2015-12-02 Nr. AB-23480-3-61-3-04888-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1406-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04888-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: „1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 62-430; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 2S-4145; 3) įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, o taip pat pagerinti iki Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. reikalavimų visas kitas sąlygas, aprašytas šiame skunde, apginti pažeistas teises; 4) priteisti iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 6) vertinti pareigūnų, dalyvavusių šiose administracinėse procedūrose, kompetenciją, elgesį teisine prasme.”

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi (b. l. 18–19), nustatęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalimi, įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. spalio 20 d. pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 20 d. (pagal pašto spaudą ant voko; b. l. 23, 24) pateikė paaiškinimą, kad žyminio mokesčio sumokėti galimybės neturi, niekur nedirba, pajamų negauna. Prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi (b. l. 27–28) pareiškėjo T. S. skundą laikė nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui; taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas 2015 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, prašydamas pateikti pareiškėjo asmens sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 2015 m. spalio 23 d. raštu pateikė pareiškėjo asmens sąskaitą, iš kurios matyti, kad 2015 m. spalio 1 d. sąskaitoje buvo 78,96 Eur, o 2015 m. spalio 20 d. sąskaitoje buvo 108,93 Eur. Vadinasi, objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi galimybę sumokėti žyminį mokestį, šią galimybę turėjo ir nutartimi nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pajamų turi, pagrindo atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai nebuvo nustatytu terminu pašalinti, todėl skundas laikomas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui. Pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas T. S. atskiruoju skundu (b. l. 32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir jo skundo priimti.

Pareiškėjo teigimu, lėšos, esančios jo sąskaitoje, naudojamos išskirtinai pragyvenimui Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjui šias lėšas pagal galimybę perveda artimieji, todėl jis negali kontroliuoti, kiek tų lėšų turi. Per 2015 m. sausio mėnesį pareiškėjas į teismą kreipėsi dešimt kartų, todėl mokėti žyminius mokesčius už kiekvieną skundą neturi galimybės. Be to, pagal ABTĮ nuostatas šioje byloje žyminis mokestis išvis neturi būti mokamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas T. S. skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino šio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-343/2012). Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, tikrindama apskųstos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgia ir į tai, kokius pareiškėjo skundo trūkumus teismas buvo nustatęs 2015 m. spalio 13 d. nutartyje, taip pat į tai, ar teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas nepašalino šių skundo trūkumų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 20 d. pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, vien tik per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 9 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipęsis 7 kartus, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl turi sumokėti įstatyme nustatytą 28 Eur žyminį mokestį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, šiai išvadai pritaria (ABTĮ 136 str., 148 str.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 38 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 39 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. S., kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl bausmių vykdymo institucijų sprendimų panaikinimo – nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 28 Eur žyminis mokestis; kitas – dėl neturtinės žalos atlyginimo – patenka į paminėtą sąrašą, todėl skundas dėl jo paprastai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, pažymima, kad nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2006 m. spalio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. AS403-536/2006; 2010 m. balandžio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. AS442-180/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-204-492/2015).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas T. S. vien tik per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 9 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 7 kartus: keturis iš septynių per minėtą laikotarpį teismui pateiktų skundų atsisakyta priimti, vienas skundas prijungtas prie kitos bylos, o dviejų skundų priėmimo klausimas dar neišnagrinėtas. Papildomai apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, per 2015 m. spalio 15 d. – 2015 m. spalio 22 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė dar 3 skundus (dviejų skundų priėmimo klausimas neišspręstas, vieną atsisakyta priimti). Taigi vien tik per 2015 m. spalio mėnesį pareiškėjas į teismą kreipėsi 10 kartų. Visuose pareiškėjo per 2015 m. spalio mėnesį šiam teismui pateiktuose skunduose atsakovu nurodomas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentas; visi šie skundai susiję su atsakovo ir/ ar trečiojo suinteresuoto asmens priimtų sprendimų/ nutarimų panaikinimu, patirtos žalos priteisimu, įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kiekybinį ir kokybinį kriterijus įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą 2015 m. spalio mėnesį, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, tuo pačiu pareikalauti nagrinėjamoje byloje sumokėti žyminį mokestį ir už skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, prašydamas pateikti pareiškėjo asmens sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 2015 m. spalio 23 d. raštu (b. l. 25) pateikė išrašą iš pareiškėjo asmens sąskaitos (b. l. 26), iš kurios matyti, kad 2015 m. spalio 1 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo 78,96 Eur, o 2015 m. spalio 20 d. sąskaitoje buvo 108,93 Eur. Taigi, nors pareiškėjas yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš dalies yra suvaržytos, tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog jis apskritai neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį.

Kaip jau minėta, pareiškėjas T. S. pagrįstai pripažintas piktnaudžiaujančiu jam suteikta teisminės gynybos teise. Aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, o įstatymų asmenims garantuojama teise kreiptis teisminės gynybos neturi būti piktnaudžiaujama (žr., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-1172-624/2015; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-114-525/2015; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS822-759/2011 ir kt.). Teismų sistema skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-861/2011).

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartyje teisingai nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl pagrįstai ir teisėtai nutarė laikyti jo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė