7c34c7c2-d034-4027-984d-fd6eccfa5944 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Bylos Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės NEO Finance ieÅ¡kinį atsakovei K. I. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė akcinė bendrovė NEO Finance (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei K. I. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1 050,00 Eur pagal sutartį negrÄ Å¾into kredito dalį, 78,07 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 18,24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 1 050,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 14 d.), 302,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,94 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 18,24 proc. kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 1 050,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 15 d.), 5,00 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 232,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K468066501 (toliau – vartojimo kredito sutartis), pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 1 050,00 Eur vartojimo kreditas 24 (dvideÅ¡imt keturių) mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. sausio 14 d. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ ieÅ¡kovei ir bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 210,96 Eur palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 18,24 proc.) ir 124,83 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. sausio 14 d. Taip pat atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, t. y. mokėti kreditÄ ir kredito kainÄ kiekvienÄ mėnesį. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir mėnesinių įmokų pagal vartojimo kredito sutartį neatliko, todėl ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl susidariusios skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo ir kitų iÅ¡ to kylančių reikalavimų patenkinimo.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ . To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėja neatsiėmė paÅ¡te siuntos per nustatytÄ saugojimo terminÄ . 2020 m. liepos 22 d. procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti pakartotinai jos darbovietės adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), pažymoje nurodyta, kad procesiniai dokumentai įteikti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriui D. M..

5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ 14 (keturiolikos) dienų terminÄ nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sÄ lygos, bÅ«tinos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

8. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ (kredito sumÄ ) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.

9. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi sutarties sÄ lygas, kredito suteikimo faktÄ ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumÄ , taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 050 Eur negrÄ Å¾into kredito.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 78,07 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d., t. .y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintos palÅ«kanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų.

Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

12. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

13. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palÅ«kanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikÅ¡tų sutarties vykdymÄ natÅ«ra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį, kai sutartis bÅ«tų pasibaigusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta, tai Å¡ių nuostolių dydį, virÅ¡ijantį sutartines kompensacines palÅ«kanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

14. Pagal tarp Å¡alių sudarytos Sutarties specialiÄ sias sÄ lygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 18,24 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo palÅ«kanomis. Pagal tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos Sutarties sÄ lygas, kreditÄ ir palÅ«kanas atsakovė turėjo mokėti iki 2022 m. sausio 14 d. Sutartį nutraukus 2020 m. birželio 23 d., ieÅ¡kovė paskaičiavo mokėtinas 78,07 Eur mokėjimo palÅ«kanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

15. Kaip minėta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti ir 18,24 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ 1 050 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 14 d.). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

16. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir Sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 18,24 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palÅ«kanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali bÅ«ti skaičiuojamos.

17. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 302,40 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iÅ¡ kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų ir bendrųjų sÄ lygų 1.4 punkto, ieÅ¡kovė, sudarydama Kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformÄ (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimÄ už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grÄ Å¾inimo grafike. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 302,40 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

18. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6,94 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. vasario 15 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 23 d. Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal 18,24 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ . Pažymėtina, kad Å¡is palÅ«kanų dydis nevirÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 proc.). Atsižvelgiant į tai, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir iÅ¡ atsakovės priteistina 6,94 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos.

19. Galiausiai, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 18,24 procentų kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 1 050 Eur vartojimo kredito sumÄ nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 15 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

20. Kaip minėta, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Tai reiÅ¡kia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti. Å i taisyklė taikytina ir kompensacinėms palÅ«kanoms, nes pastarosios atlieka analogiÅ¡kÄ funkcijÄ kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

21. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad netesybos, kurių ieÅ¡kovė praÅ¡o kompensacinių palÅ«kanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali bÅ«ti didesnės nei 101,53 Eur (1 050 Eur + 78,07 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 18,24 procentų kompensacines palÅ«kanas praÅ¡o priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 15 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos ir Å¡is kompensacinių palÅ«kanų reikalavimas yra sÄ lyginis bei negali bÅ«ti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis virÅ¡ys nurodytÄ 101,53 Eur sumÄ , todėl minėtas reikalavimas taip pat atmestinas.

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (1 437,41 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 32,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200,00 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei NEO Finance (juridinio asmens kodas 303225546) iÅ¡ atsakovės K. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 050,00 Eur (vieno tÅ«kstančio penkiasdeÅ¡imt eurų ir 00 ct) negrÄ Å¾into kredito dalį, 78,07 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 07 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 302,40 Eur (tris Å¡imtus du eurus ir 40 ct) tarpininkavimo mokesčio, 6,94 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 94 ct) kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 437,41 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 232,00 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus. IeÅ¡kovė turi teisę per 20 (dvideÅ¡imt) dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jelena Leščinskienė