¡kai. Dėl Å¡ių priežasčių vaikui (kuriam dabar yra dveji metai ir keturi mėnesiai) persikėlus gyventi į LietuvÄ , jo gyvenime neįvyko jokių kalbos pokyčių – jis ir toliau lavina lietuvių kalbÄ bei Å¡ia kalba bendrauja su vaikais ir jį supančia socialine aplinka. Tuo labiau, kad visi vaiko socialiniai ryÅ¡iai, juos vertinant artimųjų žmonių prasme yra Lietuvoje – čia gyvena vaiko motina, abi vaiko močiutės, teta, pusbroliai ir kt. Todėl vertinant vaiko apsipratimÄ naujoje aplinkoje, atsižvelgtina ir į tai, kad jam atvykus gyventi į LietuvÄ , maksimaliai padidėjo artimųjų giminaičių ratas, su kuriais jis nuolat matydavosi ir bendraudavo.

11.3. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienÄ , vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, yra Lietuvoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas jau yra pripratęs prie gyvenamosios vietos Lietuvoje, integravęsis čia į socialinį gyvenimÄ bei jaučiasi puikiai. Akivaizdu, jo nepilnamečio vaiko interesų centras, susiformavę stabilÅ«s socialiniai ryÅ¡iai, ugdymo įstaigos bei bÅ«relių lankymas yra Lietuvoje, kur jam sudarytos puikios sÄ lygos gyventi, augti bei ugdytis.

11.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės net nenustatinėjo dabartinės vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos bei ieÅ¡kinio nagrinėjimo jurisdikcijai nustatyti nepagrįstai netaikė 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio, numatančio, kad kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir persikelia į kitÄ susitariančiÄ jÄ valstybę, jurisdikcijÄ turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės pažeidė nepilnamečio vaiko – Lietuvos piliečio, glaudžiai ir neatsiejamai susijusio su Lietuvos Respublika, interesus, pirmenybę nepagrįstai suteikdamas IeÅ¡kovo (vaiko tėvo), be kita ko, taip pat Lietuvos piliečio, teisėms bei interesams.

11.5. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-686-8812023 konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau atsakovė dar 2023 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023. PraÅ¡ymas teisėjo rezoliucija priimtas, teismo posėdis byloje paskirtas 2023 m. liepos 24 d. val. Tokiu bÅ«du negalima atmesti tikimybės, jog procesas minėtoje byloje bus atnaujintas bei bus konstatuotos prieÅ¡ingos aplinkybės, tiek dėl vaiko buvimo Lietuvoje (ne)teisėtumo, tiek ir dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos Lietuvoje ir kt.

11.6. Nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tiek pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, tiek ir atskirojo skundo teikimo metu yra Lietuvos Respublikoje, todėl atsisakyti priimti ieÅ¡kinį 1996 m. Hagos konvencijos nuostatomis nėra ir nebuvo teisinio pagrindo. Be kita ko, nagrinėjamu atveju taikytinas ir CPK 785 straipsnis, kuris nustato Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡imtinį teismingumÄ tėvų ir vaikų teisinių santykių byloms tuo atveju, jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis ir tos Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

11.7. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eN2-2090-852/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-686-881/2023 dalykas buvo vaiko grÄ Å¾inimo į Norvegijos Karalystę klausimas, tuo tarpu Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, jo globos teisių ir tėvų pareigų klausimai nebuvo nagrinėjami, t. y. minėtos aplinkybės nebuvo Å¡ių civilinių bylų įrodinėjimo dalyku ir /ar jo dalimi. PrieÅ¡ingai, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023, 37 punkte konstatavo, kad Å¡ioje byloje nesprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (globos) klausimas. IÅ¡ to iÅ¡plaukia akivaizdi iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodytais teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais kaip prejudicinę galiÄ turinčiais faktais, tuo pažeisdamas ir CPK 279 straipsnio 4 dalies reikalavimus 2007 m. Hagos konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose. Tuo pačiu ir nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bylose. IÅ¡ sisteminės 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio analizės matyti, kad minėtas straipsnis reglamentuoja iÅ¡imtinai tik sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagrindus, bet ne jurisdikcijos (teismingumo) taisykles kasmėnesinio iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bylose. Tokiu bÅ«du minėto akto nuostatos (kurios net nenustato jurisdikcijos taisyklių) nagrinėjamu atveju net negali bÅ«ti taikomos. Tuo tarpu, CPK 30 straipsnio 4 dalis numato, kad ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

