Legislator Case Law & Legislation
7c3db555-35a2-4148-80d8-55ced28f8cd8 AI generated

7c3db555-35a2-4148-80d8-55ced28f8cd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7c3db555-35a2-4148-80d8-55ced28f8cd8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorė 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ADP1-593 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, už tai, kad tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, buvo neblaivus tuo pakenkdamas Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui, diskreditavo valstybės tarnyba ir padarė Å¡iukÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

Legislator headnote

AI generated

7c3db555-35a2-4148-80d8-55ced28f8cd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai 2020 m. spalio 4 d. Departamente, 14.53 val. Smolensko g, 15, Vilnius, alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510,, pareiÅ¡kėjui nustatė 0,70 promilių girtumÄ . Vadovaujantis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų nuo 2020 m. spalio 4 d. 14.53 val. iki darbo laiko pabaigos ir suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas. 5.1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-1315-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03866-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorė 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ADP1-593 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, už tai, kad tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, buvo neblaivus tuo pakenkdamas Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui, diskreditavo valstybės tarnyba ir padarė Å¡iukÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Departamento direktorės 2020 m. spalio 30 d. įsakymÄ Nr. ADP1-593; grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto pareigas. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. spalio 4 d. tarnybos metu apie 14.53 val. buvo neblaivus (0,70 prom.), o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalį laikoma Å¡iurkščiu pažeidimu. Mano, kad atleidimas iÅ¡ pareigų nėra teisingas, nes pagal Å¡io Ä®statymo 33 straipsnio 3 dalį galima skirti ir Å¡velnesnę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ .

Alkoholinius gėrimus vartojo 2020 m. spalio 3 d. vakare, ryte 2020 m. spalio 4 d. jautėsi gerai, todėl eidamas į darbÄ manė esÄ blaivus, Departamente pats pasitikrino blaivumÄ . 2.2. Pripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, bendravo tiriant tarnybinį nusižengimÄ , padarė iÅ¡vadas. Darbo metu tarnybinio automobilio nenaudojo, Å¡aunamojo ginklo neturėjo, tarnybinės uniformos nedėvėjo, su paÅ¡aliniais asmenimis nebendravo, todėl Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui nepakenkė. 2.3.

Pažymi, kad jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai, anksčiau jokių nuobaudų neturėjo, visas paskirtas užduotis atlikdavo gerai ir laiku, tarnyboje buvo iniciatyvus, todėl atleidimas iÅ¡ tarnybos negali bÅ«ti laikomas teisinga ir proporcinga nuobauda. 2.4. Mano, kad sprendžiant jo klausimÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų, yra aktuali praktika Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M. S atvejis, kuomet jis neblaivus vairavo automobilį, teisėjui buvo skirtas griežtas papeikimas, o ne atleidimas.

Todėl šiuo atveju jam paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų, yra per griežta nuobauda ir neproporcinga.

3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 4 d. tarnybos metu apie 14.53 val. buvo neblaivus (0,70 prom.), neabejotinai pakenkė valstybines Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui, padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjo padaryto Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo kaltės forma - netiesioginė tyčia, t. y pareigÅ«nas, bÅ«damas tarybos metu neblaivus suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

PareiÅ¡kėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. 3.1. Pažymėjo, kad apie tokį pareiÅ¡kėjo elgesį buvo informuota visuomenė internetiniame puslapyje https://www, diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/nuo-budejimo-nusalintas-neblaivus-aplinkos-apsaugos-deparatmento-988790|(2020-10-04publikuotas straipsnis su antraÅ¡te „Nuo budėjimo nuÅ¡alintas neblaivus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas“ ir internetiniame puslapyje lrttps://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/l0/04/news/i-darba-atejo-girtas-nusalintas-neblaivus-aplinkos-apsaugos-departamento-darbuotojas-165699(2020-10-04)publikuotas straipsnis su antraÅ¡te „Į darbÄ atėjo girtas: nuÅ¡alintas neblaivus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas“.

Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigÅ«no galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali bÅ«ti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Visuomenė gali manyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai tarnybos metu gali elgtis lengvabÅ«diÅ¡kai, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigÅ«nais, menkina Å¡ios sistemos ir joje sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų prestiÅ¾Ä visuomenėje. 3.2.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybes tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iÅ¡ pareigų. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Å iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo apibÅ«dinimas yra pateiktas Ä®statymo 29 straipsnio 5 dalyje - Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybes tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybes ir savivaldybes institucijos ir įstaigos autoritetÄ . 3.3.

Mano, kad tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai įtvirtinti Valstybes tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, todėl Departamento direktorės ginčijamas įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai 2020 m. spalio 4 d. Departamente, 14.53 val. Smolensko g, 15, Vilnius, alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510,, pareiÅ¡kėjui nustatė 0,70 promilių girtumÄ . Vadovaujantis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų nuo 2020 m. spalio 4 d. 14.53 val. iki darbo laiko pabaigos ir suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas. 5.1.

