7c3ce781-0cb3-42e3-adcc-db8db2dfbfbb · Panevėžio apylinkės teismas

Nuorašas

Adm. nusižengimo byla Nr. A17.-644-1082/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00307-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4;

18.1; 21.9.10; 21.11.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. liepos 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Rita Dirkė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje ji traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė :

A. J. 2019 m. birželio 4 d. apie 20.30 val. vieÅ¡oje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje garsiai Å¡aukė ant mažametės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo jÄ dėl odos spalvos, t. y. padarė nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

A. J. į teismo posėdį neatvyko. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. apie teismo posėdį buvo informuota pasiraÅ¡ytinai. Ji nepranešė teismui apie savo neatvykimo priežastis, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 str. 1 d., bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamos A. J. prisipažinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, A. J., nukentėjusiosios A. R. N., liudytojų K. G., E. E., V. E., I. E., A. J., S. S. apklausų protokolai, kiti bylos duomenys.

Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 2-3).

A. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 20 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo L. B., draugė S. S., jos vaikai S. ir D. žaidė kieme. Kadangi buvo atidarytas virtuvės langas (butas 5-tame aukšte), išgirdo, kad kieme rėkauja D.. Paklausė D. kas nutiko, jis atsakė, kad tamsaus gymio mergaitė, panašiai 12 metų amžiaus, mėto į jį akmenis. Tamsaus gymio mergaitė stovėjo netoli jos sūnaus D.. Ji mergaitės paklausė, kodėl ji mėto akmenis į jo sūnų.

Tamsaus gymio mergaitė jai atsakė „O tu kaimiete dusk nachui iÅ¡ čia“. Netrukus iÅ¡girdo skambutį į buto duris, atidariusi jas pamatė nepažįstamÄ berniukÄ . Berniukas jai pasakė, kad eitų į kiemÄ , nes į D. negrė mėto akmenis. Ji su S. S. išėjo į namo kiemÄ pasikalbėti su mergaite, kad ji taip nesielgtų. Kieme pamatė iÅ¡ matymo pažįstamas savo dukros S. buvusias drauges E. ir V.. Pamatę jas, tamsaus gymio mergaitė ir E. su V. pradėjo bėgti. Bėgdamos ant jų Å¡aukė „Dusk nachui, ubage“.

Jos ėjo paskui mergaites. Ji atsisuko pakalbėti su sÅ«numi D., jos draugė S. suÅ¡uko, kad tamsaus gymio mergaitė bėgdama už kažko užkliuvo ir atsitrenkė į kieme augusį medį. Ji to momento nematė, nes kaip minėjo buvo nusisukusi, bendravo su sÅ«numi. Pamatė, kad mergaitės nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur gyvena V. su E.. Priėjus prie koduotų laiptinės durų, nežinodama kodo suÅ¡uko, kad mergaitės atidarytų duris, nes kvies policijÄ . Mergaitės atidarė duris ir tekinos nubėgo laiptine aukÅ¡tyn.

Ji su S. ėjo joms iš paskos. Stovėdamos su S. aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukšto, pamatė prie buto durų laiptinėje tamsaus gymio mergaitę, jos kakta buvo nubrozdinta, V. ir E.. Jų paklausė kodėl jos mušasi ir mėto akmenimis į jos sūnų. Tamsaus gymio mergaitė pradėjo šaukti „Dusk nachui ubage iš čia, kaimiete“. Tuo metu iš buto išėjo E. ir V. tėvas su motina. V. ir E. tėvas pradėjo ant jos šaukti ko ji čia atėjo, ko ant vaikų šaukia.

Jam atsakė, kad nesikiÅ¡tų, nes jos sÅ«nų akmenimis mėto. Tamsaus gymio mergaitė su V. ir E. iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės į laukÄ , o ji su S. liko iÅ¡siaiÅ¡kinti santykių su vyru, dėl ko jis, nežinodamas situacijos, pradėjo ant jos Å¡aukti. Po to ji parėjo prie savo namo laiptinės. Prie jų priėjo tamsaus gymio mergaitė ir moteris, kuri prisistatė mergaitės motina. Ji motinai pasakė, kad apramintų savo dukrÄ . Ji jai atsakė, kad ji nieko blogo nepadarė, kad jos yra dėl visko kaltos.

