7c4cf028-3577-48bf-8ea3-23791f2be5aa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-45-1076/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.6, 2.5.19 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. ir jo gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam R.

S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundus, n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. R. S. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme.

Vadovaujantis BK 24 straipsniu, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. R. S. nuteistas už tai, kad kartu su R. K. 1997 m. kovo 15 d., apie 2-4 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nužudė G. B. ir T. V., o po kelių valandų (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ paÅ¡alinti kaltinimo liudytojÄ ir nuslėpti paminėtų asmenų nužudymÄ , tyčia nužudė E. K.. Be to, jis nuteistas už tai, kad 1995 metų vasarÄ be atitinkamo leidimo įsigijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbį pistoletÄ , pritaikytÄ Å¡audyti mažo kalibro Å¡oviniais – ir du 5,6 mm kalibro Å¡ovinius, kuriuos laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1997 m. kovo 15 d. naktį šį ginklÄ neÅ¡iojo Elektrėnų mieste ir Trakų rajono apylinkėse.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje su R. K., 1997 metais, naktį iÅ¡ kovo 15 d. į 16 d., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegino ir tyčia sunaikino nužudytiesiems priklausančius daiktus – G. P. odinį paltÄ ir rankinukÄ su reikmenimis, G. B. odinę striukę ir laikrodį, taip pat kilimÄ iÅ¡ buto, E. K. odinę striukę, T. V. striukę ir batus, padarydamas nukentėjusiesiems R. P. ir S. A. K. didelę turtinę žalÄ . 2. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam ir Å¡iuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuteistojo R.

S. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktų, 234 straipsnio 1 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Nuteistasis R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d.

4. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su teikimu dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodė, kad nuteistasis R. S. yra mandagus, taktiÅ¡kas, jo bendravimo įgÅ«džiai geri, valios savybės iÅ¡ugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalÅ«s. R. S. palaiko socialinius ryÅ¡ius su tėvais, sÅ«numi iÅ¡ ankstesnės santuokos bei sutuoktine.

Socialinius ryÅ¡ius palaiko skambučių, laiÅ¡kų bei pasimatymų metu. Dabartinė sutuoktinė taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Ä®vertinimo metu R. S. nurodo, jog tik atlikdamas bausmę suvokė kokia jam svarbi Å¡eima ir kokias neigiamas pasekmes patiria jo artimi žmonės dėl jo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis R. S. sulaukia artimųjų palaikymo, jo ryÅ¡ys su Å¡eimos nariais yra tvirtas ir artimas, visa tai ne tik gali padėti jam greičiau integruotis visuomenėje, tačiau ir veikti kaip veiksnys mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , bausmės atlikimo metu dirbo VĮ „MÅ«sų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku. Nuteistasis suvokia darbÄ kaip privalumÄ ir žino darbo naudÄ . Bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos fakultete ir sėkmingai baigė 3 kursus, tačiau nutrÅ«kus finansavimui studijos buvo sustabdytos. Po galimo terminuoto bausmės atlikimo nuteistasis R. S. bÅ«tų įdarbintas UAB „Senovės laikas“ pardavėjo-konsultanto pareigose, taip pat asmens byloje yra pateikta informacija, jog nuteistasis bÅ«tų priimtas į darbÄ dirbti apdailininko pareigose UAB „N“.

Teikime pažymėta, kad nuteistasis R. S. suvokia darbÄ kaip privalomumÄ ir žino darbo naudÄ . Analizuojant nuteistojo mokymosi bei darbinę patirtį, stebima aukÅ¡ta jo motyvacija tiek tobulėti bei įgyti naujas kvalifikacijas, tiek ir įsitraukti į darbinės veiklos procesÄ ir laisvėje, ir pataisos namuose. Tikėtina, kad pastovi, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R.

S. 12 kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 6 kartus buvo baustas nuobaudomis. Paskutinį kartÄ baustas 2013 m. liepos 31 d. už fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį. 25 kartus paskatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ bei dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. S. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Bylos duomenimis, nuteistajam buvo priteistas civilinis ieÅ¡kinys, kurį nuteistasis bausmės atlikimo metu atlygino visiÅ¡kai.

Å iuo metu finansiÅ¡kai padeda artimiesiems, dėl ko nuteistajam R. S. sugebėjus ir po bausmės atlikimo iÅ¡laikyti pastovias pajamas, tai gali palengvinti jo integracijÄ Ä¯ visuomenę. Be to, teikime pažymėta, jog per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis R. S. nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 11 kartų paskatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ bei dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Individualių konsultacijų metu buvo kalbėta kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų mažinimo tema, aiÅ¡kinta bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės reikalavimai. 2021 m. lapkričio 4 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta žema rizika – 29 balai, iÅ¡ jų 5 balai statiniai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 42 balų iki 29 balų.

Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodikÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo Kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija.

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo, padaręs iÅ¡vadÄ , kad nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai, tai yra gyvenimo sÄ lygos, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, socialinių ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais, iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti, civilinių ieÅ¡kinių padengimas, tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis R.

S. laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumÄ . II. Skundų argumentai ir praÅ¡ymai 6. Nuteistasis R. S. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. 6.1. Nuteistasis pažymi, kad yra pirmÄ kartÄ teistas, netekęs laisvės prarado viskÄ , kas buvo brangiausia – Å¡eimÄ , namus, sukurtÄ verslÄ , laisvę, todėl jam buvo labai sunku integruotis į sistemÄ , kurioje daug neteisybės, žeminimo ir abejingumo, su kuriais negalėjo susitaikyti ir dėl jo neteisingų veiksmų bei sprendimų, pateko į labai nemalonias situacijas, už kÄ buvo baustas drausminėmis nuobaudomis.

Dėl savo veiksmų labai gailisi, Å¡iuo metu tikrai taip nesielgtų. 2013 metais įvykęs incidentas su kitu nuteistuoju buvo paskutinis lūžio taÅ¡kas, nuo kurio savo gyvenime galutinai viskÄ keistų iÅ¡ pagrindų. Nors ne vienÄ kartÄ buvo provokuojamas, tačiau nei karto neįsivėlė į jokius konfliktus, nei karto nuo 2013 metų birželio mėnesio nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, atvirkščiai – buvo daug kartų skatinamas, gavo ne vienÄ padėkÄ . Nuteistasis teigia, jog jis neagresyvus žmogus, yra iÅ¡skyręs daug konfliktuojančių pusių ir stengdavosi, kad tarp žmonių visada bÅ«tų santaika.

Nepritaria jokioms smurtinėms apraiÅ¡koms, nes tik nelaisvėje patikėjo Dievu ir daug nelaisvės metų gyvena praktikuojančio kataliko gyvenimÄ . 6.2. Nuteistasis R. S. nurodo, jog niekada neneigė atėmęs gyvybę trims žmonėms, nusikaltimas buvo atskleistas jo ir bendrininko parodymų dėka ir tai buvo pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimas buvo spontaniÅ¡kas, iÅ¡provokuotas nukentėjusiųjų veiksmų, padarytas ginant savo sveikatÄ ir gyvybę. Jis pats buvo auka (sumuÅ¡tas iki sÄ monės netekimo ir apiplėštas).

Kad nesiruošė daryti nusikaltimo patvirtina tai, jog bandė ieÅ¡koti medikų pagalbos norėdami padėti dviem žmonėms į kuriuos Å¡ovė ir sužeidė nuteistasis. Pasak nuteistojo, iki nusikaltimo jis niekada negyveno, negyvena ir tikrai negyvens ateityje nusikalstamo gyvenimo, nes jam toks gyvenimo bÅ«das nėra priimtinas. Dėl padaryto prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taip pat praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad 2019 metais Lietuvos apeliacinis teismas jo bendrininkui paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos pakeitė į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. 6.3.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog bausmės atlikimo pradžioje, iki 2002 ar 2003 metų, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo vykdoma paskatinimų teikimo politika, t. y. jei nuteistasis nedaro jokių pažeidimų ir gerai elgiasi, jis kas tris mėnesius yra teikiamas paskatinimui. Vėliau tvarka pasikeitė. Nuo 2005 iki 2008 metų jis studijavo Pedagoginiame universitete socialinės pedagogikos profesijÄ , po kiekvieno semestro, kai gerais įvertinimais iÅ¡laikydavo įskaitas, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius visada apdovanodavo ir sakydavo, kad bÅ«sime (studijavo penkiese) paskatinti už gerus mokslo rezultatus.

Tačiau jo asmeninėje byloje Å¡iuo laikotarpiu nėra nė vieno paskatinimo. Pasibaigus studijų finansavimo programai, studijos nutrÅ«ko ir jis pasiprašė priimamas staliaus darbui. Pradėjus dirbti, nuo 2008 metų vasario mėnesio už darbÄ paskatinimų niekas neteikė iki 2010 metų, iki kol atėjo naujas bÅ«rio virÅ¡ininkas ir nuo 2010 metų nuteistieji galėjo bÅ«ti skatinami ne daugiau kaip du kartus per metus. Tokia tvarka buvo iki pat 2019 metų. 2013 metais nuÅ¡alinus jį nuo darbo, nuteistasis įsitraukė į įvairias veiklas, iÅ¡moko megzti, nerti vÄ Å¡eliu ir dalyvavo įvairiuose Nevyriausybinių organizacijų projektuose, savo mezginiais rėmė pagalbos stokojančius žmones ar per anksti gimusius kÅ«dikius.

IÅ¡ įvairių Nevyriausybinių organizacijų gavo nemažai padėkų. 6.4. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į jo daromÄ pažangÄ . Nuo 2019 metų birželio mėnesio perkėlus jį į PravieniÅ¡kių PN-AK, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėja, nuo pirminio vertinimo sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 42 balų vidutinės rizikos iki 29 balų žemo rizikos lygio. Buvo paskatintas 8 kartus (viso 25 kartus). Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡ kalėjimo režimo yra pervestas į lengvesnį – pataisos namų režimÄ . 2020 m. spalio 1 d. priskirtas lengvajai grupei. 6.5.

Nuteistasis R. S. nurodo, kad jo tėvai yra garbaus amžiaus (82 ir 77 metų), prieÅ¡ metus netikėtai mirus broliui, jis liko vienintelis jų vaikas. Tėvų, ypatingai mamos, sveikata labai silpna, todėl praÅ¡o suteikti viltį sugrįžus juos rasti dar gyvus ir atsidėkoti už visÄ gerÄ , kÄ jie dėl jo padarė, taip pat suteikti galimybę iÅ¡eiti į laisvę dar darbingo amžiaus ir įsilieti į darbo rinkÄ bei sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui ir nebÅ«ti naÅ¡ta valstybei.

7. Nuteistojo R. S. gynėja skunde taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus teikimÄ dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. 7.1. Nuteistojo R. S. gynėja nurodo, kad Å¡iuo atveju buvo visos sÄ lygos tenkinti pataisos įstaigos teikimÄ ir pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d., t. y. daugiau kaip dvideÅ¡imt metų. Atliktos bausmės laikotarpis ne tik atitinka formalų BK 51 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , tačiau sudarė galimybę nuteistajam reflektuoti dėl savo atlikto nusikaltimo. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualioje programoje numatytas priemones, t. y. siekia integruotis į visuomenę, visuomeninį gyvenimÄ kaip pilnavertis jos narys. Atitinkamai nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padeda puoselėti socialinę atsakomybę, stiprinti bendruomenės vertybes.

Galiausiai, nuteistasis savo elgesį formuoja pagal katalikų tikėjimo dogmas, sugeba identifikuoti savo neigiamas savybes, bando jas pakeisti. Å ių aplinkybių visuma patvirtina nuteistojo socialinę ir moralinę atsakomybę, siekį keisti savo požiÅ«rį į visuomenėje smerktinÄ elgesį, kas, be kita ko, rodo ir mažėjantį (sumažėjusį) nuteistojo pavojingumÄ . Nurodytos aplinkybės nuteistajam reikÅ¡mingos dar ir dėl tos priežasties, kad jis siekia pasirÅ«pinti savo tėvais, kurie yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos, gyvena vieni ir be priežiÅ«ros.

Kadangi tėvais Å¡iuo metu gali pasirÅ«pinti tik nuteistasis, pakeisti bausmę jam yra svarbu ir siekiant užtikrinti konstitucinę pareigÄ prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis savo tėvais jiems sulaukus senatvės. Be to, sumažėjusį R. S. pavojingumÄ parodo ne tik jo teigiami charakterio bruožo pokyčiai, bet ir oficiali metodika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodika yra žema ir sudaro tik 29 balus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika per vienerius metus sumažėjo 3 balais, nuo 33 iki 29 balų.

Å ie duomenys parodo mažėjančiÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos tendencijÄ , pagrindžia teigiamus pokyčius, jo dideles pastangas siekti pakeisti save ir savo elgesį. 7.2. Gynėjos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik dar labiau patvirtina, kad nuteistasis siekė pasitaisyti ir tai padarė. Nuteistasis dirba VÅ¡Ä® „MÅ«sų amatai”, neturi jokių skolų, geba tvarkytis su finansais, darbdavio apibÅ«dinamas kaip mandagus, atsakingas, darbÅ¡tus ir tvarkingas, skatintas net 25 kartus.

Nuteistasis mokėsi Valstybiniame pedagoginiame universitete, kurio nebaigė tik dėl to, kad buvo nutrauktas finansavimas, be to, dalyvavo ir vis dar aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nepalaiko kriminalinių elgesio nuostatų. 7.3. Gynėja teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi dviem įvykiais (2013 m. liepos 31 d. ir 2015 m. liepos 24 d.), kai nuteistasis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis ir pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus. Apygardos teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m.

R. S. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitÄ . Visų pirma nuteistasis buvo nubaustas už Å¡iuos pažeidimus ir Å¡ios nuobaudos jau nebegalioja. Be to, nuteistas nuo 2015 m. liepos 24 d. nėra nei karto pažeidęs kalėjimo ar pataisos namų tvarkos, nei karto per nurodytÄ laikotarpį nebuvo baustas, prieÅ¡ingai – tik skatintas. Nuo paskutinio pažeidimo praėjo daugiau kaip 6 metai. Per šį laikotarpį nuteistojo elgesys, lyginant su ankstesniu, iÅ¡ esmės pasikeitė ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paskirta bausmė pasiekė tikslÄ .

Gynėjos teigimu, nėra teisinga vertinti asmens elgesį prieÅ¡ Å¡eÅ¡is ar septyniolika metų kaip vienareikÅ¡mį ir nekintamÄ . Toks vertinimas reikÅ¡tų, kad jeigu asmuo padarė pažeidimÄ atliekant bausmę bent vienÄ ar du kartus, tai toks asmuo negali pasikeisti. Teismų praktikoje pažymėta, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali bÅ«ti vertinami kaip menkaverčiai, neÅ¡iurkÅ¡tÅ«s ar net formalÅ«s ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikÅ¡mės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020).

Todėl, jei nuteistojo elgesys nėra sistemiÅ¡kas, juolab mažareikÅ¡mis, jis negali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl nuteistojo tolimesnio elgesio. Žmogus gali pasikeisti ir per trumpesnį nei septynerių metų laikotarpį, ypatingai atsižvelgiant į jo pastangas, sistemingÄ teigiamÄ elgesio pokytį, vertybių ir prioritetų pasikeitimus ir pan. Å iuo atveju akivaizdu, kad po paskutinio pažeidimo R. S. dėjo labai dideles pastangas, siekdamas pasikeisti. Tai patvirtina tiek OASys vertinimas, tiek darbdavio nurodymas, kad nuteistasis per Å¡eÅ¡is metus nė karto nepažeidė vidinės tvarkos, buvo skatintas net 25 kartus ir pan.

Nuteistojo gynėja pastebi, jos skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokį pažeidimÄ nuteistasis padarė 2015 m. liepos 24 d., ar Å¡is pažeidimas yra esmingas ar mažareikÅ¡mis, kokie buvo padariniai ir pan. Todėl apygardos teismo pateiktas nuteistojo elgesio vertinimas pagal pakankamai pasenusius įvykius yra nepagrįstas. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2001 m. buvo skatintas net 11 kartų, o jau laikotarpiu nuo 2002 metų iki dabar – tik 13 kartų. Nors skatinimai turi teigiamÄ reikÅ¡mę vertinant nuteistojo charakteristikÄ , vis tik vien Å¡i aplinkybė nedaro galutinės ir vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados ar nuteistojo elgesys yra pakitęs, ar ne.

Svarbu vertinti visų aplinkybių visumÄ ir tik iÅ¡ jų daryti galutinę iÅ¡vadÄ , ar nuteistojo elgesys yra taip pakitęs, kad leistų spręsti dėl bausmės tikslų pasiekimo mažiau varžančiomis (griežtomis) priemonėmis. Tuo tarpu nuteistojo teigiamo elgesio ir charakteristikos pokyčius parodo ne tik paskatinimų skaičius, bet ir bendrai jo pozityvus požiÅ«ris į visuomenėje nusistovėjusias moralias aplinkybes. 7.4. Nuteistojo gynėjos teigimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paskirta bausme tikslas buvo pasiektas – R.

S. yra pasitaisęs, dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, gailisi. Atlygino visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ . Å i aplinkybė patvirtina nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, t. y. jo suvokimÄ , kad padarytas nusikaltimas yra vertintinas neigiamai, nepripažįstamas visuomenėje ir verčiantis nuteistÄ jį keisti savo elgesį teigiama, visuomenėje priimtina linkme. Be to, daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, praleistų kalėjime ir pataisos namuose, galima laikyti pakankamu nubaudimu už nuteistojo padarytÄ nusikaltimÄ .

Juo labiau, kad patenkintus pataisos įstaigos teikimÄ , nuteistasis nebÅ«tų iÅ¡ karto paleistas į laisvę, jam dar tektų vykdyti bausmę mažiausiai penkerius metus, per kuriuos jis dar labiau pasitaisytų.

8. Atsiliepimų į skundus, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimų negauta. III. Teismo argumentai ir išvados Nuteistojo R. S. ir jo gynėjos skundai atmetami.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pateiktÄ medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo ir jo gynėjos skundų argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir tinkamai įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę bent jau Å¡iuo metu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iÅ¡ esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

11. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

12. Nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvideÅ¡imt metų, t. y. nuo 1997 m. kovo 19 d. Visgi vien Å¡io kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų įstatymo leidėjo įtvirtintų sÄ lygų, suteikiančių pagrindÄ R. S. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. Teismui pateikta medžiaga patvirtina skundų teiginius, kad R. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ per vienerius metus, praėjusius nuo paskutiniojo (2021 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada Nr. 62-7146) vertinimo, sumažėjo 4 balais ir Å¡iuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertinta 29 balais, taip pat, kad nuteistasis jau ilgÄ laikÄ nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, dvideÅ¡imt penkis kartus buvo skatintas, pastaruoju metu – už pavyzdingÄ elgesį ir gera darbÄ .

Nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, atsakingas, darbÅ¡tus ir tvarkingas, yra atlyginęs priteistus ieÅ¡kinius, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo programose, kol buvo galimybė, mokėsi Valstybiniame pedagoginiame universitete, nepalaiko kriminalinio elgesio nuostatų. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Å¡iuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamÄ veikÄ ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, puoselėjančiomis socialinę atsakomybę, stiprinančiomis bendruomenės vertybes ir suteikiančiomis socialinę paramÄ (kalinių globos draugija, tikėjimo bendruomenė), palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais (tėvais, sÅ«numi, buvusia žmona, 2015 metais su nuteistÄ ja sukÅ«rė Å¡eimÄ ), gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai bendrauja, save vertina adekvačiai, yra savikritiÅ¡kas.

Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiamas jo asmenybės pokytis.

14. Kita vertus, iÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo R. S. asmens bylos matyti, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Nuteistasis dvylika kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinį kartÄ 2015 m. liepos 24 d. dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo (asmens byla, t. 4, b. l. 25, tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis įvykis pačios pataisos įstaigos iÅ¡ esmės nebuvo vertinamas kaip nusižengimas, apsiribojant R.

S. supažindinimu su vidaus tvarkos taisyklėmis). Drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos už šešis nustatytos vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, įskaitant ir itin šiurkščius, smurtinius – grasinimai pareigūnams fiziniu susidorojimu (2020 m. lapkričio 22 d. nutarimas, asmens byla, t. 1, b. l. 155), fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis – spyrė pareigūnui (2003 m. balandžio 24 d. nutarimas, asmens byla, t. 1, b. l. 180), žodinio konflikto metu sudavė smūgį kitam nuteistajam (2013 m. liepos 31 d. nutarimas, asmens byla, t. 3, b. l. 195).

Be to, 2002-2005 metais R. S. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitÄ (asmens byla, t. 2, b. l. 180-181). Pastebėtina, kad nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡iolikai metų nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios. Nuteistojo gynėja skunde pagrįstai pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali bÅ«ti vertinami kaip menkaverčiai, neÅ¡iurkÅ¡tÅ«s ar net formalÅ«s ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikÅ¡mės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui.

Visgi nagrinėjamu atveju tokios iÅ¡vados aukÅ¡tesnysis teismas daryti negali, nes dalis pažeidimų yra pakankamai rimti ir aiÅ¡kiai rodo apie asmens pavojingumÄ . Nuteistojo gynėja taip pat teisingai pažymi, kad nuo paskutinių R. S. padarytų pažeidimų praėjo nemažas laiko tarpas, visgi, paminėtų pažeidimų pobÅ«dis, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę iki gyvos galvos, pobÅ«dį (kvalifikuotas trijų žmonių nužudymas), rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgÄ bausmės atlikimo laikÄ iÅ¡ esmės nekito.

Tai patvirtina ir R. S. asmens byloje esančios jo metinės charakteristikos, kur jo elgesys ilgÄ laikÄ (iki 2012 metų, t. y. net keturiolika bausmės atlikimo metų) taip pat buvo vertinamas tik neigiamai (2001 m. birželio 5 d., 2020 m. spalio 13 d., 2003 m. spalio 13 d. charakteristikos, asmens byla, t. 1, b. l. 106, 150, t. 2, b. l. 3) arba patenkinamai (2004 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 13 d., 2006 m. spalio 13 d., 2007 m. spalio 12 d., 2008 m. spalio 30 d., 2011 m. gruodžio 2 d. charakteristikos, asmens byla, 2 tomas, b. l. 16, 87, 193, t. 3, b. l. 56, 81).

Be to, nuteistojo charakteryje ilgÄ laikÄ buvo stebimi individualistiniai-egoistiniai polinkiai, nesavikritiÅ¡kumas savo elgesiui bei pasaulėžiÅ«rai, galimas konfliktiÅ¡kumas nepalankiose situacijose, neigiama reakcija į jam nepalankius ar nepriimtinus įvykius ir reiÅ¡kinius, į auklėjamÄ sias, socialinės reabilitacijos priemones jis reagavo tik nežymiai arba patenkinamai. Nors nuo 2012 metų R. S. elgesys įkalinimo įstaigos administracijos buvo vertinamas gerai, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis atsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , tokiu bÅ«du nedalyvaudamas jam kuriamų planų sudaryme ir atsisakydamas tikslingo į kriminogeninių poreikių valdymÄ nukreipto resocializacijos proceso, taip pat pastebėta, kad nuteistasis grupiniuose užsiėmimuose bei kitoje pozityvioje veikloje dalyvauja iÅ¡skirtinai dėl asmeninių poreikių, neįsitraukdamas į veiklÄ ir nepriimdamas galimų intervencinių priemonių rezultatų, todėl buvo rekomenduota didinti nuteistojo motyvacijÄ siekti tikslingo resocializacijos proceso, nukreipto į kriminogeninius poreikius, o ne į asmeninius (asmens byla, t. 4, b. l. 143-144).

Be to, 2019 m. spalio 22 d. charakteristikoje, kuriÄ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikė su R. S. malonės praÅ¡ymu, nuteistasis vėlgi charakterizuojamas tik patenkinamai, nurodoma, kad jis ne visada elgiasi tinkamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai (asmens byla, t. 6, b. l. 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugiausiai paskatinimų nuteistasis gavo pirmaisiais bausmės atlikimo metais – nuo 1998 iki 2001 metų iÅ¡ viso jis buvo skatintas vienuolika kartų, per laikotarpį nuo 2002 metų iki Å¡iol – keturiolika kartų, iÅ¡ jų net septynis kartus per pastaruosius 2020 – 2021 metus.

Tuo tarpu nuteistojo skundo argumentų, kad 2003 – 2008 metais jis nebuvo skatintas dėl kalėjime vykdomos paskatinimų teikimo politikos, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sÄ lyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, Å¡i aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimÄ nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta.

Be to, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad nors Å¡iuo metu nuteistojo R. S. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau Å¡is pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais metais. Kaip minėta, dar 2019 m. nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, nuostatos kėlė abejonių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės Å¡velninimo, t. y. 2019 metais pakeitus Bausmių vykdymo kodeksÄ bei BaudžiamÄ jį kodeksÄ ir įtvirtinus nuostatÄ , kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra žema ir sudaro 29 balus. Sutiktina, kad per trejus metus (nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo nuo 42 iki 29 balų, ir Å¡i aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Vis dėlto 24 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos keisdamas savo elgesį teigiama linkme nuteistasis gali žymiai sumažinti. Be to, atsižvelgiant į R. S. padarytų nusikaltimų pobÅ«dį bei tai, kad kardinalÅ«s elgesio pokyčiai matomi tik pastaraisiais metais, manytina, kad Å¡iuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ Å¡velnesne bausme dar yra per anksti.

16. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis R. S. ilgÄ laikÄ savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino iÅ¡ dalies ir jokių rimtesnių iÅ¡vadų dėl savo veiksmų nedarė (2001 – 2011 metų metinės charakteristikos). Kitokia iÅ¡vada nurodyta tik 2012 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus penkiolikai metų nuo bausmės atlikimo pradžios, suraÅ¡ytoje metinėje charakteristikoje (asmens byla, t. 3, b. l. 179). 2019 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu nuteistasis kaltę pripažįsta pilnai ir pilnai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens, supranta, kad jo veiksmai turi daug platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai (t. 4, b. l. 177-181). 2021 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad interviu metu nuteistasis nurodė, jog įvykio metu nukentėję asmenys siekė juos apiplėšti, tačiau jie, siekdami apsiginti, panaudojo perdėtÄ smurtÄ ginklų pagalba, teigė, jog nusikalto besigindamas, nes susikoncentravo tik į teigiamas savo elgesio pasekmes bei pernelyg pasitikėjo savo sėkme (asmens byla, t. 5, b. l. 188-191).

Visgi tiek nurodyto interviu metu, tiek R. S. skunde dėstomos nusikaltimų padarymo aplinkybės, ne visiÅ¡kai atitinkančios Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes (teismas konstatavo, kad nors įvykio dienÄ tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų buvo kilęs konfliktas, tačiau nuo Å¡io konflikto iki G. B. ir T. V. nužudymo buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas ir nenustatyta, kad tuo metu R. S. bÅ«tų veikęs bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas; tuo tarpu E. K. nuteistieji nužudė, siekdami paslėpti jau padarytÄ nusikaltimÄ â€“ dviejų žmonių nužudymÄ ), kas kelia abejonių, kiek nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų negatyvių pasekmių.

17. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo R. S. pastaruoju metu dedamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip pat jo požiÅ«rį į darbÄ , rÅ«pestį dėl garbingo amžiaus tėvų. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės pakeitimo galimybė, kitaip negu skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, nėra iÅ¡imtinis institutas, tačiau iÅ¡ esmės prieinama kiekvienam nuteistajam, jeigu jis įgyvendina nuostatoje numatytas sÄ lygas. Tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau tikrai yra pakankamai motyvuotas laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Taigi Å¡iuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

18. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, Å¡iuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumÄ .

19. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo R. S. dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. teismo nuosprendžiu nuteistam R. K., buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, reikÅ¡mingos Å¡iam klausimui spręsti (per visÄ bausmės laikÄ nenustatyta jokių smurto apraiÅ¡kų, nuteistasis visÄ bausmės laikÄ buvo charakterizuojamas teigiamai, padarė tik du pakankamai smulkius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir t. t.), todėl Å¡iuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistajam R. K. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuotu laisvės atėmimu, negali bÅ«ti laikoma precedentu.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ dėl nuteistojo R. S. ir jo gynėjos skunduose iÅ¡dėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. S. ir jo gynėjos advokatės Evelinos TrukÅ¡inienės skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta