7c4dcaa6-cd52-4fb5-8bcf-a6f9ae906b9a · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2305-814/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10745-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2                                (S)              KAUNO apylinkės teismas NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorams Vaidotei Žižienei, Oksanai Gabrilaitienei,kaltinamajam R.

M., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai, nukentėjusiojo mažamečio D. M. atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Linai Kusienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas , teistas:1) 1990-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 3 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;2) 1992-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo;3) 1993-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 151 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo;4) 1998-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 6 metais laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;5) 2004-04-30 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (500 Lt) bauda;6) 2004-09-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 90 parų areÅ¡to;7) 2005-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1500 Lt) bauda, paskirta bauda subendrinta su 2004-09-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 14 MGL (1750 Lt) bauda;8) 2009-01-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 3 metais laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2005-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 14 MGL dydžio bauda. 2009-04-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 14 MGL dydžio bauda;9) 2011-10-19 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metais laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2009-04-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 14 MGL (1750 Lt) bauda;10) 2016-03-10 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areÅ¡to;11) 2016-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 1 metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo, 2017-10-17 paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos; 12) 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 13) 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : R. M. grasino nužudyti savo žmonos G. M. sūnų mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, būtent: 2018 m. kovo 6 d., apie 15 val. 50 min., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., stovėdamas virtuvėje prie lango ir laikydamas pridėjęs nukentėjusiajam D. M. peilį prie kaklo, siekdamas išvengti sulaikymo, grasino jį nužudyti, sakydamas policijos pareigūnams, kad tuo atveju, jei policijos pareigūnai per 10 minučių nepasitrauks iš jo kiemo, peiliu perpjaus D.

M. kaklÄ .Kaltinamasis R. M., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. liko su A, D. M. išėjo į mokyklÄ , žmona G. M. su M. iÅ¡vyko į miestÄ . Apie 14-15 val. grįžo D., pavalgęs pasiprašė į kiemÄ , bet jis neleido. Vaikas nubėgo į kampÄ ir ėmė verkti. Tada jis vaikui liepė sutvarkyti indus ir pasakė, kad po to iÅ¡leis bei sudavė vos vos per kaklÄ - kaip vaikui. D. pasakė, kad neplaus indų ir nubėgęs paskambino tėčiui M., liepė kviesti policijÄ .

Atėjus L. pasiimti vaikų, jis pasakė, kad mažasis niekur neis, o D. susitvarkys, suplaus indus, apsirengs ir iÅ¡eis į laukÄ . L. liko kieme laukti. Tada pas juos atvyko policijos pareigÅ«nai, beldėsi į duris, liepė atidaryti, nes kitaip iÅ¡lauÅ¡. Jis pasikvietė D. ir nusivedęs į virtuvę sakė reiks pavaidinti, kad policija nelaužtų durų. Jis D. liepė nebijoti, vaikas sutiko, sakė nebijos. PasiruoÅ¡imas vyko 5-10 min. Jis paėmė iÅ¡ žaislų dėžės žaislinį peilį.

Paėmęs peilį, suėmė D. ir priėjęs prie lango liepė apsimesti, padaryti grimasÄ ir viskas. Jis priėjęs prie lango atidengė užuolaidas, padarė iÅ¡protėjusiÄ minÄ , liepė pareigÅ«nams per 10 minučių pasitraukti nuo langų, nes kitaip papjaus vaikÄ ir uždengė langÄ . Visa tai užtruko kokias 10 sekundžių. Žaislinį peilį laikė prie D. krÅ«tinės, maždaug per vidurį. Užtraukęs užuolaidÄ , paleido D. ir jis be jokių aÅ¡arų nubėgo žaisti, atsisėdo ant lovos prie A..

Tada vienam pareigÅ«nui, atidaręs langÄ , liepė trauktis nuo lango, kad leistų pabėgti. Vėliau jis pasikvietė D. ir liepė įleisti policijos pareigÅ«nus. D. priėjęs prie lango pasakė, kad R. pabėgo. PareigÅ«nui papraÅ¡ius atidaryti duris, vaikas atidarė ir juos įleido. PareigÅ«nai jį surado, sumušė tazeriu kaklÄ , įmetė į maÅ¡inÄ ir iÅ¡vežė. Tada vaikai iÅ¡sigando, mažiukas ėmė verkti. Kur peilis, kurį buvo paėmęs, dingo, nežino. Peilis buvo plastmasinis, geležtė balta, galas oranžinės spalvos, kaip durklas.

Peilis buvo žaislinis, viename komplekte su kardu. Jis jį rado vaikų kambary žaislų dėžėje, su juo žaidžia mažiukas vaikas. Jis įpykęs, susierzinęs nebuvo, tik nutaisė iÅ¡protėjusiÄ minÄ . D. emocinio sukrėtimo nebuvo. D. yra labai uždaras, kompleksuotas, prie svetimų žmonių nekalba. Sakydamas pareigÅ«nams, kad pasitrauktų nuo durų, nes papjaus vaikÄ , manė, kad iÅ¡vengs pareigÅ«nų įsilaužimo į vidų. D. iÅ¡sigando tada, kai jį ant žemės daug įbėgusių pareigÅ«nų lupo.

