2024-02-21 Nr. AB-3106-4-45-3-00023-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1316-442/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00023-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. D. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo persvarstymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. D..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir taikyti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui G. D. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, suteikiant teisę judėti tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, t. y. iki 2024 m. balandžio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centro atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio dar nebuvo kreiptasi į institucijas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai įvertinimo, bet ketina tai pataryti artimiau metu. Pažymėjo, kad jokia kita Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybė narė nėra priėmusi sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo (tik Lietuvos Respublika). Pabrėžė, kad užsienietis turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau jo anksčiau nepateikė, tai padarė tik būdamas sulaikytas, po to, kai jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl jo išsiuntimo.

3. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nesutiko su teikimu, nurodė, kad nori gyventi kartu su gyvenimo drauge L. R. jai nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje. Ji yra pateikusi prašymą leisti jam gyventi kartu su ja. Ketina tuoktis. Turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, jis buvo pristatytas į Centrą. Nesislėps ir netrukdys nagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Mokės paskirtą baudą dalimis.

4. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nėra grėsmės, jog užsienietis slėpsis ar trukdys nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, todėl judėjimo suvaržymai nėra būtini.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. sausio 24 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 2 d. užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respubliką, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2029 m. rugsėjo 2 d. VSAT 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S149484 grąžinti užsienietį į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę iki 2023 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu užsienietis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė bausmė – 68 MGL (3 400 Eur) bauda, kurią asmuo turi sumokėti iki 2023 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamojoje byloje paskirta bauda nebuvo sumokėta, todėl išduotas vykdomasis raštas perduotas vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai, vykdydami neteisėtos migracijos kontrolę, patikrino informaciją, ar įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos asmuo įvykdė sprendimą, 2023 m. gruodžio 19 d. 13.30 val. Vilniaus mieste adresu (duomenys neskelbtini) sulaikė užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 114 straipsnio 1 dalį.

Užsieniečio 2023 m. gruodžio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) be jo žinios atėmė jo pilietybę, apie tai jis sužinojo jau būdamas Lietuvos Respublikoje. Gyvena kartu su drauge, vardu L. (pavardės nežino) adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tvirtina, kad turėtą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą suplėšė ir išmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu užsieniečiui taikytas sulaikymas Centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. kovo 19 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT 2024 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S12678 išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 48 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis pateikė skundą, kuris šiuo metu vis dar nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmuose. 2024 m. sausio 19 d. užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, todėl užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

7. Teismas nurodė, kad pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis įpareigota Centrą kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

8. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, darė išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 5 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau, įvertinus tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su teismu, VSAT ir Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, todėl užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams.

9. Teismas vertino, kad užsieniečio elgesys (daugiau nei dvejus metus gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu kito asmens vairuoto pažymėjimu, paskirtos baudos nesumokėjo per teismo nustatytą 12 mėnesių terminą, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime numatytą terminą, teikia nedviprasmišką informaciją apie save (pareigūnams, kurie jį sulaikė teigė, kad pasą suplėšė ir išmetė, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu paso neturėjo su savimi, pasas vėliau buvo pristatytas į Centrą pareigūnų), prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas, po to, kai jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, be to, būdamas sulaikytas žodžiu bei raštu (ant tarnybinių patalpų sienos) nurodė teiginius, kurie kelia abejonių dėl jo grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai) rodo, kad Įstatymo tikslų nėra galimybės pasiekti mažiau judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis, todėl tai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti prieglobsčio motyvus, priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas. Teismas tariamą būtinybę riboti užsieniečio judėjimo laisvę motyvavo tuo, kad nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, tačiau nepagrindė, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio faktiškai nesulaikius. Tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje pasiprašė prieglobsčio, rodo, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Tai, jog užsienietis nepateikė prieglobsčio prašymo iškart atvykęs į Lietuvą, o tik tada, kai buvo sulaikytas, nereiškia, kad užsienietis tikslo pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje neturėjo. Užsienietis neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jam yra žinomos tokio veiksmo neigiamos pasekmės – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos netekimas, pateikus prieglobsčio prašymą kitoje ES valstybėje narėje, grąžinimas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino reglamentą. Užsieniečio vertinimu, nebuvo pagrindo jam skirti teismo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri iš esmės yra prilyginama faktiniam užsieniečio sulaikymui. Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti pakaktų skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstydamas faktines aplinkybes akcentuoja, kad užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, t. y. nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki šios dienos niekada nesikreipė į Lietuvos kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo ar darbo pagrindu. Tai yra užsienietis, pasinaudojęs beviziu režimu ir teisėtai atvykęs į ES valstybių narių teritoriją, turėjo galimybę įteisinti savo buvimą joje, o nepasinaudojęs tokia galimybe – įgijo pareigą išvykti iš minėtos teritorijos iki bevizio režimo galiojimo pabaigos. Nei savo teisėto buvimo Lietuvoje metu, nei vėliau užsienietis nebandė įsiteisinti, nuo pat atvykimo į Lietuvą momento nelegaliai įsidabino, tokiu būdu išvengdamas mokesčių mokėjimo valstybei. Aktualu tai, kad užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 3 400 Eur bauda, kurią jis buvo įpareigotas sumokėti iki 2023 m. gruodžio 30 d., tačiau nesumokėjo. Neturėdamas nei kelionės dokumento, nei dokumento, patvirtinančio teisėtą atvykimo pagrindą, užsienietis 2023 m. rugsėjo 8 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teritorijoje, kai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir neteisėtai keliavo į kitas ES valstybes nares. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo, kuriuo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tačiau minėto sprendimo užsienietis neįvykdė ir neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šio sprendimo priėmimo metu deklaravo, jog sutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos (2023 m. rugsėjo 9 d. užsieniečio apklausos lape, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad pageidauja grįžti į (duomenys neskelbtini)). Sprendimo dėl grąžinimo užsienietis neginčijo ir toliau gyveno Lietuvoje neteisėtai, kol kompetentingos institucijos, vykdydamos nelegalios migracijos kontrolę, jo nesulaikė. Tai įrodo, jog užsienietis nėra linkęs laikytis įstatymų ir tvarkos, tik dėl savo aplaidumo, o ne dėl institucijų kaltės, ir savanaudiškų paskatų neįteisino savo buvimo Lietuvoje ir laiku neišvyko į kilmės šalį.

14. Centro teigimu, užsieniečio veiksmai, t. y. sprendimo dėl savanoriško grąžinimo nevykdymas ir nesikreipimas dėl termino išvykti pratęsimo, slėpimasis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kontroliuojančių neteisėtos migracijos procesus, prieglobsčio prašymo pateikimas tik po sulaikymo Centre, vertintini kaip nebendradarbiavimas su kompetentingų įstaigų darbuotojais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Nėra pagrindo taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

15. Centras pažymi, kad užsienietis prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik tada, kai buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti. Užsienietis ne tik, kad nesiekė pasinaudoti galimybėmis pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet tikslingai neteisėtai keliavo per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitą ES valstybę narę. Šiuo atveju būtų tikslinga apriboti jam judėjimo laisvę, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kadangi užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras bei apgyvendinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

16. Centras, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, į tai, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas sprendimo priėmimo prieglobsčio byloje, išvykti į kitas ES valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti bei įvykdyti sprendimus užsieniečio atžvilgiu, laikosi pozicijos, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra pagrįsta, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnis reglamentuoja alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvaus sulaikymui kriterijų, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

21. Nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė yra nustatyta (turi galiojantį pasą). Policijos departamento duomenimis užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Migracijos departamente 2024 m. sausio 22 d. užregistruotas užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo ir Migracijos departamentas 2024 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą priimti šį prašymą, sprendimas dėl užsieniečio prašymo dar nėra priimtas. Nenustatyta, kad šiuo metu užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis prieglobsčio suteikimo klausimu.

22. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų taikymas, nenustačius užsieniečio nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis pagrindžiančių aplinkybių, pripažintina nebūtina ir neproporcinga priemone Įstatymu siekiamiems tikslams (prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui priimti).

23. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymas yra nepagrįstas ir neproporcingas, todėl yra pagrindas užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti ir taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija tenkina užsieniečio apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. balandžio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio G. D. apeliacinį skundą tenkinti

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui G. D. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. balandžio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys