7c442204-7f47-45b7-a766-e5e9bb9e7ea6 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-433-273/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17968-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovui D.

S., jo atstovei advokatei N. Ž., atsakovui R. Å ., jo atstovui advokatui T. V., trečiajam asmeniui Z. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. Å . atstovo advokato T. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-701-475/2019 pagal ieÅ¡kovo D. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. Å ., A. S. ir A. S. ir atsakovo R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. S., atsakovams A.

S. ir A. S. dėl pripažinimo teisės be bendraturčių sutikimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , tretieji asmenys Z. S., J. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. S. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovui teisę be atsakovų R. Å ., A. S. ir A. S. sutikimų pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. rugsėjo mėn. parengtÄ Å¾emės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektÄ atsidalinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 330/882 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieÅ¡kovui nuosavybės teise minėtame projekte indeksu „a“ pažymėtÄ Å¡io žemės sklypo dalį (330 m2) su tikslu prijungti jÄ prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtÄ indeksu „1“ (552 m2), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtÄ jÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisti iÅ¡ atsakovų 1 875 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), o tretiesiems asmenims Z. S. (ieÅ¡kovo motinai) ir J. Ž. (ieÅ¡kovo seseriai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso su ginčo sklypu besiribojantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsidalijant pagal ieÅ¡kovo schemÄ atsakovams tektų ginčo sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“ (552 m2), kuri bÅ«tų formuojama kaip atskiras žemės sklypas.

Å is žemės sklypas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise tektų toliau nurodytomis dalimis: A. S. ir A. S. - 111/552 idealioji dalis (bendroj jungtinė sutuoktinių nuosavybė) ir R. Å . - 441/552 idealioji dalis. IeÅ¡kovas siekia atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančiÄ ginčo sklypo dalį, ieÅ¡kovo schemoje pažymėtÄ indeksu „a“, plotas - 0,0330 ha ir prijungti jÄ prie kito sklypo, tampant kartu su Z. S. ir J. Ž. kito sklypo bendraturčiu. Nurodė, kad tretieji asmenys sutinka ieÅ¡kovo ginčo sklypo dalies prijungimu pagal ieÅ¡kovo schemÄ prie kito sklypo.

Ginčo sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, o ieÅ¡kovas nuosavybės teise ginčo sklype neturi jokių nekilnojamųjų daiktų ar jų dalių. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovus, praÅ¡ydamas dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, buvo pasirengęs derinti pozicijas ir ieÅ¡koti visiems priimtino varianto, tačiau sutarimo rasti nepavyko. Nurodė, kad atsakovas R. Å . su ieÅ¡kovo pageidaujamu atsidalijimu nesutinka iÅ¡ esmės, o atsakovų A.

S. ir A. S. pozicija nenuosekli. Ginčo sklypo atidalijimas pagal ieÅ¡kovo schemÄ atitinka tiek nusistovėjusiÄ ilgalaikę faktinę naudojimosi ginčo sklypu tvarkÄ , tiek ir bendraturčiams ieÅ¡kovui ir atsakovams priklausančias idealiÄ sias nuosavybės dalis.

3. Atsakovas R. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui R. Å . teisę be ieÅ¡kovo D. S., atsakovų A. S. ir A. S. sutikimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planÄ - R. Å . paskiriant 330 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ B; R. Å . paskiriant dalį 222 m2 ploto žemės sklypo, pažymėtÄ C;

A. S. ir A. S. paskiriant dalį 222 m2 ploto žemės sklypo, pažymėtÄ C; D. S. paskiriant 49 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ A1; D. S., paskiriant 281 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėta A2; atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas atsiliepime ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1996 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu R. Å . įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 444 m2 (iÅ¡ jų asmeninio naudojimo – 330 m2, bendro naudojimo 111 m2) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamo žemės sklypo plotas, konfigÅ«racija ir ribos buvo aiÅ¡kiai nustatyti prie sutarties pridėtame namų valdos žemės sklypo ribų plane. Å iame plane nustatyta, kad 330 m2 ploto žemės sklypas plane pažymėtas „B“ yra R.

Å ., 330 m2 ploto žemės sklypas, plane pažymėtas „A1“ ir „A2“ buvo L. J., o 222 m2 ploto žemės sklypas, pažymėtas „C“ - bendro naudojimo. Su namų valdos žemės sklypo ribų planu sutiko visi bendraturčiai ir gretimų žemės sklypų savininkai (tame tarpe ir tretieji asmenys). Atsakovo nuomone, 1996 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo planas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ . Su Å¡ia tvarka, žemės sklypų plotais, iÅ¡sidėstymu ir ribomis sutiko ir pats ieÅ¡kovas 1997 m.

įsigydamas nuosavybės teise 330 m2 ploto žemės sklypÄ (atsakovo pateiktame plane pažymėtÄ â€žA1“ ir „A2“). Ä®sigijęs nuosavybę ieÅ¡kovas pasistatė tvorÄ tarp žemės sklypų atsakovo pateiktame plane pažymėtų „B“ ir „A2“. Iki Å¡iol (per 24 metus) dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių iÅ¡dėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę. IeÅ¡kovo siÅ«lomas žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo bÅ«dai pažeistų nusistovėjusiÄ tvarkÄ , padarytų žalos, pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das yra neproporcingas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovas siekia įteisinti jo neteisėtai pastatytÄ pastatÄ , ant jam priklausančio (plane pažymėto „A2“) ir valstybei priklausančio žemės sklypų bei galimai siekdamas įteisinti galimai neteisėtÄ statybÄ (rekonstrukcijÄ ) tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės sklypų pertvarkymo projektÄ atsakovui priklausančio ir jo naudojamo žemės sklypo (atsakovo pateiktame plane pažymėto „B“) plotis sumažėtų 2,85 m.

Be to, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės sklypų pertvarkymo projektÄ visiems atsakovams bÅ«tų sukurtas vienas bendro naudojimo sklypas, t. y. atsakovas R. Å . bÅ«tų priverstas leisti naudotis jo iki Å¡iol asmeniÅ¡kai naudojama žemės sklypo dalimi (plane pažymėta „B“) kitiems atsakovams.

5. Atsakovai A. S. ir A. S. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovo pateiktas projektas neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų bei iÅ¡ esmės keičia tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Atsakovo R. Å . pateiktas žemės sklypo planas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ . Su Å¡ia tvarka, žemės sklypų plotais, iÅ¡sidėstymu ir ribomis atsakovai sutinka, kadangi visos Å¡ios aplinkybės atsakovams buvo žinomos prieÅ¡ įgyjant žemės sklypÄ .

Nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos atsakovai naudojosi ir naudojasi jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, bÅ«tent pagal atsakovo R. Å . pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plane nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ . Iki Å¡iol (per 9 metus) dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių iÅ¡dėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę. Naudojimosi žemės sklypais tvarka yra nusistovėjusi. IeÅ¡kovo siÅ«lomas žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo bÅ«dai pažeistų nusistovėjusiÄ tvarkÄ , padarytų žalos, pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das yra neproporcingas ir nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; pripažino ieÅ¡kovui teisę be atsakovų sutikimų pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ (projekto vadovas — A. Č.) 2018 m. rugsėjo mėn. parengtÄ Å½emės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektÄ atsidalinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 330/882 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieÅ¡kovui nuosavybės teise minėtame projekte indeksu „a“ pažymėtÄ Å¡io žemės sklypo dalį (330 m2) tikslu prijungti jÄ prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtÄ indeksu „1“ (552 m2), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtÄ jÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisė iÅ¡ atsakovo R.

Š. ieškovui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo R. Š. trečiajam asmeniui Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. S. trečiajam asmeniui Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės A. S.s ieškovui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės A. S. trečiajam asmeniui Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų valstybei po 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 0,0882 ha), dalių. Ieškovui priklauso 330/882 dalys (atitinka 330 m2 ploto); atsakovui R. Š. – 441/882 dalys (atitinka 441 m2 ploto), atsakovams A. S. ir A. S. – 111/882 dalys (atitinka 111 m2 ploto). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovams.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas R. Å . siekia atidalinti žemės sklypÄ pagal pateiktÄ MB „Geoaksis“ žemės sklypo atidalijimo schemÄ , kurioje numatoma suformuoti 4 žemės sklypus: 49 m2, 222 m2, 281 m2 ir 330 m2. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo 3 punkte nurodyta, jog projektuojant, statant naujÄ statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali bÅ«ti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2.

9. Teismo vertinimu, nors atsakovo plane nurodyti žemės sklypų plotai ir atitinka idealiÄ sias žemės sklypo bendraturčiams priklausančias dalis, tačiau suformavus tokius atskirus žemės sklypus kaip savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus, nebÅ«tų galimybės jų tinkamai naudoti pagal paskirtį, t. y., juose statyti naujų statinių ar rekonstruoti esamo pastato.

10. Teismas nurodė, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ , užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje iÅ¡vengimÄ , dėl to, esant galimybei, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ turėtų bÅ«ti atliekamas taip, kad Å¡alims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, jeigu tik yra galimybė, neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp Å¡alių bÅ«tų kuo mažiau „susikirtimo taÅ¡kų“.

11. Teismo vertinimu pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ sklypo atidalijimo variantÄ Å¡alių „susikirtimo taÅ¡kų“ praktiÅ¡kai nelieka. Tuo tarpu atsakovo siÅ«lomas žemės sklypo atidalijimo variantas, kai žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „A1“ (49 m2 ploto) bÅ«tų priskirta ieÅ¡kovui, neatitinka nurodyto „susikirtimo taÅ¡kų“ principo, nes ji įsiterpia į atsakovų valdomas žemės sklypo dalis, yra prie pat atsakovų namo, ieÅ¡kovui bÅ«tų apsunkintas patekimas ir naudojimasis žemės sklypo dalimi, pažymėta „A1“. IeÅ¡kovas Å¡ia sklypo dalimi nesinaudoja tikėtina dėl to, kad tai nėra racionalu.

12. Teismo nuomone, įgyvendinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , sklypo izoliavimas nuo kitų atsakovų pasitarnautų konfliktų prevencijai, nes iki minimumo sumažintų Å¡alių kontaktavimo galimybę. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai yra pateikti du skirtingi Å¡alių turto atidalijimo variantai, turtas atidalijamas pagal tos Å¡alies pateiktÄ variantÄ , kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situacijÄ . Nurodė, kad žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusiÄ tarp Å¡alių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ (atidalintas faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiÅ«rimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti užtikrinti ilgainiui susiformavę Å¡alies lÅ«kesčiai dėl valdomos žemės.

13. Teismas, įvertinęs abiejų ginčo Å¡alių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus, padarė iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo siÅ«lomi atidalijimo bÅ«dai iÅ¡ dalies neatitinka faktinės sklypo naudojimo padėties, kadangi pagal atsakovo siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ ieÅ¡kovui tektų žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A1“ (49 m2 ploto), kuria jis nesinaudoja, o atidalinus pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ , ieÅ¡kovo Å¡iuo metu valdomo sklypo, pažymėto indeksu „A2“, riba pasislinktų į atsakovo Å¡iuo metu valdomo sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „B“.

14. Teismas konstatavo, kad abiejų Å¡alių siÅ«lomi atidalijimo bÅ«dai iÅ¡ dalies neatitinka faktinės sklypo naudojimo padėties, tačiau ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalintino turto dalį, todėl ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das vertintinas kaip teisingesnis, sÄ Å¾iningesnis ir racionalesnis.

15. Teismas nurodė, kad patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovo pusėje, Z. S. priteistinos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniame skunde atsakovo R. Å . atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti: pripažinti atsakovui R.

Å . teisę be ieÅ¡kovo D. S., atsakovų A. S. ir A. S. sutikimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planÄ - R. Å . paskiriant 330 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ B; R. Å . paskiriant ½ dalį 222 m2 ploto žemės sklypo pažymėtÄ C; A. S., A. S. paskiriant ½ dalį 222 m2 žemės sklypo pažymėtÄ C; D. S. paskiriant 49 m2 ploto žemės sklypÄ plane pažymėtÄ A1;

D. S. paskiriant 281 m2 ploto žemės sklypÄ plane pažymėtÄ A2; atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas.

Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas bei netinkamai kvalifikavo teisinius santykius; 16.2. Atsakovo pateiktas žemės sklypo planas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ . Su Å¡ia tvarka, žemės sklypų plotais, iÅ¡sidėstymu ir ribomis sutiko ir pats ieÅ¡kovas 1997 m. įsigydamas nuosavybės teise 330 m2 ploto žemės sklypÄ (atsakovo pateiktame plane pažymėtÄ â€žA1 ir A2“).

Ä®sigijęs nuosavybę ieÅ¡kovas pasistatė tvorÄ tarp žemės sklypų atsakovo pateiktame plane pažymėtų B ir A2. Å ios aplinkybės patvirtina tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovui nuo 1997 metų buvo žinomos žemės sklypų ribos, žemės sklypų plotai bei iÅ¡dėstymas. Jokių pretenzijų iki 2018 m. ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Tai reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių nuo 1997 m. (per 24 metus) dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių iÅ¡dėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę.

Naudojimosi žemės sklypais tvarka yra nusistovėjusi; 16.3. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Dėl to Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai; 16.4.

IeÅ¡kovas pateikė versijÄ , kad jis žemės sklypu (atsakovo pateiktame plane pažymėtu „A1“) nesinaudojo ir nesinaudoja. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nes konstatavo, kad ieÅ¡kovas dalimi, pažymėta „A1“ nesinaudoja. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja logikos dėsniams, kadangi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kaip vietovės fotonuotraukos, kuriose nėra užfiksuota jokios Å«kinės ar pan. veiklos rezultatų gali patvirtinti naudojimÄ si ar nesinaudojimÄ Å¾emės sklypu; 16.5.

Atsakovas R. Å . savo žemės sklype (pateiktame plane pažymėta B) yra įrengęs vertingÄ gėlynÄ , Å¡ioje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir krÅ«mai, stovi atsakovo statiniai bei laisvalaikio praleidimo įrenginiai. Å ių aplinkybių patvirtinimui teismui buvo pateiktos fotonuotraukos. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieÅ¡kovas bei tretieji asmenys. Teismas dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ ir teismo patvirtintÄ Å¾emės sklypų pertvarkymo projektÄ atsakovui priklausančio ir jo naudojamo žemės sklypo (atsakovo pateiktame plane pažymėto B) plotis sumažėtų 2,85 metro, t. y. atsakovas prarastų galimybę naudotis jo sukurta nuosavybe; 16.6.

Teismo patvirtintas ieÅ¡kovo žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo bÅ«dai pažeistų nusistovėjusiÄ tvarkÄ , padarytų žalos, pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovas siekė įteisinti jo neteisėtai pastatytÄ pastatÄ , kuris nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre ir dėl kurio nugriovimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas; 16.7. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės sklypų pertvarkymo projektÄ visiems atsakovams bÅ«tų sukurtas vienas bendro naudojimo sklypas, t. y atsakovas R.

Š. būtų priverstas leisti naudotis jo iki šiol asmeniškai naudojama žemės sklypo dalimi (plane pažymėta B) kitiems atsakovams, kurie niekada ja nesinaudojo.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo R. Å . ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pritarė skundžiamo teismo sprendimo motyvams ir atsiliepime papildomai nurodė tokius argumentus: 17.1. 1996 m. vasario mėn. ginčo sklypo plane nurodytos naudojimosi tvarkos bendraturčiai (tiek buvę, tiek esami) faktiÅ¡kai niekada nesilaikė, be to, naudojimo tvarka nėra registruota ir Registrų centre. 1996 m. vasario mėn. ginčo sklypo plane nurodyta naudojimosi tvarka nėra tinkamai iÅ¡vieÅ¡inta; 17.2.

Ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A1“ naudojosi ne ieÅ¡kovas, o ginčo sklype stovinčio gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. atsakovai. Atsakovai kaitalioja savo pozicijÄ dėl sklypo dalies „A1“ naudojimo, todėl atsakovų pozicija Å¡iuo klausimu yra nepatikima ir atmestina kaip nepagrįsta. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad sklypo dalyje „A1“ atsakovai stato savo automobilius; 17.3. Ginčo sklypo dalimi „B“ naudojosi visi atsakovai, nes ji yra aptverta ir turi tik vienÄ bendrÄ Ä¯važiavimÄ bei vienerius vartus, esančius ginčo sklypo dalies „B“ pradžioje.

R. Å . nepagrįstai teigia, jog pagal ilgalaikę faktinę naudojimosi tvarkÄ jis vienas naudojosi ginčo sklypo dalimi „B“. Tai papildomai patvirtina, kad nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi ginčo sklypu tvarka neatitinka 1996 m. vasario mėn. ginčo sklypo plane nurodytos naudojimosi tvarkos; 17.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieÅ¡kovo pasiÅ«lymų schema pažeidžia apelianto teises. R. Å . neįrodė, kokie objektai yra ginčo sklypo dalyje, kuri pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymų schemÄ tektų ieÅ¡kovui.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis Å¡ioje ginčo sklypo dalyje nėra registruota jokių statinių, nėra įrodymu apie objektus, kurių nebÅ«tų galimybių iÅ¡kelti į kitÄ ginčo sklypo vietÄ ; 17.5. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti netiksliai, nes atsakovams nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 17.6. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog R. Å . pasiÅ«lymų schemoje ginčo sklypÄ siÅ«loma dalinti į per mažus žemės sklypus, dėl ko nebÅ«tų galimybės juos naudoti pagal paskirtį; 17.7.

Atidalijimas pagal apelianto pasiÅ«lymų schemÄ sukurtų sudėtingesnius bylos Å¡alių tarpusavio teisinius santykius, nei esami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir provokuotų ginčų tarp esamų bendraturčių kilimÄ ateityje. Tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ visa apimtimi.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys Z. S. ir J. Ž. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tretieji asmenys atsiliepime iÅ¡ esmės pritarė teismo sprendime ir ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspęsta atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

20. Galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises. Sprendžiant Å¡iuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

Toks atidalijimas reiÅ¡kia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytÄ turto dalį, gali daryti fizinį-Å«kinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimÄ , nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

J. ir kt. v. I. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).

21. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių bendras plotas 0,0882 ha, ieškovui D. S. priklauso 330/882 dalys (atitinka 330 m2 ploto); atsakovui R. Š. – 441/882 dalys (atitinka 441 m2 ploto), atsakovams A. S. ir A. S. – 111/882 dalys (atitinka 111 m2 ploto) (1 t., el. b. l. 8–9). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovams R. Š., A. ir A. S. (1 t., el. b. l. 10).

22. IeÅ¡kovas siekia pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ pertvarkymo projektÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančiÄ ginčo sklypo dalį, pasiÅ«lymų schemoje pažymėtÄ indeksu „a“, plotas - 0,0330 ha, su tikslu prijungti jÄ prie kito sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tampant kartu su trečiaisiais asmenimis Z. S. ir J. Ž. kito sklypo bendraturčiu (1 t., el. b. l. 14–15). Atsidalijant pagal pasiÅ«lymų schemÄ atsakovams tektų ginčo sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“ (552 m2), kuri bÅ«tų formuojama kaip atskiras žemės sklypas (1 t., el. b. l. 18).

23. Atsakovas siekia atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančiÄ sklypo dalį pagal 2019 m. sausio 21 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geoaksis“ planÄ - R. Å . paskiriant 330 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ B; R. Å . paskiriant dalį 222 m2 ploto žemės sklypo, pažymėtÄ C; A. S. ir A. S. paskiriant dalį 222 m2 ploto žemės sklypo, pažymėtÄ C; D. S. paskiriant 49 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ A1; D. S., paskiriant 281 m2 ploto žemės sklypÄ , plane pažymėta A2.

24. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs abiejų ginčo Å¡alių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus padarė iÅ¡vadÄ , jog abiejų Å¡alių siÅ«lomi atidalijimo bÅ«dai iÅ¡ dalies neatitinka faktinės sklypo naudojimo padėties, tačiau ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalintino turto dalį, todėl ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ vertintino kaip teisingesnį, sÄ Å¾iningesnį ir racionalesnį, todėl žemės sklypÄ atidalijo pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ .

25. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ . Su Å¡ia tvarka, žemės sklypų plotais, iÅ¡sidėstymu ir ribomis sutiko ir pats ieÅ¡kovas 1997 m. įsigydamas nuosavybės teise 330 m2 ploto žemės sklypÄ (atsakovo pateiktame plane pažymėtÄ â€žA1 ir A2“). Apeliantas nurodo, kad tarp Å¡alių nuo 1997 m. dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių iÅ¡dėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę, nes naudojimosi žemės sklypais tvarka yra nusistovėjusi.

Be to, atsakovas nurodo, kad savo žemės sklype (pateiktame plane pažymėta B) yra įrengęs vertingÄ gėlynÄ , Å¡ioje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir krÅ«mai, stovi atsakovo statiniai bei laisvalaikio praleidimo įrenginiai, todėl, apelianto nuomone, teismo patvirtintas ieÅ¡kovo žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo bÅ«das pažeistų nusistovėjusiÄ tvarkÄ bei atsakovo teises ir teisėtus interesus.

26. Byloje nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas R. Å . įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 444 m2 (iÅ¡ jų asmeninio naudojimo – 330 m2, bendro naudojimo 111 m2) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Prie sutarties pridėtame namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad 330 m2 ploto žemės sklypas plane pažymėtas „B“ yra R. Å . 330 m2 ploto žemės sklypas, plane pažymėtas „A1“ ir „A2“ buvo L.

J., o 222 m2 ploto žemės sklypas, pažymėtas „C“ - bendro naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tuo metu tarp bendraturčių buvo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, tačiau ji nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas plane nurodytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos bendraturčiai (tiek buvę, tiek esami) faktiškai niekada nesilaikė. Ieškovas ginčo sklype jokių nekilnojamųjų daiktų ar jų dalių neturi, todėl jis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A1“ nesinaudojo, šia sklypo dalimi naudojosi ginčo sklype stovinčio gyvenamojo namo bendraturčiai gyvenamojo namo eksploatavimui: atsakovai šioje sklypo dalyje parkuoja savo automobilius, joje įrengta žalioji zona ir lauko šviestuvas.

Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi ginčo sklypu tvarka neatitinka tos, kuri nurodyta plane prie 1996 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties.

27. Be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas pateiktÄ MB „Geoaksis“ žemės sklypo atidalijimo schemÄ , pagrįstai pažymėjo, kad joje numatoma suformuoti 4 žemės sklypus: 49 m2, 222 m2, 281 m2 ir 330 m2. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo 3 punkte nurodyta, jog projektuojant, statant naujÄ statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali bÅ«ti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2.

Nors atsakovo plane nurodyti žemės sklypų plotai ir atitinka idealiÄ sias žemės sklypo bendraturčiams priklausančias dalis, tačiau suformavus tokius atskirus žemės sklypus - savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus - nebÅ«tų galimybės jų tinkamai naudoti pagal paskirtį, t. y., juose statyti naujų statinių ar rekonstruoti esamo pastato. Be to, pagal atsakovo pateiktÄ planÄ , jeigu žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „A1 (49 m2 ploto) bÅ«tų priskirta ieÅ¡kovui, ji įsiterptų į atsakovų valdomas žemės sklypo dalis, prie pat atsakovų namo, todėl ieÅ¡kovui bÅ«tų apsunkintas patekimas ir naudojimasis Å¡ia žemės sklypo dalimi.

Pagal atsakovo planÄ ieÅ¡kovui tektų ne vientisa ginčo sklypo dalis, o dvi atskiros dalys, pažymėtos indeksais „A1“ 49 m2 ir „A2“ 281 m2. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Å¡ių priežasčių žemės sklypo atidalijimas pagal atsakovo planÄ bÅ«tų neracionalus ir nepatogus.

28. Nors atsakovas R. Å . teigia, kad jis ginčo sklypo dalyje „B“ yra įrengęs vertingÄ gėlynÄ , Å¡io sklypo dalyje auga vaismedžiai ir krÅ«mai, stovi atsakovo statiniai bei laisvalaikio praleidimo įrenginiai, tačiau Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo minimų objektų atstumus iki ginčo sklypo dalių „B“ ir „A1“ ribos, nėra duomenų apie atsakovo statinius ginčo sklypo dalyje „B“, be to, ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Å¡ioje ginčo sklypo dalyje nėra registruota jokių statinių, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad žemės sklypo atidalijimas pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ planÄ padarys atsakovui žalos ar pažeis jo teisėtus interesus.

29. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės sklypo atidalijimo planÄ ginčo žemės sklypas dalijamas į dvi dalis, atitinka tiek ilgalaikę faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tiek ir bendraturčiams ieÅ¡kovui ir atsakovams priklausančias idealiÄ sias nuosavybės dalis, toks atidalijimas yra įmanomas įgyvendinti.

30. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta žemės sklypo atidalijimo tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių, atitinka proporcingumo, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų principus, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atidalindamas ginčo sklypÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ planÄ priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). 31. 2020-02-27 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ADV 2020/02/27-1 ir 2020-03-25 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ADV 2020/03/25-1 su apmokėjimo dokumentais (2020-03-02 DOK-6919 ir 2020-05-21 DOK-13978) patvirtina, kad ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str., 98 str.).

32. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 28,02 Eur, todėl apeliacinį skundÄ atmetus Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,02 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 02 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Algimantas Kukalis