7c47c23c-17da-4792-8032-cdfe5eda551d · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1070-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00108-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla uždarajai akcinei bendrovei „Kibiras“, tretieji asmenys Slipest OU, uždaroji akcinė bendrovė „Virginijus ir ko“ ir akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo.

2. PareiÅ¡kėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV) pareiÅ¡kimu prašė UAB „Kibiras“ (toliau – ir bendrovė) iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad bendrovė nemoka privalomųjų socialinio draudimo įmokų, jos įsiskolinimas sudaro 17 181,13 Eur. 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. sausio 16 d. sprendimais bendrovės turtui – transportui ir gamybos įrenginiams, pritaikytas priverstinis įkeitimas. Paskutinis bendrovės mokėjimas 2018 m. gruodžio 5 d. – 7,10 Eur, 2019 m. balandžio 23 d. duomenimis, dirba tik du darbuotojai (direktorė ir finansininkė), visi kiti darbuotojai atleisti. Bendrovė neatsiskaito su VSDFV ilgiau nei dvylika mėnesių, t. y. nevykdo įsipareigojimu, todėl jai keltina bankroto byla.

3. PareiÅ¡kėja UAB „Kibiras“ direktorė R. K. pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“. Nurodė, kad bendrovė 2017-2018 metais veiklÄ (plastikų ir plastikinių gaminių gamyba) vykdė pelningai, tačiau Å¡iuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl yra nepajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Pagrindinė bendrovės finansinių sunkumų priežastis – per didelė žaliavos kaina ir nepastovus žaliavos tiekimas perdirbimui.

Bendrovė 2019 m. kovo 1 d. su UAB „Utenos senjorai“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, tokiu bÅ«du optimizavo gamybos sritį. Taip pat bendrovė 2019 m. balandžio 16 d. su UAB „Ecologus“ ir 2019 m. balandžio 25 d. su UAB „Krisminda“ pasirašė Atliekų perdirbimo paslaugų teikimo sutartis, kurios garantuoja per mėnesį apie 55 000 Eur pajamų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad bendrovė atitinka visas Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 4 straipsnyje nustatytas restruktÅ«rizavimo proceso taikymo sÄ lygas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas bendrovės restruktÅ«rizavimo procesui pradėti.

4. VSDFV atsiliepime į bendrovės direktorės pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su juo nesutinka. RestruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytas verslo planas yra deklaratyvus, neatitinkantis Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Bendrovės pateiktos sutartys su UAB „Ecologus“, UAB „Krisminda“ ir UAB „Utenos senjorai“ kelia abejonių dėl jų realumo. Bendrovėje dirba tik du darbuotojai (direktorė ir vyr. finansininkė), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės galimybės vykdyti sudarytas sutartis.

Be to, egzistuojančios darbų sutartys ir pajamos iÅ¡ jų negali užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimo bei skolų grÄ Å¾inimo kreditoriams, nes pagal balansÄ skolos virÅ¡ija pusę bendrovės turimo turto vertės. Bendrovė neturi debitorinių skolų, kurias atgavus, bÅ«tų dengiamas įsiskolinimas kreditoriams. Nepateikta informacija apie pačios bendrovės, atsakingų asmenų, iÅ¡ jų ir dalyvių, indėlį į bendrovės gyvybingumo atkÅ«rimÄ . VSDFV teigimu, bendrovė neturiu realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus – atkurti mokumÄ bei atsiskaityti su kreditoriais.

Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nemokami mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės, todėl bendrovei keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

5. Bendrovė atsiliepimu nesutiko su VSDFV pareiÅ¡kimu. Nurodė, jog pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad bendrovė yra moki, tačiau Å¡iuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos siekiama iÅ¡spręsti restruktÅ«rizavimo procese. Bendrovė vykdo veiklÄ , turi nebaigtų vykdyti sutarčių ir užsakymų, taip pat yra pasiriÅ¡usi ir naujų sutarčių. RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas labiau atitiktų bendrovės ir jos kreditorių interesus, nes bÅ«tų iÅ¡saugota bendrovės veikla, atkurtas mokumas, atsiskaityta su kreditoriais, sukurta naujų darbo vietų, toliau tęsiama veikla, kuri yra reikÅ¡minga aplinkosaugos srityje.

6. Trečiasis asmuo Slipest OU atsiliepimu prašė bendrovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad yra bendrovės kreditorius, bendrovė savo įsipareigojimų nevykdo, todėl Å¡iuo metu turi 6 245,09 Eur dydžio reikalavimÄ .

7. Trečiasis asmuo UAB „Virginijus ir ko“ prašė bendrovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad yra kreditorius, nes Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. kovo 28 d. sprendimu trečiajam asmeniui iÅ¡ bendrovės priteista 4 155,43 Eur skolos, delspinigių, bylinėjimosi iÅ¡laidų, 6 proc. metinių palÅ«kanų, tačiau sprendimas nėra vykdomas.

8. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nesutinka dėl restruktÅ«rizavimo bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ir praÅ¡o jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. bendrovei suteikė 457 000 Eur kreditÄ . Kredito grÄ Å¾inimo terminas yra suėjęs (2019 m. kovo 5 d.), tačiau dalis kredito nėra grÄ Å¾inta. Bendrovės neįvykdyti įsipareigojimai bankui sudaro 56 407,64 Eur. Pagal pateiktas finansines ataskaitas matyti, kad bendrovės pardavimo apimtys mažėja, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iÅ¡augo.

Darbuotojų skaičius yra sumažėjęs iki 2, o su tokiu darbuotojų skaičiumi bendrovė negali generuoti pakankamai pajamų skolų aptarnavimui, todėl skolos sparčiai didėja. Bendrovės restruktÅ«rizavimas neturi prasmės, todėl siekiant tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesų apsaugos, bendrovei keltina bankroto byla. Be to, restruktÅ«rizavimo plano metmenys yra netikslÅ«s ir neatspindi realios bendrovės finansinės situacijos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi bendrovei iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ , restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

10. Teismas, vertindamas bendrovės mokumÄ , nustatė, kad pagal 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenis bendrovė turėjo 542 992 Eur vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 370 441 Eur, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 255 548 Eur. Minėtu metu bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 177 570,67 Eur. Bendrovės įsiskolinimas VSDFV 2019 m. gegužės 21 d. duomenimis siekė 18 594,98 Eur, tretiesiems asmenims AB Å iaulių bankas – 56 407,64 Eur, Slipest OU – 6 245,09 Eur, UAB „Virginijus ir ko“ – 4 155,43 Eur.

Teismo vertinimu, bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teismas nustatė, kad bendrovė Å¡iuo metu turi laikinų finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau turi sudarytų sutarčių dėl atliekų perdirbimo paslaugų teikimo, o tai gali užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklÄ bei stabilias pajamas. Nors bendrovėje dirba tik du asmenys, tačiau nepateikta neginčijamų duomenų, kad bendrovės sudaryta jungtinė veiklos sutartis su UAB „Utenos senjorai“, kurioje dirba 14 darbuotojų, yra aiÅ¡kiai nesÄ Å¾ininga, ir nepaneigta, kad abi įmonės, kooperuodamosi turimÄ turtÄ ir žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius, negalės vykdyti plastiko perdirbimo veiklos sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Ta aplinkybė, jog įmonėse dirba susiję asmenys, neįrodo sudarytų sutarčių nesÄ Å¾iningumo ar tariamo, apsimestinio sandorio sudarymo.

11. Teismo vertinimu, bendrovės pateikti restruktÅ«rizavimo plano metmenys iÅ¡ esmės atitinka Ä®RÄ® 5 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. RestruktÅ«rizavimo plano metmenyse pateikta informacija apie bendrovę, jos veiklÄ , turtÄ , teismuose nagrinėjamas bylas, kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, nurodytos priežastys, dėl kurių bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, iÅ¡dėstytas verslo planas, kuriuo remiantis bendrovė sieks atkurti mokumÄ .

Metmenyse taip pat nurodyta, kad bendrovė planuoja tęsti iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pasiraÅ¡ytų sutarčių vykdymÄ , ieÅ¡koti naujų klientų, kreditoriams pritarus, iÅ¡ uždirbtų lėšų investuoti į papildomos įrangos įsigijimÄ iki 25 000 Eur, kas leistų gamybinius pajėgumus padidinti apie 40 proc. RestruktÅ«rizavimo laikotarpiu planuojama sumažinti veiklos kaÅ¡tus, optimizuoti gamybinius procesus, taip pat vykdyti veiklos optimizavimÄ . Teismo vertinimu, restruktÅ«rizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali bÅ«ti vertinamos kaip pakankamos priemonės restruktÅ«rizavimo tikslams pasiekti.

Bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai iš esmės iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nebus pažeisti, be to, kreditoriai, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, galės išreikšti savo nuomonę, svarstant konkrečius su jo įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas bendrovės restruktūrizavimo procesas. Nors vieni iš didžiųjų kreditorių VSDFV ir AB „Šiaulių bankas“ nepritaria bendrovės restruktūrizavimui, tačiau jų finansiniai reikalavimai yra užtikrinti bendrovės turtu.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atmesti praÅ¡ymÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, nes kiti kreditoriai prieÅ¡taravimų teismui nepateikė. Vertindamas, kad bendrovė atitinka įstatyme nurodytas pradines sÄ lygas, teismas bendrovei iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 straipsnio 4 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. PareiÅ¡kėja VSDFV (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 11.1. Teismas nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui, t. y. tikrosios bendrovės turto vertės, realių pradelstų įsipareigojimų bei bendrovės veiklos vykdymo realumo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 11.2. Bendrovės skola VSDFV biudžetui 2019 m. gegužės 21 d. sudaro 18 594,98 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos nuo 2018 m. gruodžio 5 d.

Bendrovė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, todėl ji negali bÅ«ti restruktÅ«rizuojama. 11.3. Teismas bendrovės mokumÄ nustatė, remdamasis bendrovės vadovės sudaryto balanso duomenimis, tačiau abejonės kyla dėl realios turto vertės. Bendrovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ilgalaikio turto bÅ«klės sÄ raÅ¡e likutinė ilgalaikio turto vertė nurodyta 170 887,65 Eur, o 2019 m. kovo 31 d. balanse ilgalaikis turtas įvertintas 266 004 Eur. Lieka neaiÅ¡ku, kokį turtÄ bendrovė, patirdama sunkumus, įsigijo.

Minėtame balanse nurodyta, kad bendrovė turi 214 599 Eur atsargų, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kokia yra reali jų vertė ir ar atsargos realiai egzistuoja. Balanse taip pat nurodyta, kad bendrovės trumpalaikis turtas sudaro 276 988 Eur, nors 2018 m. gruodžio 31 d. balanse buvo nurodyta, kad 192 198 Eur (atsargos padidėjo 107 322 Eur). Apeliantė, siekdama apžiÅ«rėti jai įkeistÄ bendrovės turtÄ bei įvertinti jo bÅ«klę, 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tu kreipėsi į bendrovės vadovę, tačiau galimybė jį apžiÅ«rėti nebuvo suteikta.

Tokie bendrovės veiksmai kelia įtarimų dėl turto bÅ«klės, vertės ir realumo. 11.4. IÅ¡ finansinių ataskaitų matyti, kad bendrovės pardavimo apimtys stabiliai mažėja, o lyginant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 31 d. balansų duomenis – mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iÅ¡augo 43 proc. IÅ¡ 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad pradelstos skolos sudarė 52,2 proc. visų kreditorinių įsiskolinimų. Todėl trys egzistuojančios darbų sutartys ir pajamos iÅ¡ jų negali užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimo bei skolų grÄ Å¾inimo. 11.5.

Bendrovėje dirba du darbuotojai (direktorė ir vyr. finansininkė), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės vykdyti sudarytas sutartis. Junginės veiklos sutartis sudaryta su įmone – UAB „Utenos senjorai“, kurios akcininkas ir vadovas yra bendrovės vadovės vyras. 11.6. Ä® bylÄ nepateiktas bendrovės debitorių sÄ raÅ¡as, teismas jo neiÅ¡reikalavo, nors debitorinių skolų egzistavimas visada kelia pagrįstų abejonių. 11.7. Bendrovė veiklos nebevykdo, tai patvirtina 2019 m. birželio 3 d. suraÅ¡ytas UAB „Kibiras“ veiklos nevykdymo aktas.

Be to, bendrovės vadovė, būdama ir 100 proc. akcininke, 2019 m. birželio 3-4 d. pardavė visas bendrovės akcijas. Tai patvirtina UAB „Kibiras“ 2019 m. birželio 3 d. pranešimas. 11.8. Bendrovė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamų tikslų. Restruktūrizavimo plano metmenų negalima apibūdinti plano gairėmis. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, tęstinio pobūdžio ir vis gilėjantys, nemokami mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės.

2. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priimti naujus įrodymus; nepriimti apeliantės teikiamų naujų įrodymų. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes apeliantė tinkamai neiÅ¡analizavo bendrovės pateiktų dokumentų, kurie yra teisingi ir aktualÅ«s 2019 m. kovo 31 d. 12.2. Bendrovė turimo turtÄ ir jo vertę grindė 2019 m. kovo 31 d.

Ilgalaikio turto sÄ raÅ¡u, kurį lyginant su 2018 m. rugpjūčio 31 d. sÄ raÅ¡u, matyti, kad programinė įranga nusidėvėjusi, transporto priemonių, maÅ¡inų ir įrengimų bei kito ilgalaikio turto vertė sumažėjusi, tik pastatų ir statinių vertė yra padidėjusi. Bendrovės turimų atsargų vertė iÅ¡augo, nes prie atsargų įsigijimo savikainos buvo pridėta (apskaityta) tiesiogiai su jų įsigijimu susijusios iÅ¡laidos, kurios didina žaliavos vertę (savikainÄ ). 12.3.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nepateikti duomenys apie debitorius, nes jų sÄ raÅ¡as į bylÄ buvo pateiktas. 12.4. Bendrovei nebuvo įteiktas 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tas dėl turto apžiÅ«ros, todėl bendrovė neturėjo galimybės leisti apžiÅ«rėti apeliantei įkeisto turto. 12.5. Bendrovė yra moki, pelningÄ veiklÄ vykdanti įmonė. Teismas tinkamai įvertino bendrovės turimo turto mase, jo vertę, turimus ir pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Vien tai, kad junginės veiklos sutartį sudarė susiję asmenys, nesuponuoja Å¡ios sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, nes neįrodyta, jog Å¡ia sutartimi bÅ«tų pažeisti kreditorių interesai.

Jungtinės veiklos sutartis su UAB „Utenos senjorai“ sudaryta siekiant optimizuoti gamybos sritį, nes Å¡iuo metu bendrovėje nebedirba už gamybÄ atsakingi darbuotojai, o UAB „Utenos senjorai“ dirba 14 darbuotojų. 12.6. Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklÄ dėl objektyvių priežasčių – dėl įsiskolinimo už elektros energijÄ , todėl jos tiekimas nuo 2019 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktas. 2019 m. birželio 1 d. pasiraÅ¡yta nauja elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, o atnaujinus elektros tiekimÄ , bendrovė tęs veiklos vykdymÄ . 12.7.

Teisės aktai nedraudžia ir neapriboja akcininko teisių disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis ir tai neturi jokios įtakos restruktūrizavimo procesui, kuris dėl šių aplinkybių nėra stabdomas.

3. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti., priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas turėjo vertinti visus turimus duomenis apie bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, o ne vien tik vadovautis bendrovės balanso duomenimis, kurie neatitinka kitų byloje esančių duomenų. 13.2. Bendrovės skola trečiajam asmeniui sudaro 56 407,64 Eur. Atsižvelgiant į bendrovės turimus skolinius įsipareigojimus tiek apeliantui, tiek kitiems kreditoriams, darytina iÅ¡vada, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobÅ«džio, ir jų iÅ¡spręsti, neiÅ¡kėlus bankroto bylos, yra neįmanoma. 13.3.

Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės mokumo. Bendrovė turi visus bankrutuojančios įmonės požymius, o jos finansinė padėtis yra tokia, kad nei savo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nei einamųjų mokėjimų negali vykdyti ir jų negalės vykdyti ateityje. 13.4. Kyla pagrįstos abejonės dėl galimybių vykdyti bendrovės sudarytas sutartis. Trys sudarytos darbų sutartys ir pajamos iš jų negali užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimo, kai bendrovėje dirba vos du darbuotojai – direktorė ir vyr. finansininkė. 13.5.

Teismas neįvertino bendrovės veikos vykdymo realumo, nes bendrovės veiklos nevykdo, o nesant jos mokumui nustatyti reikalingos detalios informacijos apie turtÄ , debitorius, kreditorius, iÅ¡ esmės nemokiai bendrovei restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama. 13.6. PraÅ¡o priimti naujus įrodymus – bendrovės atsargų fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog bendrovės balanse nurodyta turto vertė ir reali jo vertė akivaizdžiai skiriasi. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Kibiras“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo 6. Apeliantė, bendrovė ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ kartu su procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – bendrovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto bÅ«klės sÄ raÅ¡Ä , 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ â€žDėl įkeisto turto apžiÅ«ros“, UAB „Kibiras“ veiklos nevykdymo aktÄ , UAB „Kibiras“ 2019 m. birželio 3 d. praneÅ¡imÄ dėl bendrovės akcijų pardavimo, 2019 m. gegužės 16 d. praneÅ¡imÄ apie elektros nutraukimÄ , 2019 m. birželio 1 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, bendrovės atsargų fotonuotraukas.

7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylÄ pateikti dokumentai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, be to, pateiktais įrodymais, grindžiami procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodomų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamos nutarties priėmimo bei į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrindų 9. Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai. Taigi, įmonės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo materialaus ir procesinio pobÅ«džio sÄ lygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktÅ«rizavimo metmenyse iÅ¡sikelti tikslai sugrÄ Å¾inti skolas kreditoriams gali bÅ«ti realiai įgyvendinti.

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , jeigu:

1) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų;

2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai;

3) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Ä®BÄ® nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatyta tvarka (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas bendrovei iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ , nustatęs, kad bendrovė atitinka restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui Ä®RÄ® numatytas sÄ lygas – bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme; pateikti bendrovės restruktÅ«rizavimo plano metmenys atitinka Ä®RÄ® įstatymo reikalavimus, o juose nurodytos priemonės gali bÅ«ti vertinamos kaip pakankamos restruktÅ«rizavimo tikslams pasiekti. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka apeliantė ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, su jomis sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl bendrovės finansinės padėties vertinimo 11. Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindas – teismui padarius iÅ¡vadÄ dėl įmonės nemokumo. Ä®monės nemokumÄ apibrėžia Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės finansinę padėtį, vadovavosi į bylÄ pateiktu 2019 m. kovo 31 d. balansu bei Å¡iai datai pateiktu pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡u. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenimis bendrovės turimo turto vertė sudarė 542 992 Eur (ilgalaikis (materialus) turtas 266 004 Eur, trumpalaikis turtas 276 988 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 370 441 Eur, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 225 548 Eur.

IÅ¡ byloje esančio kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai siekė 177 570,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ pateiktų duomenų sprendė, kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės statuso (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai iÅ¡vadai pagal byloje esančius įrodymus nėra pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju nenustatytos esminės aplinkybės – tikroji bendrovės turto vertė, pradelstų įsipareigojimų ir veiklos vykdymo realumas, pripažįsta pagrįsta (CPK 185 straipsnis).

13. Kaip pirmiau minėta, 2019 m. kovo 31 d. balanse bendrovės turimo ilgalaikio turto vertė nurodyta 266 004 Eur. Apeliantei pateiktame bendrovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ilgalaikio turto bÅ«klės sÄ raÅ¡e likutinė bendrovės ilgalaikio turto vertė nurodyta 170 887,65 Eur. Apeliantė kelia abejones dėl Å¡io turto bÅ«klės, vertės ir jo realumo. Å ių abejonių pagrįstumÄ patvirtina ir restruktÅ«rizavimo plano metmenyse pateiktoje bendrovės 2017-2019 metų veiklos finansinėje analizėje nurodytos aplinkybės, kad bendrovės turtas nuo 2017 metų mažėjo ir to priežastis – dalies ilgalaikio turto pardavimas, avarijos metu sudaužytas sunkvežimis, ilgalaikio turto nusidėvėjimas.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti dėl atsakovės balanse nurodytos trumpalaikio turto vertės pagrįstumo. 2019 m. kovo 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės turimo trumpalaikio turto vertė – 276 988 Eur, kurį sudaro atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 214 599 Eur sumai, o per vienerius metus gautinos sumos – 55 415 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 4 308 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 772 Eur. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės trumpalaikis turtas sudarė 192 198 Eur (atsargos 144 045 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 44 689 Eur). Taigi, bendrovės trumpalaikį turtÄ sudaro iÅ¡ esmės atsargos ir debitoriniai įsiskolinimai, kuris per tris mėnesius žymiai iÅ¡augo, nepaisant bendrovės deklaruojamų laikinų finansinių sunkumų.