Departamento direktorės pavaduotojas J. K. 2020 m. spalio 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu ir Departamento Vilniaus valdybos virÅ¡ininko S. T. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinių funkcijų nevykdymo (nebuvimas darbe esant neblaiviam) informavo Departamento direktorę, kuri pavedė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . 5.2. Departamento direktorė 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ADPl-543, vadovaujantis VTÄ® 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo užimamų Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2020 m. spalio 5 d. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos. 5.3.

Imuniteto tarnyba atlikusi tarnybinį patikrinimÄ , 2020 spalio 26 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ ir nustatė, kad bÅ«damas aplinkos apsaugos valstybinės kontroles pareigÅ«nu, žinodamas savo kaip pareigÅ«no įgalinimus, pažeidė VTÄ® nuostatas, vidaus tvarkos taisykles, savo pareiginius nuostatus, nesilaikė Etikos taisyklių, Å¡iais veiksmais padarė tarnybinį pažeidimÄ . Å ia iÅ¡vada buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ tarnybos. 5.4. Departamento direktorė, įvertinusi pateiktÄ iÅ¡vadÄ , 2020 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. ADP1-593, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybes tarnautojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybes tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo" 17,1 papunkčiu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. Dl-277,,DėI Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo" 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2020 m. spalio 26 d. motyvuotÄ iÅ¡vadÄ Nr. BDR-6821 ,,Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto G. V. tarnybinio nusižengimo" už tai, kad tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, buvo neblaivus tuo pakenkdamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įvaizdžiui, jo autoritetui, diskreditavo valstybės tarnyba ir padarė Å¡iukÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimus ir skyrė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui G.

V. tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

6. PareiÅ¡kėjas pripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, bendravo tiriant tarnybinį nusižengimÄ , darbo metu tarnybinio automobilio nenaudojo, Å¡aunamojo ginklo neturėjo, tarnybinės uniformos nedėvėjo, su paÅ¡aliniais asmenimis nebendravo, Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui nepakenkė, jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai, anksčiau jokių nuobaudų neturėjo, visas paskirtas užduotis atlikdavo gerai ir laiku, tarnyboje buvo iniciatyvus, todėl atleidimas iÅ¡ tarnybos negali bÅ«ti laikomas teisinga ir proporcinga nuobauda, praÅ¡o skirti griežtÄ papeikimÄ .

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybes tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau – ir Aprašas). 7.1. VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybes tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Å iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo apibÅ«dinimas yra pateiktas Ä®statymo 29 straipsnio 5 dalyje - Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybes tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybes ir savivaldybes institucijos ir įstaigos autoritetÄ . 7.2.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybės tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT administracinėse bylose Nr. A63-2967/2011;

Nr. A662-1435/2013). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012). Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rūšių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.

8. Todėl suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , yra iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

9. Taigi, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiÅ«lymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ vadovas. Vadovui patvirtinus iÅ¡vadÄ , joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi.

Taigi, bÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjui, teismas turi analizuoti, ar IÅ¡vadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymÄ , paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. Todėl nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

11. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai iÅ¡tyrė tarnybinį nusižengimÄ , tyrimo iÅ¡vadoje visiÅ¡kai tiksliai nurodytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, tinkamai jos pagrįstos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiÅ¡kėjas nurodytu laiku darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus (nors skunde teigė, jog tokia jo bÅ«sena galėjo bÅ«ti iÅ¡ vakaro vartojant alkoholinius gėrimus), nes kaip jau minėta aukščiau, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai 2020 m. spalio 4 d. Departamente, 14.53 val. Smolensko g, 15, Vilnius, alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510,, pareiÅ¡kėjui nustatė 0,70 promilių girtumÄ , vadovaujantis VTÄ® 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų nuo 2020 m. spalio 4 d. 14.53 val. iki darbo laiko pabaigos ir suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas.

12. Tačiau ginčas kyla dėl to, ar paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui (ne per griežta), ar yra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sÄ lygos. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. 13. 4LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams. (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

14. VTÄ® 33 straipsnio 4 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Å iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo apibÅ«dinimas yra pateiktas Ä®statymo 29 straipsnio 5 dalyje - Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybes tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybes ir savivaldybes institucijos ir įstaigos autoritetÄ . Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja ApraÅ¡as, kurių nuostatų turi bÅ«ti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , suraÅ¡ant tyrimo iÅ¡vadÄ ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

15. VTĮ 16 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

16. Atsakomybė už buvimÄ neblaivaus tarnyboje gali bÅ«ti taikoma tada, kai nustatoma papildoma aplinkybė, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnyboje, savo darbo vietoje buvo neblaivus, vadinasi, padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu bÅ«ti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

17. Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje bÅ«tų laikomas Å¡iurkščiu pažeidimu ir už jį bÅ«tų galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, turi bÅ«ti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ . Teismas daro iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju įstaigos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, nes pareiÅ¡kėjo darbas susijęs su klientų aptarnavimu, pas jį lankosi žmonės įvairiais klausimais, jis bendrauja su kitais Departamento darbuotojais. Tokių pareigų vykdymas esant pastebimai neblaivaus gali įžeisti paslaugų besikreipiančio asmens, ar kito valstybės tarnautojo (atliekančio kitokias pareigas) orumÄ ir diskredituoti įstaigÄ .

18. PareiÅ¡kėjas suvokė, jog jis tarnyboje neblaivus, t. y. Å¡ių pasekmių norėjo arba sÄ moningai leido joms kilti. PareiÅ¡kėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 5.20 punktÄ , kuris numato, kad pareigÅ«nas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, nebÅ«ti apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų; taip pat 15.1 punktÄ - elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal tai sprendžiama apie visÄ aplinkos apsaugos sistemÄ ir pareigÅ«nus; 15.3 punktÄ , kuris įpareigoja privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigÅ«no reputacija; vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. ADl-70 ,,Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" 4 punktÄ , kuriame numatyta, kad ,,darbuotojams draudžiama darbo metu bÅ«ti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų ar toksinių medžiagų. Be to, pareiÅ¡kėjas, pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Darbo metu bÅ«damas neblaivus prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiÅ«rio į Departamento veiklÄ , kenkė jos reputacijai, autoritetui (esant pareiÅ¡kėjui, kuris turi bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, darbe neblaiviam, kÄ tuomet galima manyti apie kitus Departamento darbuotojus).

Kaip yra pažymėjęs LVAT, darbo metu buvimas neblaivaus savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (LVAT administracinėje byloje A822-573/2009). Todėl, toks valstybės tarnautojo elgesys pats savaime žemina ne tik įstaigos, kurioje jis dirba, bet ir valstybinės sistemos autoritetÄ , todėl pareiÅ¡kėjo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas. Taigi atsakovas, nustatęs Valstybės tarnybos 33 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ atleidimo pagrindÄ , pagrįstai paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

19. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, bendravo tiriant tarnybinį nusižengimÄ , darbo metu tarnybinio automobilio nenaudojo, Å¡aunamojo ginklo neturėjo, tarnybinės uniformos nedėvėjo, su paÅ¡aliniais asmenimis nebendravo, Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui nepakenkė, vertintini kaip mėginimas iÅ¡vengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tokį pareiÅ¡kėjo elgesį buvo informuota visuomenė internetiniame puslapyje https://www, diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/nuo-budejimo-nusalintas-neblaivus-aplinkos-apsaugos-deparatmento-988790|(2020-10-04publikuotas straipsnis su antraÅ¡te „Nuo budėjimo nuÅ¡alintas neblaivus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas“ ir internetiniame puslapyje lrttps://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/l0/04/news/i-darba-atejo-girtas-nusalintas-neblaivus-aplinkos-apsaugos-departamento-darbuotojas-165699(2020-10-04)publikuotas straipsnis su antraÅ¡te „Į darbÄ atėjo girtas: nuÅ¡alintas neblaivus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas“.

Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigÅ«no galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Visuomenė mano, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai tarnybos metu gali elgtis lengvabÅ«diÅ¡kai, tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigÅ«nais, menkina Å¡ios sistemos ir joje sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų prestiÅ¾Ä visuomenėje.

20. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifikÄ lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikÅ¡mingumas. Ä®statymų leidėjas turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais bÅ«tų ribojama tokia valstybės tarnautojų su valstybės tarnyba nesusijusi veikla – kitas darbas (verslas), taip pat politinė, visuomeninė veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir valstybės tarnautojų privačių interesų konfliktÄ , sudarytų prielaidas valstybės tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne vieÅ¡ajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, trukdytų valstybės tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenktų valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, jas diskredituotų.

21. LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl tarnybinių ginčų, yra konstatavęs, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Tarnybinė atsakomybė - sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtakÄ Å¡ių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.

Valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių keliÄ valstybės tarnautojų (pareigÅ«nų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių Å¡ių tikslų pasiekimÄ , yra atsakomybės neiÅ¡vengiamumas. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad negali bÅ«ti iÅ¡vengiama teisinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ .

Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik bÅ«tų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2635-2012; Nr. A552-2748-2012, Nr. A520-971-2013).

22. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai, anksčiau jokių nuobaudų neturėjo, visas paskirtas užduotis atlikdavo gerai ir laiku, tarnyboje buvo iniciatyvus, todėl atleidimas iÅ¡ tarnybos negali bÅ«ti laikomas teisinga ir proporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas darbo vietoje buvo neblaivus, dėl to nuÅ¡alintas nuo tarnybos, apie tai informuota visuomenė per masines informacijos priemones, neįtakoja padaryto nusižengimo ir nusižengimu padarytos žalos bei vertintini tik kaip pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojanti medžiaga. PareiÅ¡kėjo sunkinanti aplinkybė yra tai, jog padarytu nusižengimu pažeistas vieÅ¡asis interesas.

23. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad yra aktuali praktika Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M. S. atvejis, kuomet jis neblaivus vairavo automobilį, teisėjui buvo skirtas griežtas papeikimas, o ne atleidimas, įtakos šiam ginčui neturi, nes kiekviena byla yra individuali.

24. Pažymėtina, kad LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo Ä®sakymo ir IÅ¡vados turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Ä®sakymas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

25. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis ApraÅ¡o reikalavimų ir terminų Departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ 2020 m. spalio 30 d. įsakymÄ Nr. ADP1-593, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

26. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto pareigas.

27. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas