2022-07-01 Nr. ANB-997-4-69-3-00977-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-72-697/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00977-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.1.4; 21.1.5; 21.11.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato Edvino Sergaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. UAB „S“ direktorius A. K. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarimu pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį nubaustas 3000 Eur bauda už tai, kad būdamas baustas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio nuostatas, t. y. praleidęs įstatyme nustatytą 7 dienų terminą atsisakė pateikti UAB „B“, kuri yra UAB „S“ akcininkė ir turi 44,3 procento akcijų, direktoriaus J. L. 2021 m. vasario 1 d. prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją: gaisro metu sunaikinto ar sugadinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašą bei duomenis apie jo įsigijimo vertę ir metus; duomenis apie bendrovės patalpoms gaisro ir jo gesinimo metu sukeltą finansinę žalą, atsižvelgiant į remontui anksčiau patirtas bendrovės išlaidas, įskaitant ir apskaitytas kaip didinančias pastato 1B/9p bendrovės patalpų balansinę vertę.

2. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. K. apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato E. Sergaičio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

4. Pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarimą, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1. Visi UAB „B“ reikalauti dokumentai, kuriais disponavo UAB „S“ ir šios bendrovės direktorius, buvo pateikti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020 m. gruodžio 31d. Akte dėl kilusio gaisro Nr. 554 neginčijamai konstatuota faktinė aplinkybė, kad UAB „S“ patalpose kilusio gaisro metu sudegė dalis bendrovės dokumentų ir įmonės kompiuteris. Akivaizdu, kad sudegusių dokumentų ar sudegusiame kompiuteryje buvusios informacijos A. K. UAB „B“ negalėjo pateikti.

4.2. UAB „B“ taip pat reikalavo pateikti gaisro metu sunaikinto ar sugadinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašą, duomenis apie jo įsigijimo vertę ir metus, duomenis apie bendrovės patalpoms gaisro ir jo gesinimo metu sukeltą finansinę žalą, atsižvelgiant į remontui anksčiau patirtas bendrovės išlaidas, įskaitant ir apskaitytas kaip didinančias pastato 1B/9p bendrovės patalpų balansinę vertę, tačiau UAB „S“ tokiais duomenimis nedisponavo ir tokį atsakymą pateikė UAB „B“. UAB „S“ tikrai būtų anksčiau atlikusi gaisro padarinių šalinimo darbus, nustačiusi patirtus nuostolius ir šią informaciją pateikusi visiems akcininkams, įskaitant ir UAB „B“, jeigu ne A. K. 2021 m. kovo 28 d. patirtos traumos – šokikaulio ir kulnakaulio lūžiai, krūtinės ląstos sumušimas. Nuo tos dienos jis nesilankė darbe, nedarbingumas jam buvo tęsiamas iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Šiuo atveju konstatuotina, kad pareiga pateikti akcininkui informaciją ir (ar) dokumentus, kuriais nedisponuojama prašymo dėl tokios informacijos pateikimo metu, nėra reglamentuota ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, o ANK 119 straipsnyje nėra nustatyta atsakomybė už nepateikimą akcininkams informacijos ir (ar) dokumentų, kuriais nėra disponuojama.

4.3. ANK 119 straipsnyje nustatytas nusižengimas gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. turi būti nustatyta, kad A. K. sąmoningai ignoravo jam, kaip bendrovės vadovui, nustatytą pareigą teikti informaciją akcininkui UAB „B“. Tačiau jokio piktybiškumo A. K. veiksmuose nebuvo, jis siuntė bendrovei tuos duomenis ir dokumentus, kuriuos turėjo. Vertinti siųstų duomenų turinį ir jų pagrįstumą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes klausimas, ar A. K. pateikė pakankamai išsamią informaciją, turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šią bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė ANK 2 straipsnio 4 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi A. K. veiksmus netinkamai kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, nors nebuvo šio administracinio nusižengimo požymio – turimos (disponuojamos) informacijos nepateikimo akcininkui.

4.4. Bylą nagrinėję teismai taip pat padarė esminį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kadangi išvadas, kad A. K. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 119 straipsnio 2 dalyje, grindė teisės aiškinimo taisyklėmis, nesuformuluotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismai cituoja sprendimus kitose administracinių nusižengimų bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, – nė viename iš minėtų sprendimų nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad akcininkas būtų reikalavęs pateikti informaciją, kurios bendrovė realiai neturėjo, ir nebuvo sprendžiami klausimai dėl veiksmų, nepateikiant akcininkui sudegusių ar kitaip sunaikintų dokumentų ir informacijos bei kitos informacijos, kuria bendrovė nedisponavo, kvalifikavimo kaip turinčių administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, požymių.

4.5. Teismų sprendimai grindžiami spėlionėmis ir prielaidomis dėl UAB „S“ dokumentų sunaikinimo gaisro metu, byloje esantį rašytinį įrodymą – 2020 m. gruodžio 31 d. Aktą dėl kilusio gaisro Nr. 554 teismai ignoravo, kaip ir esminę aplinkybę, kad A. K. 2021 m. kovo 28 d. patyrė sunkią traumą ir nedarbingumas jam buvo tęsiamas iki 2021 m. rugsėjo 6 d., dėl to gaisro šalinimo darbai užtruko iki pat 2021 m. spalio mėnesio ir būtent dėl šios priežasties nebuvo atlikti patalpų remonto darbai po gaisro ir neapskaičiuota UAB „S“ gaisro sukelta žala. Tik dėl šios priežasties reikalaujami duomenys nebuvo pateikti UAB „B“.

4.6. Šioje byloje A. K. kaltė konstatuota tik prielaidomis, kad jis galėjo turėti ir pateikti dokumentus, kurie galbūt nebuvo sudegę, kad iš karto po gaisro jis turėjo duomenis apie visą gaisro metu sunaikintą ar sugadintą UAB „S“ turtą, jo vertę, taip pat turėjo nuspėti ir pateikti duomenis, kiek ateityje kainuos gaisro šalinimo darbai ir patalpų remontas po gaisro. Teismai padarė esminį ANK 566 straipsnio, kuriame nustatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, teisingo proceso principais, pažeidimą, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai vertinami kaltininko naudai) principą ir ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taip pat pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuota A. K. teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

4.7. Apsiribodamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teiginių perrašymu į savo procesinio sprendimo motyvuojamąją dalį, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo A. K. apeliacinio skundo, todėl laikytina, kad šio teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta pažeidžiant konstitucinius teisinės valstybės ir teisingumo principus, ANK 636 straipsnio 4 dalyje ir 645 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą, Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. patvirtintus Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus. Teismas, neaptaręs esminių A. K. apeliacinio skundo argumentų, jokio realaus ir motyvuoto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo vertinimo nutartyje nepateikė, apeliacinio skundo argumentai liko neaptarti net formaliai. Vadovaujantis Konvencijos protokolo Nr. 7 2 straipsniu, kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Nagrinėjant A. K. apeliacinį skundą, buvo nesilaikoma apeliacinio proceso paskirties. Šie proceso teisės pažeidimai lėmė, kad buvo priimti nepagrįsti, neteisėti ir iš esmės neteisingi procesiniai sprendimai.

4.8. UAB „B“ tikslas yra užvaldyti visas UAB „S“ akcijas, tai patvirtina 2020 m. lapkričio 27 d. UAB „B“ raštas UAB „S“ akcininkams su ultimatyviais reikalavimais parduoti bendrovės akcijas. Šio tikslo UAB „B“ siekia trikdydama UAB „S“ veiklą daugybiniais paklausimais ir nesibaigiančiais teismų procesais. Dar 2008 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N39-571/2008, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad UAB „B“ piktnaudžiauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnyje nustatytomis teisėmis, nuolat reikalaudama pateikti jau turimus ar nepriklausančius gauti dokumentus ir informaciją.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato E. Sergaičio prašymas atmestinas.

Dėl prašyme nurodytų esminių proceso teisės pažeidimų

6. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė esminius ANK 566 straipsnio ir 567 straipsnio 3 dalies pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ir ANK 636 straipsnio 4 dalies bei 645 straipsnio reikalavimų.

7. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, ir nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcijos principas administracinio nusižengimo byloje iš esmės reiškia tai, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą nustatyta tvarka turi įrodyti administracinio nusižengimo teiseną pradėjusi ir bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, arba teismas. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumą, be kita ko, patvirtina įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą (ANK 2 straipsnio 7 dalis). Kartu pažymėtina, kad teismo padarytos išvados, nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos ir (ar) abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principų pažeidimo, jei šios išvados padarytos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus bylos įrodymus.

8. Pagal kitą pareiškėjų nurodytą teisės normą – ANK 567 straipsnio 3 dalį – tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat negalima išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir parodymų smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

9. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta Kauno apylinkės teisme pagal UAB „B“ atstovo pareiškimą, kuriuo buvo prašoma taikyti administracinę atsakomybę UAB „S“ direktoriui A. K. dėl akcininko teisės gauti įstatymuose nustatytą informaciją pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas aktyviai dalyvavo tirdamas įrodymus, kuriuos teikė tiek UAB „B“ atstovai, tiek A. K. ir jo atstovas, išklausė jų paaiškinimų, apklausė liudytoją V. A., priimtame nutarime nurodė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė išsamius motyvus dėl A. K. kaltės padarius ANK 119 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad A. K. pripažintas kaltu ne dėl visos UAB „B“ prašomos informacijos nepateikimo. Iš dalies sutikęs su A. K. ir jo atstovo gynybine pozicija, teismas konstatavo, kad objektyvios galimybės pateikti dalies UAB „B“ prašomų dokumentų nebuvo, o duomenys apie A. K. anksčiau taikytas administracines nuobaudas už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus laikytini akcininkui neviešintinais asmens duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, pagal A. K. apeliacinį skundą patikrino pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertino bylos įrodymus ir padarė išvadą, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Tai, kad pareiškėjai nesutinka su įstatymo nustatyta tvarka priimtuose teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis, nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nekaltumo įrodinėjimo pareiga buvo perkelta A. K., jis administracinėn atsakomybėn patrauktas už neteisėtą neveikimą, kuris įrodytas byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais ANK 569 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir įvertintais laikantis to paties straipsnio 4 dalies nuostatų.

10. Nepagrįstas ir pareiškėjų nurodomas argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo A. K. apeliacinio skundo, nepateikė nutartyje jokių sprendimo atmesti apeliacinį skundą motyvų.

11. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016). Svarbu, ar yra atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Neatsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus traktuotinas kaip esminis proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

12. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, šis teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių A. K. apeliacinio skundo argumentų. Skundo argumentai iš esmės atkartojo A. K. ir jo atstovo poziciją, pareikštą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jai, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pritarė tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą aptarė šią poziciją ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant A. K. apeliacinį skundą buvo nesilaikoma apeliacinio proceso paskirties ir kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepateikiami jokie motyvai dėl teismo sprendimo atmesti apeliacinį skundą.

13. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes išvadas, kad A. K. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 119 straipsnio 2 dalyje, grindė teisės aiškinimo taisyklėmis, nesuformuluotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau teismų sprendimuose cituojamos visoms tokio pobūdžio byloms bendros teisės aiškinimo taisyklės, todėl jos pagrįstai buvo taikytos ir šioje byloje.

Dėl ANK 119 straipsnio 2 dalies taikymo

14. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtesnė administracinė atsakomybė už tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

15. Šioje byloje UAB „S“ direktorius A. K. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį už tai, kad praleidęs įstatyme nustatytą 7 dienų terminą atsisakė pateikti UAB „B“, kuri yra UAB „S“ akcininkė ir turi 44,3 procento akcijų, direktoriaus J. L. 2021 m. vasario 1 d. prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją: gaisro metu sunaikinto ar sugadinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašą bei duomenis apie jo įsigijimo vertę ir metus; duomenis apie bendrovės patalpoms gaisro ir jo gesinimo metu sukeltą finansinę žalą, atsižvelgiant į remontui anksčiau patirtas bendrovės išlaidas, įskaitant ir apskaitytas kaip didinančias pastato 1B/9p bendrovės patalpų balansinę vertę. Taigi A. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas pasireiškė viena iš alternatyvių pakartotinai padarytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkui.

16. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ.

17. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

18. Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d. raštu UAB „S“ akcininkės UAB „B“ direktorius J. L., vadovaudamasis ABĮ 18 straipsniu suteikta neturtine teise į informaciją apie bendrovę ir siekdamas įgyvendinti imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, pagal kurias bendrovės valdymo organai privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais bendrovei sukeltą žalą, pareikalavo iš UAB „S“ direktoriaus A. K. pateikti bendrovės dokumentus ar jų kopijas, be kita ko, ir gaisro metu sunaikinto ar sugadinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašą bei duomenis apie jo įsigijimo vertę ir metus, taip pat duomenis apie bendrovės patalpoms gaisro ir jo gesinimo metu sukeltą finansinę žalą, atsižvelgiant į remontui anksčiau patirtas bendrovės išlaidas, įskaitant ir apskaitytas kaip didinančias pastato 1B/9p bendrovės patalpų balansinę vertę. A. K. per įstatyme nustatytą 7 dienų laikotarpį prašomos informacijos nepateikė ir tik 2021 m. vasario 17 d. UAB „S“ raštu pateikė akcininkei atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl šalčio (gaisro metu buvo išdaužti langai) dar nėra suskaičiuoti gaisro metu patirti nuostoliai, jie paaiškės atlikus patalpų remontą. 2021 m. vasario 23 d. raštu UAB „B“ direktorius J. L. pakartotinai kreipėsi į UAB „S“ administracijos vadovą, prašydamas jo elgtis sąžiningai ir ne vėliau kaip per bendrovės steigimo dokumentais nustatytą 5 dienų terminą pateikti 2021 m. vasario 1 d. raštu prašytą informaciją. UAB „S“ 2021 m. kovo 1 d. rašte UAB „B“ direktoriui nurodė, kad dėl kilusio gaisro ir patalpų užliejimo vandeniu gesinant gaisrą sunaikinta dalis UAB „S“ apskaitos dokumentų, šiuo metu vyksta apskaitos duomenų ir dokumentų atkūrimo darbai, todėl klausimai, į kuriuos akcininkui neatsakyta ir kurie susiję tik su akcininko ambicijų patenkinimu, o ne su įmonės veiklos tęstinumo problemomis, bus sprendžiami tik po to, kai bus atlikti pirmaeiliai ir būtini darbai, susiję su gaisro padarinių šalinimu ir apskaitos atkūrimu.

20. Įvertinę pirmiau nurodytą bendrovių atstovų susirašinėjimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad UAB „S“ 2021 m. kovo 1 d. rašte nurodytas teiginys, jog gaisro metu sunaikinta dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, net jeigu ir būtų pagrindas manyti, kad tam tikri dokumentai buvo sunaikinti, A. K. turėjo pareigą pateikti aiškią informaciją, kada ir kur UAB „B“ atstovams bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija ir kur bus pateiktos dokumentų kopijos, arba motyvuotai atsisakyti pateikti informaciją, tačiau to nepadarė ir toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius. Teismai taip pat nurodė, kad, siekdama įgyvendinti UAB „S“ valdymo organo veiklos kontrolę ir kad bendrovei būtų atlyginta galimai netinkamais valdymo organo veiksmais padaryta žala, UAB „B“ turėjo teisėtą interesą susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais, susijusiais su gaisro metu UAB „S“ sukeltais nuostoliais, investicijomis į apgadintą turtą ir pan. Su šiomis teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

21. Svarbus kriterijus vertinant, ar tinkamai įvykdyta pareiga suteikti akcininkui informaciją, yra ne formalus, o kokybiškai turiningas jos įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. pareigą aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) įvykdė tik formaliai. Jo lakoniškas ir nemotyvuotas atsakymas akcininkui nelaikytinas tinkamu bendrovės vadovo pareigos įgyvendinimu. Pažymėtina, kad UAB „B“ prašymas buvo argumentuotas, jame nurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis informacijos pateikimo pagrindas – įtarimai, kad dėl UAB „S“ direktoriaus neteisėtų veiksmų (bendrovės patalpose dėl neatsargumo sukelto gaisro) šiai bendrovei buvo padaryta žala. Šie įtarimai sudaro prielaidas akcininkei ginti tiek savo, tiek juridinio asmens, kurio dalyvė ji yra, įstatymuose nustatytas teises bei teisėtus interesus ir reikalauti atlyginti padarytą žalą. Nemotyvuotu, formaliu atsakymu į akcininko prašymą pateikti informaciją, susijusią su jo paties galimai neteisėtais veiksmais, A. K. nepagrįstai apribojo UAB „B“ galimybes reikalauti, kad šis atlygintų UAB „S“ padarytą žalą, ir taip sudarė kliūtis pasinaudoti įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis.

22. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą akcentuojama, kad A. K. 2021 m. kovo 28 d. patyrė sunkią traumą, nedarbingumas jam buvo tęsiamas iki 2021 m. rugsėjo 6 d., dėl to gaisro šalinimo darbai užtruko iki pat 2021 m. spalio mėn. ir dėl šios priežasties nebuvo apskaičiuota UAB „S“ gaisro sukelta žala bei pateikta UAB „B“ prašoma informacija, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2021 m. vasario 1 d. UAB „B“ kreipimosi dėl informacijos pateikimo iki A. K. patirtos traumos praėjęs beveik dviejų mėnesių laikotarpis buvo pakankamas tam, kad šis galėtų kokybiškai įvykdyti pareigą pateikti informaciją akcininkei arba motyvuotai atsisakyti ją pateikti. Nepaisydamas to, gavęs prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktorius nepasinaudojo nė viena iš šių teisėto elgesio alternatyvų.

23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išnagrinėjo administracinės atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo konstatuoti prašyme nurodomus materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, dėl kurių teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis