2013-06-25 Nr. AB-2959-3-61-3-01894-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-987/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01894-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui AB „Kretingos grūdai“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2010 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.(6.5)-6-2 patvirtino 2009 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 7.-07-32-5 ir nurodė pareiškėjui AB „Kretingos grūdai“ sumokėti į biudžetą 349 200 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – ir JAPM), 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir paskyrė 104 760 Lt šio mokesčio baudą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 69-61 pakeitė Klaipėdos AVMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr.(6.5)-6-2 ir vietoj nurodymo sumokėti į biudžetą 349 200 Lt JAPM, 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir 104 760 Lt šio mokesčio baudos nurodė sumokėti į biudžetą 229 920 Lt JAPM, 171044 Lt šio mokesčio delspinigių ir 22 992 Lt šio mokesčio baudos.

Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija, MGK) 2012 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. S-85(7-92/2011) panaikino VMI 2011 m. kovo 22 d. sprendimą Nr.69-61 ir perdavė pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.

Atsakovas VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011) ir palikti galioti VMI 2011 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 69-61.

Paaiškino, kad nurodydamas pareiškėjai sumokėti papildomą JAPM, JAPM delspinigius ir JAPM baudą rėmėsi Klaipėdos AVMI konstatavimu, jog pareiškėjas iškreipė tikrąsias UAB „Kaspalėja“ ir UAB „Kontvainiai“ akcijų pardavimo aplinkybes, nenurodydama pardavimo sutartyse realių akcijų pardavimo kainų. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis bei UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitomis, bendrovės akcijų pardavimo kainą apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydama ekonominių modelių metodą.

Pareiškėjas pateikė VMI korporacijos „Matininkai“ atlikto UAB „Kaspalėja“ ir UAB „Kontvainiai“ akcijų vertinimo ataskaitas. Taigi šiame mokestiniame ginče yra pateikta po dvi skirtingas ataskaitas: UAB „Auditas ir konsultacijos“ 25 330 uždarosios akcinės bendrovės „Kaspalėja“ akcijų įvertino 1 210 000 Lt (turto požiūrio (koreguoto balanso) metodu), o korporacija „Matininkai“ tas pačias akcijas įvertino 600 000 Lt (lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei balansinės vertės metodu), UAB „Auditas ir konsultacijos“ 500 uždarosios akcinės bendrovės „Kontvainiai“ akcijų įvertino 450 000 Lt (naudojimo pajamų (pinigų srautų diskonto) metodu), o korporacija „Matininkai“ tas pačias akcijas įvertino 66 000 Lt (naudojimo pajamų vertės (diskontuotų pinigų srautų) metodu).

Kadangi šiame ginče yra pateikta po dvi skirtingas ataskaitas abiem ginčo objektams, o mokesčių administratorius nėra kompetentingas jas vertinti tinkamumo ir patikimumo prasmėmis, atsakovas pakeitė Klaipėdos AVMI patikrinimo metu nustatytą bendrovės „Kretingos grūdai“ mokesčių bazę ir nustatė ją ne tik pagal UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitas, bet ir pagal bendrovės pateiktas korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitas, t. y. mokesčių bazę nustatė pagal abiejų minėtų turto vertinimų vidurkį.

Visos 4 vertinimo ataskaitos yra laikomos teisingomis, nes priežiūros įstaigos nėra nustačiusios jų neatitikčių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir jos nėra nuginčytos teisme, todėl apskaičiuojant mokesčių bazę būtina remtis visomis ataskaitomis. Pažymėjo, kad MGK ginčijamame sprendime skirtingai interpretavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį, nes, MGK nuomone, bet koks subjektas, net ir pati MGK gali vertinti ir nuspręsti, ar turto vertinimo ataskaita yra teisėta, pagrįsta ir galiojanti.

VMI nuomone, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Pareiškėjas su skundo nesutiko.

Nurodė, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ nevertino turto vertinimo ataskaitos, kurioje būtų nustatyta 9,09 proc. (arba 500 paprastųjų vardinių akcijų (toliau – ir PVA) iš 5 500 PVA) akcijų paketo rinkos vertė. Nustatydama apmokestinamąją akcijų paketo vertę Klaipėdos AVMI savarankiškai apskaičiavo 9,09 proc. akcijų paketo (500 akcijų iš 5500) rinkos vertę. Užsakydama UAB „Kontvainiai“ akcijų vertinimą, Klaipėdos AVMI techninėje užduotyje nenurodė, kad reikalingas 9,09 proc. akcijų paketo vertinimas, t. y. vertintojams nebuvo pateikta informacija apie parduotų akcijų paketo dydį, todėl turto vertintojai nekoregavo akcijų vertės dėl mažo akcijų paketo.

UAB korporacija „Matininkai“ UAB „Kaspalėja“ 100 proc. akcijų paketo vertinimo ataskaita Nr. 30A0-1005-0003 ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad UAB „Kaspalėja“ 100 Lt nominalios vertės PVA rinkos vertė 2000 m. gruodžio 29 d. yra: 1 vnt. PVA rinkos vertė 47,77 Lt, 25 330 vnt. PVA rinkos vertė 1 210 000 Lt (koreguoto balanso metodu) – tai dvi vertinimo ataskaitos, kurios negali būti palyginamos, nes ataskaitose, nustatant parduotų akcijų vertę, vertinami skirtingi duomenys apie UAB „Kaspalėja“ turtą ir įsipareigojimus akcijų pardavimo dieną.

Pažymėjo, kad UAB „Kaspalėja“ akcijų įvertinimas buvo atliktas koreguojant šios bendrovės 2000 m. balanso straipsnį „Statiniai ir mašinos“, kuriame nebuvo parodytas pastato – poilsio namų įsigijimas, nes 2000 m. gruodžio 28 d. įvykę pastato įsigijimo ir su tuo susiję įsipareigojimai užfiksuoti tik 2001 m. sausio mėnesį ir užregistruoti 2001 m. atskaitomybėje. UAB „Auditas ir konsultacijos“, vertindama akcijas, atliko UAB „Kaspalėja“ 2000 m. gruodžio 31 d. balanso koregavimus, tačiau į koreguojamą balansą neįtraukė 578 505 Lt UAB „Kaspalėja“ įsipareigojimų, susijusių su šio pastato – poilsio namų perėmimu.

Teigė, kad Klaipėdos AVMI nepateikė vertintojams informacijos apie 2000 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 3000017-2/506 su UAB „Hansa lizingas“ dėl išperkamosios nuomos perėmimo, todėl liko neįvertinta aplinkybė, kad pastatas – poilsio namai, esantys Taikos g. 16, Neringos m., akcijų įvertinimo dieną, t. y. 2000 m. gruodžio 29 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Kaspalėja“ nebuvo vertinamojo pastato savininkė. Tvirtino, kad tuo tarpu UAB „Matininkai“, vertindami UAB „Kaspalėja“ akcijas, gavo visą būtiną išsamią informaciją apie UAB „Kaspalėja“ turtą ir įsipareigojimus.

Manė, kad VMI neištyrė visų reikšmingų mokesčio bazės nustatymo aplinkybių, be kurių negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas. Pasak pareiškėjo, VMI pasirinktas bendrovės mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių vertinimo ataskaitų vidurkį, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas. Be to, VMI sprendime teisiškai nepagrindė mokesčių bazės dydžio 958 000 Lt, nuo kurio apskaičiavo 229 920 Lt JAPM ir 171 044 Lt šio mokesčio delspinigių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl to, ar mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Kaspalėja“ ir UAB „Kontvainiai“ parduotas akcijas buhalterinės apskaitos dokumentuose įformino gerokai mažesnėmis kainomis ir 2000 metų pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo visų pajamų. Nurodė, kad įvykus UAB „Kaspalėja“ akcijų pardavimo sandoriui, pareiškėjas 200 000 Lt įtraukė į apskaitą kaip 2000 m. apmokestinamąsias nerealizacines pajamas, o 2 523 000 Lt šių akcijų įsigijimo vertę įtraukė į sąnaudas, dėl to jis iš akcijų pardavimo gautu 2 323 000 Lt nuostoliu sumažino 2000 m. apmokestinamąjį pelną.

Patikrinimo metu pateiktoje UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. 46/1719(Kl):09 konstatuota, kad akcijų pardavimo dieną (2000 m. gruodžio 29 d.) UAB „Kaspalėja“ akcijų rinkos vertė nustatyta turto požiūrio (koreguoto balanso) metodu buvo 1 210 000 Lt. Iš turto vertinimo ataskaitos nustatė, kad akcijų vertei nustatyti UAB „Kaspalėja“ naudojosi 2000 m. gruodžio 31 d. balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, patvirtintais įmonės vadovo, finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu, nes šių ataskaitų duomenys artimiausi vertinimo datai (2000 m. gruodžio 29 d.).

Iš pateiktų turto vertinimo ataskaitoje skaičiavimų matyti, kad UAB „Kaspalėja“ akcijų rinkos vertė buvo nustatyta koreguojant bendrovės turto, apskaityto finansines atskaitomybės dokumentuose, vertę ir įvertinus tai, kad šios bendrovės apskaitos duomenyse per vienerius metus užfiksuotos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 5 637 Lt. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas 1999 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijusi 4 700 vnt. UAB „Kontvainiai“ akcijų už 4 700 000 Lt (vienos akcijos nominali ir įsigijimo vertė 1 000 Lt), tai sudarė 100 proc.

įstatinio kapitalo, akcijos buvo įsigytos 1996-1999 m. UAB „Kontvainiai“ 2000 m. kovo 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nutarta 800 000 Lt suma padidinti įstatinį kapitalą, naujai išleidžiant 800 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt vertės akcijų, naujas išleidžiamas akcijas išplatinti uždaruoju būdu – jas parduoti pareiškėjui. Pagal 2000 m. kovo 24 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 581 pareiškėjas įsigijo 800 vnt. akcijų už 800 000 Lt. Už akcijas buvo atsiskaityta užskaitos būdu. t. y. pagal 2000 m. kovo 24 d. susitarimą jis sumažino UAB „Kontvainiai“ įsiskolinimą už kombinuotuosius pašarus 800 000 Lt suma, įsigytos akcijos buvo įtrauktos į apskaitą finansinio turto sąskaitoje 800 000 Lt verte.

Pareiškėjas 2000 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 500 vnt. UAB „Kontvainiai“ akcijų pardavė fiziniam asmeniui už 5 000 Lt. Pareiškėjas už akcijas gautą 5 000 Lt sumą apskaitė kaip 2000 metų apmokestinamąsias nerealizacines pajamas, o šių akcijų įsigijimo 500 000 Lt vertę įtraukė į sąnaudas. Pagal vietos mokesčių administratoriaus surinktą informaciją nustatyta, kad UAB „Kontvainiai“ 2000 metais deklaravo 6 001 115 Lt, 2001 metais – 1 048 728 Lt apmokestinamojo pelno. 2002 metais 1 614 381 Lt nuostolio, tačiau kadangi minėta bendrovė naudojosi mokestine lengvata kaip bendrovė, vykdanti žemės ūkio veiklą, ji 2000, 2001 metais pelno mokesčio nemokėjo.

Atsižvelgęs į tai teismas vertino, kad ginčas šioje byloje tarp šalių vyksta iš esmės dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius, nustatydamas akcijų pardavimo pajamų dydį, rėmėsi turto vertinimo ataskaitose nustatytų akcijų rinkos vertės vidurkiu. Pažymėjo, kad MGK konstatavo, jog iš centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo matyti, kad sprendimo priėmimo metu, nors skunde centriniam mokesčių administratoriui ir buvo nurodyti motyvai dėl akcijų perleidimo momentu poilsio namai nuosavybės teise nepriklausymo UAB „Kaspalėja“ bei kad nustatant akcijų vertę nebuvo atsižvelgia į esminę aplinkybę, jogperleistų akcijų kiekis buvo labai mažas, į juos motyvus nebuvo atsižvelgta, motyvuojant atitinkamos LVAT nutarties nuostatomis, kad jeigu byloje yra pateiktos kelios juridinę galią turinčios turto vertinimo atskaitos, tai jų tinkamumas gali būti įvertintas tik pasitelkiant specialių žinių turinčius specialistus, o kadangi mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta, tai jis remiasi turto vertinimo atskaitose nustatytų akcijų rinkos vertės vidurkiu.

Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių III dalies 6.2 ir 6.3 punktai bei darė išvadą, kad nors šios taisyklės suteikia mokesčių administratoriui remtis keliais informacijos šaltiniais, tačiau šie informacijos šaltiniai turi sudaryti galimybę mokesčių administratoriui nustatyti kuo tikslesnį mokestinės mažesnių bazės dydį, naudojami informacijos šaltiniai (duomenys) turi būti parinkti įvertinant analogiško ar panašaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su apmokestinamojo objekto nustatymu.

Vertino, kad MGK skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo remtis atitinkamais informacijos šaltiniais kaip lygiaverčiais, nustatant mokestinės bazės dydį, atsižvelgiant vien tik į šių informacijos šaltinių formą bei konstatuojant, kad tai yra dvi tų pačių apmokestinamųjų objektų rinkos kainos nustatymo vertinimo ataskaitos, kurios nėra paneigtos ar nuginčytos. Nors centrinis mokesčių administratorius tokią savo poziciją motyvavo atitinkamos LVAT nutarties nuostatomis, kad, kilus ginčui dėl keliose turto vertinimo ataskaitose nustatytos turto rinkos vertės, turi būti pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys, skiriama ekspertizė, o mokesčių administratorius tokiomis procesinėmis galimybėmis pasinaudoti negali, tačiau, Komisijos nuomone, mokesčių administratoriaus pasirinktas pareiškėjo mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių naudojamų informacijos šaltinių vidurkį, neįvertinant to, kad galimai pateiktuose ir naudojamuose informacijos šaltiniuose neįvertintos esminės ir reikšmingos aplinkybės, turinčios tiesioginės įtakos apmokestinamojo objekto vertei nustatyti, negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisinga, nes administratoriaus pareiga yra pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 dalis).

Pabrėžė, kad centrinis mokesčių administratorius yra ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, todėl atitinkamų teisinių motyvų, susijusių su apmokestinamųjų objektų nustatymu, nevertinimas, motyvuojant tuo, kad atitinkami veiksmai gali būti atliekami tik teisminėje mokestinio ginčo stadijoje, nustatant, ar tam tikru informacijos šaltiniu galima remtis, nepateisintų mokestinio ginčo ikiteisminės ginčo stadijos paskirties ir užkirstų kelią mokestinio ginčo proceso operatyvumui. Sprendė, kad pagrįstai konstatavo, jog UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitos buvo atliktos mokesčių administratoriaus užsakymu, todėl jis galėjo pasinaudoti teise gauti papildomos informacijos iš vertinimą atlikusio ūkio subjekto dėl aplinkybių, kurias mokesčių mokėtojas pripažįsta esminėmis, turinčiomis įtakos jo mokestinės prievolės dydžiui.

Taip pat darė išvadą, jog dėl nurodytų motyvų MGK objektyviai negalėjo išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundo ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir konstatavo, kad MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011) ir palikti galioti VMI 2011 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 69-61

Nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, nurodydamas tuos pačius nesutikimo su argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje su prašymu panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011) kreipės atsakovas, t.y. centrinis mokesčių administratorius.

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad centrinis mokesčių administratorius turi teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, kai jis ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas.

Taigi pagal šios įstatymo nuostatos turinį, centrinis mokesčių administratorius neturi teisės ginčyti Mokestinių ginčų komisijos sprendimo vien skirtingo faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu. Tam, kad centrinis mokesčių administratorius įgytų teisę apskųsti tokį sprendimą, mokestiniame ginče mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos pozicijos turi išsiskirti būtent dėl tam tikrų teisės aktų aiškinimo, jų turinio suvokimo, o ne dėl faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143‑708/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438‑616/2009).

Skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-180/2005).

Centriniam mokesčių administratoriui inicijuoti teisminį ginčą yra leista tik vieninteliu atveju, kai kyla ginčas dėl procesinės ar materialinės teisės normos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-163/2008), o šio viešojo administravimo subjekto teismui pateikto skundo priėmimo stadijoje nenustačius, jog mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu) skirtingai aiškino teisę, centrinio mokesčių administratoriaus skundą teismas turėtų atsisakyti priimti, o šią aplinkybę nustačius bylos nagrinėjimo metu - bylą nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-236/2005).

Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies visų pirma, skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetenciją nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą sąlyginį priskirtinumą teismui) ir, antra, riboja bylos pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginčą pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-236/200; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-972-04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1283/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-738-06; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-132/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-419/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-456/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-242/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-188/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-278/2011).

Pirmosios instancijos teismas jau centrinio mokesčių administratoriaus prašymo dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo stadijoje privalo patikrinti, ar yra Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesinė prielaida kreiptis į teismą. Nustačius, jog tokios prielaido nėra, pirmosios instancijos teismas privalo atsisakyti priimti minėtą centrinio mokesčių administratoriaus prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu aplinkybė, jog centrinis mokesčių administratorius pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį neturėjo teisės kreiptis į teismą, paaiškėja iškėlus administracinę bylą, tuomet teismas privalo bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo procesinės prielaidos, numatytos Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje, centriniam mokesčių administratoriui kreiptis į teismą.

Nors formaliai centrinio mokesčių administratoriaus prašyme yra nurodytos neva skirtingos jo ir Mokestinių ginčų komisijos tam tikrų įstatymų interpretacijos, tačiau iš esmės centrinis mokesčių administratorius kvestionuoja Mokestinių ginčų komisijos skundžiamame sprendime atliktą mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų vertinimą, t.y. ginčija Mokestinių ginčų komisijos nustatytas faktines aplinkybes, tuo siekdamas išspręsti šį mokestinį ginčą iš esmės.

Prašyme, kuriuo buvo kreiptasi į teismą, nurodyta, jog centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija skirtingai interpretuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Mokestinių ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, minėtos teisės normos netaikė. Mokestinių ginčų komisija tik nurodė, jog, jos nuomone, pasirinktas AB „Kretingos grūdai“ mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių naudojamų informacijos šaltinių (vertinimo ataskaitų) vidurkį, nevertinant to, kad galimai pateiktuose ir naudojamuose informacijos šaltiniuose (vertinimo ataskaitose) neįvertintos esminės ir reikšmingos aplinkybės, turinčios tiesioginės įtakos apmokestinamojo objekto vertės nustatymui, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas. Taigi Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į mokestinio patikrinimo metu surinktus dokumentus, tik įvertino mokesčių administratoriaus nustatytus faktus (mokestinės bazės dydį). Todėl Mokestinių ginčų komisijos skundžiamame sprendime nurodytos išvados dėl vertinimo ataskaitų yra fakto, o ne teisės aiškinimo klausimas.

Centrinis mokesčių administratorius prašyme taip pat nurodė, kad jis ir Mokestinių ginčų komisija skirtingai interpretavo Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas, numatančias, kad Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą, gali nuspręsti perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos sprendime, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto aiškinimas atitinka teismui pateiktame centrinio mokesčių administratoriaus prašyme nurodytą minėtos normos interpretaciją. Centrinis mokesčių administratorius nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos nustatytais faktais, kurie Komisijos nuomone yra pagrindas priimti sprendimą, numatytą Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, centrinio mokesčių administratoriaus argumentai dėl minėtos Mokesčių administravimo įstatymo normos interpretavimo nėra procesinė prielaida centriniam mokesčių administratoriui apskųsti minėtą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl prašyme nurodytų aplinkybių centrinis mokesčių administratorius neturėjo teisės apskųsti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011, todėl toks jo prašymas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai buvo išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė