7c4d64ca-cbf8-46b5-a870-de33e746b59d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorija: 125.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-2193-817/2012 pagal kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkei G.

P. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Bylos esmė Kreditorius UAB „SNORO LIZINGAS“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ priteisti iÅ¡ skolininkės G. P. 2957,24 Lt skolos, 1090,66 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei 30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad netinkamai įvykdyta 2010-12-28 Paskolos sutartis Nr. VKM0128MSTA.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus misto 2 apylinkės teismas 2012-01-24 nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei G. P. dėl skolos priteisimo ir grÄ Å¾inti kreditoriui UAB „SNORO LIZINGAS“ 2012-01-18 mokėjimo nurodymu Nr. TL27481 sumokėtÄ 30 Lt žyminį mokestį; iÅ¡aiÅ¡kinant kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo neužkerta kelio kreditoriui, iÅ¡taisius trÅ«kumus įstatymų nustatyta tvarka, pateikti naujÄ pareiÅ¡kimÄ arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles; pareiÅ¡kimÄ (iÅ¡skyrus pirmÄ jį pareiÅ¡kimo egzempliorių su gavimo teisme spaudu, kurį palikti byloje kaip įrodymÄ , kad toks procesinis dokumentas buvo gautas teisme bei žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančio dokumento originalÄ ) su priedais grÄ Å¾inti kreditoriui UAB „SNORO LIZINGAS“.

Teismas nustatė, jog kreditorius, remdamasis 2010-12-28 Paskolos sutartimi Nr. VKM01288MSTA, sudaryta su skolininke, praÅ¡o priteisti 1090,66 Lt dydžio netesybas. Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kuriÄ kaltoji sutarties Å¡alis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusius prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.).

Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos, siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (skolininko) sÄ skaita. Nors Å¡alys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi bÅ«ti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sÄ Å¾iningumu ir teisingumu, o Å¡aliai praÅ¡ant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti Å¡alių elgesį ir tikrinti netesybų dydį.

Teismo teisė, o tuo pačiu ir pareiga yra kontroliuoti netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Vertindamas, ar netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba aiÅ¡kiai neprotingos, konkrečiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ir jo priedai patvirtina, kad kreditorius reikalauja priteisti iÅ¡ skolininkės 1090,66 Lt netesybų. Netesybų dydis pagal sutarties nuostatas yra 0,5 proc. dydžio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sutartimi nustatytos 0,1 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiÅ¡kiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus praÅ¡omos priteisti netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ir neprotingos.

Teismas konstatavo, jog atsisakytina priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d.). III. Atskirojo skundo argumentai Kreditorius UAB „SNORO LIZINGAS“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį ir iÅ¡spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo bei teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Nurodė, kad LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigÄ tikrinti kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ .

LR CPK 437 str. 2 d. 4 p. yra nustatyta, jog kartu su kreditoriaus pareiÅ¡kimo bei teismo įsakymo nuoraÅ¡ais, teismas siunčia skolininkui praneÅ¡imÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta informacija apie tai, jog, priimdamas teismo įsakymÄ , teismas netikrino kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo. Minėtos LR CPK normos leidžia skolininkui apginti savo interesus, pareiÅ¡kiant prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiÅ¡kimo per LR CPK 439 str. 2 d. nustatytÄ 20 dienų terminÄ nuo praneÅ¡imo apie teismo įsakymo iÅ¡davimÄ Ä¯teikimo skolininkui dienos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų dydžio, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimÄ . LR CPK 433 str. 3 d. nurodoma, jog prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jokie įrodymai nepridedami. Apeliantas pažymėjo, jog pagal galiojančiÄ LR CPK redakcijÄ kreditorius neturi pareigos pateikti įrodymus, o visas aplinkybes turi iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kime. Nepaisant to, kreditorius pateikė teismui paskolos sutarties mokėjimo grafikÄ , delspinigių skaičiavimo lentelę.

Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , pažeidė procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , nepagrįstai nagrinėjo kreditoriaus pateiktus įrodymus ir iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes. Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ . Minėtos aplinkybės apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismo pozicijos akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismÄ , jeigu su jo klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc.

Sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sÄ lygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio, kuris, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, skatintų sutarties Å¡alį tinkamai vykdyti sutartį ir užtikrinti kreditoriaus interesų gynybÄ prievolės pažeidimo atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010) konstatavo, jog Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais.

Apeliantas pažymėjo, jog sÄ voka „aiÅ¡kiai nepagrįstas reikalavimas“ suvokiama kaip neturinti pagrindo, neargumentuotas arba nesÄ Å¾iningas reikalavimas. Toks konstatavimas įmanomas tada, kai teismas iÅ¡ pateiktų dokumentų turi pakankamai duomenų daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Minėto pareiÅ¡kimo negalima laikyti nesÄ Å¾iningu, kadangi iÅ¡ pateiktų įrodymų akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimų skolos priteisimo, tiek delspinigių priteisimo (LR CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d., 437 str. 2 d. 4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „SNORO LIZINGAS“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininkės G. P. 2957,24 Lt skolos, 1090,66 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei 30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prie pareiÅ¡kimo kreditorius pridėjo G.

P. suteiktos paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. VKM01228MSTA delspinigių skaičiavimo lentelę (b.l. 5), bei Paskolos sutartį Nr. VKM01228MSTA, kurioje iÅ¡dėstytos paskolos suteikimo sÄ lygos, tarp kurių delspinigių norma - 0,5 proc. (b.l. 6). LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.).

Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).

Å is pagrindas taikytinas, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas materialiosios teisės normos kontekste vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, teismas konstatuoja, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sÄ lygas, sprendžiant klausimÄ dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo bÅ«ti vertinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog kreditoriaus 2012-01-18 pareiÅ¡kimo negalima laikyti neturinčio pagrindo, kadangi pareiÅ¡kime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iÅ¡ tarp skolininko ir kreditorius sudarytos paskolos sutarties Nr. VKM01228MSTA.

Teismas konstatuoja, jog, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas.Teismas kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo argumentÄ , jog kreditoriaus praÅ¡omos priteisti netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ir neprotingos. Å is klausimas galėtų bÅ«ti spendžiamas tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus ir teismui toliau bylÄ nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , dėl per didelio delspinigių dydžio Å¡ioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismÄ su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (Å¡iuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iÅ¡ teisėtų jo pažeistų teisių gynybos bÅ«dų skolininkui laiku negrÄ Å¾inant skolÄ .

Be to, gavęs teismo įsakymÄ , skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir tokių bÅ«du gintis nuo kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų priteisti ne tik skolÄ , bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimÄ (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ .

Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų apeliacijos objektui (LR CPK 7 str., 8 str., 88 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 334 str., 338 str., 431 str., 433 str. 435 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismasn u t a r i a:Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį ir kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ pareiÅ¡kimo dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininkės G. P. priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                                                  Neringa Švedienė