7c3abdbb-ee12-4f7c-b4a5-fcf41a67c8db · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                     Civilinė byla Nr. 2S –286– 755/2014Teisėja Vijolė Vitienė                                                       Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00073-2014-7                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 113.1.; 117.1. (S)                                                                                                                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. balandžio 22 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-323-356/2014 pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovui T. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:             IeÅ¡kovė E. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui T.

M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydama, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1859-839/2013 buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečio sÅ«naus J. M., gim. 2010 m. spalio 31 d., gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieÅ¡kove, konkreti vaiko bendravimo su tėvu T. M. tvarka nustatyta nebuvo. IeÅ¡kovė, siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, prašė nustatyti konkrečiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku J.

M. bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kinyje nurodytomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsis tam tikrÄ laikÄ , ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui iÅ¡vežti mažametį sÅ«nų J. M. iÅ¡ Utenos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Utenos rajono apylinkės teismas 2014-01-22 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino. Uždraudėi iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje priėmimo atsakovui T. M. iÅ¡vežti mažametį sÅ«nų J.

M. iÅ¡ Utenos rajono teritorijos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, pagal kuriÄ atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo bÅ«tų uždrausta iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos Utenoje, yra susijusi su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu, o jÄ taikyti praÅ¡oma siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus (vaikas patektų į nesaugiÄ aplinkÄ ). Teismas motyvavo, kad atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku, uždraudus jį iÅ¡vežti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios Utenoje, nebÅ«tų per daug apsunkintos, nes ieÅ¡kinyje nurodytais duomenimis, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl bendrauti su sÅ«numi galėtų ir neiÅ¡siveždamas jo iÅ¡ Utenos.             Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-22 nutartį panaikinti.

Mano, jog teismo nutartis neteisėta, pažeidžianti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1d., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 24 str. 2 d. bei Vaikų teisių konvencijÄ . Nurodo, jog teismas neįsitikinęs, kad ieÅ¡kovė pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus taikė apribojimÄ iÅ¡vežti sÅ«nų iÅ¡ Utenos rajono. IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos teiginius apie nesaugias sÄ lygas atsakovo tėviÅ¡kėje (duomenys neskelbtini).

Teismas be jokio pagrindo ir įsitikinimo skyrė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę net nepranešęs atsakovui. Pridedamos charakteristikos paneigia ieÅ¡kovės pateiktus tikrovės neatitinkančius faktus, kad atsakovo tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, kad į sÅ«nų buvo mestas žaislas, vaikas bijo atsakovo brolio ir tėvų. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi ir prieÅ¡ porÄ mėnesių nagrinėjamoje iÅ¡tuokos byloje, o sutiko su abiejų sutuoktinių pasiÅ«lytu variantu bendrauti su sÅ«numi neribojant nei laiko nei vietos.

IeÅ¡kovė po santuokos nutraukimo nesilankė atsakovo tėvų namuose Krakėse, todėl nežino kokia situacija yra juose. Mano, kad teismo nutartis priimta Å¡aliÅ¡kai, nes ieÅ¡kinį paruoÅ¡usios advokatės kontoroje dirbantis advokato padėjėjas yra buvęs Utenos rajono apylinkės teismo darbuotojas. Joks pavojus atsakovo tėvų namuose vaikui negresia. Tėvų namuose su vaiku bÅ«na atsakovas. Niekada nebuvo smurto atvejų nei namuose nei prieÅ¡ anÅ«kÄ , o T. M. sveikatos bÅ«klė grėsmės nekelia.

Teismas užkirto keliÄ atsakovui kaip tėvui nuvežti vaikÄ pas kvalifikuotus gydytojus į Vilnių ar kaunÄ , nes vaikas serga alergine astma, todėl bÅ«tinos kvalifikuotų gydytojų konsultacijos, taip pat vasarÄ nusivežti prie jÅ«ros ar į kitas pramogų ir poilsio vietas, bendrauti su pusbroliais, kurie gyvena Vilniuje.                Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė su atskiruoju skundu nesutiko, praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus.

Mano, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atkreipia dėmesį, jog atskirajame skunde nėra paneigta nei viena aplinkybių dėl kurių teismas nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovės nuomone, pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Atsakovas nuo 2014 m. sausio 30d. nebuvo aplankyti sÅ«naus. Nurodo, jog ieÅ¡kinį ruošė ne atsakovo nurodomas advokato padėjėjas.               Atskirasis skundas tenkinamas, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis naikintina(CPK 337 str. 1 d. 1 p.).      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.      Atskiruoju skundu apeliantas kelia nutarties teisėtumo problemas, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas jam nedalyvaujant, kas leistina tik išimtinais atvejais, su ieškiniu pateikti duomenys nesalygojo tokios apimties apsaugos taikymo.

Bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta dar 2013-11-18 sprendimu nutraukiant Å¡alių santuokÄ . Patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvo bendravimui su vaiku apribojimai nebuvo nustatyta, tik įvesta laiko suderinimo sÄ lygas ( 2.1.1. ir 2.1.2, b.l.7).CPK nebenumato, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų nagrinėjimas tik po to kaip apie tokio praÅ¡ymo pateikimÄ informuojama kita Å¡alis, tad ji gali pateikti atsiliepimÄ ir pan.

CPK 147 str. nustato, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atliekamas raÅ¡ytinio proceso tvarka nedelsiant, bet per ilgiau nei per 3 darbo dienas. Kai teismo nuomone yra bÅ«tina, apie apsaugos priemonių taikymÄ galimybę praneÅ¡ama kitai Å¡aliai ( CPK 147 str., galiojanti nuo 2012-06-30). Taigi, teismas turi diskrecijÄ nuspręsti ar nagrinėti klausimÄ Â informavus apie tai kitÄ bylos Å¡alį, pasirinkti nagrinėjimo tvarkÄ , todėl Å¡is nurodytas skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto motyvais, jog nebuvo faktinio pagrindo tokia apimtimi riboti tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , nepateikta įrodymų apie realius pavojus Å¡alių sÅ«nui bendraujant su seneliais Krakėse, kas galėtų pateisinti konkrečių apribojimų taikymÄ .Pagal CPK 144 str. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Jų pavyzdinis sÄ raÅ¡as numatytas ir CK 3.65 str.Teismo nuomone nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti tokias apsaugos priemones. Vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonės taikymo tikslų yra galimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimų eliminavimas .Å iuo ginčo atveju ieÅ¡kovė siÅ«lo nustatyti konkrečiÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Kodėl teismo sprendimu ieÅ¡kinį patenkinus pablogėtų ar taptų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas ieÅ¡kinyje nenurodyta, teismo nutartyje nepasisakyta.Teismas neatsižvelgė, jog atsakovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta maždaug du mėnesiai iki ieÅ¡kinio pateikimo.

Pagal sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ matyti, jog nustatytas maksimalus tėvo bendravimas su vaiku. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams CK 3.175 str.). Byloje nepateikta įrodymų, jog iki ieÅ¡kinio pateikimo 2013-11-18 sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi.IeÅ¡kovė reikalavimÄ suvaržyti tėvo valdžiÄ motyuoja tuo, sÅ«nui nesaugu pas jo senelius                        ( atsakovo tėvus),nes senelis girtauja, o sÅ«nus Tomas dėl ligos yra nevaldomas, vaikas – mažas ir sunkiai perkelia aplinkos, kai iÅ¡vykstama pas atsakovo tėvus, pasikeitimusCiviliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo,vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).Byloje nėra jokių duomenų apie netinkamÄ atsakovų tėvų elgesį, konkrečiai senelio girtuokliavimÄ , ir to sÄ lygotÄ galimÄ pavojų anÅ«kui. PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateiktos charakteristikos, Vaiko teisių apsaugos skyrių iÅ¡vados (b.l.36-37,39-42) dėl atsakovo tėvų gyvenimo bÅ«do, sÄ lygų, jų elgesio rodo, jog tai tvarkingi, darbÅ¡tÅ«s, su anÅ«ku bendraujantys asmenys.Savo nerimÄ dėl sÅ«naus sveikatos ieÅ¡kovė grindė neprognozuojamu A. ir P. M.

įvaikinto T. M. elgesiu. Teismas pripažįsta, jog į bylÄ pateikti duomenis apie Å¡io asmens psichinės sveikatos bÅ«senÄ , bet jie neleidžia daryti iÅ¡vados, jog vaikui pas senelius dėl T. M. gali bÅ«ti nesaugu.IÅ¡ medicininių T. M. dokumentų matyti, jog jo psichinė bÅ«klė yra stabili, jis vartoja medikamentus, dirba. Atsižvelgiama į tÄ ,jog paskutiniai jo sveikatos paÅ«mėjimai buvo 2013 m. sausio- vasario mėnesiais, po to blogėjimo nepastebėta. Taigi, T. M. sveikata po teismo sprendimo nutraukti Å¡alių santuokÄ iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo nepasikeitė, Å¡alims tariantis dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos , žinant, jog atsakovas su vaiku lanko tėvus, jai buvo žinomi.

Kodėl Å¡i aplinkybė vėliau pradėta traktuoti kaip pavojinga vaikui, nemotyvuota. Pastebima, kad 2014-03 pradžioje T. M. buvo konsultuotas VÅ¡Ä® Viniaus miesto psichikos sveikatos centras prof.A. D. , diagnozavus Å¡izotipinį sutrikimÄ , konstatuota, kad bÅ«sena stabili, pavojaus sau ir aplinkiniams nekelia( b.l.91).Teismo nuomone , nebuvo pakankamų priežasčių nurodytu bÅ«du pagrindo riboti vaiko senelių teisę bendrauti su anÅ«ku, Å¡iam su pusbroliais( pusseserimis). Artimųjų giminaičių( senelių) teisė bendrauti su anÅ«kais irgi ginama įstatymo ( CK 3.135, 3.176 str.).Vaiko aplinkos pasikeitimai, kai bÅ«nama ne namuose, yra neiÅ¡vengiami.

Vaikų reagavimas į pokyčius yra skirtingas , individualus. Aplinkybė ,jog kelis per mėnesį savaitgalius kai vaikas bus su tėvu, tikėtina sukurs vaikui buitinių nepatogumų, bet, kita vertus, bendravimas su tėvu, jo rato žmonėmis, nuvykimas į kitas Lietuvos vietas ir pan., teismo nuomone, yra taip pat skatintinas gėris, nes plečia vaiko akiratį, kuria ir plečia socialinius ryÅ¡ius. Teismas atkreipia Å¡alių dėmesį ,jog jie, įgyvendindami savo kaip tėvų ir vaikų kaip jų atstovai teises į sveikÄ aplinkÄ , į sÄ lygų harmoningam ir visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinimÄ , turi veikti iÅ¡imtinai vaikų labui ir jų interesais.Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo prinpicu.

Å iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone Å¡io principo nesilaikyta. Nutartimi uždrausta tėvui iÅ¡vežti sÅ«nų iÅ¡ Utenos rajono teritorijos.Tokį sprendimÄ pirmos instancijos teismas motyvavo saugių salygų vaikui užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrindo iÅ¡vadai apie pavojų vaiko saugumui nebuvo.IeÅ¡kovė neįrodinėja, jog tėvas nesugeba ar neįstengia užtikrinti sÅ«nui saugių aplinkos salygų. IÅ¡ ieÅ¡kinio , motyvų galima spręsti, jog jos nuomone nesaugu yra pas atsakovo tėvus dėl senelio ir T.

M. elgesio. Jeigu Å¡ios aplinkybės bÅ«tų buvęs įrodytos, bÅ«tų logiÅ¡ka riboti vaiko bendravimÄ su konkrečiais asmenimis( kaip potencialaus pavojaus Å¡altiniais), o neapibrėžti vaiko buvimo vietos kokia tai teritorija, nes Å¡iems „pavojingiems asmenims“ atvykti pas anÅ«kÄ , susitikti su juo neuždrausta ir siekiamų tikslų nebus pasiekta. Sunku rasti logiÅ¡kų argumentų įrodymui , kad tėvo iÅ¡vykimas su vaiku į gretimÄ rajonÄ , į pajÅ«rį, pas draugus, gydymosi tikslais ir pan. bÅ«tų vaikui nesaugus, o buvimas Utenos mieste ir rajone saugesnis.Kadangi pakankamų duomenų apie galimai nesaugiÄ vaikui aplinkÄ bendraujant su seneliais A. ir P. M. ar jų namuose nepateikta, bendravimo su jais ribojimai pagrįstai nenustatyti.Pripažinus,jog nurodytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra nepagrįstas , todėl naikinamas, bet sykiu atkreipiamas tėvo dėmesys, jog jis turi užtikrinti vaiko teisę į saugias sÄ lygas, savo kaip tėvo teisių įgyvendinimas neturi prieÅ¡tarauti vaiko interesams bei poreikiams, jie turi bÅ«ti esmine tėvo elgesio modeliavimo priežastimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 d.2 p., n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones- uždrausti T. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡vežti iÅ¡ Utenos sÅ«nų J. M. atmesti. Teisėjas                                                                                                           Eigirdas Činka