7c44e80f-e8c2-4502-8b09-4f4bb952b2b9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1285-121/2010

Bylos proceso Nr.3-61-3-00458-2010-3Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Procesinio sprendimo kategorija 1.4, 16.5

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius,                                                                                                               Â

2010m. gegužės 4 d.

Vilniaus

apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant

pareiškėjo V. M. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės

gelbėjimo valdybos atstovei Brigitai Trepšienei,   viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo

valdybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

V. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau-APGV) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį- 2129,21 Lt. PaaiÅ¡kina, kad jis nuo 1984 metų iki 2009 m. sausio 1 dienos tarnavo Vilniaus APGV Vilniaus miesto 5-ojoje prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pamainos vadu. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus ir priemokas, buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTÄ®) 23 str. 2 dalimi ir nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokėta 2129,21 Lt priemokų ir priedų. Mano, kad atsakovas, apskaičiuodamas priemokų ir priedų dydžius, nepagrįstai taikė VTÄ®, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, kuri numatyta Vidaus tarnybos statute

(toliau-Statutas) bei prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) 2004-12-13 nutarimÄ piliečio teisė gauti teisingÄ

apmokėjimÄ už darbÄ yra Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų, nes asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Å i asmens teisė yra garantuojama saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. KT, 2001-12-18 nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatÄ , konstatavo, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu. KT 2009 m. gruodžio 11 d. paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis", kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui (b.l.1-3).

Atsakovas Vilniaus APGV atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l.10-12). PaaiÅ¡kina, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka dėl Å¡ių motyvų:

1. Vilniaus APGV, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi Statutu bei VTĮ (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos). Pagal VTĮ 4 str.

2 dalį, 23 str. 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2007-06-23) bei 2007-06-23 įsigaliojusios redakcijos 23 str. 2 dalį 70 procentų priedų ir priemokų sumos ribojimÄ nustatė VTÄ® VI skyriaus nuostatos, kurios be

išlygų turėjo būti taikomos vidaus tarnybos pareigūnams, taigi, Vilniaus APGV, apskaičiuodama pareiškėjui darbo užmokestį bei

taikydama 70 procentų priedų bei priemokų sumos apribojimÄ . veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

2. KT 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad VTÄ® VI skyrius: ,,Darbo užmokestis" ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str.

1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Konstitucijos 7 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei KT nutarimų teisinę galiÄ . Remiasi Konstitucijos 6 str. 1 dalimi, 102 straipsniu, 107 str.

1 ir 2 dalimis ir nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar Ä®statymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta KT, kol nėra atitinkamo KT sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

LVAT administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį KT sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau-KTĮ) 72 str. 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo KT nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, KT pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po KT sprendimo oficialaus paskelbimo, tačiau iki tol priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdytinesukėlę realių teisinių pasekmių. Ši išvada galėtų reikšti, kad nėra įstatymo taikymo atgaline data problemos, tačiau tik tada, kai įstatymas iš esmės nebuvo taikytas ir nėra jokių pasekmių. Šiuo atveju VTĮ

23 str. 2 dalis buvo taikoma bei įvykdyta, kadangi pareiÅ¡kėjui atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienÄ mėnesį, vadinasi, ir sukeltos realios teisinės pasekmės.

4. Departamento direktorius yra Departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms skirtų Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų valdytojas. Vilniaus APGV yra biudžetinė valstybės įstaiga, vykdanti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 7 straipsnis numato, kad biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iÅ¡ valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintas sÄ matas, laikantis nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedÅ«rų. To paties įstatymo 8 str. 5 dalis numato, kad iÅ¡ asignavimų valdytojo gautus biudžeto asignavimus įstaigos naudoja racionaliai ir taupiai ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas iÅ¡laidų sÄ matas. Kadangi, asignavimų valdytojo patvirtintoje Vilniaus APGV iÅ¡laidų sÄ matoje nėra skirta lėšų, valstybės tarnautojams iÅ¡mokėti darbo užmokesčio dalį, neiÅ¡mokėtÄ dėl pritaikyto 70 procentų priedų ir priemokų apribojimo, numatyto VTÄ®, Vilniaus APGV, priteisus pareigÅ«nams minėtÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, bÅ«tų priversta kreiptis į DepartamentÄ dėl papildomų lėšų skyrimo. Todėl atsakovo manymu, kad Departamentas Å¡ioje byloje, turėtų bÅ«ti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu (b.l.10-12).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo V. M. įgaliotas atstovas pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas tikslina skundo reikalavimÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 2962,80 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, atsikirsdama į patikslintÄ skundÄ , nurodė, kad su patikslinta 2962,80 Lt darbo užmokesčio nepriemokos suma sutinka, tačiau praÅ¡o jos iÅ¡mokėjimÄ ryÅ¡ium su ekonomine padėtimi atidėti vieneriems metams.

