Legislator Case Law & Legislation
7c4714ad-4a86-4add-be2e-7be528d2b6f0 AI generated

7c4714ad-4a86-4add-be2e-7be528d2b6f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7c4714ad-4a86-4add-be2e-7be528d2b6f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, už Å¡io asmens jam pažadėtÄ 1 000 Eur atlygį, 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 15.23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, Kybartų miestelyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – prieglobsčio praÅ¡ytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei laisvas judėjimas Lietuvos teritorijoje – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį M. C., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį S. L., gimusį (duomenys neskelbtini), bei vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu pasikėsino neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę RespublikÄ nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – M. C., A. A., G. G., S. L., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val., Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaimo ribose buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigÅ«nų.

Legislator headnote

AI generated

7c4714ad-4a86-4add-be2e-7be528d2b6f0 · Lietuvos apeliacinis teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-658/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00254-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.2.2; 1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam D. K. ir jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. K. sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nustatyta, kad iki 2023 m. vasario 7 d. paliekama galioti D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri, Å¡iam terminui pasibaigus, panaikinama ir D. K. paleidžiamas į laisvę, laikant, jog jis atliko Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma 5 920 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų).

Automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Vin-(duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, adresu Europos g. 21, Salaperaugio k., Marijampolės raj., Kalvarijos sav., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grÄ Å¾inti UAB „X“.

Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žRedmi“ MEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Life“ (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žDodgee“ IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grÄ Å¾inti D. K..

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, už Å¡io asmens jam pažadėtÄ 1 000 Eur atlygį, 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 15.23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, Kybartų miestelyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – prieglobsčio praÅ¡ytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei laisvas judėjimas Lietuvos teritorijoje – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį M. C., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį S. L., gimusį (duomenys neskelbtini), bei vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu pasikėsino neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę RespublikÄ nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – M. C., A. A., G. G., S. L., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val., Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaimo ribose buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigÅ«nų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis suraÅ¡ytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo iÅ¡vadas grindžiant prieÅ¡taringais duomenimis. Byloje nenustatytas nuteistojo veikimas tiesiogine tyčia bei jo dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ .

2.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuosprendyje neiÅ¡dėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o tik perrašė kaltinamojo akto 2–12 lapų (iki 2 pastraipos) turinį. Nuosprendyje cituojami nuteistojo, liudytojų parodymų fragmentai ir pateikiamas Å¡ių parodymų apibendrinimas (13 lapas): „Taigi įvertinus kaltinamojo, liudytojų parodymus, užsieniečių iÅ¡orės požymius, paėmimo, gabenimo aplinkybes, nekyla abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog jo gabenami asmenys Lietuvos valstybės sienÄ kirs neteisėtai, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir norėjo taip veikti, taigi veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia“. Toks apibendrinimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje neatliko byloje esančių rodymų vertinimo, neanalizavo, kokias konkrečiai įrodytomis pripažintas aplinkybes patvirtina aptarti D. K. ir liudytojų parodymai bei užsieniečių paėmimo ir gabenimo aplinkybės.

2.3. IÅ¡vados gali bÅ«ti padarytos tik įvertinus visų teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų ryšį bei tarpusavio sÄ veikÄ . Å ių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, neįsigilino į nuteistojo parodymų turinį ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ viso neatliko jokio įrodymų vertinimo. Teismas taip pat neatliko byloje esančių prieÅ¡taringų įrodymų vertinimo, nepaaiÅ¡kino, kodėl vienais jų vadovaujasi, o kitus - atmeta. Å is pažeidimas, padarytas suraÅ¡ant nuosprendį, laikytinas esminiu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes dėl jo buvo suvaržytos įstatymu garantuojamos nuteistojo teisės ir interesai. Toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu, jis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis.

2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo ir vežamų asmenų bendravimÄ vertino kaip konspiratyvų. Nuteistasis su keleiviais per asmenį, byloje įvardintÄ A., bendravo ne dėl konspiracijos, o dėl bÅ«tinybės turėti vertėjÄ . Be to, proceso metu nuteistasis paaiÅ¡kino, kad užsakymÄ nuvežti užsieniečius į VokietijÄ jis gavo per programėlę iÅ¡ asmens, kurio praÅ¡ymu keliomis dienomis anksčiau jis nuvežė kitus asmenis iÅ¡ Lenkijos į BerlynÄ , jie buvo patikrinti Lenkijos pasienio pareigÅ«nų ir dėl jų vykimo nekilo jokių problemų. Todėl nuteistajam nekilo abejonių ir dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. gauto užsakymo. Liudytojo, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio C., parodymai taip pat patvirtina, kad jis nuteistojo, kaip taksi vairuotojo, kontaktus gavo iÅ¡ kito Kybartuose gyvenusio migranto. Å is liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad asmuo, vardu A., buvo reikalingas kaip vertėjas. Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas A. A. Liudytojas S. L. paaiÅ¡kino, kad su keleiviais jis nebendravo, nes nemokėjo jų kalbos. Taigi, nuosprendyje paminėtas tarimasis dėl nuvežimo sÄ lygų ir paėmimo vietos aptartomis aplinkybėmis vyko ne dėl tikslo įslaptinti bendravimÄ , bet dėl objektyvių priežasčių: asmuo, vardu A., turėjo nuteistojo ir keleivių kontaktinius duomenis bei galėjo padėti Å¡iems asmenims susikalbėti. Tai patvirtina ir nuosprendyje aptartas nuteistojo ir A. susiraÅ¡inėjimo programėlėje „WhatsApp“ turinys.

2.5. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog „kaltinamasis žinojo ir suprato, kad veža nelegalius migrantus į VokietijÄ neteisėtai, nes iÅ¡jungė telefono programėlę „Bolt“, taip pat sutarta kaina (1 000 Eur) yra gerokai didesnė, nei ta kaina, už kuriÄ asmuo galėtų vykti į VokietijÄ Ä¯prastai“. Visų pirma, M. C., A. A., G. G., S. L. nebuvo nelegalÅ«s migrantai. Visiems jiems buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai patvirtina VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis praneÅ¡imas. Todėl neaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis skundžiamame nuosprendyje paminėti asmenys yra įvardijami kaip „nelegalÅ«s migrantai“ ar tiesiog „nelegalai“. Tiek tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis paaiÅ¡kino, kad programėlę „Bolt driver“ jis iÅ¡jungė, nes vykimo į VokietijÄ metu ji jam buvo nereikalinga, keleivių paėmimo vietos, marÅ¡ruto ir apmokėjimo aplinkybes, kaip pavežėjas, jis buvo tiesiogiai aptaręs su užsakovu. Sutiktina, kad vienam keleiviui 1 000 Eur kaina už kelionę iÅ¡ Kalvarijos į BerlynÄ yra aiÅ¡kiai per didelė. Tačiau nuteistasis vežė ne vienÄ , o keturis keleivius, pageidavusius kuo skubiau nuvykti į kelionės tikslo vietas. Aptariamoje situacijoje 1 000 Eur atlygis negali bÅ«ti laikomas per didelis ir dėl to, kad apie 300 Eur sudarė iÅ¡laidos kurui ir beveik 100 Eur – iÅ¡laidos kelių mokesčiams.

2.6. Nustatyta, kad minėtiems užsieniečiams buvo uždrausta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau nuosprendyje neaptarti jokie bylos duomenys, patvirtinantys, kad Å¡iÄ aplinkybę žinojo ir nuteistasis. Visi užsieniečiai turėjo dokumentus, kuriuos pateikė VSAT pareigÅ«nams. Nors Å¡ie dokumentai nebuvo tinkami, norint kirsti valstybės sienÄ , nuteistasis apie tai nežinojo, nes tuo nesidomėjo. Nuteistasis daug metų (duomenys neskelbtini) dirbo taksi vairuotoju, o pastaruosius metus Å¡ia veikla užsiėmė Lietuvoje. Tai patvirtina 2023 m. sausio 2 d. apžiÅ«ros metu jo automobilyje rastas oranžinės spalvos taksi plafonas bei 2023 m. sausio 4 d. papildomos telefono „Redmi“ apžiÅ«ros metu rasta instaliuota „Bolt driver“ programėlė. Be to, į VokietijÄ vežti asmenys taip pat patvirtino, kad jie nuteistÄ jį žinojo kaip taksi vairuotojÄ . Tiek taksi vairuotojo, tiek pavežėjo darbo taisyklės bei etika nesuteikia teisės reikalauti ir tikrinti vežamų keleivių asmens dokumentų.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti neteisėtÄ Å¾monių gabenimÄ per valstybės sienÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 292 straipsnio 2 dalis), o už tai jam paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatyta. Tačiau skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyta teismo iÅ¡vada, kad byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ D. K. pasikėsino padaryti vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5” yra nepagrįsta, ji neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nustatyta bei tai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, kad automobilis „BMW X5“, kuriuo per valstybės sienÄ turėjo bÅ«ti gabenami užsieniečiai, nuosavybės teise priklausė ne nuteistajam D. K., o UAB „X“. Todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis keistina, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu.

Dėl nuosprendžio surašymo reikalavimų laikymosi

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai jo argumentai susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimais bei subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės – kaltės – netinkamu atskleidimu ir konstatavimu.

7. Nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbÄ ir konstatavęs, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi bÅ«ti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų Å¡iam nuosprendžiui pagrįsti. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismo nuosprendyje negali bÅ«ti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo nuosprendžio priėmimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

9. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal Å¡ias nuostatas nuosprendis turi bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo iÅ¡vados nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

10. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

11. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali bÅ«ti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

12. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktikÄ esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017). Tačiau, pažymėtina ir tai, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos specifikÄ , pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiÅ¡kinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logikÄ , atsakant į gynybos ar kaltinimo iÅ¡keltus argumentus, analizuojant bylai reikÅ¡mingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-304-976/2016).

13. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė patį nuteistÄ jį, liudytojus M. C., J. P., V. Ž., T. Ž., R. B., ėmėsi priemonių dėl kitų liudytojų apklausos teisiamajame posėdyje, siunčiant paklausimus Kybartų užsieniečių registravimo centrui, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius byloje esančius duomenis, ėmėsi priemonių patikrinti gynybos keliamas versijas, pavedė atlikti papildomas apžiÅ«ras. Todėl, kolegijos vertinimu, jis skyrė pakankamai dėmesio faktinių aplinkybių nustatymui ir gynybos keltų versijų patikrinimui. Tačiau, vertinant skundžiamo nuosprendžio formÄ ir turinį Å¡ioje nutartyje aptartų BPK reikalavimų kontekste, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ne visų, įstatyme numatytų, reikalavimų, keliamų nuosprendžio suraÅ¡ymui ir jo formai. Pats įrodymų vertinimas buvo labai glaustas, be to skundžiamame nuosprendyje nebuvo apraÅ¡yti ir įvertinti duomenys, gauti atlikus papildomas nuteistojo naudotų telefonų ir automobilio apžiÅ«ras (t. 2, b. l. 112–125, 126–127). Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nors nuteistojo kaltės forma yra nustatyta tinkamai, tačiau jos turinys nėra iÅ¡samiai atskleistas, o tik glaustai apibendrintas. Teismo iÅ¡vados, kaip minėta anksčiau, neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo, t. y. teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiÅ¡kiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir aiÅ¡kiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nustatyti trÅ«kumai iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde ir gali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo D. K. teisės, o nustatyti minėti pažeidimai nebuvo esminiai ir nesukliudė pirmosios instancijos teismui teisingai konstatuoti D. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

14. Taip pat sutiktina su apeliaciniu skundu, jog skundžiamame nuosprendyje asmenys, kuriuos nuteistasis pasikėsino gabenti per valstybės sienÄ , yra įvardijami ir kaip nelegalÅ«s migrantai ar nelegalai. Nors ir iÅ¡ pačių liudytojų, užsienio valstybių piliečių, parodymų yra žinoma, kad į LietuvÄ jie pateko nelegaliai kirsdami Lietuvos–Baltarusijos valstybių sienÄ , tačiau įvertinus tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu Å¡ių asmenų statusas Lietuvoje buvo kaip prieglobsčio praÅ¡ytojų, jiems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei laisvas judėjimas Lietuvos teritorijoje, minėtas asmenų apibÅ«dinimas nėra korektiÅ¡kas. 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 23 punkte nurodoma, kad baigiamajame teismo dokumente nevartotina užgauli, įžeidžianti, banali, buitinė, globėjiÅ¡ka ar perdėtai sudėtinga teisinė kalba. Taigi, Å¡ios rekomendacijos nebuvo laikytasi, tačiau, Å¡iuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog padarytas esminis BPK pažeidimas ir yra pagrindas nuosprendį panaikinti.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo tiesioginės tyčios

15. BK 292 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. D. K. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų.

16. BK 292 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl darant iÅ¡vadÄ dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo D. K. veikoje, turi bÅ«ti nustatytas tyčinės kaltės turinys, t. y. kad nuteistasis suprato, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę RespublikÄ gabens BK 292 straipsnio dispozicijoje nurodytus asmenis ir norėjo taip veikti.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, ir panaÅ¡iai. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018).

18. Ginčo dėl pasikėsinimo gabenti fakto byloje nekyla. Tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama, kad D. K. iÅ¡ anksto žinojo, jog užsieniečiams, kuriuos jis pasikėsino gabenti per valstybės sienÄ , buvo uždrausta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos. Å is argumentas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad D. K. užsakymÄ nuvežti užsieniečius į BerlynÄ gavo kaip „Bolt“ ar taksi vairuotojas per „WhatsApp“ programėlę iÅ¡ asmens, kurio praÅ¡ymu keliomis dienomis ankščiau jis nuvežė kitus asmenis į VokietijÄ . Jo teigimu, pirmÄ kartÄ Ä¯ VokietijÄ vežami asmenys buvo patikrinti Lenkijos pasienio pareigÅ«nų ir dėl jų vykimo problemų nekilo. Todėl D. K., kaip galima spręsti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ir nagrinėjamu atveju pagrįstai tikėjosi, kad elgiasi teisėtai. Su minėtu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

19. Byloje esantys duomenys iÅ¡ dalies patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje D. K. galėjo vykdyti ir su keleivių vežimu susijusiÄ veiklÄ , tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatinėjama ar ja užsiimant anksčiau nei nuosprendyje nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laiku ir aplinkybėmis, buvo veikiama teisėtai. Pažymėtina tik tai, jog pats nuteistasis nurodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvykęs į LietuvÄ dirba Lietuvos statybų įmonėje „Y“ darbininku, o laisvu metu dirba „Bolt“ pavežėju (t. 1, b. l. 135–139).

Taip pat atlikus papildomas jo naudotų telefonų ir automobilio apžiÅ«ras nustatyta, kad telefonuose buvo įdiegta „Bolt“ vairuotojo veiklai vykdyti reikalinga programėlė „Bolt driver“, o automobilio bagažinėje buvo rastas taksi plafonas (t. 2, b. l. 112–125, 126–127). Tačiau Å¡ie duomenys patys savaime niekaip nepatvirtina D. K. nuosprendyje nurodytu laiku atliktų veiksmų, pasikėsinant gabenti asmenis per valstybės sienÄ , teisėtumo. Be to, ir iÅ¡ paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad byloje nagrinėjamu atveju jis užsieniečius į VokietijÄ ketino vežti ne kaip pavežėjas ar taksi vairuotojas, o kaip asmuo, gavęs praÅ¡ymÄ asmenis nuvežti į VokietijÄ per bendravimui mobiliojo ryÅ¡io duomenimis skirtÄ programėlę „WhatsApp“, kuri niekaip nesusijusi nei su taksi vairuotojo, nei su pavežėjo vykdoma veikla ir funkcijomis.

Liudytojas T. Ž., kuris atliko pirminę automobilio „BMW X5“ apžiÅ«rÄ , pirmosios instancijos teisme parodė, kad taksi plafono ant galinės automobilio palangės ar kitoje matomoje vietoje tikrai nebuvo, be to, automobilis nebuvo kaip nors pažymėtas, jo numeriai nebuvo skirti taksi automobiliui, „Bolt“ logotipu automobilis taip pat nebuvo pažymėtas (t. 2, b. l. 104). Liudytojas R. B. taip pat parodė, kad nors vairuotojas (D. K.) jam sakė, kad keleivius veža kaip „Bolt“ vairuotojas, tačiau automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, o tokiam vežimui reikalingos programėlės vairuotojas jam neparodė (t. 2, b. l. 75–76).

Liudytoja J. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis sakė, jog dirba „Bolt“ pavežėju, tačiau jis sakė ir tai, kad nagrinėjamu atveju užsieniečius vežė ne kaip „Bolt“ vairuotojas, Å¡iÄ programėlę buvo iÅ¡jungęs, kad nereikėtų mokėti mokesčių bendrovei „Bolt“ (t. 2, b. l. 102–103).

20. Kad byloje nagrinėjamu atveju D. K. užsieniečius į VokietijÄ ketino gabenti neteisėtai, galima spręsti ir iÅ¡ Å¡ių asmenų paėmimo bei jų bendravimo su D. K. per kitÄ asmenį aplinkybių. Telefono apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad iÅ¡ pradžių asmenys, ketinę vykti į VokietijÄ , D. K. nurodė, kad juos reikės paimti prie Marijampolės autobusų stoties. Vėliau asmuo, įvardijamas, kaip vertėjas, D. K. taip pat nurodė, kad minėti asmenys jo lauks Marijampolės autobusų stotyje ir atsiuntė jam Å¡ios vietos koordinates. Po kurio laiko Å¡is asmuo, įvardijamas, kaip vertėjas, D. K. atsiuntė jau kitas koordinates, nurodydamas, kad „ten naujas adresas“. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jam asmuo, įvardijamas, kaip vertėjas, paaiÅ¡kino, jog kažkas iÅ¡ vyksiančių asmenų negali pasiekti, kaip galima suprasti, ankščiau nurodytos vietos („po ko atėjo kitos koordinatės ir paaiÅ¡kino, kad kažkas iÅ¡ jų negali pasiekti, o man jokios skirtumo, kur važiuoti“). Tik paskiau, kai D. K. atvažiavo į naujai nurodytÄ vietÄ , nufotografavo ir asmeniui nusiuntė savo sustojimo vietos, t. y., vartų, prie kurių sustojo, nuotraukÄ , jam asmuo, įvardijamas, kaip vertėjas, tik tada konkrečiai nurodė, kur vežtini asmenys jo laukia (t. 1, b. l. 103–107; t. 2, b. l. 52–53). Akivaizdu, jog toks keleivių paėmimo vietų kaitaliojimas nėra įprastas, ir leidžia spręsti apie konspiracijos laikymÄ si.

21. Nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepaneigia ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta nuteistojo pozicija, kad kelios dienos iki byloje nagrinėjamo įvykio D. K., gavęs užsakymÄ Ä¯ „Bolt driver“ programėlę, į VokietijÄ vežė kitus užsieniečius, jie buvo patikrinti Lenkijos pasienio pareigÅ«nų, jokių problemų dėl jų vykimo nekilo, todėl nuteistajam nekilo abejonių ir dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. gauto užsakymo. Byloje nėra jokių objektyvių Å¡iuos nuteistojo parodymus patvirtinančių duomenų. PrieÅ¡ingai, atlikus papildomas D. K. naudotų telefonų apžiÅ«ras, telefonuose esančių „Bolt driver“ programėlių duomenų su turimomis ir naudojamomis priemonėmis nebuvo įmanoma nuskaityti, ir Å¡ios programėlės apskritai neatsidarė (t. 2, b. l. 126–127). Pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei aiÅ¡kino apklausiamas nuteistasis, taksi plafonas nebuvo padėtas ant galinės automobilio palangės, o, atlikus papildomÄ transporto priemonės apžiÅ«rÄ , jis buvo rastas automobilio bagažinėje. Taip pat, kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, pats automobilis nebuvo registruotas su specialiais taksi paslaugas teikiančiais transporto registracijos numeriais.

22. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis skirtingai parodė apie aplinkybes, susijusias su gautais praÅ¡ymais (užsakymais) nuvežti užsieniečius į VokietijÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. K. Å¡ių dviejų kelionių niekaip nesiejo ir, be kitų aplinkybių, parodė, kad jam grįžtant iÅ¡ Vokietijos, kur nuvežė kitus, su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla nesusijusius asmenis, jis į savo telefone esančiÄ â€žWhatsApp“ programėlę iÅ¡ asmens, vardu A. (apeliaciniame skunde Å¡io asmens vardas nurodomas kaip A.), gavo žinutę (užsakymÄ ), kad į VokietijÄ , BerlynÄ reikia nuvežti ir kitus asmenis. Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad jis nežino, kas užsakė pirmÄ keleivių nuvežimÄ Ä¯ BerlynÄ , taip pat nežino, iÅ¡ kur su juo susisiekęs asmuo, vardu A., gavo jo telefono numerį (t. 1, b. l. 135–138). Tačiau pirmosios instancijos teisme nuteistasis Å¡iÄ parodymų dalį pakeitė ir parodė, kad pirmÄ kartÄ nuvežti asmenis į VokietijÄ , BerlynÄ , jis gavo per „Bolt“ programėlę. Nuvežęs Å¡iuos asmenis, jis kartu su jais geležinkelio stotyje parÅ«kė, pabendravo, paklausė, gal juos reikės parvežti atgal į LietuvÄ ir paliko jiems savo „WhatsApp“ programėlės numerį. Grįžtant iÅ¡ Vokietijos, į programėlę „WhatsApp“ gavo žinutę su tekstu „Labas, ar nuvežėte mano draugus į VokietijÄ â€œ. D. K. teigė, kad jam sunku buvo suprasti žinutės turinį, todėl su juo susisiekė telefonu, kaip prisistatė, vertėjas, ir paaiÅ¡kino, kad asmenys, kuriuos jis nuvežė į VokietijÄ , yra patenkinti jo paslauga, ir paklausė, ar jis galėtų nuvežti ir kitus asmenis į VokietijÄ (t. 2, b. l. 51–53). Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikė dar vienÄ versijÄ , nurodydamas, kad užsakymÄ nuvežti užsieniečius į VokietijÄ jis gavo per programėlę iÅ¡ asmens, kurio praÅ¡ymu keliomis dienomis ankščiau jis nuvežė kitus asmenis į BerlynÄ .

23. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat skirtingai parodė ir apie pirmosios kelionės metu vežtų užsieniečių atliktÄ dokumentų patikrinimÄ . Vienu atveju D. K. parodė, kad prieÅ¡ įvažiuojant į VokietijÄ , Lenkijos pasienio pareigÅ«nai patikrino vežtų užsieniečių dokumentus (t. 1, b. l. 135–138), o pirmosios instancijos teisme teigė, kad iki Vokietijos likus apie 100 kilometrų, jo vairuojamÄ automobilį sustabdė Lenkijos policijos pareigÅ«nai ir patikrino dokumentus (t. 2, b. l. 52–53).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar nuteistasis D. K. kelios dienos iki byloje nagrinėjamo įvykio vežė kitus užsieniečius į VokietijÄ , ar Å¡is jų nuvežimas buvo teisėtas, ar asmenys turėjo visus reikiamus dokumentus. Tačiau iÅ¡dėstyti nuteistojo parodymuose esantys prieÅ¡taravimai leidžia nuteistojo pateiktÄ versijÄ vertinti kaip gynybinę pozicijÄ ir siekį pateisinti Å¡ioje byloje nagrinėjamus atliktus neteisėtus veiksmus, taip pat parodymų prieÅ¡taringumas verčia abejoti ir jų patikimumu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis yra nuvežęs kokius nors asmenis į VokietijÄ , neleidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jis neatliko neteisėtų veiksmų ar jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios požymio. Pažymėtina ir tai, kad teisėtai esant Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar teisėtai kirtus iÅ¡orinę jos sienÄ , kirsti vidines Europos SÄ jungos sienas galima ir be privalomo dokumentų patikrinimo.

25. Tačiau, kad byloje nagrinėjamas įvykis yra kaip nors susijęs su teisėtu kokių nors užsieniečių nuvežimu, ir tai leido D. K. pagrįstai tikėtis, jog ir nagrinėjamu atveju jis užsieniečius nuveš teisėtai, nepatvirtina ir liudytojų M. C., A. A., G. G., S. L. parodymai bei liudytojo M. C. ir nuteistojo D. K. telefonuose, programėlėse „WhatsApp“ užfiksuoti rašytų žinučių tekstai.

26. Liudytojas M. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į LietuvÄ atvyko nelegaliai kirtęs valstybės sienÄ , buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre. Kadangi Å¡iame centre jam gyventi nepatiko, todėl jis ir dar trys kartu gyvenę užsieniečiai nusprendė iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykti, jų kelionės tikslas buvo Vokietija, Berlynas. Vienas iÅ¡ migrantų, kuris taip pat gyveno Kybartuose, davė taksi telefono numerį. IÅ¡ pradžių jis tuo numeriu paskambino, tačiau jam su vairuotoju nepavyko susikalbėti, todėl jis jam iÅ¡ savo telefono per „WhatsApp“ programėlę, pasinaudodamas vertėju, parašė žinutę, ar Å¡is gali 4 keleivius iÅ¡ Kybartų nuvežti į BerlynÄ . Jis jam atrašė rusiÅ¡kai, todėl jis žinutės tekstÄ iÅ¡sivertė per vertėjÄ („įsivedė į vertėjÄ â€œ) ir susitarė dėl iÅ¡vykimo (t. 1, b. l. 22–24). Pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas iÅ¡ esmės parodė tokias pat aplinkybes, papildomai pažymėdamas, kad D. K. telefono numerį gavo iÅ¡ draugų, žinojo, kad jis yra taksi vairuotojas ir su Å¡iuo taksi vairuotoju bendravo ne tik jis, „su juo yra daug kas bendravęs“; „daug žmonių turi Å¡itÄ telefono numerį, jis žinomas kaip taksi vairuotojas, nežinau, ar jis veža ar neveža, bet žinau, kad tokia informacija yra skleidžiama“. Liudytojas taip pat patikslino, kad taksi vairuotojo numerį gavo „per grupę, gal iÅ¡ vieno žmogaus Vilniuje, gal iÅ¡ žmonių, kurie gavo iÅ¡ interneto; mes buvome paskutinė grupė, kuri bendravo su Å¡iuo vairuotoju“. Liudytojas parodė ir tai, kad su vairuotoju jam padėjo susikalbėti draugas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 101–102).

27. Liudytojas A. A. parodė, kad M. C. per pažįstamÄ vardu A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), surado taksi, kuris turėjo jį ir kitus užsieniečius nuvežti į BerlynÄ (t. 1, b.l. 32–35). Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Lietuvoje jo praÅ¡ymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo patenkintas, todėl jis ryžosi iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos nelegaliai, jo kelionės tikslas buvo Vokietija, Berlyno miestas. BÅ«damas Kybartų pabėgėlių centre, telefonu jis susisiekė su tautiečiu, kuris jam pažadėjo padėti iÅ¡vykti į VokietijÄ . Å iam asmeniui jis bankiniu pavedimu sumokėjo 125 Eur, tiek pat turėjo sumokėti nuvykęs į VokietijÄ . VienÄ dienÄ iÅ¡ Å¡io asmens jis gavo informacijos, kad iÅ¡ Kybartų yra organizuojamas vežimas į VokietijÄ , ir jam nurodė prisijungti prie kitų migrantų, kurie norėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Kybartų. Kiek suprato kelionę organizavo (duomenys neskelbtini) M., kuris buvo sulaikytas kartu su juo (t. 1, b. l. 38–40). Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Kybartuose esančio užsieniečių registracijos centro organizavo vienas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas kartu su juo, per savo pažįstamÄ asmenį (t. 1, b. l. 44–47).

28. Byloje esančiame apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡ minėto liudytojo M. C. paimtame mobiliojo ryÅ¡io telefone, programėlėje „WhatsApp“ užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas, kaip nustatyta byloje, su nuteistuoju D. K. (t. 1, b. l. 91–101). Nors nuteistajam siųstoje žinutėje, kaip galima spręsti iÅ¡ jos turinio, liudytojas nurodė, kad jis yra žmonių, kuriuos D. K. nuvežė į VokietijÄ , draugas, todėl jis taip pat nori, kad D. K. jį nuvežtų į VokietijÄ („Laba diena, aÅ¡ žmonių, kuriuos aÅ¡ vakar nuvežiau į VokietijÄ , draugas, ir aÅ¡ noriu, kad jÅ«s nuvežtumėte mane į VokietijÄ . MÅ«sų yra 4 žmonės“), tačiau vertinant Å¡ios žinutės turinį kartu su liudytojų, kuriems buvo uždrausta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir kuriuos nuteistasis pasikėsino neteisėtai gabenti per valstybės sienÄ , parodymais, kuriuose, be kita ko, nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis kokius nors jų draugus teisėtai nuvežė į VokietijÄ , akivaizdu, jog liudytojams buvo reikalingas asmuo ne teikiantis įprastas taksi vairuotojo ar pavežėjo paslaugas, o asmuo, kuris galėtų juos neteisėtai nugabenti į VokietijÄ .

29. Kitas užfiksuotas D. K. ir liudytojo M. C. susiraÅ¡inėjimo turinys taip pat leidžia spręsti, kad ir nuteistasis suprato, kad jo yra praÅ¡oma neteisėtos paslaugos ir tokiÄ paslaugÄ jis sutiko suteikti. Visų pirma, susiraÅ¡inėdamas su nepažįstamu asmeniu, gavęs žinutę į su savo asmeniniu telefono numeriu susietÄ â€žWhatsApp“ programėlę, D. K. nesidomėjo, ar į VokietijÄ norintys vykti asmenys turi Å¡iai kelionei reikalingus dokumentus (t. 1, b. l. 91–101). Ar asmenys, norintys vykti į minėtÄ valstybę turi reikalingus dokumentus, nuteistasis neklausė ir asmens, kurį įvardijo, kaip vertėjÄ , ir su kuriuo jis taip pat bendravo per „WhatsApp“ programėlę apie užsieniečių vykimÄ Ä¯ VokietijÄ (t. 1, b. l. 103–107).

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo parodymai, ar jis įsitikino, jog į jo automobilį įsėdę asmenys turi kelionei reikalingus dokumentus, taip pat yra nenuoseklūs, dalis jų prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nuteistasis parodė neprašęs užsieniečių parodyti dokumentus. Jeigu būtų žinojęs, kad jie reikiamų dokumentų neturi, jis būtų nesutikęs jų vežti (t. 1, b. l. 135–138). Kitoje apklausoje jis tvirtino, kad, kai į jo automobilį įlipo keturi asmenys, jis iš karto paprašė parodyti jų asmens dokumentus, kai jie juos jam pateikė, matė, kad jie buvo atspausdinti ant baltų kortelių ir buvo laminuoti, tuose jų pateiktuose dokumentuose buvo jų fotonuotraukos, tačiau jis nėra ekspertas ir nesuprato, kokius tiksliai dokumentus jie jam pateikė (t. 1, b. l. 143–146).

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė paklausęs, ar vykti norintys asmenys turi reikalingus dokumentus, tačiau jie jo klausimo nesuprato, nes nemokėjo jo kalbos, tačiau vienas iš jų parodė kortelę. Nuteistasis parodė supratęs, kad tai yra dokumentas, tačiau, nebūdamas ekspertas, negalėjo atskirti, ar dokumentas yra tinkamas („aš supratau, kad tai dokumentas, bet aš ne dokumentų ekspertas, kad iš vieno žvilgsnio atskirčiau originalus čia ar ne“) (t. 2, b. l. 51–53).

Vis dėlto, visi keturi liudytojai, kuriuos D. K. pasikėsino neteisėtai gabenti į VokietijÄ , parodė, kad apie jų turimus dokumentus vairuotojas, jiems įsėdus į jo automobilį, nesidomėjo. Sutiktina, kad įprastai, sutikus pavėžėti asmenis, jų asmens dokumentai nėra tikrinami. Tačiau nagrinėjamu atveju ir iÅ¡ D. K. proceso metu duotų parodymų yra žinoma, kad jis matė ir suprato, kad asmenys nėra vietiniai gyventojai, jie buvo ne europiečiai, tamsiaodžiai, (duomenys neskelbtini) kilmės, jam taip pat buvo žinoma, kokie tiksliai dokumentai yra reikalingi, vykstant per valstybės sienÄ („vykstant per valstybės sienÄ , jie turi turėti asmens pasus su Å engeno vizom“), be to, pats bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pilietis, ne kartÄ iÅ¡ Lietuvos vyko į (duomenys neskelbtini) ir atgal ir buvo patikrintas Valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nų (t. 1, b. l. 125), todėl ir nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad jis gabenamų užsieniečių dokumentų nepatikrino ne todėl, kad tokios teisės jam nesuteikia taksi vairuotojo ar pavežėjo darbo taisyklės, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, o todėl, kad jis suprato ir žinojo, jog minėtus užsieniečius per valstybės sienÄ jis gabens neteisėtai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, už kelionę automobiliu į VokietijÄ pasiÅ«lyta kaina (D. K. nurodė 950 Eur, o užsieniečiai jam pasiÅ«lė sumokėti iÅ¡ viso 1 000 Eur) yra nepagrįstai per didelė, bent kelis kartus virÅ¡ijanti vieÅ¡oje erdvėje pateikiamas kelionės iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ kainas autobusu ar net lėktuvu (pavyzdžiui, kelionės autobusu kaina iÅ¡ Marijampolės į BerlynÄ yra maždaug 30 Eur asmeniui; kelionės lėktuvu kaina iÅ¡ Vilniaus į BerlynÄ yra 80 – 100 Eur asmeniui), ir tai taip pat leidžia spręsti, kad D. K. suprato apie savo atliekamų veiksmų neteisėtumÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad didesnė nei įprasta kaina buvo sumokėta todėl, kad užsieniečiai į VokietijÄ norėjo nuvykti kuo skubiau. Tokie duomenys neužfiksuoti ir nuteistojo bei liudytojo M. C. siųstose žinutėse. PrieÅ¡ingai, nuteistajam Å¡io liudytojo paklausus, kada jie nori iÅ¡vykti į VokietijÄ , liudytojas atsakė „kada jÅ«s norite“, todėl iÅ¡vykimo laikÄ nustatė pats nuteistasis, paraÅ¡ydamas „Rytoj, taigi tada rytoj“ (t. 1, b. l. 106). Pažymėtina ir tai, kad nors vėlesnėje proceso stadijoje nuteistasis pripažino, kad už užsieniečių nuvežimÄ jis turėjo gauti 1 000 Eur, tokia suma yra įvardijama nuteistojo ir liudytojo M. C. siųstose žinutėse, tačiau pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nuteistasis parodė, kad pagal jo ir asmens, įvardijamo, kaip vertėjas, susitarimÄ jis už užsieniečių nuvežimÄ Ä¯ VokietijÄ turėjo gauti 500 Eur (t. 1, b. l. 135–139), tokiÄ kainÄ jis buvo nurodęs ir liudytojui R. B. (t. 2, b. l. 75–76).

31. Tai, kad D. K. suprato apie savo atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , galima spręsti ir iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo, vykusio tarp nuteistojo ir asmens, įvardijamo, kaip vertėjas, turinio, t. y., jie susitarė, kad užsieniečiai su D. K. atsiskaitys dalimis, ir artėjant prie kelionės tikslo, kaip galima spręsti – mažėjant rizikai, kad susitarimas nebus pasiektas, bus sumokama vis didesnė pinigų suma (nuteistasis minėtam asmeniui parašė, kad „dalimis užmokestis turi bÅ«ti“, ir į Å¡iÄ Å¾inutę Å¡is asmuo atsakė, kad „aÅ¡ jiems pasakiau, tai pasakė pravažiavus sienÄ 100, po VarÅ¡uvos 200 ir likusius Berlyne“) (t. 1, b. l. 103–107). Tai vėlgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įprasta atsiskaitymo praktika legaliai vykdant pervežimo paslaugas, ir aiÅ¡kiai rodo, jog didesnė pinigų suma sumokama už rizikÄ , susijusiÄ su neteisėtu asmenų gabenimu per valstybės sienÄ .

32. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad D. K. su asmeniu, įvardijamu, kaip vertėjas, ir su užsieniečiais, kuriuos pasikėsino neteisėtai gabenti į VokietijÄ , bendravo konspiratyviai, nurodant, kad su užsieniečiais nuteistasis per tarpininkÄ bendravo tik todėl, kad jam buvo reikalingas vertėjas. Sutiktina, kad iÅ¡ liudytojo M. C. raÅ¡ytų žinučių turinio, taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų, kad Å¡is liudytojas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), proceso metu iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ parodymus duoti jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, galima spręsti, jog minėtam liudytojui buvo reikalinga ir pagalba, sklandžiai bendraujant su (duomenys neskelbtini) kalba kalbančiu nuteistuoju. Tačiau asmens, įvardijamo kaip vertėjas, ir nuteistojo tarpusavio susiraÅ¡inėjimo turinys, užfiksuotas pakankamai intensyvus jų bendravimas ne tik žinutėmis, bet ir skambinant telefonu, siunčiant balso žinutes, jų tarimasis, kaip bus atsiskaitoma su nuteistuoju, nuteistojo klausimas „O 400 man kam perduoti?“, asmeniui, įvardijamam, kaip vertėjas, žinutės, kad „gerai, galvoju viskas bus gerai“, „gerai, ant ryÅ¡io, neatsipalaiduok, bendrauk su jais“, užsieniečių paėmimo vietos koordinačių siuntimas bei tolesnis domėjimasis, klausiant „pas jus viskas normaliai?“ tuo metu, kai nuteistasis su užsieniečiais turėjo kirsti valstybės sienÄ , tačiau buvo sulaikyti, ne tik dar kartÄ patvirtina nuteistojo supratimÄ apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo bendravimas su minėtu asmeniu vyko ne tik dėl bÅ«tinybės padėti susikalbėti su užsieniečiais, bet ir dėl bendrai daromos nusikalstamos veikos, siekiant, kad užsieniečiai neteisėtai bÅ«tų iÅ¡gabenti į VokietijÄ , ir Å¡is bendravimas buvo konspiratyvus. Pirmosios instancijos teismas šį nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, byloje įvardijamo, kaip vertėjas, veikimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip veikimÄ bendrininkų grupe.

33. Taigi, įvertinus užsieniečių paėmimo aplinkybes (kelis kartus keistÄ užsieniečių paėmimo vietÄ , iÅ¡ pradžių atsiųstos tik koordinatės, o atvykus pagal jas ir nuteistajam tik nusiuntus pastato nuotraukÄ , tik po to gautas nurodymas kur konkrečiai vežtini asmenys laukia), nuteistojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ dėl gauto praÅ¡ymo (užsakymo) aplinkybių, domėjimosi (ar nesidomėjimo) užsieniečių turimais kelionės dokumentais, dėl užmokesčio, kurį jis turėjo gauti už užsieniečių nuvežimÄ Ä¯ VokietijÄ , jo susiraÅ¡inėjimo su užsieniečiais ir su asmeniu, įvardijamu, kaip vertėjas, turinį, taip pat užmokesčio už užsieniečių nuvežimÄ dydį, sutarto apmokėjimo dalimis aplinkybes, taip pat įvertinus ir užsieniečių iÅ¡orės požymius, susiejant juos su Lietuvoje buvusia geopolitine situacija, susijusia su neteisėtų imigrantų krize, apie kuriÄ , kaip parodė nuteistasis, jis buvo girdėjęs, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. K. suprato, jog asmenys per valstybės sienÄ bus gabenami neteisėtai ir norėjo taip veikti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigÅ«nų.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimÄ padaryti žmonių gabenimÄ per valstybės sienÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Pažymėtina, kad nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iÅ¡ to kokiÄ nors turtinę naudÄ (t. y. pinigų, daiktų arba įsigyti turtinę teisę ir kt.) sau ar kitiems asmenims. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigė ir pats nuteistasis, kad nusikalstamÄ veikÄ jis pasikėsino padaryti už iÅ¡ anksto pažadėtÄ piniginį atlygį, todėl apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti šį nustatytÄ nuteistojo veikÄ kvalifikuojantį požymį (savanaudiÅ¡kas paskatas) ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

35. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

36. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų. BK 22 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad asmuo už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ atsako pagal Å¡io kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamÄ baigtÄ nusikaltimÄ . Bausmė tokiam asmeniui gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Å¡io kodekso 62 straipsniu.

37. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė, kad D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, yra vedęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgė ir į taikytinÄ baudžiamojo poveikio priemonę (turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimÄ ) ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. artimÄ minimaliai bausmę, t. y., 5 (penkių) mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmę.

38. Tinkamai pritaikius BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nustatyta, kad D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki 2023 m. vasario 7 d., o Å¡iam terminui pasibaigus jÄ nuspręsta panaikinti ir D. K. paleisti į laisvę, laikant, jog jis atliko skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Å i nuosprendžio dalis atskirai skundu nėra ginčijama, tačiau nuteistajam nuosprendį skundžiant visa apimtimi, buvo patikrinti ir su bausmės skyrimu susiję aspektai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai Å¡iuo klausimu ir konstatuoja, jog nėra pagrindo jos keisti.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio priklausomybės

39. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

40. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis minėta BK 72 straipsnio 5 dalimi, nustačius, kad nusikalstamÄ veikÄ D. K. pasikėsino padaryti, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is automobilis pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtas automobilis nuosavybės teise priklausė ne kaltininkui, bet UAB „X“. Nuteistasis šį automobilį už užmokestį nuomos pagrindu laikinai valdė ir juo naudojosi pagal 2021 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 22–32). Automobilio savininkė nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl teismas nusprendė automobilį grÄ Å¾inti jo savininkei UAB „X“, o iÅ¡ D. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – minėto automobilio „BMW X5“– vertę 5 920 Eur atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Å i nuosprendžio dalis atskirai apeliaciniame skunde taip pat nėra ginčijama, tačiau, kaip jau minėta, nuteistajam nuosprendį skundžiant visa apimtimi, patikrintos ir Å¡ios aplinkybės. Pažymėtina, kad apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje, teismui nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, nurodyta, kad byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ D. K. pasikėsino padaryti, „vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“. Taigi, Å¡i teismo iÅ¡vada neatitinka jo paties aukščiau iÅ¡dėstytų bylos aplinkybių dėl automobilio priklausomybės, todėl ji tikslinama, pakeičiant skundžiamÄ nuosprendį ir nurodant, kad D. K. nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino padaryti, „vairuodamas UAB „X“ nuosavybės teise priklausantį automobilį “BMW X5” (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Toks aplinkybių nustatymas nepasunkina nuteistojo padėties, apie automobilio priklausomybę jam buvo žinoma, Å¡ios aplinkybės pakeitimas niekaip nesutrukdė gynybai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad D. K. nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino padaryti, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir nustatyti, kad D. K. nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino padaryti, vairuodamas UAB „X“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

KitÄ Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Evaldas Gražys

Virginija Liudvinavičienė

Nerijus Meilutis