Tuo metu prie savo motinos priėjo tamsaus gymio mergaitė ir jÄ pasiuntė „Nachui“. Motina į tai nesureagavo, mergaitei nieko nesakė. Ji pasakė, kad nemato prasmės su jomis kalbėtis ir išėjo namo. PrieÅ¡ mergaites fizinio smurto nenaudojo, jų nepalietė. Kol E. su V. nebendravo su tamsaus gymio mergaite, viskas buvo gerai, kieme tarp vaikų nebuvo jokių pykčių, visi draugiÅ¡kai bendraudavo, žaisdavo. PanaÅ¡iai prieÅ¡ pusmetį, kai V. su E. į jų kiemÄ pradėjo ateiti su tamsaus gymio mergaite, prasidėjo tarp vaikų tarpusavio konfliktai, jos vaikus nuolat pravardžiuoja čigonais, ubagais, invalidais, utėlėm ir dar įvairiais keiksmažodžiais, kurių ji nenori net įvardinti.

Ne kartÄ prieÅ¡ jos vaikus tamsaus gymio mergaitė, yra panaudojusi fizinį smurtÄ , t. y. pešė plaukus, apmėtė pagaliais, suplėšė dukrai megztukÄ . Ne kartÄ buvo išėjusi į kiemÄ , prašė apsiraminti, neprasivardžiuoti, nesimuÅ¡ti. Sakė jeigu nepatinka jų kieme bÅ«ti, gali eiti į savo kiemÄ ir žaisti. Ä® policijÄ dėl to nesikreipė, nes norėjo draugiÅ¡kai susitarti, manė, kad supras, daugiau taip nebesielgs (b. l. 8-9).

Nukentėjusioji A. R. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai yra 12 metų. Ji buvo kieme su draugėmis V. ir E. kieme, žaidė aikÅ¡telėje. Ji netyčia vienÄ maÅ¾Ä akmenukÄ pataikė į kažkokį berniukÄ . Jo mama pamatė ir pradėjo jÄ pravardžiuoti, rėkti. KÄ rėkė nepamena, ji jai nieko nesakė. Paskui berniuko mama nusileido, pradėjo jÄ vytis, o ji bėgo. Ji įbėgo į jos draugių V. ir E. laiptinę. Jos užspaudė rankenėlę, kad moteris neįeitų ir tada ji negalėjo įeiti, o kai rankenėlę atleido, bėgo į 5 aukÅ¡tÄ . Moteris, atsidariusi duris, 4 aukÅ¡te jÄ pasivijo ir užpešė plaukus. Ji patempė už plaukų ir per veidÄ davė su nagais. Ta moteris lipo paskui jas į 5 aukÅ¡tÄ . Pasivijo 4 aukÅ¡te už plaukų tempė, o įdrėskė 5 aukÅ¡te (įdrėskė į veidÄ ). Ji buvo kampe, moteris mojavo rankomis, kai jÄ laikė išėjęs jos draugės tėtis ir moteris jai įdrėskė su nagais. Kai tempė už plaukų, besivydama, moteris jÄ užgriebė už plaukų, truputį skausmÄ juto. Tuo metu, kai vijosi, moteris sakė „ateik čia“ ir visaip koliojosi ir keikėsi. Kaip koliojosi - nepamena. Ji pati jai nieko nesakė. Viso to įvykio metu, ji moteriai sakė, kad atsiprašė to berniuko, bet ji jos neklausė. Ta moteris buvo kartu su dukra. Ta dukra sakė „nemeluok, nemeluok“ ji dar pavadino jÄ â€žnigere“, ji jai nieko neatsakė ir nieko nedarė. Kai vijosi ta moteris, E. su V. buvo apačioje. Kai jÄ užsivijo, draugių tėtis atidarė duris, išėjo iÅ¡ namų ir pasakė: tai moteriÅ¡kei „tu ramiau ji tik vaikas“. Ta moteris dar labiau pradėjo rėkti, draugių tėtis jÄ pradėjo laikyti, moteris pradėjo muistytis ir, kai iÅ¡silaisvino vienÄ rankÄ , jai įdrėskė į veidÄ . Sužalojimai buvo balti įdrėskimai. Nelabai jai skaudėjo. Galėjo bÅ«ti, kad viskas įvyko dėl to, kad ji pataikė berniukui iÅ¡ akmenuko. Mano, kad to vaiko negalėjo sužeisti, jis nieko nesakė, neverkė, lyg nebÅ«tų skaudėję. Dabar su tuo berniuku ar jo mama susitikusi nebuvo (b.l.5).

