7c37dd90-e8e6-4757-803b-9111b7be3cf7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. AS556-249/2010             Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. balandžio 16 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės BaltrÅ«naitės (kolegijos pirmininkė) ir ArÅ«no Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 4D-137(4), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. 5-11-S-246, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 29 d. raÅ¡tÄ Nr. 20-S-1418;2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ atsiųsti pareiÅ¡kėjui atliktų tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas;3) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ užtikrinti                       2009 m. balandžio 6 d.

Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų pilnÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kaltų dėl rekomendacijų nevykdymo pareigÅ«nų nubaudimÄ ;4) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2008 m. gruodžio 15 d., 2008 m. gruodžio 18 d.,                   2008 m. gruodžio 22 d.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauti jo skundai dėl Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavaldaus Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų trukdymo pareiškėjui susirašinėti laiškais su Europos Žmogaus Teisių Teismu ir Lietuvos teismais bei nustatytais terminais pateikti reikalaujamus dokumentus. Seimo kontrolieriaus 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 4D-2008/1-1603/3D-1248 jo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomenduota imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, bei sprendžiamas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas.

Tačiau Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ , neįvykdė Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų ir neskyrė tarnybinių nuobaudų kaltiems Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nams dėl to, kad Jonavos rajono policijos komisariato areÅ¡tinė likviduota, Jonavos rajono policijos komisariate nėra užregistruotų pareiÅ¡kėjo 2008 m. gruodžio mėnesio 1, 3 ir 9 d. pareiÅ¡kimų, apklausti pareigÅ«nai neigia, kad minėtomis dienomis buvo pateikti ir užregistruoti pareiÅ¡kimai, o kitų objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas 2008 metų gruodžio 1, 3 ir 9 dienomis kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariato virÅ¡ininkÄ dėl dokumentų kopijų, reikalingų pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismui, negauta.

Policijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs jo 2009 m. gegužės 10 d. skundÄ , 2009 m. birželio 15 d. raÅ¡te Nr. 5-11-S-246 informavo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-1S-135 yra teisėta ir pagrįsta, o Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo              2009 m. birželio 27 d. skundÄ , 2009 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡te Nr. 4D-137(4) nurodė, kad Policijos departamento 2009 m. birželio 12 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 5-11-OS-42 patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡nagrinėtas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir tinkamai, padarytos iÅ¡vados pagrįstos ir teisėtos.

Pareiškėjo nuomone, Vidaus reikalų ministerija pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį, trukdė jam apskųsti tarnybinius patikrinimus atlikusių pareigūnų veiksmus, nes jam nebuvo atsiųstos atsakovų atliktų tarnybinių patikrinimų išvados. Teigė, kad atsakovų veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, nes jam trukdoma susirašinėti su Europos Žmogaus Teisių Teismu ir Lietuvos teismais bei nustatytais terminais pateikti prašomus dokumentus, taip pažeidžiant peticijos teisę bei Konstitucijos 22, 33 straipsnius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi bylÄ nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 str. 1 p.). Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius                               2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 4D-2008/1-1603 iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundus pripažino juos pagrįstais ir rekomendavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui A.

K. imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai ir išspręstas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas                            2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 20-S-1418 pranešė A. B., kad remiantis aukščiau minėta Seimo kontrolieriaus pažyma buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybos 2009 m. birželio 15 d. raštu Nr. 5-11-S-246 pareiškėjas informuotas, kad Vidaus tyrimų tarnyboje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuota, jog Kauno apskrities VPK atliktas tarnybinis patikrinimas buvo visapusiškas ir objektyvus.

RaÅ¡te pažymėta, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog aukÅ¡tesnės pagal pavaldumÄ Ä¯staigos tikrintojų atliktas iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡ naujo svarstyti pareigÅ«no atsakomybės klausimÄ , nustatant jam sunkesnes pasekmes. Rekomendacijos dėl darbo gerinimo negalėjo bÅ«ti įgyvendintos dėl Jonavos rajono policijos komisariato areÅ¡tinės likvidavimo. Vidaus reikalų ministerija 2009 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tu Nr. 4D-137(4) pareiÅ¡kėjui nurodė, kad, iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo skundÄ , Policijos departamento tarnybinio patikrinimo medžiagÄ , nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo skundas buvo iÅ¡nagrinėtas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir tinkamai.

Teismas konstatavo, kad ABTÄ® nustato specialias sÄ lygas, kada teismas imasi nagrinėti asmens skundÄ ir pradeda administracinę bylÄ dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismÄ tik tada, kai skundu siekiama apginti to asmens teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ (ABTÄ® 5 str. 3 d. 1 p.). PareiÅ¡kėjo skundžiamais Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tu Nr. 4D-137(4), Policijos departamento 2009 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. 5-11-S-246, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu Nr. 20-S-1418 pareiÅ¡kėjas yra informuojamas apie priemones, kurių imtasi vykdant Seimo kontrolieriaus                         2009-04-10 pažymoje Nr. 4DF-2008/1 pateiktas rekomendacijas.

Bylos atveju nei vieno atsakovo suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriais atsakoma į pareiÅ¡kėjo skundus, pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių nesukelia. RaÅ¡tai yra tik informacinio pobÅ«džio dokumentai. Pačioje Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktose rekomendacijose nėra kalbama apie pareiÅ¡kėjo teises ir pareigas, jame nenurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, ar kiti asmenys jo atžvilgiu privalo suteikti teises ar imtis kitokių veiksmų. Teisinių pasekmių buvimas yra vertinamas nustatant, ar skundžiamo dokumento pagrindu pareiÅ¡kėjas įgijo naujÄ teisę ar pareigÄ , ar galėjo įgyti, ar skundžiamu administraciniu aktu buvo atsisakyta įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teisę.

Jeigu tokių įpareigojimų nėra numatyta, arba tokie įpareigojimai nustatomi kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad pareiÅ¡kėjas yra santykių dalyvis – dėl jo interesų pažeidimo atliktas tyrimas, nustatytos rekomendacijos, jis nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųstis teismui. SkundÄ teismui gali paduoti tik asmuo, kuriam nustatomos pareigos. Å iuo atveju tai galėtų bÅ«tų policijos įstaigos, jeigu Seimo kontrolierius pagal savo kompetencijÄ turėtų teisę joms nustatyti privalomus įpareigojimus ir bÅ«tų tokius nustatęs. Faktas, ar bus paskirta nuobauda buvusios Jonavos rajono policijos komisariato areÅ¡tinės darbuotojui, ar nebus, pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų turinio nekeičia.

Nuobaudos paskyrimas liečia tik pačius darbuotojus, bet neturi teisinių pasekmių kitiems asmenims. Kadangi Jonavos rajono policijos komisariato areštinė yra likviduota, nesančioje organizacijoje negalima įvesti papildomų darbo organizavimo ir tvarkos reikalavimų. Todėl Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacija imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, negali būti įgyvendinta objektyviai. Šios rekomendacijos įgyvendinimas taip pat pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ administraciniams teismams pripažįstamos neteismingomis bylos, kuriose asmuo praÅ¡o tik konstatuoti teisių pažeidimo klausimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 1 iÅ¡spausdintoje Å¡io teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje Nr. A-261/2007 yra konstatuota, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pageidauja, kad teismas spręstų dėl Konstitucijos 22 (privataus gyvenimo apsauga), 23 (nuosavybės neliečiamumas) ir 25 (įsitikinimų laisvė) straipsnių pažeidimo. Tačiau toks teismo sprendimas pareiÅ¡kėjui galėtų kelti tik moralinį pasitenkinimÄ , o ne reikÅ¡ti administracinio ginčo sprendimo.

Aukščiau minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad konstatavimas, jog administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas, negali bÅ«ti sprendimu dėl bylos esmės. Tuo remdamasis teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti atsakovų raÅ¡tus yra nenagrinėtinas teisme ir bylÄ , remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo              2007 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. A-261/2007, Å¡ioje dalyje nutraukė ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad antruoju reikalavimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovus pateikti jam tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas. Tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintÄ Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ . Å i tvarka nenumato, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados gali bÅ«ti pateikiamos susipažinti asmenims, pateikusiems skundÄ , kurio pagrindu atliktas tarnybinis patikrinimas.

Nesant tokios teisės normos, atsakovai neturi pareigos vykdyti tokius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad A. B. skunde Policijos departamentui bei skunde Vidaus reikalų ministrui nėra prašoma pateikti tarnybinio patikrinimo išvadas. ABTĮ 15 straipsnyje tarp administracinių teismų kompetencijai priskirtų ginčų nėra numatyta, kad teismas tiesiogiai sprendžia informacijos teikimo asmenims klausimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad abi tarnybinio patikrinimo išvados yra nagrinėjamos bylos medžiagoje.

PareiÅ¡kėjas įgyvendindamas procesines teises gali susipažinti su minėtais dokumentais bei juos kopijuoti. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas šį reikalavimÄ taip pat pripažino nenagrinėtinu teisme ir bylÄ nutraukė ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ užtikrinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimÄ . Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnis numato Å¡iems pareigÅ«nams suteikiamas teises.

Byloje esanti Seimo kontrolierių pažyma atitinka 19 straipsnio 15, 17 punkte numatytas teises. Å ios Seimo kontrolieriaus teisės įvardinamos kaip teisė siÅ«lyti, o ne įpareigoti. Seimo kontrolierių įstatyme nėra numatytas mechanizmas, kaip tokie sprendimai turi bÅ«ti įgyvendinami. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriams pagal minėtÄ Ä¯statymÄ nėra suteiktos teisės duoti privalomus nurodymus. Be to, įstatymų leidėjas Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 15 ir 17 punktuose numatytų teisių įgyvendinimui nėra numatęs prievartos priemonių, o taip pat ir priverstinio vykdymo galimybės. ABTÄ® 16 straipsnio 2 dalis tarp administraciniuose teismuose nenagrinėtinų objektų numato Seimo kontrolieriaus sprendimus (rekomendacijas).

Taigi teismas taip pat negali nei nagrinėti Å¡ių rekomendacijų teisėtumo, nei užtikrintų rekomendacijų vykdymo. Jau anksčiau Å¡iame teismo sprendime buvo iÅ¡dėstyti motyvai dėl to, kad Seimo kontrolieriaus pažyma neliečia pareiÅ¡kėjo teisių. Å ios pažymos įgyvendinimas taip pat neturi įtakos pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų apimčiai. Todėl ir reikalavimo teisės pareiÅ¡kėjas neturi. Tai sudaro pagrindÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti remiantis ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas konstatavo, kad administracinis teismas Vidaus reikalų ministerijos priimtus administracinius sprendimus tikrina tada, kai jie gali bÅ«ti laikomi administraciniais sprendimais, sukuriančiais asmenims teises ir pareigas, o skundus paduoda asmenys, kurių teisės ir pareigos Å¡iais sprendimais buvo pažeistos (ABTĮ      5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Ä®statymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ panaikinti Policijos departamento ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas teismas neturi.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados sutinkamai su ABTÄ® 2 straipsnio 2 dalimi priskirtinos vidaus administravimo dokumentams, kadangi Å¡ia veikla užtikrinamas vieÅ¡ojo administravimo subjektų savarankiÅ¡kas funkcionavimas, kad jis galėtų atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ . Tuo tarpu pagal ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Todėl toks reikalavimas iÅ¡ esmės negali bÅ«ti nagrinėjamas ir byla nutraukiama ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ABTÄ® teisės normos. Jeigu administracinė byla yra nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, tai teismas pažeidžia ABTÄ® 37 straipsnio 3 dalį privalomai nenurodydamas, į kokiÄ institucijÄ reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina administraciniame teisme.

2. Teismo išvada, kad byla nenagrinėtina administraciniuose teismuose grindžiama netinkamai taikant ABTĮ 3 straipsnio l dalį.3. Teismo nutartimi pažeidžiami Konstitucijos 25 straipsnis, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies l punktas, nes nepagrįstai ir neteisėtai padaroma išvada, kad atsakovų surašyti raštai, kuriais buvo atsakyta į jo skundus, jam nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir jokių teisių nepažeidė. Teismo nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, kad neva skundu kreipėsi dėl tam tikrų faktų ar aplinkybių konstatavimo, bet ne dėl administracinio ginčo išsprendimo, kurį išsprendus būtų apgintos jo teisės ir interesai.

Tokiai iÅ¡vadai nutartyje prieÅ¡tarauja aplinkybė, kad nebuvo iÅ¡kviesta ir apklausta kaip liudytoja R. B., kuriÄ buvo nuspręsta apklausti kaip liudytojÄ , jog nebÅ«tų įrodytas jo teisių vieÅ¡ojo ir vidaus administravimo srityje pažeidimas ir dėl to atsiradusios pasekmės. Tuo pačiu nebuvo iÅ¡reikalauti visi praÅ¡omi raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie buvo bÅ«tini liudytojos apklausos metu, jog įrodyti jo teisių pažeidimÄ vieÅ¡ojo ir vidaus administravimo srityje ir jam sukeltas pasekmes.

4. Buvo pažeista ir neapginta pareiÅ¡kėjo teisė į teisingos informacijos gavimÄ ir neužtikrintas jo interesų apgynimas gauti tokiÄ informacijÄ , nes atsisakyta panaikinti neteisingos informacijos Å¡altinius - tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas, kurios sukėlė jam teisines pasekmes, kadangi buvo pažeistos ir neapgintos jo teisės padavus skundus atsakovams.

5. Teismo nutartyje atsisakoma patenkinti jo reikalavimÄ pateikti tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas motyvuojant, kad iÅ¡vados liečia tik pareigÅ«nus, kurių atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, bet ne asmenį padavusį skundÄ ir Å¡iai iÅ¡vadai pagrįsti netinkamai taikoma Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tačiau toks įsakymas negali prieÅ¡tarauti Konstitucijos 25 straipsnio nuostatai ir teisei gauti teisingÄ informacijÄ , jeigu Å¡i teisė yra neapribojama tiesiogiai Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, kurių atsakovai nenurodė kaip pagrindo neiÅ¡duoti jam praÅ¡omų tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadų.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato                       2009 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas Nr. 20-S-1418 ne teisės aktas ir jis pareiÅ¡kėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Å iame raÅ¡te buvo iÅ¡dėstyti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti trÅ«kumai ir pareiÅ¡kėjas informuotas, jog Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato virÅ¡ininkui V.

L. nurodyta užtikrinti, kad pareiškėjui būtų išsiųsti ištaisyti 2008-12-15 atsakymai (reg. Nr. 20-61-S-2431 ir Nr. 20-61-S-2432), tai ir buvo padaryta Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. 20-61-S-3895. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra administracinis aktas, kurį teismas galėtų panaikinti, tuo labiau - tarnybiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis. Å ios Tvarkos 16 punktas nustato tikrinamo pareigÅ«no teises. Kaip matyti, Å¡i Tvarka yra skirta statutiniams pareigÅ«nams, o ne civiliams paÅ¡aliniams asmenims, todėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada negali bÅ«ti siunčiama kitiems asmenims. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai nutraukė bylÄ ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nurodydamas, jog byloje reiÅ¡kiami pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu. Tai reiÅ¡kia, kad nei pareiÅ¡kėjo skundžiami institucijų atsakymai, nei Å¡ių institucijų atlikti tarnybiniai patikrinimai nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog nėra ginčo dėl teisės. Tokiu atveju teismas ir negalėjo nurodyti, į kokiÄ institucijÄ reikėtų kreiptis, nes tokios institucijos tiesiog nėra.

Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka laikytina specialiu teisės aktu, paminėtu VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 41 straipsnyje. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjant asmenų praÅ¡ymus ir skundus dėl galimai neteisėtų statutinių pareigÅ«nų veiksmų ir Å¡ių pareigÅ«nų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo Trečiojo skirsnio nuostatos (19-36 straipsniai), reglamentuojančios administracinių procedÅ«rų atlikimÄ , atitinkamų dokumentų suraÅ¡ymÄ ir sprendimų priėmimÄ , taikomos tiek, kiek Å¡ių procedÅ«rų nereglamentuoja minima Tvarka.

Pagrindinis Tvarkos tikslas - sudaryti sÄ lygas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sÄ lygas, nustatyti kaltus pareigÅ«nus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Neabejotina, kad teisėtas ir pagrįstas tarnybinės atsakomybės pritaikymas prisideda prie teisingumo bendrÄ ja prasme įgyvendinimo, piliečių pasitikėjimo valstybės institucijomis didinimo, tačiau galimai pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimas, kurio siekiama, paduodant skundÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui, neįvardintas tarp minėtos Tvarkos siekiamų tikslų.

Tai reiškia, kad tarnybinių patikrinimų atlikimas ir tarnybinės atsakomybės (ne)taikymas pareigūnams nelaikytinas asmens galimai pažeistų teisių gynimo būdu, o Tvarkos numatytų procedūrų pagrindu priimti sprendimai gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam pareigūnui ir negali būti skundžiami kitų asmenų. Minėtų tarnybinių patikrinimų atlikimo metu nebuvo siekiama įvertinti, ar areštinės darbuotojų veiksmai, galimai pavėluotai išsiunčiant pareiškėjo laiškus, trukdė jam susirašinėti su Europos Žmogaus Teisių Teismu.

Pažymi, kad nei viena Konstitucijoje nustatyta teisė nėra absoliuti. Paprastai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato ir detalizuoja konstitucinių teisių realizavimo bÅ«dus. Nurodo, kad teismui konstatavus, jog byloje reiÅ¡kiami pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu, t. y. ginčo nebuvimÄ ir proceso negalimumÄ , bet kokių faktinių aplinkybių įrodinėjimas neturi jokios prasmės. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nubausti kaltus Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nus negali bÅ«ti tenkintinas, nes pagal nustatytÄ teismų praktikÄ Policijos departamento atliktas tarnybinis patikrinimas pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tik tarnybinį patikrinimÄ atlikusių ir nuobaudÄ skyrusių asmenų atžvilgiu ir tik Kauno apskrities VPK pareigÅ«nams gali sukelti atitinkamas teisines pasekmes, bet negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡ naujo svarstyti Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nų atsakomybės klausimÄ .

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjimu atveju nei vieno atsakovo suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriais buvo atsakoma į pareiÅ¡kėjo skundus, pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių nesukelia. RaÅ¡tai buvo tik informacinio pobÅ«džio dokumentai. Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktose rekomendacijose nėra kalbama apie pareiÅ¡kėjo teises ir pareigas, jame nenurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, ar kiti asmenys jo atžvilgiu privalo suteikti teises ar imtis kitokių veiksmų. Teisinių pasekmių buvimas yra vertinamas nustatant, ar skundžiamo dokumento pagrindu pareiÅ¡kėjas įgijo naujÄ teisę ar pareigÄ , ar galėjo įgyti, ar skundžiamu administraciniu aktu buvo atsisakyta įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teisę.

Jeigu tokių įpareigojimų nėra numatyta, arba tokie įpareigojimai nustatomi kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad pareiÅ¡kėjas yra santykių dalyvis - dėl jo interesų pažeidimo atliktas tyrimas, nustatytos rekomendacijos, jis nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųstis teismui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Pirmosios instancijos teismas bylÄ nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu. Å is punktas numato, jog teismas bylÄ nutraukia, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo reikalavimus, skundo esmę, patikrinusi byloje esančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, jog pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administracinių teismų.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pateiktus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus atsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo bendrÄ sias nuostatas, formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ dėl administraciniams teismams priskirtų bylų nagrinėjimo.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pareiÅ¡kėjui atsakė, kodėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai negali bÅ«ti nagrinėjami administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytais motyvais ir jų pakartotinai nebeatkartos, tik akcentuos esminius momentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTÄ® 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalykÄ ir pagrindÄ priklauso pareiÅ¡kėjui.

Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiÅ¡kėjo pasirinktos gynybos bÅ«dÄ , siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistÄ teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos bÅ«das yra sÄ lygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTÄ® 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos         Nr. A14-261/2007;

AS146-669/2009).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. balandžio 6 d. pažyma               Nr. 4D-2008/1-1603, atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų.Tarnybiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - ir Tvarka) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigÅ«nams tvarkÄ . Pagrindinis Tvarkos tikslas - sudaryti sÄ lygas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sÄ lygas, nustatyti kaltus pareigÅ«nus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Pagal Tvarkos 20 punktÄ , tarnybinis patikrinimas baigiamas, suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas. Tvarkos 16 punkte numatytos tikrinamų pareigÅ«nų teisės, tarp jų ir teisė, baigus tarnybinį patikrinimÄ , susipažinti su tarnybinio tikrinimo iÅ¡vada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Taigi Tvarkoje iÅ¡vardintas numatytas teises turi tik tikrinami pareigÅ«nai.

Įvertinus paminėtos Tvarkos nuostatas, pareiškėjos skundo argumentus, kad jis nesutinka su tarnybinių patikrinimų rezultatais, tarnybinius patikrinimus atlikusių pareigūnų veiksmais, darytina išvada, kad nei pareiškėjo skundžiami institucijų informaciniai atsakymai, kuriuose pareiškėjas informuojamas apie priemones, kurių imtasi vykdant Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktas rekomendacijas, nei šių institucijų atlikti tarnybiniai patikrinimai nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. 4D-2008/1-1603 turinio matyti, kad šia pažyma buvo išdėstyti tik siūlymai (rekomendacijos) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui A.

K. imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alinti pažeidimai ir iÅ¡spręstas kaltų pareigÅ«nų atsakomybės klausimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas negali nei nagrinėti Å¡ių rekomendacijų teisėtumo, nei užtikrintų rekomendacijų vykdymo (ABTÄ® 16 str. 2 d., Seimo kontrolierių įstatymo 19 str.). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.Atskirajame skunde nurodytas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTÄ® 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, neiÅ¡aiÅ¡kindamas jam, į kokiÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjas gali kreiptis jei byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, laikytinas nepagrįstu, kadangi pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiami reikalavimai apskritai negali bÅ«ti nagrinėjami, nes nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiAudrius Bakaveckas Laimė BaltrÅ«naitė ArÅ«nas Sutkevičius