11.8. Skundžiamos nutarties 17 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas jau yra kreipęsis į Norvegijos Karalystės Østre Innlande apylinkės teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kitų su vaiku susijusių klausimų. Tačiau tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga. IeÅ¡kovas byloje yra pateikęs tik 2023 m. kovo 17 d. Norvegijos Karalystės Østre Innlande apylinkės teismo Å¡aukimÄ (b. l. 99, t. II) bei minėto teismo 2023 m. kovo 21 d. informacijÄ dėl atsiliepimo byloje, nagrinėjamo remiantis Vaiko teisių įstatymo, pateikimo (b. l. 104 – 105, t. II). Tačiau byloje, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokių duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į kompetentingÄ Norvegijos Karalystės teisminę institucijÄ su ieÅ¡kiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su vaiku susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrindžia byloje esanti medžiaga bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 178 str.).

11.9. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos atliepiant ir užtikrinant geriausius vaiko interesus bei siekiant laikinai sureguliuoti šalių ginčo teisinius santykius. Apeliantė pabrėžia, kad tiek pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, tiek ir atskirojo skundo pateikimo metu, situacija nėra iš esmės pasikeitusi.

11.10. IeÅ¡kovas neteikė ir toliau neteikia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi nustatyto iÅ¡laikymo (nuo 2023 m. vasario 20 d.), tuo pačiu minėtos nutarties nevykdydamas. Tokiu bÅ«du nevykdydamas ir ignoruodamas CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tėvo pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ .

11.11. Nors skundžiamos nutarties 22 punkte pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023, kuria leista grÄ Å¾inti Å¡alių nepilnametį vaikÄ Ä¯ jo gyvenamosios vietos valstybę, ne tik iÅ¡nyko pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas, bet ir jų tolimesnis galiojimas bÅ«tų nebeproporcingas, tačiau tokios iÅ¡vados nepatvirtina ne tik bylos medžiaga, bet ir susiklosčiusi faktinė situacija. Pažymėtina, kad atsakovė dar 2023 m. liepos 4 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 (dėl vaiko grÄ Å¾inimo). PraÅ¡ymas teisėjo rezoliucija priimtas, teismo posėdis byloje paskirtas 2023 m. liepos 24 d. val.

12. IeÅ¡kovas D. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ ; prijungti dokumentus, kuriuos pateikti poreikis iÅ¡kilo vėliau nei priimtas pirmosios instancijos sprendimas ir yra reikÅ¡mingi bylai; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas rengiant procesinius dokumentus iÅ¡ atsakovės D. P. naudai. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais:

13.1. Vilniaus apylinkės teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023 nustatytomis aplinkybėmis, nes bÅ«tent vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas turi įtakÄ ieÅ¡kinio teismingumo klausimo iÅ¡nagrinėjimui. Tuo labiau, Vilniaus apylinkės teismas pateikia argumentus dėl visų ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų teismingumo („Šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo [t. y. atsakovės 1) ir 2) reikalavimų] jurisdikcija spręstina vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje <...>. Susitarimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo [t. y. atsakovės 3) ir 4) reikalavimų] jurisdikcija spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo“.