15. Teismų praktikoje, vertinant bendrovės gautinas sumas (debitoriniai įsiskolinimai), preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimybes iÅ¡ieÅ¡koti ir / ar grÄ Å¾inti bendrovei debitorines sumas, tokių galimybių pirmosios instancijos teismas ir nevertino.

Bendrovė nepateikė nei teismo sprendimų, nei sudarytų taikos sutarčių, nei skolų dengimo grafikų ar jų suderinimo aktų. Nors su restruktÅ«rizavimo plano metmenimis yra pateiktas 2019 m. kovo 31 d. bendrovės debitorių sÄ raÅ¡as, tačiau iÅ¡ jo nėra galimybės nustatyti tokių sumų disponavimo realumu. Vien Å¡io sÄ raÅ¡o pateikimas nepatvirtina realių galimybių bendrovei atgauti jame nurodytas skolas, be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendrovė aktyviais veiksmais siektų Å¡ių skolų susigrÄ Å¾inimo.

Juo labiau kad iÅ¡ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovės debitoriniai įsiskolinimai tik didėja – 2017 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 38 182 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 44 689 Eur, o 2019 m. kovo 31 d. – 55 415 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė nepagrindė debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo realumo, be to, praktikoje tokių skolų susigrÄ Å¾inimas visa apimtimi yra abejotinas ir pakankamai komplikuotas.

16. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų apie jai priklausančias atsargas bei jų realias vertes, t. y. byloje nėra duomenų, kad bendrovė realiai disponuotų balanse nurodomomis 214 599 Eur vertės atsargomis (nepateikti apeliantės disponuojamų atsargų sÄ raÅ¡ai). IÅ¡ trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ apeliacinės instancijos teismui pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota bendrovei priklausančio turto – prekių atsargų, bÅ«klė, kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės balanse nurodomos jų vertės.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie bendrovės turimo turto vertę padaryta, neiÅ¡siaiÅ¡kinus, ar 2019 m. kovo 31 d. bendrovės balanse nurodyto turto vertė atitinka jo tikrÄ jÄ (realiÄ ) vertę. Kaip minėta, tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta bendrovės reali turtinė padėtis, teismas turi nustatyti ne tik pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir realiÄ , o ne balanse įraÅ¡ytÄ , bendrovės turimo turto vertę (Å¡ios nutarties 21 punktas). Nesant duomenų apie realiai bendrovei priklausantį turtÄ , negalima iÅ¡vada, kad bendrovės nurodomi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (2019 m. kovo 1 dienai 177 570,67 Eur) nevirÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. byloje esančių duomenų nepakanka bendrovės mokumui konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog bendrovė iki Å¡iol veikė pelningai, nesudaro pagrindo prieÅ¡ingos iÅ¡vados konstatavimui.

18. Nors bendrovė nurodo, kad ji nėra nutraukusi Å«kinės – komercinės veiklos, turi sudarytas dvi atliekų perdirbimo paslaugų teikimo sutartis – 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. balandžio 25 d., bei 2019 m. kovo 1 d. Jungtinės veiklos sutartį, tačiau vien Å¡is faktas pats savaime nelemia iÅ¡vados, jog bendrovė vykdo veiklÄ bei yra moki. Be to, bendrovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pripažįsta, kad dėl įsiskolinimo atjungus elektros energijos tiekimÄ , bendrovės veikla buvo sustabdyta, o veiklos vykdymas bus tęsiamas atnaujinus elektros tiekimÄ .

Taigi, bendrovė neneigia, kad iÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos sudarytos sutartys dar nebuvo vykdomos, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtos sutartys užtikrina tolimesnę bendrovės veiklÄ bei stabilias pajamas. Juo labiau kad bendrovėje yra tik du apdrausti asmenys (darbuotojai) – direktorė ir vyr. finansininkė. Be to, bendrovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie tai, kad bendrovė toliau tęsia Å«kinę – komercinę veiklÄ bei pradėjo vykdyti pirmiau minėtas sutartis.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų procesinių priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrovės mokumo būklės nustatymu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra moki, padaryta nesant pakankamų duomenų, neištyrus ir neįvertinus šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo 20.

ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane. Taigi, įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas.

Siekiant restruktÅ«rizavimo proceso, turėtų bÅ«ti pateikti restruktÅ«rizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės bÅ«tų konkrečios, kurių realumÄ teismas galėtų įvertinti. Pažymėtina, kad esminę reikÅ¡mę teismui sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktÅ«ros nustatymas, bet ir pateiktų restruktÅ«rizavimo plano metmenų iÅ¡samus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimÄ â€“ ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumÄ , normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas.

21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, o juose numatytos priemonės gali būti vertinamos kaip pakankamos priemonės restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bendrovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis.

22. RestruktÅ«rizavimo proceso tikslas – sudaryti sÄ lygas iÅ¡saugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklÄ , sumokėti skolas, atkurti mokumÄ ir iÅ¡vengti bankroto. Ä®monės restruktÅ«rizavimo procesas reiÅ¡kia, kad jo metu gali bÅ«ti pakeista Å«kinės veiklos rÅ«Å¡is, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai.

Ä®monės restruktÅ«rizavimu siekiama sudaryti sÄ lygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktÅ«rizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklÄ ir sudarant sÄ lygas iÅ¡saugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės restruktÅ«rizavimo plano metmenyse numatomos priemonės yra susijusios su vykdytos veiklos tęsimu, naujų klientų paieÅ¡ka, investavimu į papildomos įrangos įsigijimÄ , tačiau nenumatytas nei bendrovės veiklos (struktÅ«ros) pertvarkymas, nei papildomų veiklos finansavimo Å¡altinių (pavyzdžiui, kreditų, paskolų ir/ar investicijų gavimas, įstatinio kapitalo didinimas ir kt.), todėl abejotinos bendrovės ateities perspektyvos. Å ias abejones sustiprina ir nutarties 28 punkte nurodytos aplinkybės.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkÅ«rimo priemonės sudarys sÄ lygas bendrovei sumokėti skolas kreditoriams, atkurti mokumÄ ir iÅ¡vengti bankroto. Nors restruktÅ«rizavimo plano metmenims negali bÅ«ti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktÅ«rizavimo planui, tačiau iÅ¡ juose pateiktos informacijos jau restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turėtų bÅ«ti galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumÄ ir plėtoti normaliÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samaus restruktÅ«rizavimo plano metmenų įvertinimo, siekiant atsakyti į esminį klausimÄ â€“ ar bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumÄ , normaliÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas. Dėl bylos procesinės baigties 25. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų ir neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, padarė faktinio ir teisinio pagrindimo stokojančias iÅ¡vadas dėl bendrovės mokumo ir pagrindo kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ egzistavimo.

VisapusiÅ¡kas bylos duomenų iÅ¡tyrimas ir įvertinimas gali lemti prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismui padarytai iÅ¡vadÄ . Atsakovės (ne)mokumo klausimo iÅ¡sprendimas yra esminis byloje, kurioje praÅ¡oma tiek restruktÅ«rizavimo, tiek bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nesant duomenų apie realiai bendrovei priklausantį turtÄ , negalima iÅ¡vada, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nevirÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. byloje esančių duomenų nepakanka apeliantės mokumui konstatuoti (CPK 185 straipsnis).

Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį ir klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo / bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo spręsdamas klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo / bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir siekdamas nustatyti Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, privalo pareikalauti, kad bendrovė pateiktų įrodymus, pagrindžiančius byloje esančių finansinės atskaitomybės duomenų tikrumÄ (realumÄ ), t. y. turimo trumpalaikio turto (atsargų) sÄ raÅ¡us/sudėtį, jo vertę, duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas ir jų gavimo (iÅ¡siieÅ¡kojimo) galimybes, patikslintus pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡us bei kitus duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti bendrovės finansinę padėtį, jos veiklos vykdymo realumÄ bei perspektyvas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo / bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Kibiras“ iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Aldona Tilindienė