Jis neneorėjo pasiduoti policijos pareigÅ«nams, nes namuose daug nepadarytų darbų, reikėjo paruoÅ¡ti malkų. Visa situacija buvo suvaidinta, nes jis nenorėjo, kad policijos pareigÅ«nai įsiveržtų į namÄ ir jį sulaikytų. Jis gÄ sdinti ar nužudyti vaiko nenorėjo. Mano, kad visas jo poelgis kvailas, supranta, kad pasielgė negerai.Ä®rodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaičius nukentėjusiojo D. M. parodymus (t. 1., b. l. 61–64), kad R. paėmė peilį iÅ¡ kriauklės, kuri yra virtuvėje, anksčiau šį peilį matęs namuose, juo tepa sumuÅ¡tinius, jis bÅ«davo padėtas peilių stove, kur laikomi ir kiti peiliai, R. paėmė jį ir peiliu gÄ sdino, kaltinamasis R.

M. nurodė, kad nukentėjusysis taip nesakė, įvelta klaida, sekretorė raÅ¡ydama sumaišė, taip nebuvo.Vadovaujantis BPK 289 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rėjus daiktinį įrodymÄ â€“ peilį (pakuotė Nr. 1) - kaltinamasis R. M. nurodė, kad ne Å¡iuo peiliu buvo grasinta.Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų įrodymų, o bÅ«tent:

Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriuje. Gavę praneÅ¡imÄ , 2018-03-06 vyko į (duomenys neskelbtini). Ten rado kolegas, iÅ¡sidėsčiusius aplink namÄ , vienas iÅ¡ kolegų paaiÅ¡kino, kad R. M. prie vaiko kaklo laikė peilį ir sakė pareigÅ«nams pasitraukti. Jis iÅ¡ lauko pabeldė į langÄ , priėjo vaikas, paklausus, kur M., pasakė, kad R. M. pabėgo. Ä®rodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojo V.

A. parodymus (t. 1., b. l. 120–123), kad A. J., pasakė, kad neseniai buvo priėjęs R. M. su vaiku, kuriam jis buvo pridėjęs peilį prie kaklo, liudytojas V. A. Å¡iuos parodymus patvirtino.Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba Jonavos rajono PK tyrėju. Patruliuojant gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Kauno dėl paieÅ¡komo asmens R. M., kurio dabartinė pavardė M. ir kuriam paskirta atlikti bausmė. Nuvykus nurodytu adresu, matė, kaip prie lango priėjo R. M., pakėlė užuolaidÄ .

Jam bestovint, atsidarė namo langas, R. M., pamatęs jį Å¡aukė, kad jo nepaims, kad jis visus sukapos, išžudys ir vėl uždaręs langÄ , pasislėpė namo viduje. Kolegos po to sakė, kad R. M. grasino vaikui ir buvo iÅ¡kviesta pagalba.Ä®rodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 115-117), jog saugojo, kad M. pro kurį nors langÄ iÅ¡Å¡okęs nepabėgtų, netrukus po to kai kolegoms pasakė, kad M. namuose, iÅ¡girdo kaip Å . suriko, kad M. yra prie virtuvės lango ir laiko pakišęs peilį berniukui po kaklu, liudytojas A.

B. parodymus patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad pats nematė, o tik iÅ¡ kolegės Å . girdėjo.Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriuje. 2018-03-06 dirbo su kolege vyresniÄ ja tyrėja S. G.. Per radijo ryšį iÅ¡girdo praneÅ¡imÄ , kad ekipažui reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini)., kadangi kažkokiu adresu yra M, kurį reikia sulaikyti. Tuo kvietimu iÅ¡vyko kolegos B, J ir kolegė L. Praėjus 15-20 min., gavo praneÅ¡imÄ , kad tuo pačiu adresu reikalingos papildomos pajėgos, kadangi galimai įtariamas asmuo užsidaręs namuose laiko prirėmęs vaikui prie gerklės peilį ir neįsileidžia policijos pareigÅ«nų.

Atvykę į įvykio vietÄ , pamatė daug policijos automobilių. Jam įėjus į kiemÄ , kolegos iÅ¡vedė kaltinamÄ jį su antrankiais. Kažkas iÅ¡ kolegų minėjo, kad vaikui prie gerklės buvo pridėtas peilis. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriuje, anksčiau dirbo kriminalinės veiklos skyriuje, todėl kaltinamÄ jį žino. Pavasarį, tikslesnės datos negali pasakyti, buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad iÅ¡varyta mergina ar auklė, prižiÅ«rėjusi vaikus, ir asmuo užsidaręs namuose su vaikais.

Buvo netoliese ir su kolegomis A. B. ir L. Å . nuvyko į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad M. linkęs bėgti, todėl nusprendė apsupti namÄ . Jis ėjo prie pagrindinio įėjimo, t. y. į kiemo pusę, L. Å . - arčiau vartų prie lango, o A. B. - namo deÅ¡inėje. Atėjus prie pagrindinio įėjimo, buvo mergina, kuri pasakė, kad saugojo mažamečius vaikus, ir kad grįžęs R. jÄ iÅ¡varė ir užsirakino su vaikais namuose. Jam bÅ«nant prie pagrindinio įėjimo, R. M. Å¡mėkÅ¡telėjo atitraukęs užuolaidÄ , vėliau atidarė virtuvės lango užuolaidÄ ir pasirodė su vaiku.

VaikÄ laikė prie savęs, deÅ¡inę rankÄ per vaiko kaklÄ , o kitÄ rankÄ prirėmęs prie kaklo su peiliu ir grasino, kad papjaus. Vaikas verkė, buvo paraudęs, aÅ¡arotas, streso bÅ«senoje. R. M. buvo toks lyg apsiputojęs, agresyvaus, neadekvataus elgesio. Jo veiksmai buvo nukreipti į vaikÄ , jis Å¡aukė, jog jei neatsitrauks pareigÅ«nai, papjaus vaikÄ . Liepė per 10 minučių pareigÅ«nams dingti. Kadangi buvo gana arti, matė peilį ryÅ¡kia geltona, citrinos spalvos rankena, geležtė apie 15–20 cm.

Mergina, kuri buvo kieme, sakė, kad namuose yra dar vienas mažesnis vaikutis. Kolegė L pribėgusi pamatė, kai kaltinamasis vaikui buvo įrėmęs peilį į kaklÄ . Toji mergina kontaktavo su berniuku, esančiu namo viduje, žinutėmis ar skambučiu. Mergina pasakė, kad R. M. per pečių bando lipti. Atsidarius durims, įbėgo su kolega S. B. ir iÅ¡sitraukė virÅ¡ pečiaus pasislėpusį R. M.. R prieÅ¡inosi, todėl buvo paguldytas ant žemės. Tada jis bėgo pažiÅ«rėti vaikų.

Buvo du mažamečiai vaikiukai - vienas 9 metų, kitas 5 metų. Grasinta buvo didesniam. Paklausus kaip jaučiasi, berniukas sakė, kad buvo baisu, buvo apsiaÅ¡arojęs. Apėjęs visas patalpas, virtuvėje kriauklėje pamatė tÄ patį peilį. Kolegos R. M. iÅ¡vežė.Liudytoja L. Å . teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad patruliavo su B. ir J.. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad galimai (duomenys neskelbtini) yra pasislėpęs paieÅ¡komas asmuo. Nuvykus niekas neįsileido, jie apsupo namÄ . Po kiek laiko R.

M. priėjo prie lango į kiemo pusę, pasiėmęs mažametį vaikÄ , jam grasino peiliu ir sakė, kad jei pareigÅ«nai nedings per 10 minučių, papjaus vaikÄ . Ji matė, kaip R. M. laikė vaikÄ - buvo apglėbęs jį per krÅ«tinę, o rankoje laikė geltona rankena peilį netoli vaiko gerklės. Peilis buvo apie 25 cm. Berniukas buvo raudonu veidu, verkė, beprotiÅ¡kai persigandęs. Kaltinamasis R. M. buvo raudonu, mėlynu veidu isterijos bÅ«senoje, vos ne putos ėjo, atrodė agresyviai. Tada R.

M. uždengė langÄ , jie atsitraukė ir informavo budinčiÄ dalį, kad reikia kažkÄ daryti, kad grasinama vaikÄ papjauti. Nubėgusi kolegai B. pasakė apie situacijÄ . Atvyko pastiprinimas. Kažkuriuo momentu kartu su V. A. pirmi įėjo į namus. Nežino, kas atidarė duris. Įėjus į vidų, su kolega apžiÅ«rėjo patalpas, bet R. M. nerado. Vėliau pamatė sulaikytÄ kaltinamÄ jį. R. M. buvo surastas virtuvėje virÅ¡ pečiaus. Ji su vaikais nebendravo. Atvykus į įvykio vietÄ , kieme stovėjo L.

G., ji prižiÅ«rėjo vaikus kaip auklė, sakė, kad atėjęs M į namus jÄ iÅ¡vijo lauk. Ji stovėjo kieme. Vaikai buvo viduje. L, bÅ«dama lauke, telefonu su kažkuo bendravo. Matė peilį prie kriauklės padėtÄ dėkle įrankiams, iÅ¡ rankenos spalvos suprato, kad tai tas pats peilis geltona rankena.Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja. R. M. buvo paskelbta paieÅ¡ka, jis turėjo vykti atlikti areÅ¡to bausmę. 2018-03-06 patruliuodami Jonavoje, iÅ¡girdo, kad(duomenys neskelbtini) kaime galimai slepiasi paieÅ¡komas asmuo.

Bevažiuojant į įvykio vietÄ , iÅ¡girdo, kad kaltinamasis užsibarikadavo tame name galimai su vaiku ir reikia pagalbos. Atvykę pamatė tris pareigÅ«nus, apsupusius namÄ . Tuo metu kolegė L. Å . papasakojo, kad prieÅ¡ kelias minutes ji matė, kaip kaltinamasis R. M. buvo pridėjęs peilį vaikui prie kaklo. IÅ¡ kolegų pasakojimų jai žinomos įvykio aplinkybės. Ji vaikų nematė.Liudytojas Elegijus Laimikis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Gavęs praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos apie situacijÄ su vaikais (duomenys neskelbtini) kaime, susisiekė su socialinių paslaugų centro darbuotoja D. R.. Nuvykę į vietÄ , matė du policijos ekipažus. Viduje matė tik policijos pareigÅ«nus, kurie pildė dokumentus kambaryje. Kambaryje buvo du vaikai, kurie gulėjo lovoje, bendravo, žaidė kompiuteriu, buvo ir vaikų mama. Nemano, kad vaikai buvo labai sutrikę, mano, kad jų mama buvo spėjusi juos apraminti. Vaikai buvo nekalbÅ«s, nepastebėjo, kad bÅ«tų iÅ¡sigandę.

Vaikai apsiverkę nebuvo, spėja, kad buvo duotas žaidimas, kad jie nusiramintų. Jis kalbėjosi su pareigÅ«nais apie situacijÄ . Su vaikais kalbėjo kolegė D., pasitarę nusprendė, kad reikia suteikti psichologo pagalbÄ . Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad, dirbant Jonavos rajone, buvo gautas praneÅ¡imas, jog name yra paieÅ¡komas asmuo, kuris pridėjęs peilį mažamečiui prie gerklės. Atvykus į įvykio vietÄ , buvo nemažai pareigÅ«nų, jie buvo iÅ¡sidėstę aplink namÄ .

Keli pareigÅ«nai įėjo į namo vidų, tuomet įėjo ir jis, pastebėjo sulaikomÄ asmenį. Atvykus į įvykio vietÄ , prie namo lango nei kaltinamojo, nei vaiko nebuvo. Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirbo su R. A.. Gavę praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ . Namas buvo apsuptas pareigÅ«nų. Atvykus kolegos pasakė, kad yra vyriÅ¡kis, kurį reikia sulaikyti. Ji buvo prie namo, stovėjo prie uždangstyto lango, stebėjo aplinkÄ , kad asmuo, kurį siekiama sulaikyti, nepabėgtų.

Jos kolega nuėjo į namÄ . Ä®rodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 148), jog atvykus į vietÄ , kažkuri iÅ¡ patrulių moterų pasakė, kad name vyras laikė pagrobęs vaikÄ , grasino vaikui su peiliu, vyras taip elgėsi, kad policija jo nesulaikytų, liudytoja G. G. patvirtino Å¡iuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paties įvykio nematė, triukÅ¡mo, vaiko verksmo, negirdėjo.Liudytoja D. R.

– M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji koordinuoja darbÄ darbuotojų, kurie vykdo darbÄ tiesiogiai su Å¡eimomis Jonavos rajono socialinių paslaugų centre. G. M. Å¡eima yra prižiÅ«rima, lankoma, teikiamos paslaugos. Ä®vykio dienÄ po 17 val., su jais susisiekė Vaiko teisių skyriaus specialistas dėl smurto artimoje aplinkoje – (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu su Vaiko teisių skyriaus darbuotoju vyko į Å¡eimos namus, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia situacija ir kokios pagalbos reikėtų.

Jie atvyko į Å¡eimÄ jau po įvykio, buvo nutarta, kad reikia psichologo paslaugų. Namuose buvo visi trys vaikai: mergaitė ir du berniukai. Visi vaikai atrodė iÅ¡sigandę, sėdėjo ramiai, kontakto nepalaikė. Po pareigÅ«nų apklausos, Å¡eimai buvo suteikta psichologo pagalba. Su D. M. nebendravo. Å eima prižiÅ«rima dėl socialinių įgÅ«džių stokos, yra socialinių problemų, teikiamos paslaugos. Iki to laiko smurto, girtavimo faktų, nebuvo nustatyta.Liudytoja K. V. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tuo metu dirbo Jonavos vaikų globos namų psichologe. 2018-03-06 po 17 val. paskambino policijos pareigÅ«nė J.

P., nes reikėjo pagalbos vaikui dėl patirto smurto - jam peiliu grasino patėvis. Atvykus į socialinių paslaugų centrÄ apie 19 val., rado berniuko mamÄ , seserį M. M. ir du berniukus, vieno vardas D.. Ä®vertinus situacijÄ , bendravo su berniukais. Buvo svarbu sužinoti, kokia jų savijauta, naudojosi priemonėmis – emocijų debesėliais. Mažesnis berniukas jautėsi ramiau, žaidė. Brolis parodė debesėlius ir įvardijo, kad yra iÅ¡sigandęs, liÅ«dnas ar verkiantis. Pokalbio metu berniukas papasakojo, kad tÄ dienÄ patėvis R., kurį jis vadino tėčiu, prie lango prie jo (vaiko) prirėmė peilį, buvo atvykę policijos pareigÅ«nai.

D. buvo iÅ¡sigandęs ir įsitempęs. Kai pradėjo pasakoti apie įvykį su peiliu, vaikas pradėjo smarkiau verkti, pokalbis buvo pakankamai emocingas ir jam kėlė papildomas emocijas. Vaikas tiesiogiai nepasakė, bet ji susidarė nuomonę, kad vaikui baimę sukėlė pats veiksmas, kad R. jį prisitraukė ir pridėjo prie jo peilį.Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad R. M. - sutuoktinis. Su dukra buvo iÅ¡vykusi į apklausÄ Jonavos PK, namuose liko R. M. ir sÅ«nus A. L., D. vėliau grįžo iÅ¡ mokyklos.

Rengiantis vykti namo, dukrai paskambino jos tėtis G. M., klausė, kas darosi namuose, nes D. kviečia policijÄ . Dukra skambino kaimynei - draugei L. ir paprašė nubėgti pažiÅ«rėti iki namų, kas ten vyksta. L. telefonu jos dukrai pasakė, kad iÅ¡kviesta policija, atseit D. nenorėjo plauti indų, R jam sudavė. Grįžus namo, R buvo iÅ¡vežtas. Iki grįžimo, su D telefonu nebendravo. Grįžusi namo, rado vaikus ant lovos, jie žaidė su planÅ¡ete. Paklausus kas nutiko, D. pasakojo, kad jam liepė plauti indus, jis nenorėjo ir R. jam sudavė ranka.

Tada D. paskambino tėčiui ir pasakė, kad R. jį skriaudė. Paskui sakė, kad R. norėjo pagÄ sdinti policininkus, D. sakė, kad prieis prie lango, ir, kad R. laikė rankoje peilį. Mano, kad ten buvo žaidimo forma. Ä®rodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 84), kad D. trumpai pasakė „ai čia man įrėmė“. Paklausus D, kur įrėmė peilį, jis savo rankÄ pridėjęs prie kaklo parodė, pasakydamas čia į kaklÄ , liudytoja G.

M. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 84), kad kalbėdama su D. verkė, verkė ir D., liudytoja G. M. paaiškino, kad ji buvo išsigandusi. Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 83), kad L. pasakojo, kad policija priėjusi prie durų, pradėjo barškinti į duris, R. namo durų neatidarė, jos buvo užrakintos.

Po to L. pasakojo, kad R. bÅ«damas prie virtuvinio lango laikė peilį pridėjęs D. prie kaklo ir R. taip gÄ sdino policijÄ , liudytoja G. M. patvirtino, kad parodymai teisingi. Tęsdama parodymus, liudytoja G. M. paaiÅ¡kino, kad, grįžus namo, D. buvo pasimetęs, nenorėjo visko pasakoti, buvo įsistebeilijęs į planÅ¡etę. Pasakodamas tikrai neatrodė iÅ¡sigandęs. Gyvenant kartu, D. ir R. santykiai buvo normalÅ«s, nebuvo, kad pyktųsi. D. labai jautrus, į viskÄ jautriai reaguoja, pasakius garsiau, jis ima verkti.

Po to įvykio su D. pas psichologÄ buvo gal porÄ kartų. Po įvykio vaiko elgesys nepakito - vaikas užsidaręs. R. negalėjo padaryti kažkÄ blogo D., gal jam ten spontaniÅ¡kai taip gavosi. Ji nelabai gerai vertina R. M. elgesį. R. nesudavė D. smÅ«gio, o tik pliaukÅ¡telėjo. Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. nėra jo biologinis vaikas, bet jis rÅ«pinasi juo kaip savo vaiku. D. parašė jam žinutę, prašė kviesti policijÄ . Tada jis paskambino 112 ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Dukra M. M. pasakojo, kad buvo atvykusi policija, buvo kažkas su peiliu, visų smulkmenų nepamena. Vėliau su D. apie įvykį nekalbėjo, matė, kad jis nenori kalbėti. Neįsivaizduoja, dėl kokio įvykio D. tÄ Å¾inutę parašė, neklausinėjo, nenori vaiko traumuoti. Suprato, kad buvo įvykis, sukėlęs vaikui neigiamas pasekmes. Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad R. M. – jos patėvis. 2018 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai nepamena, su mama vyko į JonavÄ .

Broliai liko su R.. Brolis paskambino tėčiui, kad jis iÅ¡kviestų policijÄ . Tada jai paskambinęs tėtis klausė, kas atsitiko. Ji paprašė savo draugės L. G. nueiti pažiÅ«rėti, kas vyksta, ji pasakojo, kad atvykusi policija, sakė, kad R. buvo paėmęs jos brolį su peiliu. L. telefonu pasakojo, kad matė prie lango kaip R. buvo paėmęs jos brolį su peiliu, liepė pareigÅ«nams pasitraukti nuo lango. L. sakė, kad R. laikė peilį prie D. kaklo. L. sakė buvo atėjusi anksčiau, prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams, klausė, ar gali paimti vaikus į kiemÄ , bet R. neleido.Ä®rodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos M.

M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89), kad R. M. sakė pareigÅ«nams „pasitraukite arba papjausiu vaikÄ â€œ, liudytoja M. M. patvirtino, kad jai taip sakė L. Tęsdama parodymus, liudytoja M. M. paaiÅ¡kino, kad, grįžus namo, D. su broliu žaidė telefonu, matėsi, kad buvo apsiverkęs, apie įvykio aplinkybes ji nieko neklausinėjo. TÄ dienÄ brolis buvo gal liÅ«dnesnis nei visada. Patėvis prieÅ¡ jÄ ir brolius nėra smurtavęs, prieÅ¡ mamÄ smurtavo žiemÄ . Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo peržiÅ«rėtas DVD diskas su mažamečio D.

M. apklausa (paketas Nr.

3) ir pagarsinti D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai apie tai, kad atvykę pareigÅ«nai pasibaladojo į duris bei pasakė jas atidaryti. R. po to pasislėpė. PrieÅ¡ pasislėpdamas, R. gÄ sdino policijÄ su peiliu, kažkÄ rėkė. Ankščiau jis yra matęs tÄ peilį pas juos namuose, su juo jie tepa sumuÅ¡tinius, jis bÅ«davo padėtas peilių stove, kur buvo laikomi ir kiti peiliai. R. paėmė jį ir su peiliu gÄ sdino. R. paėmė jį už rankos. Tuo metu jis jautė baimę.

R. taip elgėsi dėl to, kad iÅ¡važiuotų policija. R. jį laikė už rankos, jis stovėjo jam iÅ¡ Å¡ono. Vėliau R. iÅ¡vežė policija. Kai R. jį paleido ir nubėgo pasislėpti virÅ¡ pečiaus, jis įleido policijÄ . Tuo metu, kai atvyko policija, jam R. nesiÅ«lė nieko pažaisti (1 t., b. l. 61-64).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, 290 straipsnio 1 dalimi byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos L.

G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie tai, jog atvykę policijos pareigÅ«nai bandė patekti į namo vidų, tačiau namo lauko durys buvo užrakintos, R. M. durų neatrakino. Ji ir du policijos pareigÅ«nai stovėjo kieme prie lauko durų ir staiga pro virtuvės langÄ pasirodė R. M., kuris vienoje rankoje laikė peilį. Peilis buvo su geltonos spalvos plastikine rankena, aÅ¡triais aÅ¡menimis. Kita ranka R. M. buvo sugriebęs mažamečiui D. M. už kaklo ir rankoje laikomÄ peilį R. buvo pridėjęs prie D.

M. kaklo. Matė, kad peilio ašmenys buvo priglausti prie kaklo. Tuo metu virtuvės langas buvo uždarytas. R. M. garsiai sušuko, kad jei per 10 minučių nedings visi iš kiemo, jis papjaus D.. Iš išvaizdos matėsi, kad R. M. yra labai susijaudinęs, akys buvo ne tokios kaip įprastai, atrodė, lyg būtų išsiplėtę akių vyzdžiai ir atrodė, lyg R. M. būtų neprognozuojamas, ji su pareigūnais bijojo, kad šis garsiai išsakytas R. M. grasinimas „papjauti D“ gali būti bet kokiu artimiausiu momentu įvykdytas.

IÅ¡ viso tuo metu kartu su ja buvo keturi policijos pareigÅ«nai. Girdėjo kaip policijos pareigÅ«nai per radijo ryšį kvietė pastiprinimÄ . Policijos pareigÅ«nai sakė, kad namuose yra du mažamečiai vaikai ir kad vienam iÅ¡ jų R. M. grasina peiliu papjauti. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko daugiau policijos pareigÅ«nų. Netrukus namo duris iÅ¡ vidaus atrakino D. M. -tas pats berniukas, kuriam buvo grasinta peiliu papjauti (1 t., b. l. 77-80).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 901/2018(02) nustatyta, kad D.

M. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 182).Liudytojos L. Å . parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo L. Å . patvirtino savo parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama langÄ , prie kurio stovėjo R. M. ir vaikas – D., M. deÅ¡inę rankÄ sulenkęs per alkÅ«nės sÄ narį laikė apglėbęs D. už kaklo, o kairėje rankoje laikydamas peilį, jį buvo pridėjęs jam prie kaklo (1 t., b. l. 102-105).Liudytojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo A. J. patvirtino savo parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydamas langÄ , nuo kurio R.

M. atitraukė lango užuolaidÄ ir prie lango privedė berniukÄ , deÅ¡inę rankÄ sulenkęs per alkÅ«nės sÄ narį, laikė apglėbęs berniuko kaklÄ , o kairėje rankoje laikydamas peilį, peilio aÅ¡menis nukreipęs į berniuko kaklÄ , laikė peilį pridėjęs prie berniuko kaklo (1 t., b. l. 110-113).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bendras namo vaizdas - įėjimas į namÄ yra iÅ¡ kiemo pusės nuo Å«kinio pastato, įėjimo deÅ¡inėje virtuvės lango stiklas.

Po juo medinis suoliukas. IÅ¡orinis lango stiklas iÅ¡dužęs. Viduje lango atitraukta geltonos spalvos užuolaida. Atidarius duris, patenkama į koridoriukÄ , iÅ¡ jo - į virtuvę. Tiesiai matoma virtuvinė spintelė su kriaukle. Po apžiÅ«ros rastas ir paimtas peilis plastikine geltonos spalvos rankena, taip pat rastas ir paimtas plastmasinis žaislas, skirtas plastilinui pjaustyti (1 t., b. l. 24-25, 36-37).2018-05-14 daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėtas peilis plastmasine geltonos spalvos rankena (1 t., b. l. 167-169).Kauno apskr.

VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyriausios tyrėjos E. V. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad tyrimas tęsiamas dėl grasinimo nužudyti, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (1 t., b. l. 12-14).Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažįsta, nurodo, kad, atvykus pareigÅ«nams, su mažamečiu D. susitarė pavaidinti ir taip pagÄ sdinti pareigÅ«nus, kad Å¡ie nesilaužtų į namo vidų, todėl paėmė iÅ¡ žaislų dėžės žaislinį peilį, suėmė D., pridėjo žaislinį peilį prie D. krÅ«tinės ir, priėjęs prie lango, liepė pareigÅ«nams pasitraukti, kad per 10 minučių jų nebÅ«tų, nes kitaip papjaus vaikÄ , t. y. teigia, kad visa situacija buvo suvaidinta ir mažametis D. tai žinojo, nes pats sutiko pavaidinti.

Kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Liudytojais apklausti Jonavos rajono PK pareigÅ«nai A. J. bei L. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, atvykę pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini)., apsupo namÄ ir matė, kaip kaltinamasis R. M., atitraukęs užuolaidas, pasirodė prie lango su vaiku, laikė jį apglėbęs ranka, o kitoje rankoje laikė geltona rankena peilį netoli vaiko gerklės, grasino, kad papjaus, jei pareigÅ«nai nepasitrauks.

Abu liudytojai vienareikÅ¡miÅ¡kai teigė, kad mažametis vaikas buvo iÅ¡sigandęs, apsiverkęs, o kaltinamasis elgėsi agresyviai, Å¡aukė. Supratę situacijos rimtumÄ , pareigÅ«nai informavo budinčiÄ dalį dėl pastiprinimo reikalingumo. Nors kaltinamasis teigia, kad savo rankoje jis turėjo pasiėmęs žaislinį plastmasinį peilį balta geležte, oranžinės spalvos galu iÅ¡ vaikų žaislų dėžės, jį laikė prie vaiko krÅ«tinės, tačiau Å¡iuos jo teiginius paneigia liudytojai A.

J. bei L. Å ., kurie tiksliai apibÅ«dino matytÄ peilį – apie 20 cm geležte ir ryÅ¡kiai geltona rankena, kurį vėliau lengvai atpažino įėję į namo virtuvę ir kuris buvo paimtas 2018-03-06 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 24–25). Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie įvykio aplinkybes nurodė vienodai viso tyrimo metu, jokių priežasčių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį, byloje nenustatyta, jų iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, kad R.

M. prie lango rankoje laikė peilį bÅ«tent geltonos spalvos rankena, jo aÅ¡menis buvo įrėmęs į mažamečio D. kaklÄ , o ne krÅ«tinę, kaip teigia kaltinamasis, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta, įvykio metu prie (duomenys neskelbtini) namo buvusi ir įvykį mačiusi L. G., kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. BÅ«tent tokiÄ aplinkybę, kad peilis buvo laikomas prie kaklo, liudytoja L. G. nurodė ir mažamečio D. seseriai M. M., ir apie tai pats nukentėjusysis pasakė savo mamai G.

M.. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, todėl jais vadovaujasi. Taip pat pažymėtina, kad įvykio vietoje nebuvo rastas ir kaltinamojo apibÅ«dintas neva žaislinis peilis balta geležte ir oranžiniu galu, mažametis D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nenurodė namuose turintis žaislinių įrankių, kas teismui leidžia pagrįstai abejoti Å¡iais kaltinamojo R. M. teiginiais ir vertinti juos kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę taktikÄ . Kaltinamasis, pasakodamas įvykio aplinkybes, ne kartÄ nurodė, kad visas įvykis buvo suvaidintas, siekiant iÅ¡vengti jo sulaikymo, kad su mažamečiu D.

M. jis buvo susitaręs pagÄ sdinti policijos pareigÅ«nus, vaikas sutiko Å¡iÄ situacijÄ suvaidinti, nieko nebijojo, o pasitraukęs nuo lango toliau ramiai nuėjo žaisti. Minėtus kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, o bÅ«tent: tiek liudytoja L. Å ., tiek A. J. parodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis liepė pareigÅ«nams pasitraukti, laikydamas įrėmęs peilį į mažamečio D. M. kaklÄ , vaikas buvo persigandęs, tai matėsi iÅ¡ jo veido, buvo apsiverkęs, streso bÅ«senoje.

Po įvykio D. mačiusi sesuo M. M. taip pat patvirtino, kad matėsi, jog brolis verkęs, tÄ vakarÄ buvo liÅ«dnesnis nei įprastai, o motinai G. M. jis pasirodė pasimetęs, nenorėjo visko pasakoti. Kad vaikas įvykio metu nesijautė gerai, nors kaltinamasis nurodo prieÅ¡ingai, o visa situacija jį sukrėtė emociÅ¡kai, patvirtina ir D. R. – M. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad vaikas atrodė iÅ¡sigandęs, sėdėjo ramiai, kontakto nepalaikė. Nors liudytojas Elegijus Laimikis ir nurodė, kad D. iÅ¡ karto po įvykio jam neatrodė iÅ¡sigandęs, tačiau jis pats pažymėjo, kad daugiau bendravo su policijos pareigÅ«nais, o su vaikais bendravo jo kolegė D.

R. – M, kuri, įvertinusi vaiko bÅ«senÄ , nusprendė, jog Å¡ioje situacijoje reikalinga psichologo konsultacija. Teisiamojo posėdžio metu apklausta psichologė, kuri su mažamečiu D. M. bendravo įvykio dienÄ , praėjus nedideliam laiko tarpui, nurodė, kad D. buvo iÅ¡sigandęs ir įsitempęs, kai pradėjo pasakoti apie įvykį su peiliu, jis pradėjo smarkiau verkti, pokalbis jam kėlė papildomas emocijas. Be to, pats D. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , prisipažino, kad tuo metu, kai kaltinamasis jį laikė prie lango, jis jautė baimę ir R.

M. tikrai nesiÅ«lė jam žaisti jokio žaidimo. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamasis grasino nužudyti mažametį D. M., siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo ir praėjus nedaug laiko po to, kai pats mažametis parašė SMS žinutę G. M., praÅ¡ydamas iÅ¡kviesti policijÄ , nes R. M. jam sudavė per galvÄ . Taigi, nukentėjusysis jau iki grasinimo nužudyti nesijautė saugus, bÅ«damas namuose su kaltinamuoju, ir prašėsi policijos pagalbos. Visi Å¡ie duomenys aiÅ¡kiai paneigia kaltinamojo versijÄ apie sutartÄ Å¾aidimÄ su mažamečiu ir patvirtina, kad kaltinamojo R.

M. veiksmai privertė mažametį D. M. pagrįstai bijoti kaltinamojo ir jo grasinimo. Nors nukentėjusysis dėl savo amžiaus ir mažamečio apklausos ypatumų tiesiogiai ir nenurodė, kad grasinimas jam atrodė realus, tačiau teismas, įvertinęs liudytojų A. J. ir L. Å ., mačiusių kaltinamojo elgesį įvykio metu, parodymus, kad R. tuo metu buvo mėlynu veidu, vos ne putos ėjo, buvo isterijos bÅ«senoje ir atrodė agresyviai, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajam buvo iÅ¡sakyti grasinimai, į tai, kad nužudyti buvo grasinta peiliu, kuriuo akivaizdžiai galima iÅ¡sakytus grasinimus realizuoti, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju mažametis nukentėjusysis turėjo pagrindÄ bijoti kaltinamojo grasinimų bei manyti, jog grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas, t. y. grasinimas yra realus.Visų Å¡ių iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R.

M. 2018 m. kovo 6 d., apie 15 val. 50 min., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., stovėdamas virtuvėje prie lango ir laikydamas pridėjęs nukentėjusiajam D. M. peilį prie kaklo, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, grasino jį nužudyti, sakydamas policijos pareigÅ«nams, kad tuo atveju, jei policijos pareigÅ«nai per 10 minučių nepasitrauks iÅ¡ jo kiemo, peiliu perpjaus D. M. kaklÄ .Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (iÅ¡skyrus paneigtus kaltinamojo parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi, įvertinus įrodymų visumÄ , nustatyta, jog R.

M. grasino nužudyti savo žmonos G. M. sÅ«nų mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas. Kaltinamojo atlikti veiksmai, iÅ¡sakyti grasinimai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajam, siekdamas sukelti baimę, nerimÄ dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, taip pat atsižvelgia į tai, kad anksčiau kaltinamasis teistas net 13 kartų (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 12–25), ir tai neigiamai charakterizuoja jį, kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, baustas dėl administracinių nusižengimų, nuobaudos negaliojančios, nedirba (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 26), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (1 t, b. l. 192), VÅ¡Ä® Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 196), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 198), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei paÅ¡alinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ jam turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

R. M. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu, 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugsėjo 13 d. yra 1 mėnuo 24 dienos. Kaltinamasis paskutinį kartÄ nuteistas 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ( nuosprendžio priėmimo dienai - 2018-05-18, neatlikta bausmės dalis sudarė 5 mėnesius 19 dienų), galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kadangi 2018-05-18 teismo nuosprendžiu bausmė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, Å¡iuo 2018-09-13 nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu pakartotinai su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi nebendrintina, nes tai reikÅ¡tų asmens nuteisimÄ antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ . Atsižvelgiant, jog kaltinamasis Å¡ioje baudžiamojoje byloje inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė iki paskutinio nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo bÅ«du su 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, paskirta ir BK 64 straipsnio pagrindu jau subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės tikslus: kaltinamasis teisiamas keturioliktÄ kartÄ , padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad R.

M. linkęs nusikalsti, todėl, bendrinant bausmes, bÅ«tina skirti galutinę bausmę tokio dydžio, kad bÅ«tų galima spręsti, jog bÅ«tent tokio dydžio galutinė bausmė leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje ir bus tinkamai individualizuota, o parinkta proporcija atitiks tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo laipsnį, tiek, kaip minėta, bausme siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į nuosprendžiais nustatytas kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad bendrinant bausmes, turi bÅ«ti pridedama didesnė Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 7 mėnesiai.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-06 16.20 val. iki 2018-03-08 12.35 val., bei bausmės laikas, atliktas pagal 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį (BK 66 straipsnis, 63 straipsnio 9 dalis). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti: peilis geltona rankena (paketas Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, CD plokÅ¡telė, kurioje yra fotolentelė prie 2018-03-06 Ä®VA protokolo, adresu (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 2), CD plokÅ¡telė, kurioje yra nukentėjusiojo D.

M. apklausos teisme garso ir vaizdo įrašas prie 2018-04-20 apklausos protokolo (paketas Nr. 3), 5 vnt. DVD plokštelių, kuriose yra nepilnametės liudytojos M. M. apklausos garso ir vaizdo įrašai, prie 2018-03-15 liudytojo apklausos protokolo (paketas Nr. 4), DVD plokštelė, kurioje yra liudytojos L. Š. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (paketas Nr. 5), DVD plokštelė, kurioje yra liudytojo A. J. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (paketas Nr. 6), DVD plokštelė, kurioje yra BPC garso įrašas prie 2018-03-27 rašto Nr. 20-G-30410 (1.16K) (paketas Nr. 7) – paliktini saugoti byloje.Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (7 septynis mėnesius) ir paskirti subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-09-13.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-06 16.20 val. iki 2018-03-08 12.35 val. (dvi paros), bei bausmę, atliktÄ pagal 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį geltona rankena (paketas Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, CD plokštelę, kurioje yra fotolentelė prie 2018-03-06 ĮVA protokolo, adresu Plento g. 18 Liepių k., Jonavos r. (paketas Nr. 2), CD plokštelę, kurioje yra nukentėjusiojo D. M. apklausos teisme garso ir vaizdo įrašas prie 2018-04-20 apklausos protokolo (paketas Nr. 3), 5 vnt. DVD plokštelių, kuriose yra nepilnametės liudytojos M. M. apklausos garso ir vaizdo įrašai, prie 2018-03-15 liudytojo apklausos protokolo (paketas Nr. 4), DVD plokštelę, kurioje yra liudytojos L.

Å . 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įraÅ¡as (paketas Nr. 5), DVD plokÅ¡telę, kurioje yra liudytojo A. J. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įraÅ¡as (paketas Nr. 6), DVD plokÅ¡telę, kurioje yra BPC garso įraÅ¡as prie 2018-03-27 raÅ¡to Nr. 20-G-30410 (1.16K) (paketas Nr. 7) – palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja                                                                               Lina Šafronienė