7c370d71-ac75-4f2f-9c4e-6ea179992eb4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NrBylos Nr. A 2.6.-8012-271/2015Proceso Nr. 4-68-3-07312-2015-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. , 45.4.5.                                                                    VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                          NUTARIMAS  Vilnius, 2015 m. liepos 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant asmeniui, kuriam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas N. Å ., jos atstovui advokato padėjėjui E.Galatilčiui, vertėjai I.Pikčilingienei, nukentėjusiesiems I. V., M. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ N. Å . a/k (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,                                     NUSTATĖ: 2015 m. gegužės 21 d., apie 00.00 val.

N. Š., vairuodama automobilį BMW X Reiche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įveikdama kelio posūkį Ukmergės gt. 322, Vilniuje, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį M. B.. Eismo įvykio metu apgadino savo bei nukentėjusiojo automobilį. Po ko važiavo toliau ir Perkūnkiemio gt. 12, Vilniuje, kieme kliudė stovintį automobilį Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį  I.

V.. Eismo įvykio metu apgadino savo bei nukentėjusiojo automobilį. Po šių sukeltų eismo įvykių, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus, pasišalino. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 127, 219, 222 p.p. reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. N. Š. teismo proceso metu kaltę dėl KET pažeidimų padarymo pripažino iš dalies bei paaiškino, kad pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykius, tačiau pasišalinti nenorėjo.

Alkoholio, narkotikų nevartoja. Ä®vykio dienÄ dalyvavo maratone, buvo iÅ¡vargusi, po to paskambino vaikinas, liepė atvažiuoti pas jį, atvežti meÅ¡kerę, kÄ ji ir padarė. Su vaikinu įvyko konfliktas, buvo stresinės bÅ«senos, vairavo, kaip važiavo ir atsitrenkė į Toyota bei kitÄ maÅ¡inÄ , neatsimena. Ryte iÅ¡gėrė taurę viskio. Pamatė, kad atvyko policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėjo savo automobilį, rado apgadinimus, todėl suprato, kÄ padarė. Tikrai bėgti iÅ¡ įvykio vietos tikslo neturėjo, yra draudimas.

RaÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ jos žodžių surašė pareigÅ«nas, nesuprato vertimo, todėl ten paraÅ¡yta, kad atsitrenkė į automobilį.Nukentėjusysis M. B. parodė, kad ryte kieme rado apdaužytÄ savo automobilį (Toyota Avensis). Suprato, kad tai padarė BMW automobilis. Jo automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis, sparnas, iÅ¡daužtas žibintas, stiklai gulėjo ant žemės. BMW vairuotojas, atsižvelgiant į apgadinimo pobÅ«dį bei mastÄ negalėjo nesuvokti, kad padarė eismo įvykį.

Bamperį reikėjo keisti, nes buvo stipriai įlenktas.Nukentėjusysis I. V. parodė, kad pažeidėjos nepažįsta. Ryte išėjęs iÅ¡ namų pamatė, kad aikÅ¡telėje PerkÅ«nkiemio gt. yra apgadintas jo automobilis SAAB, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Buvo nubrėžtas galinis bamperis keliose vietose. Buvo atsilupusi net plastmasė. IÅ¡vakarėse automobilis buvo paliktas be apgadinimų. Kieme yra vaizdo kameros, policija norėjo apžiÅ«rėti įraÅ¡us, tačiau priėjo pažeidėja ir prisipažino, kad tai padarė.

Kalbėjo rusiÅ¡kai, jie gerai suprato. Jos automobilis stovėjo Å¡iek tiek toliau, gal už kokių 30 metrų. Pažeidėja ėjo iÅ¡ parduotuvės, nešėsi Å¡ampano butelį. Liudytojas, policijos pareigÅ«nas D. A. parodė, kad dirba Kelių policijoje. Atsimena įvykį ir pažeidėjÄ . Prasidėjo nuo to, kad ryte, iki pietų gavo praneÅ¡imÄ , kad prie PerkÅ«nkiemio g. yra apgadintas automobilis. Atvyko, pilietis nurodė, kad iÅ¡vakarėse pastatė maÅ¡inÄ , o ryte rado apgadintÄ . Matėsi akivaizdÅ«s apgadinimai.

Kas sukėlė eismo įvykį, nebuvo žinoma. Vėliau, gerokai po pietų, dar gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį. Pasitiko juos nukentėjusysis. Formino įvykį. Tuomet pro Å¡alį ėjo moteris, matėsi, kad svirduliuoja. Ji priėjo, paaiÅ¡kino, kad turi didelių problemų, su kažkuo susipyko. Ji prisipažino, kad važiuodama, atrodo automobiliu BMW X6, apgadino automobilius, t.y. dalyvavo ir kitame eismo įvykyje. Atrodo sakė, kad prieÅ¡Â vairuodama buvo iÅ¡gėrusi.           Liudytoja K.

Å . parodė, kad yra N. Å . kaimynė. VienÄ vakarÄ buvo jÄ sutikusi apsiverkusiÄ , į klausimus nereaguojančiÄ . KitÄ dienÄ klausė jos, kas atsitiko. Kaimynė sakė, kad važiavo, atsitrenkė į maÅ¡inas. Liudytoja į tai nesigilino. IÅ¡ byloje esančio pareigÅ«no O. G. 2015-05-21  tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad dirbo su pareigÅ«nu D. A.. Apie 10.05 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad PerkÅ«nkiemio g. 8, Vilniuje, apgadintas automobilis Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvyko į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo apgadintÄ automobilį, rado kieme stovintį automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) Priėjo N. Å . ir paaiÅ¡kino, kad 2015-05-21 apie 00.00 val. važiuodama iÅ¡ FabijoniÅ¡kių mikrorajone atsitrenkė į Ukmergės gt. 322 stovintį automobilį ir kieme PerkÅ«nkiemio g. 78 kliudė stovintį kitÄ automobilį.

Apie įvykį policijai nepranešė. Užrakino automobilį ir išėjusi namo prisigėrė. Formino įvykį ir Ukmergės gt. 322, kur rado nuolaužas, kurios atitiko BMW apgadinimus ir trūkstamas detales. N. Š. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas (b.l.4). Eismo įvykio vietos, kuomet buvo rasti apgadinti automobiliai Toyota bei Saab, buvo apžiūrėtos (b.l. 8-9).Automobilio Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad apgadinti: užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b.l.11).A.

S. 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas užpakalinis bamperis (b.l.10).Automobilio BMW X REICHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. Š., apžiūros metu nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b.l.10).Prie bylos yra pridėti nukentėjusiųjų pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai.N. Š. 2015-05-21 10.37 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas (b.l.15).

Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vadosLietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus (protokolÄ Nr.10P-31042444-15, pareigÅ«no O.

G. tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį ir jo tyrimo aplinkybes, eismo įvykio vietos schemas, automobilių apžiÅ«ros rezultatus ir rastų apgadinimų fiksavimÄ , praneÅ¡imų BPC garso įraÅ¡us, N. Å . raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir parodymus, nukentėjusiųjų I. V., M. B. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei  parodymus teismo proceso metu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog N. Å . 2015-05-21 naktį, vairuodama automobilį BMW X REICHE, pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykius, po ko iÅ¡ tos vietos pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus. Kad eismo įvykius, kuomet buvo apgadinti du nukentėjusiųjų automobiliai, naktį sukėlė bÅ«tent N. Å ., iÅ¡ dalies pripažino ir pati pažeidėja, aiÅ¡kindama, kad ji buvo streso bÅ«senoje po konflikto su vaikinu, važiavo namo, galėjo atsitrenkti į nukentėjusiųjų automobilius.

Apie tai ji po savo automobilio apžiÅ«ros informavo ryte atvykusius pareigÅ«nus. Kad bÅ«tent automobiliu BMW apgadinti nukentėjusiųjų automobiliai, įrodo ir apgadinimų ant Å¡io automobilio bei nukentėjusiųjų automobilių atitikimai. ApžiÅ«rint eismo įvykio vietÄ bei automobilį Toyota buvo rastos BMW detalės, kurių trÅ«ko kaltininkės automobilyje BMW. Kad bÅ«tent pastarosios automobiliu padaryti apgadinimai automobiliams Toyota bei Saab 9-3, suprato ir nukentėjusieji. Tokiais veiksmais N. Å . pažeidė KET 127 p. reikalavimus.

Padarė administracinį teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.KET 222 punktas numato su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigÄ po įvykio, jei vietoje nėra nukentėjusiojo ir padaryta tik turtinė žala, praneÅ¡ti policijai. Nuvažiavimas iÅ¡ eismo įvykio vietos neatlikus Å¡ių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. N. Å . veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius.Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.).IÅ¡analizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ Â darytina iÅ¡vada, kad N. Å . iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Kaip matyti iÅ¡ bylos įrodymų, ji vairavo automobilį pažeisdama nustatytas eismo tvarkai taisykles, nesilaikydama saugaus greičio, važiavimo sÄ lygų, kad atsiradus kliūčiai galėtų sustabdyti transporto priemonę.

N. Å . kliudė ir apgadino ne vienÄ , bet du automobilius skirtingose vietose. Pažymėtina, kad apgadinimo pobÅ«dis ir mastas, ypač automobilio Toyota Avensis, įrodo, jog vairuotoja turėjo suvokti, kad jos automobilis kliudė kitÄ automobilį. Automobiliui buvo ne tik sulenktas bamperis, sparnas, tačiau buvo iÅ¡daužtas ir galinis žibintas, stiklai krito ant žemės. Didelius apgadinimus gavo ir jos vairuojamas automobilis BMW, kÄ patvirtino jo apžiÅ«ra. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo, policijos pareigÅ«no D.

A., nukentėjusiojo I. V. parodymų, pareigÅ«nams atvykus į vietÄ aiÅ¡kintis dėl įvykio, priėjo neblaivi N. Å ., kuri paaiÅ¡kino, jog tai ji sukėlė eismo įvykius. Nurodė, jog fakto, kad kliudė maÅ¡inas, ji policijai nepranešė, po to namuose prisigėrė (b.l.4). N. Å . aiÅ¡kina, kad eismo įvykius galėjo sukelti dėl stresinės bÅ«senos po konflikto su vaikinu, tačiau teismas mano, kad tai neatleidžia jos nuo atsakomybės, nes ji suvokė savo veiksmus, po įvykio  vartojo ne vaistus, bet alkoholinius gėrimus.Taigi, pačios N. Å . aiÅ¡kinimai, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, automobilių apgadinimo pobÅ«dis bei mastas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog vairuotoja N. Å . suvokė, kad buvo eismo įvykio dalyve, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Tokiais veiksmais N. Å . pažeidė KET 222 p. reikalavimus, jos veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamas KET 221 punkto pažeidimas (alkoholio vartojimas po eismo įvykio), kadangi N. Å . yra kaltinama tyčiniu pasiÅ¡alinimu. Nors kaltininkė padarė du eismo įvykius ir nuvažiavo, teismas sutinka su policijos įstaigos pozicija, jog tai ji padarė kaip tęstinę veikÄ , todėl atskiro veiksmų kvalifikavimo nereikia. Nuobaudos skyrimas Vienas iÅ¡ nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Individualizuodamas pažeidėjui skiriamÄ nuobaudÄ teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas N. Å . nuobaudÄ , atsižvelgia į tai, kad ji įvykdė du kelių eismo taisyklių pažeidimus, apgadino dvi transporto priemones.

Nėra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkina jos atsakomybę tai, kad ji turi galiojančiÄ nuobaudÄ už KET pažeidimus (b.l.21). Mokosi dizaino mokykloje, dirba Anglijoje. Tai pirmas jos vairavimo praktikoje Å¡iurkÅ¡tus kelių eismo taisyklių pažeidimas. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ tokiose bylose, į teisės pažeidimų pobÅ«dį, padarinius, N. Å . asmenybę, sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ dėl padarytų pažeidimų skirti jai minimalias ar artimas minimaliomis baudas, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones minimaliam ATPK 130 str. 1d. normoje numatytam terminui.

Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) nuostatas nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡skirtinės bei ypatingai lengvinančios jos atsakomybę, ir duotų pagrindÄ taikyti Å¡iÄ teisės normÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str.1d.1p., teisėjas                                                                    NUTARĖ :

N. Å . pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 30 Eur (trisdeÅ¡imties eurų) bauda;              pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. - 880 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.            Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudÄ N. Å . nustatyti – 880 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ Â su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjai, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400.

Ä®mokos kodas 6030. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Pavel Borkovski