V. M. patikslintas skundas, kuriuo jis tikslina skundo reikalavimÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2962,80 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, iÅ¡ esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.

Skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo

70 procentų pareiginės algos ribojimo V. M. laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31 buvo neišmokėta 2962,80 Lt: 2007 metais dėl taikyto ribojimo neišmokėta 2502,66 Lt (214,20+288,72+369,57+234,87+423,14+324,00

+286,29+249,21+112,66)

(b.l.20, 2010-04-28 Pažyma apie gautas pajamas Nr.13-6-140), 2008 metais dėl taikyto ribojimo neišmokėta

460,14 Lt (16,19+148,91+77,18+47,24+43,90+114,67+12,05) (b.l.21, 2010-04-28 Pažyma apie gautas pajamas Nr.13-6-141).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizė.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę

arba kvalifikacinę kategorijÄ ; 3) už laipsnį;4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856)

nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4

punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856)

buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) vidaus tarnybos

sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu,

papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydisÂ

(suma) negalėjo viršyti 60 procentų  pareiginės algos.

2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos: 1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; 3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi

būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų

pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų

bei priemokų dydisÂ

2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 redakcija Nr.XI-53 ) buvo pakeistas bei papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai."

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus "Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks KT sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.

Nustatyta, kad V. M. į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-02-01 (spaudas ant voko) (b.l. 2-4). Atsižvelgus į tai, kad laikotarpis už kurį praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31) (DK

298 str.), pareiškėjui priteistina 2962,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31.

Remiantis Darbo kodekso 16, 93 straipsniais ir įvertinus tai, kad tinkamas darbo užmokesčio apmokėjimas yra darbdavio pareiga, atmestinas atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad, Vilniaus APGV

ribodamas darbo užmokesčio apmokėjimÄ , vadovavosi įstatymais. VTÄ® 23 str. 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d.

redakcijos) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo. Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį, o bÅ«tent – Vilniaus APGV.

                     Atmestinas atsakovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju VTÄ® 23 str. 2 dalis (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) buvo taikoma ir buvo įvykdyta, nes pareiÅ¡kėjui atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienÄ mėnesį, tokiu bÅ«du buvo sukeltos realios teisinės pasekmės, todėl nagrinėjamu atveju sprendimams, priimtiems VTÄ® 23 str. 2 dalies

pagrindu, iki KT nutarimo oficialaus paskelbimo, VTĮ nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai

nėra reikšmingas.

LVAT 2005 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartyje byloje Nr. A-1-638-05 (Administracinių teismų praktika Nr.8) išaiškino, kad ginčuose

dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo

yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo

atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ KTĮ 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucijos 107 str. 1 dalies ir KTĮ

72 str. 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį,

tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus

teisės normų taikymo procedÅ«ros, t.y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ tenkintinas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo

Pagal ABTĮ 97 str. 3 dalį, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų

išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka. ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas

bylas administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat CPK normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. ABTĮ

4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ä®vertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad administracinėje byloje vykdant sprendimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, turi bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios CPK nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 284 str. 1 dalis, numatanti, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį

ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Tai patvirtina ir LVAT praktika, sprendžiant bylas dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos

atlyginimo dalies priteisimo: LVAT 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-69/2010, 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-55/2010, 2010-04-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 – 50/2010 ir kt. bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu

nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. LVAT pripažino, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo

pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284

str. 1 dalimi, LVAT nutarė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu atsakovas Vilniaus APGV pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. Todėl atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės ekonominę padėtį bei į sunkiÄ atsakovo Vilniaus APGV turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 4 d.,

127 str., teisėja

 n u s p r e n d ė :

priimti V. M. patikslintÄ skundÄ .

V. M. skundÄ tenkinti ir priteisti jam iÅ¡ Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2962,80 Lt darbo užmokesčio nepriemokos.Â

Å io teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                            Nijolė

Šidagienė