13.2. M. P. Norvegijos Karalystėje gyveno iki pat 2023 m. sausio mėnesio (t.y. beveik 2 metus), čia nepilnametis vaikas turėjo (ir turi iki Å¡iol) visas socialines garantijas, banko sÄ skaitÄ bei bendraamžius su kuriais Å¡is bendravo. Å iuo laikotarpiu nepilnametis vaikas į LietuvÄ atvykdavo tik trumpiems vizitams. Atsakovė, su nepilnamečiu Å¡alių vaiku iÅ¡vykdama į LietuvÄ , taip pat ieÅ¡kovui teigė, kad Å¡i vieÅ¡nagė Lietuvoje bus trumpalaikė. Paminėtina, kad 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023, kurioje buvo nagrinėjamas vaiko grÄ Å¾inimo į Norvegijos Karalystę klausimas, taip pat nurodoma, kad „šalių mažametis vaikas nuo atvykimo į LietuvÄ 2023 m. sausio mėn., dabar čia faktiÅ¡kai gyvena daugiau nei penkis mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad atvežtas į LietuvÄ Å¡iek tiek daugiau nei dvejų metų nesulaukęs vaikas savo įprasta gyvenamÄ ja aplinka suvokė bÅ«tent gyvenimÄ Lietuvoje – pritartina, kad tokio amžiaus vaikas paprastai dar neturi stiprių socialinių ryÅ¡ių, susijusių su konkrečia gyvenamÄ ja vieta, jam svarbiausi artimiausi Å¡eimos nariai, kurie patenkina bÅ«tinus kasdienius poreikius ir suteikia fizinio bei emocinio saugumo jausmÄ . <...> IÅ¡ bylos duomenų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad vaikÄ su nauja aplinka Lietuvoje sieja tokio intensyvumo stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryÅ¡ys, kurį nutraukus ir grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ ankstesnę aplinkÄ , bÅ«tų pažeisti jo interesai.“ Atitinkamai, nepilnamečio M. P. nuolatinė gyvenamoji vieta, kitaip nei teigia atsakovė, turėtų bÅ«ti laikoma Norvegijos Karalystė.

13.3. Vilniaus apylinkės teismas priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 pagrįstai netaikė 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali bÅ«ti laikoma pakeista bei 1996 m. Hagos konvencijos 5 str. negali bÅ«ti taikomas, nes vaikas yra neteisėtai laikomas Lietuvoje (1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu 3 str.). Vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažinus LietuvÄ bei pritaikius atskirajame skunde nurodytÄ konvencijos nuostatÄ bÅ«tų pažeistas teisės teorijoje bei teismų praktikoje pripažįstamas bendrasis teisės principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).

13.4. Civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023 S. S. O. buvo suinteresuotu asmeniu, o civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 – atsakove. Atitinkamai, D. P. civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023 buvo pareiÅ¡kėjas, o civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 – ieÅ¡kovas. Abiejose civilinėse bylose nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo įrodinėjama aplinkybe, kuri yra aktuali tiek sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo į Norvegijos Karalystę, tiek sprendžiant dėl su nepilnamečių vaiku susijusių ginčų (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei iÅ¡laikymo teikimo nustatymo) teismingumo.

13.5. Atsakovė, teikdamas nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ (nenurodomos naujos ar esminės bylos aplinkybės) bei kitus panaÅ¡ius procesinius dokumentus, siekia atidėti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. P. grÄ Å¾inimÄ Ä¯ Norvegijos Karalystę, taip veikdama prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nors bylose dėl vaiko grÄ Å¾inimo greitas bylos iÅ¡nagrinėjimas yra ypač svarbus (1980 m. Hagos konvencijos 11 str. 2 d., 12 str. 1 d.). Tokie atsakovės veiksmai, ieÅ¡kovo nuomone, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.).

14. 2023-08-11 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų, kuriame praÅ¡o prie civilinės bylos Nr. e2-6283-1168/2023 prijungti dokumentus, kuriuos pateikti poreikis iÅ¡kilo vėliau nei priimtas pirmosios instancijos sprendimas ir yra reikÅ¡mingi bylai; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡yme nurodo, kad su Å¡iuo praÅ¡ymu teikiami duomenys buvo gauti primos instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e2-6283-1168/2023. Prie civilinės bylos Nr. e2-6283-1168/2023 praÅ¡o prijungti papildomai teikiamus duomenis, kurie įrodo teismų, nagrinėjančių bylÄ dėl nepilnamečio M. P., galutinį sprendimÄ nepilnametį M. P. grÄ Å¾inti į Norvegijos Karalystę: 2023 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ (civilinė byla Nr. eA2-2486-577/2023) pagal atsakovės 2023 m. liepos 3 d. praÅ¡ymÄ ); 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. eN2-2090-852/2023 dėl leidimo grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ M. P. į Norvegijos Karalystę bei patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ pagal įsiteisėjusias teismo nutartį. 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo iÅ¡aiÅ¡kinti su nepilnamečio vaiko M. P. grÄ Å¾inimo į Norvegijos Karalystė procesu susiję klausimai. Kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas D. P. pagal galiojančias teismo nutartis kreipėsi į antstolį dėl vaiko grÄ Å¾inimo į Norvegijos Karalystę, t. y. nepilnamečio vaiko M. P. perdavimo vaiko tėvui (2023-08-03 gautas antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-11-23642).

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2023 m. balandžio 24 d. MB „Vaikų studija“ pažymÄ ; 2023 m. balandžio 19 d. UAB „Tarptautinis gimnastikos klubas“ pažymÄ ; 2023 m. gegužės 22 d. ikimokyklinio ugdymo sutartį Nr. 429-468 (23); 2023 m. gegužės 31 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigos pažymÄ ; 2023 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo praneÅ¡imÄ ; 2023 m. balandžio 5 d. Sodros Klaipėdos skyriaus sprendimÄ Nr. IVI_SP1E-1642; 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo dokumentÄ ; 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo rezoliucijÄ .

18. Atsakovė nurodo, kad bÅ«tinybė pateikti papildomus įrodymus, t. y. nepilnamečio vaiko bÅ«relių, ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymÄ patvirtinančius dokumentus, vaiko tėvo iÅ¡laikymo neteikimo faktÄ patvirtinančius įrodymus bei teismo procesinius dokumentus, byloje iÅ¡kilo vėliau, t. y. jau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamÄ nutartį. Nurodo, kad teismas atsakovės ieÅ¡kinį priimti atsisakė bei panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės, tokiu bÅ«du nesudarydamas jokios galimybės atsakovei pateikti papildomų įrodymų ir /ar paaiÅ¡kinimų, patvirtinančių ieÅ¡kinio teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams (CPK 42 str. 1 d.). Naujai pateikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu bylos dalyku, t. y. patvirtina faktÄ , jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Taip pat patvirtina faktÄ , jog nepilnamečio vaiko tėvas nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, patvirtina faktÄ , kad teisminis procesas dėl vaiko grÄ Å¾inimo į Norvegijos Karalystę nėra pasibaigęs, o tuo pačiu nėra pradėtas ir vykdymo procesas.

19. IeÅ¡kovas su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: nuotraukas iÅ¡ Norvegijos Karalystės; nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ; UAB „Vaikystės stebuklas“ atsakymÄ ; M. P. S. kaupiamosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä su vertimu; dokumentus pagrindžiančius neteisėtÄ vaiko iÅ¡registravimÄ Norvegijoje; M. medicinos įraÅ¡us dėl vizitų pas gydytojus; Norvegijos ikimokyklinio ugdymo įstaigos raÅ¡tÄ .

20. 2023-08-11, t. y. jau bylai esant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė papildomus įrodymus: 2023-07-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį; 2023-07-25 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. eN2-2090-852/2023; 2023-07-27 Vilniaus apygardos nutartį; 2023-08-03 antstolio patvarkymÄ dėl informacijos pateikimo.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir ieÅ¡kovo su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie nėra reikÅ¡mingi Å¡ios bylos nagrinėjimui. Å ioje byloje sprendžiamas ieÅ¡kinio teismingumo klausimas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui leisti grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ . IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiami iÅ¡ esmės klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvus nustatymo, jo iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl Å¡alių teikiami įrodymai susiję su vaiko poreikiais, lankomais bÅ«reliais, medicininiai iÅ¡raÅ¡ai, nuotraukos, duomenys apie Å¡alių tarpusavio santykius Å¡ioje byloje nėra aktualÅ«s, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Tačiau Å¡iai bylai reikÅ¡mingi ieÅ¡kovo 2023-08-11 apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, susiję su iÅ¡nagrinėta byla dėl teismo leidimo iÅ¡davimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ . Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo, remiantis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Ä®siteisėjus nurodytam sprendimui atsakovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bylos atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 nutartis ir jos pagrindu iÅ¡duotas 2023-07-25 vykdomasis raÅ¡tas Nr. eN2-2090-852/2023 bei 2023-07-27 Vilniaus apygardos nutartis; taip pat Å¡io vykdomojo raÅ¡to pagrindu pateiktas 2023-08-03 antstolio patvarkymas yra reikÅ¡mingi sprendžiant ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ . Todėl nurodyti pastarieji ieÅ¡kovo įrodymai priimami.

Dėl atsakovės atskirojo skundo

23. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos iki ieškinio padavimo, panaikinimo.

24. Teismas, gavęs procesinį dokumentÄ (ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ ), be Å¡io dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (ar kitÄ procesinį dokumentÄ , kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o tai reiÅ¡kia, kad teismo atsisakymas pradėti (iÅ¡kelti) civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ gali bÅ«ti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

25. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ieškinys neteismingas tam teismui.

26. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nagrinėjantis bylÄ , savo iniciatyva privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis).

27. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos SÄ jungos teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

28. Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai. IeÅ¡kovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Å alys turi bendrÄ sÅ«nų M. P., kuris yra gimęs Norvegijoje, kurioje buvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, vaikas užregistruotas į ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ . 2023 metų sausio mėnesį atsakovė su Å¡alių vaiku iÅ¡vyko iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ . IeÅ¡kovas iniciavo vaiko grÄ Å¾inimo į NorvegijÄ bylÄ pagal Hagos konvencijos nuostatas.

30. Vilniaus apygardos teismo 2023-05-25 civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 nutarta leisti grÄ Å¾inti Å¡alių vaikÄ Ä¯ NorvegijÄ . Å i nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2023-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-686-8812023 palikta nepakeista. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad Å¡alių nepilnametis vaikas M. P. yra gimęs Norvegijoje, kur kartu su tėvais gyveno nuo gimimo iki buvo neteisėtai iÅ¡vežtas į LietuvÄ . Konstatavę vaiko neteisėtÄ iÅ¡vežimÄ , teismai leido grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

31. Pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo nutartį Vilniaus apygardos teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2023-07-23 nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomojo raÅ¡to Nr. eN2-2090-852/2023 dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl leidimo grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į Norvegijos Karalystę yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 straipsnyje.

32. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

33. Aptariamas Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas pradėtas vykdyti priverstinai dėl vaiko grÄ Å¾inimo į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ NorvegijÄ .

34. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuva. Aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai vaikÄ iÅ¡vežė iÅ¡ Norvegijos ir vengia geranoriÅ¡kai vykdyti procesinį sprendimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo, nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje kitaip vertinti aplinkybes dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nei nustatyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-881/2023 procesiniais sprendimais, kuriuose taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, jos globos teisių, tėvų pareigų ir kiti klausimai turi bÅ«ti iÅ¡spręsti vaiko kilmės valstybėje. Nesutiktina su atsakove, kad teismas neturėjo vadovautis įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriose nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta ir priimtas procesinis sprendimas leisti ieÅ¡kovui vaikÄ grÄ Å¾inti į NorvegijÄ , o turėjo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal atsakovės teikiamus įrodymus.

35. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas inicijavo ikiteisminę mediacijÄ Norvegijos Karalystėje ir jau yra kreipęsis į Å¡ios valstybės Østre Innlande apylinkės teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kitų su vaiku susijusių klausimų.

36. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas byloje yra pateikęs tik 2023 m. kovo 17 d. Norvegijos Karalystės Østre Innlande apylinkės teismo Å¡aukimÄ bei minėto teismo 2023 m. kovo 21 d. informacijÄ dėl atsiliepimo byloje, nagrinėjamo remiantis Vaiko teisių įstatymo, pateikimo (b. l. 104 – 105, t. II). Tačiau byloje, prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokių duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į kompetentingÄ Norvegijos Karalystės teisminę institucijÄ su ieÅ¡kiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su vaiku susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

37. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2023-02-20 Bufetat Vaikų, jaunimo ir Å¡eimos tarnyba yra parengusi kvietimÄ Ä¯ mediacijos sesijÄ D. P. ir S. S. O.. Nurodyta, kad mediacija paskirta D. P. praÅ¡ymu, remiantis Ä®statymo dėl vaikų teisių. Nurodyta, kad mediacijos tikslas – tarp tėvų sudaryti raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl jų atsakomybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ir buvimÄ kartu su bendrais vaikais (el. bylos tomas 1, b.l. 21). Taip pat į bylÄ pateiktas Østre Innlande apylinkės teismo 2023-03-21 praneÅ¡imas skirtas atsakovei dėl atsiliepimo pateikimo nagrinėjamoje byloje remiantis Vaiko teisių įstatymu (D. P. – S. S. O.). Taip pat pridėtas praneÅ¡imas apie bylų nagrinėjimÄ ginčuose tarp tėvų, remiantis Vaiko teisių įstatymu (el. bylos tomas 2, b. l. 99-107). Taigi, Å¡ie įrodymai patvirtina, ieÅ¡kovo teiginius, kad D. P. yra kreipęsis į Norvegijos Karalystės teismines institucijas (Østre Innlandet apylinkės teismÄ ) su praÅ¡ymu nustatyti M. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko tėvu D. P.. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė yra pateikusi atsiliepimÄ Ã˜stre Innlandet apylinkės teismui. Taigi, Norvegijoje jau pradėtas procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir kitų klausimų Norvegijos Karalystės jurisdikcijoje. Atsakovė, bÅ«dama bylos Norvegijoje, ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su Norvegijoje inicijuota byla, nepaneigė. Nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kinys nėra teismingas Lietuvos teismams.

38. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, Å¡alių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo jurisdikcija spręstina vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija). Susitarimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo jurisdikcija spręstina vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo (toliau – 2007 m. Konvencija). Pagal 1996 m. Hagos konvencijos (kuri netaikytina iÅ¡laikymo pareigoms (Å¡io konvencijos 4 straipsnio 4 punktas) 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Å i nuostata įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, pagal kuriÄ jurisdikcijÄ turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas. Minimos Konvencijos 8 straipsnyje vaiko interesais numatytos iÅ¡imtys kada susitariančios valstybės institucija gali kreiptis į jurisdikcijÄ turinčiÄ institucijÄ arba pati prisiimti jurisdikcijÄ iÅ¡ jÄ turinčios institucijos.

39. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnis numato, jog susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikcijÄ imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Atsižvelgiant į 7 straipsnį, tais atvejais, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir persikelia į kitÄ SusitariančiÄ jÄ Valstybę, jurisdikcijÄ turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos.

40. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, ieÅ¡kinio nagrinėjimo jurisdikcijai nustatyti nepagrįstai netaikė 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio, numatančio, kad kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir persikelia į kitÄ susitariančiÄ jÄ valstybę, jurisdikcijÄ turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad ji vaikÄ Ä¯ LietuvÄ iÅ¡sivežė neteisėtai ir Å¡iuo metu yra priverstine tvarka vykdomas vaiko grÄ Å¾inimo į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje valstybėje klausimas. Atsakovės praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ byloje dėl vaiko grÄ Å¾inimo buvo atmestas. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali bÅ«ti laikoma pakeista bei 1996 m. Hagos konvencijos 5 str. negali bÅ«ti taikomas, nes vaikas yra neteisėtai laikomas Lietuvoje (1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu 3 str.). Vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažinus LietuvÄ bei pritaikius atskirajame skunde nurodytÄ konvencijos nuostatÄ bÅ«tų pažeistas teisės teorijoje bei teismų praktikoje pripažįstamas bendrasis teisės principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus).

42. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

43. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, kad ieÅ¡kovui nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio per teismo nustatytÄ terminÄ , o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakius priimti kaip neteismingÄ , be to, įsiteisėjus Vilniaus apygardos nutarčiai civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023, kuria leista grÄ Å¾inti Å¡alių nepilnametį vaikÄ Ä¯ jo gyvenamosios vietos valstybę, ne tik iÅ¡nyko pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas, tačiau jų tolimesnis galiojimas bÅ«tų nebeproporcingas, nesuderinamas ir su nutarties grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ kilmės valstybę vykdymu.

44. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra iÅ¡nykęs. Tiek pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, tiek ir atskirojo skundo pateikimo metu, situacija nėra iÅ¡ esmės pasikeitusi.

45. CPK 149 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas savo iniciatyva panaikina laikinÄ sias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio.

46. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikomas ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Šiuo atveju, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, ieškovės ieškinys pareikštas šioje byloje nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovas ieškinio nepareiškė. Kadangi byloje nebus nagrinėjamas nei vienos iš šalių ieškinys, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl pagrįstai šioje byloje buvo panaikintos.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. IeÅ¡kovas praÅ¡o už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas patyrė 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovė (apeliantė) praÅ¡o priteisti 500 Eur apeliacinio skundo parengimo iÅ¡laidų.

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

50. Atmetus atsakovės atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ priteisiamos iÅ¡ atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

atsakovės S. S. O. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. S. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Tatjana Žukauskienė