Liudytoja K. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais: A. N. gim. (duomenys neskelbtini), G. K. gim. (duomenys neskelbtini), B. N., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 4 d. apie 20.30 val. jai bÅ«nant namuose, paskambino dukros A. draugės E. mama Inga, kuri susijaudinusi Å¡aukdama pasakė, kad ji greičiau atbėgtų, nes jos A. muÅ¡a ir tampo už plaukų laiptinėje. Ji greitai nubėgo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur kieme rado savo dukrÄ .

Dukra visa purtėsi, buvo iÅ¡sigandusi. Pastebėjo, kad ant dukros deÅ¡inio žando, nuo pat smilkinio, yra nagų įbrėžimai. Ten buvę kiti vaikai bei pati jos dukra jai pasakė, kad ji netyčia pataikė kažkokiam berniukui akmenuku į kojÄ , jo atsiprašė, tačiau kažkas iÅ¡ vaikų nubėgo pas berniuko mamÄ ir jai pasakė. Tada atbėgo berniuko mama, kuri ėmė garsiai Å¡aukti, įžeidinėti jos dukrÄ . Dukra nenorėjo sakyti, kaip buvo įžeidinėjama. Jos mergaitė yra mulatė, t. y. tamsesnio gymio, todėl dažnai dėl to prisiklauso visokių įžeidinėjimų.

Tada jos dukra tos moters iÅ¡sigando ir su E. bėgo pas E. į namus, į penktÄ aukÅ¡tÄ . Ta moteris jos dukrÄ vijosi ir pasivijusi penktame aukÅ¡te griebė jÄ rankomis už plaukų, ėmė tÄ syti, bei griebė nagais už deÅ¡inio žando. Tada įsikiÅ¡o E. tėtis V. E., kuris tÄ moterį atskyrė nuo jos dukros bei jÄ laikė. Moteris, pasak dukros, draskėsi, Å¡aukė. Daugiau apie įvykį dukra smulkiau nekalbėjo. Ji, tai iÅ¡girdusi, norėjo pakalbėti su ta moterimi, kad negalima Å¡itaip elgtis.

Kadangi ji nežino, kur ta moteris gyvena, jÄ pakvietė kiemo vaikai. IÅ¡bėgo neblaivi, rėkdama, neadekvati moteriÅ¡kė, apie 30 metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, tamsių juodų ilgų, suriÅ¡tų į kasÄ plaukų, su akiniais juodais rėmais ir iÅ¡puvusiais dantimis. Ji paprašė pasakyti kodėl moteris mušė jos dukrÄ , tada moteris ėmė Å¡aukti, kad jos dukra mušė jÄ , jos vaikÄ mušė. Suprato, kad moteris nelabai supranta kÄ kalba. Pamačiusi, kad pasikalbėti neiÅ¡eis, ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Po kurio laiko taip atvyko ir medikai, kurie dukrÄ apžiÅ«rėjo, norėjo vežtis į priėmimo skyrių, tačiau jos atsisakė, nes manė, kad dukrÄ sugebės nuraminti pati. Tada pareigÅ«nai jÄ su dukra parvežė į namus. Jos dukra labai iÅ¡sigando, sakė, kad kai jÄ tampė už plaukų ir draskė nagais, jai skaudėjo. Daugiau smulkiau ji su dukra nekalbėjo, o ji pati iÅ¡sigandusios dukros nenori kalbinti, nori, kad dukra aprimtų. Dukra nedrausta. Moters, kuri smurtavo prieÅ¡ jos dukrÄ , ji nepažįsta, jÄ matė pirmÄ kartÄ , kur ji gyvena ji nežino (b. l. 4-5).

Liudytoja E. E. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ji su V., A. nuėjo pažaisti į mokyklos stadionÄ . Atėjo DrÄ sius, D. ir dar 2 berniukai. D. rado akmenį ir metė A., pataikė į kojÄ . Tada D. A. metė akmenį atgal. DrÄ sius su D. pradėjo gaudyti jas, kai A. metė D. akmenį. D. tada pakvietė savo mamÄ . Tada D. mama pradėjo rėkti, A. pravardžiuoti. V. su A. atbėgo į jų namo laiptinę. Pamatė, kad ateina S. ir D. mama. V. su A. nuėjo į jų namÄ . S. pradėjo spardyti ir bandė atidaryti laiptinės duris. Ji sakė atidarykit duris, nes bus blogai. Ji matė, kaip jos įbėgo į laiptinę. Ji iÅ¡sigando ir į laiptinę nebėgo. A. jai vėliau sakė, kad jai D. mama įdrėskė ir pešė už plaukų. Ji nematė, kad bÅ«tų kažkokių tai žymių. A. buvo iÅ¡sigandusi ir verkė. Pati A. nieko nepasakė. S. mama ant A. sakė, kad ji „nigerė“. Ji nieko nedarė, tik žiÅ«rėjo. Sakė sesei nelįst ne į savo reikalus. Kai A. tÄ dienÄ Ä¯ medį atsitrenkė, ji buvo nusisukusi, to įvykio ji nematė. Nematė, kuria vieta atsitrenkė, gal Å¡onu. Akmenukai buvo maži (rodo, kad buvo maži). Ji juos mėtė gal iÅ¡ 2 metrų atstumo. A. gal pataikė į kojÄ D., gal truputį lietė (b. l. 6).

Liudytoja V. E. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ji, A. ir E. sutiko D. ir jo draugus. D. pradėjo mėtyti į A. akmenukus, tada A. mėtė akmenukus į D. ir pataikė. D. mama iÅ¡lindo pro langÄ , keikė A., vadino „nigerė“. Kai A. įžeidinėjo, nepamena, kÄ ji atsakė, kažkÄ lyg pasakė. Tada ta moteris (D. mama) išėjo į kiemÄ . Tada jos atbėgo į jų kiemo laiptinę (duomenys neskelbtini). D. mama pradėjo rėkti: „nigere“ atidaryk duris, labai rėkė. Jos tėtis iÅ¡girdo ir sulaikė tÄ moterį, kad ji netrenktų A.. A. prabėgo pro jos tėtį. Ji jokio smÅ«gio nematė. Ji norėjo trenkti, bet tėtis jÄ sulaikė. Kad ta moteris kažkÄ darytų A., ji nematė. Kai A. pro jos tėtį prabėgo, jų mama pakvietė A. mamÄ . Tada ji iÅ¡kvietė policijÄ . Su A. draugauja gal 3-4 metus. Mano, kad tie žodžiai, kai A. vadina „nigere“, jÄ Å¾eidžia, skaudina. Ji pati į tuos žodžius nieko nesakė. Per tÄ Ä¯vyki buvo visÄ laikÄ su A..S. mama labai rėkė, Å¡aukė. Po įvykio jokių žymių ant A. ji nematė (b.l. 6).

Liudytojas V. E. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame namo aukÅ¡te. 2019 m. balandžio 4 d. apie 20 val. bÅ«damas namuose iÅ¡girdo laiptinėje didelį triukÅ¡mÄ . Buvo girdėti moterų balsai, jos garsiai rėkė. Išėjo į laiptinę pasižiÅ«rėti, kas nutiko. Laiptinėje buvo dvi moterys. Viena iÅ¡ tų moterų gyvena jo namų kaimynystėje (duomenys neskelbtini), tikslaus namo ir buto numerio nežino, jis yra bendrabučio tipo, devynaukÅ¡tis. Žino, kad ji gyvena su romų tautybės asmeniu. Moteris, kuri gyvena jo kaimynystėje, Å«giu yra aukÅ¡tesnė, kita - žemesnė. Laiptinėje, penktame aukÅ¡te, buvo jo dukros E. ir V. E.. Kartu su jomis buvo jų draugė A., kitų jos asmens duomenų nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini), buto nežino. Moterys Å¡aukdamos klausė, kas jis toks yra ir ko jis čia kiÅ¡asi, nors jis moterims nieko nesakė, nes pats nesuprato, kas vyksta. Dėl ko rėkė moterys, jis nesuprato, nes dėl jų garsaus rėkimo nebuvo įmanoma suprasti kas įvyko, jos buvo agresyviai nusiteikę. Matė, kad A. nusileido laiptais žemiau, link ketvirto aukÅ¡to. Viena iÅ¡ moterų, tačiau neprisimena kuri, A. pavadino negre. Suprato, kad konfliktas vyksta tarp A. ir moterų. Jis pastojo moterims keliÄ , neleido joms lipti paskui A., o A. liepė greitai bėgti į namus. Moterims liepė neliesti A.. Palaukęs kol A. nubėgo laiptais žemyn, leido moterims iÅ¡eiti iÅ¡ laiptinės. Moterys jam nieko nepasakojo, tarp ko ir dėl ko įvyko konfliktas. Kartu su A. iÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgo ir jo dukros. Grįžęs į namus pasakė savo sutuoktinei I. E., kad ji paskambintų A. motinai ir pasakytų, kad A. į jų namų laiptinę buvo atsiviję dvi moterys, ir kad ji ateitų pasitikti A.. Kai moterys laiptinėje konfliktavo, jo sutuoktinė Inga į laiptinę išėjusi nebuvo. Jo akivaizdoje moterys prieÅ¡ A. fizinio smurto nenaudojo. Ant A. veido smurto žymių nepastebėjo, A. visÄ laikÄ buvo užsidėjusi striukės gobtuvÄ . Pati A. jam ir moterims nieko nesakė, nepasakojo, kas jai nutiko. Po to jis su A. nebendravo. Savo dukrų neklausė, kas nutiko A., o jos pačios jam nieko nepasakojo (b. l. 6-7).

Liudytoja I. E. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 20 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su ja namuose buvo vyras V. E. ir mažametė dukra U. E., jai 6 metai. IÅ¡girdo laiptinėje triukÅ¡mÄ . V. išėjo pažiÅ«rėti kas triukÅ¡mauja, ji liko kambaryje su mažamete dukra. PanaÅ¡iai po 5 min. laiko į butÄ sugrįžo V. ir paprašė jos, kad ji paskambintų A. mamai Kristinai, kitų jos asmens duomenų nežino, jos yra pažįstamos, kad ji ateitų pasitikti A.. Ji paskambino Kristinai ir pasakė, kad ateitų pasitikti A., nes dvi nepažįstamos moterys jÄ užsipuolė, ant jos Å¡aukė. Kristinai nesakė, kad A. muÅ¡a ir tampo už plaukų, nes nei jos vyras, nei ji nematė, kad prieÅ¡ A. buvo panaudotas fizinis smurtas. Grįžęs V. jai pasakė, kad prie jų buto durų buvo atėjusios dvi moterys, kurių jis nepažinojo, dukros V. ir E. E., ir A.. V. paminėjo, kad moterys Å¡aukė ant A., tačiau dėl ko, jis jai nepaaiÅ¡kino, ji jo ir neklausė. Kai iÅ¡ kiemo grįžo E. ir V., jos jai paaiÅ¡kino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje sporto aikÅ¡telėje, romų tautybės berniukas metė į A. akmenį, A. metė akmenį atgal į berniukÄ . Ar jie vienas į kitÄ pataikė akmenimis, nežino, dukros neminėjo. Berniukas pradėjo Å¡aukti mamÄ . Netrukus į kiemÄ iÅ¡bėgo romų tautybės asmenys, kurie Å¡aukė ant A.. A. su jos dukromis parbėgo pas jÄ Ä¯ namus. Dukros V. ir E. jam nesakė, kad prieÅ¡ A. kas nors bÅ«tų naudoję fizinį smurtÄ , tampę jÄ už plaukų, griebę už veido (b. l. 7).

Liudytojas A. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2019 m. balandžio 4 d. dirbo ekipaže kartu su vyriaus. patruliu G. K.. Apie 23.40 val. gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos dukrÄ užpuolė nepažįstama moteris. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį. Automobilyje buvo moteris, kuri prisistatė K. G. su savo mažamete dukra A. N.. Ant A. N. deÅ¡inio skruosto buvo matyti 3-4 įbrėžimai, kraujas nebėgo. K. G. su A. N. pasisodino savo tarnybiniame automobilyje Paklausus A. N. kas jai nutiko, ji atsakė, kad moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini) name, jÄ Å¾aidžiančiÄ užsipuolė kieme, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, tampė už plaukų, sudraskė veidÄ . Kuo sudraskė - nepaminėjo. A. N. paminėjo, kad nepažįstama moteris jÄ Ä¯Å¾eidinėjo dėl odos spalvos. Mergaitės akių baltymai buvo paraudę, ji elgėsi ramiai, nebuvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, ji jam pasirodė liÅ«dna, neverkė. K. G. paaiÅ¡kino, kad jai bÅ«nant namuose, paskambino draugė, ir pasakė, kad nepažįstama moteris užpuolė jos dukrÄ . K. G. atbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ ginti savo dukros, kaip ji teigė nuo jÄ užpuolusios nepažįstamos neblaivios moters. Namo kieme buvo jos dukra A. N. ir nepažįstama moteris. K. G. paaiÅ¡kino, kad su nepažįstama moterimi norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , pamatė ateinančius du romų tautybės vyrus. K. G. jų iÅ¡sigando, nusivedė A. N. toliau nuo įvykio vietos ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jiems atvykus į įvykio vietÄ moters, kuri užpuolė mergaitę, ir romų tautybės vyrų nebuvo. K. G. su dukra A. N. parvežė į namus (b. l. 7).

Liudytoja S. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 18-19 val., tikslaus laiko nepamena, atėjo į namus pas savo draugę A. J.. Buvo matyti, kad A. iÅ¡gėrusi, tačiau labai nedaug. Ji pati alkoholio nebuvo vartojusi. Sėdint jiems visiems virtuvėje, iÅ¡girdo kaip A. sÅ«nus Å¡aukia, kad jį mergaitė apmėtė akmenimis. Netrukus į namus atėjo du berniukai, apie 8 metų amžiaus, kurių ji nepažįsta, ir pasakė, kad D. apmėtė akmenimis. Ji su A. išėjo į namo kiemÄ .

Kieme buvo A. sÅ«nus D. ir dar apie 10 nepažįstamų vaikų, kurie žaidė minėtame kieme. Tarp vaikų buvo tamsaus gymio mergaitė, jos asmens duomenų nežino. D. pasakė, kad minėta mergaitė jį apmėtė akmenimis. Jos mergaitės paklausė, kodėl ji taip elgiasi, ji jÄ ir A., kitų kieme buvusių vaikų akivaizdoje iÅ¡vadino „Eik nachui kaimiete“. D. vadino čigonu. Po Å¡ių žodžių tamsaus gymio mergaitė su dviem ar trimis mergaitėmis, tiksliai nepamena kiek jų buvo, nubėgo link daugiabučio namo, adreso nežino, kuris yra panaÅ¡iai už dviejų namų nuo (duomenys neskelbtini) namo.

Ji su A. ėjo iÅ¡ paskos. Bėgdama viena iÅ¡ mergaičių parkrito ant žemės, tačiau kuri, ji nepamena. Nematė, ar ji už ko nors užkliuvo ir pargriuvo, ar į kÄ nors atsitrenkė, jai tai buvo nelabai aktualu, ji labiau kreipė dėmesį, kur mergaitės bėga. Pamatė, kad mergaitės įbėgo į namo laiptinę ir uždarė duris. Priėję prie durų norėjo įeiti į laiptinę, tačiau jos neįsileido, iÅ¡ vidaus buvo uždarę durų sklÄ stį. A. suÅ¡uko, kad atidarytų duris, nes iÅ¡kvies policijÄ .

Mergaitės atidarė duris ir nubėgo į penktÄ aukÅ¡tÄ . Ji su A. nuėjo iÅ¡ paskos jų. A. tamsaus gymio mergaitės paklausė, kodėl ji taip elgiasi, kodėl mėto iÅ¡ akmenų į jos sÅ«nų D.. Netrukus atsidarė vieno iÅ¡ butų penktame aukÅ¡te durys, į laiptinę išėjo vyras ir moteris, kurių ji nepažinojo, juos matė pirmÄ kartÄ . Vyras pakeltu tonu A. klausė, ko čia aiÅ¡kinasi, ir atsistojo tarp A. ir tamsaus gymio mergaitės. Vyras A. suėmęs už rankų žastų laikė.

A. vyrui pasakė, kad nesikiÅ¡tų ne į savo reikalus. Tuo metu tamsaus gymio mergaitė pradėjo bėgti žemyn laiptais, vyras A. paleido ir su moterimi įėjo į butÄ . Ji su A. nulipo laiptais žemyn. Namų kieme mergaičių nebematė. Einant namo, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų, pamatė, kad ateina tamsaus gymio mergaitė su moterimi, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo savo mama, jos asmens duomenų nežino. A. klausė mergaitės, kodėl ji mėtė akmenis į D.. Mergaitės mama pradėjo garsiai Å¡aukti, kad A. yra iÅ¡gėrusi, sakė, kad ji tampė jos dukrÄ už plaukų ir primušė.

Mergaitė prie mamos nevartojo necenzÅ«rinių žodžių jos ir A. atžvilgiu. A. moteriai pasakė, kad nėra reikalo su ja kalbėtis, ir jos parėjo namo. Netrukus pamatė, kad į namo kiemÄ , (duomenys neskelbtini), atvyko greitoji medicinos pagalba ir ji pati išėjo į namus, tolimesnių įvykio aplinkybių nematė, nežino. Nematė, kad A. J. bÅ«tų naudojusi fizinį ar kitokio pobÅ«džio smurtÄ tamsaus gymio mergaitės, ar kitų mergaičių atžvilgiu. Ant tamsaus gymio mergaitės veido nepastebėjo jokių smurto žymių (b.l. 8).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje ant nukentėjusiosios A. N. neÅ¡aukė ir jos neįžeidinėjo, tačiau administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu ji nurodė, jog dėl savo poelgio gailisi, kas leidžia teismui pagrįstai manyti jÄ pripažįstant savo kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo. Aplinkybę, jog nagrinėjamo įvykio metu A. J. garsiai Å¡aukė ant nukentėjusiosios, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojai V. E., I. E., A. J., V. E., E. E., K. G. patvirtino nukentėjusiosios A. N. nurodytas įvykio aplinkybes, jog A. J. jÄ vadino įžeidžiančiais žodžiais, ant jos garsiai Å¡aukė. Visi aukščiau nurodyti byloje esantys įrodymai, dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir A. J. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. 2019 m. birželio 4 d. apie 20.30 val. vieÅ¡oje vietoje, kur teisę lankytis ar bÅ«ti turi kiti asmenys, adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje garsiai Å¡aukė ant mažametės A.

N., gimusios (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo jÄ dėl odos spalvos. Teismui nekyla abejonių, jog A. J. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje ir buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka bei žmonių rimtis. Byloje esantys duomenys liudija, jog nagrinėjamo įvykio pasekoje buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigÅ«nai, įvykį matė bei girdėjo keletas liudytojų. Teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar Å¡iais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų iÅ¡gyvenimų kitiems asmenims, ar ne.

Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis. Taigi, administraciniame kaltinime aprašytieji A. J. veiksmai vertintini kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kuris atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, jos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

Teismas pastebi, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti klaidingi nukentėjusiosios nepilnametės gimimo metai – (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis kitais byloje esančiais duomenimis matyti, kad nukentėjusioji A. N. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Ši administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui įtakos neturinti apsirikimo klaida ištaisytina, nurodant teisingus A. N. gimimo metus – (duomenys neskelbtini).

Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – A. J. neteista, administracine tvarka nebausta (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis). Teismas taipogi atsižvelgia į vienÄ jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs visas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti A. J. už nusižengimo numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymÄ paskiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , jos dydį nustatant lygų numatytam baudos minimumui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

A. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 481 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 30 Eur (trisdeÅ¡imties eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jai dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė