7c317879-d886-4d70-ab67-e319ffc625b4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr.1-99-576/2018Proceso Nr. 1-01-1-64870-2015-6   Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.5.2., 1.2.23.1.1. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui, Audronei Glambienei, Aistei Bareikei, Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, kaltinamojo M. G. gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui,kaltinamojo L. S. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, nukentėjusiajam A.

M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Aleksandr Palamarčuk, kaltinamiesiems M. G., L. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:1)2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį bauda 30 MGL(1129,8 eurų) dydžio. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, L.

S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini)iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini)moksleivis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :M. G. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ , o bÅ«tent: jis 2015-11-24 apie 19.00 val., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L.

S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. grÄ Å¾inti jam priklausančiÄ skolÄ - 450 eurų, o Å¡iam pareiÅ¡kus, kad jis neturi pinigų skolai grÄ Å¾inti, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie kapinių, Karių kapų g. 11, panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, iÅ¡traukdami jį jėga iÅ¡ automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pargriaudami ant žemės, L.

S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldami A. M. fizinį skausmÄ , po to jėga įtempė nukentėjusįjį į M. G. iÅ¡nuomotÄ UAB „Prime Leasing“ priklausantį automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. G. važiuojant link Nemenčinės plento, siekiant bendro tikslo susigrÄ Å¾inti skolÄ , L. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis mušė nukentėjusįjį suduodami jam nenustatytÄ smÅ«gių kiekį į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmÄ ir reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , dėl ko nukentėjusysis A.

M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atidavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S2“, 100 eurų vertės, ir piniginę, 10 eurų vertės, po ko važiuojant Nemenčinės pl. 130 m nuo Ežerėlių g. link Nemenčinės, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrasino nukentėjusiajam, kad perÅ¡aus jam kojÄ , dėl ko iÅ¡sigandęs A. M. griebė už automobilio vairo, ko pasekoje M. G. nesuvaldė automobilio, įvyko autoįvykis, tokiu bÅ«du jis kartu su L.

S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savavaliÅ¡kai vykdė savo pripažįstamÄ tikrÄ teisę, padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje. M. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t.y. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 6,122 g, ir neteisėtai laikė su savimi iki 2015-11-24 20.00 val., kuomet Nemenčinės pl., 130 m nuo Ežerėlių g. link Nemenčinės, Vilniuje, vairuojant UAB "Prime Leasing" priklausantį automobilį „Fiat 500“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis ir Å¡ias narkotines medžiagas rado bei paėmė atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigÅ«nai. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje. L. S. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ , o bÅ«tent: jis 2015-11-24 apie 19.00 val., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, M.

G. pareikalavus iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. grÄ Å¾inti jam priklausančiÄ skolÄ - 450 eurų, o Å¡iam pareiÅ¡kus, kad jis neturi pinigų skolai grÄ Å¾inti, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie kapinių, Karių kapų g. 11, panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, iÅ¡traukdami jį jėga iÅ¡ automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pargriaudami ant žemės, po ko L. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldami A.

M. fizinį skausmÄ , po to jėga įtempė nukentėjusįjį į M. G. iÅ¡sinuomotÄ UAB „Prime Leasing“ priklausantį automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. G. važiuojant link Nemenčinės plento, siekiant bendro tikslo susigrÄ Å¾inti skolÄ , L. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis mušė nukentėjusįjį suduodami jam nenustatytÄ smÅ«gių kiekį į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmÄ ir reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , dėl ko nukentėjusysis A.

M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atidavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S2“, 100 eurų vertės, ir piniginę, 10 eurų vertės, po ko, važiuojant Nemenčinės plentu, 130 m nuo Ežerėlių g. link Nemenčinės, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrasino nukentėjusiajam, kad perÅ¡aus jam kojÄ , dėl ko iÅ¡sigandęs A. M. griebė už automobilio vairo, ko pasekoje M. G. nesuvaldė automobilio ir įvyko autoįvykis, tokiu bÅ«du jis kartu su M.

G. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savavaliÅ¡kai vykdė kito asmens pripažįstamÄ tikrÄ teisę, padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiÅ¡kai, tačiau iÅ¡ jo parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad jis turėjo M. numerį, susitarė su juo susitikti prie Pilaitėje esančios parduotuvės „Pupa“ įsigyti narkotikų, kur padavė A.

M. pinigus - 450 eurų, laukė apie dvi valandas, tačiau pastarasis paėmęs pinigus negrįžo. Po to apie dvi tris savaites M. nekeldavo ragelio ir nebežinojo kaip su juo susisiekti. Tuomet jis paprašė savo draugės J. N., kad pastaroji apsimestų, jog nori iš M. nusipirkti narkotikų, galvojo kartu su ja galės nuvažiuoti ir pasišnekėti. J. N. susitarė susitikti su A. M. Antakalnyje prie Norfos. Pagalvojo, kad jam vienam gali būti baisu važiuoti ir paskambino L. S., ar pastarasis jo nepalydėtų.

Šis sutiko. Tada jis, M. G., išsinuomavo automobilį ir nuvažiavo link tos Norfos. O draugę J. N. paprašė kad pavėžėtų kitas draugas, kuriam nieko neaiškino. J. N. susitiko su A. M. ir pastarasis nurodė važiuoti į Pilaitę. Bevažiuojant J. pasakė sustoti prie Karių kapinių. Jis su L. S. irgi ten nuvažiavo. Bevažiuodami dar sutiko N., kurį pažįsta iš matymo, ir jį su kitu vaikinu paėmė kartu. Kai atvažiavo prie Karių kapinių, A. M. nenorėjo išpilti iš draugo mašinos, todėl jį truputį patraukė ir jis išlipo iš mašinos.

Tada kalbėjo apie tuos pinigus, A. M. pasakė, kad neturi pinigų ir reikia važiuoti pas jo tėvÄ Ä¯ PaÅ¡ilaičius. Tada sulipo į tÄ iÅ¡nuomotÄ automobilį ir nuo Karių kapinių važiavo į PaÅ¡ilaičius. Tačiau jis vairuodamas ne ten nusuko ir nuvažiavo link Nemenčinės, važiuodamas ieÅ¡kojo kur sukti, A. M. griebė už vairo ir atsitrenkė į medį. Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad su kaukėmis nebuvo nei vieno asmens automobilyje. Jis Vilniuje gyvena nuo gimimo ir kurioje vietoje PaÅ¡ilaičiai žino.Paskambinęs L.

S. pastarojo prašė palydėti. Sakė jam, kad gali primuÅ¡ti. Tiesiog pasakė jam, kad važiuoja pakalbėti dėl skolos. Jis, M. G., vairavo automobilį, važiuojant pro JustiniÅ¡kes pamatė N. ir nusprendė sustoti. N. buvo su draugu, kurio nepažįsta. Pokalbio nepamena, tačiau jie neturėjo kÄ veikti ir labai norėjo prie prisijungti, žinojo, kad jie važiuoja kalbėti dėl skolos. Jis pats jiems pasakė, kad važiuoja skolos. Tiksliai nepamena, kas atvažiavo prie Karių kapų pirmiau – nukentėjusysis ar jie.

Tačiau nukentėjusysis atvažiavo automobiliu BMW kartu su J., automobilį vairavo V.. Kai atvažiavo, jis pirmas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie BMW automobilio, o kiti iÅ¡lipo ir atėjo iÅ¡ paskos. Priėjęs ten, kur sėdėjo A. M.(pastarasis sėdėjo automobilio gale), atidarė duris, liepė pastarajam iÅ¡lipti paÅ¡nekėti. A. M. nelipo, o ar kÄ sakė nepamena. IÅ¡ pradžių su A. M. kalbėjo jis vienas, o po to priėję kalbėjo ir kiti, o kÄ sakė nepamena. L. S. pokalbyje kiek pamena dalyvavo.

BMW automobilis iÅ¡važiavo, kai tik A. M. iÅ¡ jo iÅ¡lipo. Jie iÅ¡važiavo iÅ¡nuomotu automobiliu, kurį vairavo jis, M. G., Å¡alia jo sėdėjo N. draugas, gale už vairuotojo sėdėjo L. S., per vidurį A. M., o už keleivio N.. Jie važiavo iÅ¡ Antakalnio į PaÅ¡ilaičius. Tačiau jis ne ten nusuko ir iÅ¡važiavo į Nemenčinės plentÄ . Jam bevairuojant ar vyko pokalbis tarp automobilyje buvusių asmenų, nepamena. Važiuojant nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų muÅ¡amas.

Autoįvykis įvyko, nes kilo konfliktas, A. M. griebė už vairo, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Dėl ko kilo konfliktas nežino. IÅ¡ anksto daryti nusikaltimo jie nesitarė, viskas vyko spontaniÅ¡kai. Nepripažįsta, kad veikė iÅ¡ anksto susitaręs su L. S. ir dviem asmenimis. Jo tikslas buvo atgauti skolÄ , nuvažiuoti ir su juo pasiÅ¡nekėti. Dar paaiÅ¡kino, kad jie keturiese važiavo papraÅ¡yti grÄ Å¾inti skolÄ . Jo tikslas buvo pasiÅ¡nekėti dėl skolos. Atsiviliojo A.

M. tikslu pasiÅ¡nekėti, papraÅ¡yti grÄ Å¾inti skolos. Jis suorganizavo, kad A. M. atvyktų į susitikimo vietÄ . Jis pats nukentėjusiojo A. M. nemušė, ar mušė kiti – nematė, neatsimena. Nukentėjusysis į iÅ¡nuomotÄ automobilį atsisėdo jų paragintas. Jis pats nukentėjusiajam pasakė sėsti į automobilį, kad važiuoti paimti pas tėvÄ pinigų. Nukentėjusysis pats sėdo į automobilį. Automobilyje nukentėjusiojo niekas nemušė. Grasinimai, reikalavimai grÄ Å¾inti skolÄ jam nebuvo sakomi.

Ar reikalavo kas nors piniginės iš nukentėjusiojo, negirdėjo. A. M. griebė už vairo, nes atrodo automobilio gale kilo žodinis konfliktas, tačiau jo negirdėjo. Praėjo du metai ir jis nepamena. Kai trenkėsi į medį, visi pabėgo. Liko tik jis su L. S.. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 193,33 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka. Su nukentėjusiojo A. M. civiliniu ieškiniu dėl 62,84 eurai turtinės žalos nesutinka, o su 7000 eurų neturinės žalos sutinka iš dalies. Dėl narkotinių medžiagų paaiškino, kad įvykio metu turėjo narkotikų.

Kai atvyko policija, jis iÅ¡sigando, kad ras narkotikų, todėl nuėjęs juos numetė prie medžio miÅ¡ke. Tačiau juos surado. Narkotikai buvo maiÅ¡elyje. Tuos narkotikus įsigijo savo reikmėm anksčiau, pirko klube, tai buvo kanapės. 2015 m. rugsėjį jis įgijo teisę vairuoti, gavo vairuotojo pažymėjimÄ . Viskas vyko spontaniÅ¡kai, jokių planų neturėjo. Nukentėjusįjį atviliojo į tÄ vietÄ per valandÄ . Jis pats nukentėjusiojo klausė, kur pinigai ir ar gali pinigus sugrÄ Å¾inti.

Nukentėjusysis atsakė, kad reikia važiuoti pas tėvÄ , kuris atiduos pinigus. Tėvui neskambino, tiesiog pasakė. Ä® klausimÄ , ar ta skola buvo teisėta, M. G. atsakinėti nenorėjo. Po įvykio ant A. M. sužalojimų nematė. L. S. jis pakvietė važiuoti.LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.5-7,2.t.. ir b.l.10,2t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino. PaaiÅ¡kino po pirmų parodymų garsinimo, kad atvykusiems pareigÅ«nams sakė, jog važiavo dviese, nes buvo iÅ¡sigandęs. Kuriais jo parodymais remtis – teisme duotais, pirmoje apklausoje ar antroje negalėjo paaiÅ¡kinti.

Kaltinamasis L. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, tačiau iš jo parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, o M. G. buvo jo klasiokas. Būnant namuose, Pašilaičiuose jam paskambino M. G. ir pasakė, kad reikia važiuoti pasišnekėti su A. M.. Jis sutiko. Nuvažiavo iki „Norfos“ Justiniškėse, ten atvažiavo Matas, stovėjo išnuomotas automobilis. Lyg ir buvo N. su tuo vaikinu, pasakė, kad važiuojam pasišnekėti link Antakalnio.

Jis nelabai stipriai gaudosi Vilniuje. Kai nuvažiavo į vietÄ , ten jau stovėjo BMW automobilis, jie iÅ¡lipo. M. priėjo, pradėjo kalbėti, nukentėjusysis nenorėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Jis, L. S., apėjo aplink automobilį, nenorėjo, kad pabėgtų pro kitas dureles. Lyg ir stÅ«mė A. M. Å¡iek tiek iÅ¡ automobilio, kad greičiau iÅ¡liptų, nes V. važiuoti greičiau norėjo. Kai A. M. stumtelėjo, jis gal gindamasis trenkė jam, L. S., į veidÄ . Supykęs apėjo aplink automobilį ir sudavė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius.

Nukentėjusysis buvo prie automobilio kai jam sudavė smÅ«gius. Po to viskas aprimo, nukentėjusysis pasiÅ«lė važiuoti pas jo tėvÄ paimti skolÄ . BMW automobilis jau buvo iÅ¡važiavęs. Ėjo link automobilio, visi buvo iÅ¡sigandę. Priėjus nukentėjusysis nelabai norėjo lipti į automobilį, tai jį vėl stumtelėjo. Visi sėdo į automobilį ir važiavo. Važiuojant jis asmeniÅ¡kais susiraÅ¡inėjo telefonu su panele ir nieko aplink nepastebėjo. Po to A. M. griebė už vairo ir automobilis trenkėsi.

Asmenų su kaukėmis automobilyje nematė. N. ir jo draugÄ iki įvykio žinojo iÅ¡ matymo, pastarieji jau buvo prie Norfos, kai pats atvažiavo ten. Atvažiavęs susitiko su M. G.. Pats atvažiavo visuomeniniu transportu. Kai susitiko su M. G., N. su draugu buvo kažkur Å¡alia. Su jais pasisveikino, ar kÄ daugiau bendravo nepamena. Važiuojant keturiese automobilyje kalbėjo, kad nuvažiuos atgauti skolÄ ir vyks namo. Kas kalbėjo apie skolos atidavimÄ tiksliai nepamena. Kalbėjo, kad atiduos skolÄ , kai nuvažiuos.

Kad A. M. skolingas jis sužinojo pora dienų prieÅ¡ tÄ važiavimÄ . KÄ sakė jam M. G. nepamena. Pamena tik, kad skola A. M.. Už kÄ skolingas A. M. M. G. jis nežinojo, sužinojo tik policijoje. Nuvažiavus prie Karių kapų jis sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam. Nukentėjusysis ar pats ėjo į automobilį, ar pastarÄ jį vedė į automobilį. Nukentėjusiajam jau bÅ«nant automobilyje pokalbio, asmenų veiksmų nepamena. Su ligonių kasos ieÅ¡kiniu jis nesutinka. Su A. M. ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, o dėl neturtinės žalos sutinka iÅ¡ dalies, nes suma per didelė.

Jis atsimena tik pačiÄ esmę. Keturiese nukentėjusiojo kojom nespardė kai jis buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ BMW automobilio. Važiuojant ar buvo grasinama nukentėjusiajam nepamena. Jis tarėsi su M. G. nuvažiuoti paÅ¡nekėti dėl skolos. Neneigia, kad pats sudavė smÅ«gius A. M.. Eismo įvykio metu ar po to ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.29-31,2t. ir b.l.33,2t..), kuriuos kaltinamasis patvirtino.

PaaiÅ¡kino, kad gal iÅ¡ mušė maÅ¡inoje nukentėjusįjį. Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad jis tÄ dienÄ buvo pas draugÄ Antaklanyje. N. norėjo įsigyti žolės. Jis sakė, kur važiuoti, tačiau nuvežė jį ne į tÄ pusę, o link kapinių. Ten buvo asmenys, kurie jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, spardė, įmetė į kitÄ automobilį ir vežė. Važiuojant jam priekyje sėdintis asmuo sudavė keletÄ smÅ«gių į veidÄ . Prašė pinigų ir telefono, jis atidavė.

Bevažiuojant jis stvėrė už vairo, suko ir įvyko avarija. Avarijos metu pats buvo automobilio gale. Važiuojant vienas asmuo, kuris sėdėjo automobilio gale deÅ¡inėje buvo su kauke. Važiuojant jis buvo muÅ¡amas. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Važiuojant jam nesakė, kur veža. Jis suprato, kad važiuoja nuo Antakalnio iki Pilaitės. Matė, kad nusuko ne ten. Važiuojant jis griebė už vairo ar rankų, tiksliai nepamena. Tuo metu galvojo, gal sustos ir pavyks iÅ¡trÅ«kti.

Negalvojo sukelti eismo įvykio ir to nesiekė. IÅ¡ eismo įvykio vietos jam niekas nesutrukdė iÅ¡eiti, tik kojÄ skaudėjo. IÅ¡ karto po avarijos pajuto kojos skausmÄ . Kol bėgo skaudėjo, tačiau tik po to suprato, kad atsitiko kažkas rimta.  Nepamena, ar jis siÅ«lė vykti pas tėvÄ Ä¯ Pilaitę pinigų. Pripažįsta, kad gavo iÅ¡ M. G. pinigus už narkotikus, pastarasis norėjo pirkti 50 gramų. Tų pinigų neketino grÄ Å¾inti.LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A.

M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.15-16,1t., ir 17,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino, prašė jais vadovautis. Nurodė, kad patys tiksliausi yra jo pirminiai parodymai. Dar paaiÅ¡kino, kad jam po įvykio operavo kojÄ . Buvo gydomas. 2018-02-01 teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. paaiÅ¡kino, kad jo pirminiai parodymai yra patys tiksliausi. Važiuojant jis griebė už vairo ir nusuko. Automobilyje važiuojant jis jautė grėsmę, tikėjosi blogiausio, galvojo, kad užkas. Važiavo automobiliu jis ne savo noru.

Ä®vykio metu buvo muÅ¡amas. Pamena, kad buvo suduodami smÅ«giai, buvo prievarta. Mušė, kad bÅ«tų grÄ Å¾inami pinigai – 450 eurų. Buvo Å¡oke. Kad grÄ Å¾ins 450 eurų jis nesakė. Tų pinigų 450 eurų jis neketino grÄ Å¾inti M. G.. Ginklo pas kurį nors iÅ¡ asmenų nematė. Nepamena, ar sakė M. G. ar kitam kaltinamajam, kad pinigus gali gauti iÅ¡ tėvo. M. G. jam davė pinigus, kurių jis neprašė, todėl neturi ir grÄ Å¾inti. Važiuojant galvojo, kad už tuos 450 eurų jį užkas, todėl griebė už vairo. Tuo metu negalvojo, kad rizikuoja, tiesiog norėjo sustabdyti automobilį.

Liudytoja J. N. teisme parodė, kad aplinkybių nelabai pamena. Žino, kad A. M. buvo skolingas pinigų ir žmonės norėjo su juo susitikti. Iki įvykio A. M. nepažinojo. Su A. M. ji susitarė susitikti paskambinusi. Iš kur gavo jo telefono numerį nepamena. Pavežė V. Ž.. Nuvežė nukentėjusįjį kažkur, išlaipino iš mašinos. Pamena, kad nukentėjusįjį išsitraukė iš mašinos, tačiau daugiau nieko nepamena. Tų asmenų, kurie traukė nukentėjusįjį iš mašinos, nepažįsta.

Ä®vykį matė galimai apie 7 metrų atstumu. Vyko poklabis, tačiau pokalbio turinio nepamena.LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.47,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Papildomai parodė, kad nepamena, ar buvo asmenų dėvinčių kaukę. Ginklo pas asmenis nematė. Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad pamena, jog jam paskambino M. G. ir paprašė pavežti jo draugÄ su drauge. Nuvažiavęs juos pasiėmė.

Nukentėjusįjį pasiėmė Sapiegos g. prie parduotuvės. J. N. jis nepamena kur paėmė, tačiau ji jau buvo kai paėmė nukentėjusįjį. Tada nuvažiavo prie Antakalnio kapinių, kur buvo pasakęs atvažiuoti M.. Jie iÅ¡traukė nukentėjusįjį iÅ¡ maÅ¡inos. M. pasakė važiuoti ir jis su J. iÅ¡važiavo. Po 30 minučių M. jam parašė, kad trenkėsi į medį, jie nuvažiavo pažiÅ«rėti, matė policijÄ ir greitÄ jÄ . Vėliau važiavo į ligoninę. Važiuojant su nukentėjusiuoju nekalbėjo, pastarasis ar prašė kur nuvežti nepamena. Nukentėjusysis sėdėjo ant galinės sėdynės. Atvažiavus, maÅ¡inos duris atidarė iÅ¡ abiejų pusių, tačiau kurie asmenys negali pasakyti.

Nukentėjusiajam buvo suduota gal pora smūgių. Kaip nukentėjusysis atsidūrė City bee automobilyje nematė. M. nesakė, kodėl jam reikia susitikti su nukentėjusiuoju. Buvo M. su L. ir dar du asmenys su jais. Kurie traukė nukentėjusįjį – tiksliai nepamena. Asmenų dėvinčių kaukę nematė, pamena, kad du asmenys buvo su gobtuvais. Ginklų nematė. Nežinojo, kad bus ir L. S. kartu su M.. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.47,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino.

Nurodė, jog nepamena šiandien dienai, kada pasiėmė J.. Prašė remtis jo parodymais, duotais teisme. Liudytoja M. D., policijos pareigūnė, teisme parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, prašė garsinti jos parodymus. LR BPK 276 str. 1 d. 2p. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.41,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Parodė, kad abu vaikinus išvežė ta pati greitoji. Kai vairuotojas paprašė nusišlapinti ir nuėjo į miškelį, ji nėjo iš paskos, be to, nebuvo jokios pirminės informacijos apie narkotikus.

Buvo informacija, kad tamsiai apsirengęs vaikinas pasišalino link Vilniaus. Liudytojas V. T., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad aplinkybių nepamena.LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.39,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Dar parodė, kad jiems atvykus įvykio vietoje G. ir L. S. vaikščiojo, o medikai juos nuvežė apžiūrai. Jie automobilio nepažiūrėjo įvykio vietoje, patruliai apžiūrėjo automobilį.

Su nukentėjusiuoju jis pats nebendravo, tik laukė prie apžiÅ«ros kabineto. RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta: 2015-11-25 protokolu-pareiÅ¡kimu A. M. nurodė, kad 2011-11-14 apie 09,00 val. Vilniuje, Å¡alia įėjimo į Karių kapines buvo sumuÅ¡tas ir per prievartÄ Ä¯sodintas į automobilį Fiat 500, baltos spalvos, city bee. MaÅ¡inoje buvo nuolat muÅ¡amas, iÅ¡ jo reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ . Taip pat buvo paimtas telefonas Samsung galaxy S2, 100 eurų vertės, piniginė ir asmens tapatybės kortelė.

Žala 110 eurų. (b.l.1-2,1t.). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti(b.l.26-29,1t.), kad apžiÅ«rėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonai: telefonas „Nokia 300“, kurio viduje yra lipdukas, ant kurio nurodytas telefono modelis, IMEI 352427054492425. Telefonas be akivaizdžių pažeidimo žymių; telefonas „Samsung galaxy S2“, kurio IMEI 352605058547357. Å i telefono galerijoje yra nukentėjusiojo A. M. nuotrauka su tatiuruote ant deÅ¡inės rankos, telefono Nr. 8699 52565. Pagal pakvitavimÄ (b.l.30,1t.) telefonas „Samsung Galaxy S2“ sugrÄ Å¾intas A.

M.. 2016-10-21 Kitų objektų apžiÅ«ros protokole (b.l. 49,1t.) užfiksuota, kas specialistas Jonas M. P. apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo A. M. gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr.2015/27598 ir DVD-R diskÄ Nr.1038 ir RVUL ir nustatė, kad A. M. nustatyta deÅ¡inės kojos blauzdikaulio kulkÅ¡nies lūžis, kuris padarytas traumuojančiai jėgai paveikus deÅ¡inės kojos čiurnos sÄ nario sritį prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus mÄ sto sveikatos sutrikdymÄ , nes kuklÅ¡nies lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Sužalojimo padarymo galimybė eismo įvykio metu nukentėjusiajam esant automobilio viduje, neatmetama. Daugiau sužalojimų kitose kūno dalyse gydymo stacionare ligos istorijoje nekonstatuota. Iš 2016-06-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis  „Fiat 500“ be valstybinių numerių. Ir užfiksuota automobilio būklė po autoįvykio. . Užfiksuota, kad sudaužytas automobilio priekinis bamperis,. Priekinės kairės pusės durys, priekiniai kairės pusės žibintai, bei posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Sudaužytas variklio gaubtas, , visas priekinis automobilio stiklas.

Automobilio viduje išsiskleidusios dvi oro pagalvės, sulaužyta priekinė panelė, kairės pusės durelės. Ant priekinės dešinės pusės sėdynės yra tamsiai rudos spalvos dėmės. Automobilis stovi rakinamame sandėlyje adresu Kolejavičiaus g. 3, Vilnius. 2016-01-29 Specialisto išvada Nr. 140-(1419)-IS1-566 nustatyta (b.l.67-70,1t.), kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 10 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2015-11-24 rasta ir paimta pas M.

G., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,122 g, delta-9-tetrahidrokanab?nolio kiekis jose yra 13,0 %.  Augalo sėklos iš vieno bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2015-11-24 rastos ir paimtos pas M. G., yra kanapių sėklos. Nustatyti kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos Centre nėra galimybės. Ant elektroninių svarstyklių paviršių, 2015-11-24 rastų ir paimtų pas M. G., yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.

Vyriausiosios patrulės M. D. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2015-11-24 dirbant kartu su patruliu G. P. apie 20,00 val. gavo iÅ¡ VPK OVS praneÅ¡imÄ , kad Nemenčinės pl. Autoįvykis, yra nukentėję. Atvykus prie automobilio Fiat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo du jaunuoliai. M. G. paaiÅ¡kino, kad jis vairavo automobilį ir automobiliu jie važiavo dviese su draugu. L. S., gim. (duomenys neskelbtini). buvo kruvina galva, todėl atvykus GMP 0802 iÅ¡ karto jaunuolį įlaipino į GMP automobilį.

Ir suteikė pagalbÄ . Vairuotojas buvo prie automobilio su jais. Jis paprašė nueiti į miÅ¡kelį nusiÅ¡lapinti. Jam leido, tačiau stebėjo, kad nepasiÅ¡alintų. Automobilio bagažinėje rado mobilųjį telefonÄ Nokia , kuris buvo iÅ¡jungtas. Abu jaunuoliai savo mobiliuosius telefonus turėjo, paaiÅ¡kinti, kam priklauso tas telefonas negalėjo. Dar bagažinėje buvo tuščia juoda medžiaginė piniginė ir dėklas nuo mobiliojo telefono. Prie pareigÅ«nų priėjęs D. R. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto po autoįvykio kažkoks jaunuolis ( tamsiai apsirengęs, tokio pačio amžiaus kaip ir nukentėję) iÅ¡bėgęs ant važiuojamosios dalies ir pribėgęs prie jo, M.

R., sustojusio automobilio kažkÄ parėkavo, padaužė rankomis jo automobilio stiklus ir nubėgo miÅ¡keliu link miesto. Vairuotojo paklausus, kas dar važiavo kartu automobilyje, jis teigė, kad važiavo tiktai dviese, kitų asmenų nebuvo. M. G. buvo prakirstas antakis, todėl GMP nusprendė jį kartu su draugu vežti į Lazdynų ligoninę. Ä® įvykio vietÄ atvyko V-1833, kuriems perdavė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir mobilųjį telefonÄ Nokia. Gavus papildomos informacijos grįžo į įvykio vietÄ ir ten, kur buvo nuėjęs nusiÅ¡lapinti M.

G., rado plastikinių maišelių su žalios spalvos įtariama narkotine medžiaga „žole“ ir į plastikinį maišelį įdėtas svarstykles. Radimo vietoje buvo padarytos nuotraukos, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo. Paimti plastikiniai maišeliai su įtariama narkotinėmis medžiagomis ir svarstyklės atvežtos į 1PK ir pridedamos prie tarnybinio pranešimo. (b.l.93,1t.). Fotolentelėje užfiksuota rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis (b.l.95,1t.) 2015-11-25 vyriausiojo patrulio D.

Č. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2015-11-25 apie 1,00 val. forminant eismo įvykį įvykusį Nemenčinės pl., Vilnius kartu su vyr. patruliu A. T. bÅ«nant Mėnulio g. 11, paaiÅ¡kėjus tam tikroms aplinkybėms, VPK OVS nurodymu buvo nuvykę į RVUL saugoti eismo įvykio dalyvių, kad jie nepasiÅ¡alintų. A. M. paaiÅ¡kino, kad jį prieÅ¡ jo valiÄ Ä¯sodino į Fiat 500, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vežė į Nemenčinę. Pakeliui jam buvo grasinama susidorojimu, todėl jis griebė vairuotojui už rankų ir vairuotojas nesuvaldęs automobilio trenkėsi į medį.

Po eismo įvykio visi važiavę automobilyje išsibėgiojo. Fiat vairavo M. G., keleivis S. S.. Atvykus į RVUL L. S. intensyviai susirašinėjo mobiliuoju telefonu, todėl iki atvykstant 1 PK operatyviniams darbuotojams iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „Iphone“, kuris perduotas 1 PK darbuotojui. (b.l.94,1t.) 2016-01-22 nutarimu Nr. 10NT-49226106-16(b.l.97-98,1t.) konstatuota, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog nėra faktinių duomenų, kad buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, ko pasekoje įvyko eismo įvykis.

Automobilis Fiat 500 nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį dėl tyčinių A. M. veiksmų, kuris veikė būtinosios ginties būklėje, t.y. gelbėdamas savo gyvybę nuo galimai gresiančio pavojaus. Šiuo nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. 2015-11-24 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.100-102,1t.) apžiūrėta Nemenčinės pl. Apie 130 m. nuo Eišiškių g. link Nemenčinės , Vilniuje. Užfiksuota be kitų aplinkybių, kad automobilis Fiat 500, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies. Papildomuose duomenyse apie įvykį (b.l.104,1t.) fiksuoti automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. 2015-11-24 surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas(b.l.105-107,1t.). Iš 2015-11-25 Specialisto išvados Nt. T-A9505/15(01)(b.l.114,1t.) matyti, kad M. G. kraujyje, paimtame 2015-11-24 21,10 val. etilo alkoholio nerasta. Iš 2015-11-25 Specialisto išvados Nr. T-N 3426/15(01) (b.l.115,1t.) matyti, kad L.

S. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Šlapime amtefaminų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados Kaltinimas M. G. ir L. S. pagal BK 294 straipsnio 2 dalįBaudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sÄ lygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispozicijÄ , savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (numatytÄ CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Å ių veiksmų subjektas turi bÅ«ti susijęs su Å¡iais santykiais.

Kam faktiÅ¡kai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtÄ turtÄ ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan.

Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrÄ ar tariamÄ prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014).             Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui.

Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobÅ«dis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija.

Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymu daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų M. G. ir L. S. kaltė dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma: iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų M. G. ir L. S. parodymais, nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Nukentėjusiojo A. M. bei kaltinamojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad kaltinamasis M.

G. norėjo pirkti iÅ¡ A. M. narkotinių medžiagų ir tuo tikslu pastarajam davė 450 eurų, tačiau A. M. narkotinių medžiagų nepardavė, gautų pinigų negrÄ Å¾ino. Å ioje dalyje nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. G. parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, todėl teismas jais vadovaujasi ir laiko teisingais. Kaip nurodė kaltinamasis M. G., susiklosčius situacijai, kai jis negalėjo susisiekti su A. M. (pastarasis jam nekėlė ragelio), paprašė J. N. susitikti su A. M. narkotinių medžiagų įgijimo tikslu.

Nustatyta, kad J. N., nurodžiusi, kad ketina pirkti narkotinių medžiagų, atviliojo A. M. į sutartÄ su M. G. vietÄ Antakalnyje prie Karių kapų. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja J. N. bei kaltinamasis M. G.. Ji nustatyta ir nukentėjusiojo A. M. parodymais, todėl teismui abejonių nekelia. Liudytojas V. Ž. patvirtino atvežęs J. N. ir A. M. prie Karių kapų Antakalnyje. Byloje nustatyta, kad prie Karių kapų Antakalnyje atvyko ir kaltinamieji M. G. bei L. S. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Fiat automobiliu.

Susitikus su nukentėjusiuoju A. M., M. G. pareikalavo pastarojo grÄ Å¾inti pinigus, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas bendrais veiksmais. Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris nuosekliai ir kategoriÅ¡kai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme nurodė, kad bÅ«tent susitikus su J. N. ir vairuotojui (kaip nustatyta V. Ž.) nuvažiavus prie Karių kapų, iÅ¡ maÅ¡inos jį iÅ¡traukė keli asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje konkretizavo, kad jį atvežus prie Karių kapų matė, jog ateina keturi vaikinai, vienas kurių buvo M., priėjęs stambus vaikinas iÅ¡tempė jį iÅ¡ maÅ¡inos, o visi keturi spardė.

Po to jį per prievartÄ Ä¯tempė į baltÄ Fiat automobilį, pasodino į galinę sėdynę tarp dviejų vaikinų. Vaikinas maÅ¡inoje sėdėjęs Å¡alia ir vaikinas, kuris sėdėjo priekyje keleivio vietoje, jam sudavė smÅ«gius automobilyje. Vaikinas, sėdintis prie vairuotojo, reikalavo grÄ Å¾inti pinigus. Vaikinas dėvintis kaukę pagrasino perÅ¡auti kojÄ , tuomet jis griebė M. G. už rankų (b.l.15-16,1t.). Teisme esmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė analogiÅ¡kai.

Teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai. Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. su draugais jėga paėmę už rankų iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio A. M. ir įsitempė į savo automobilį(b.l.47,1t.).Kaltinamasis M. G. pripažino susitikęs su nukentėjusiuoju, į susitikimÄ Â važiavęs kartu su L. S. ir dar dviem asmenimis, vieno kurių vardas N.. Teismas pažymi, kad kaltinamojo M. G. parodymai dėl susitikimo su A.

M. tikslo nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. raÅ¡ydamas prisipažinimÄ (b.l.2,2t.) nurodė draugams pasakęs, kad reikia iÅ¡ A. M. „iÅ¡reikalauti pinigus“ todėl su pastaruoju susitiks ir prigÄ sdins grÄ Å¾inti skolÄ . Apklausoje (b.l.5-7,2t.) teigė, jog tiek L. S., tiek N. su draugu jis siÅ«lė „pajudėti“ ir važiuoti „paimti skolÄ â€œ. Vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b.l.10,2t.) jau aiÅ¡kino, kad susitikimo tikslas buvo „pakalbėti dėl skolos“.

Duodamas parodymus teisme ir atsakinėdamas į kausimus nebuvo nuoseklus Å¡ioje dalyje ir teigė, kad susitikimo tikslas buvo „atgauti skolÄ â€œ, vėliau atsakant į klausimus - „pasiÅ¡nekėti dėl skolos“. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad susitikimo tikslas ir buvo susigrÄ Å¾inti pinigus, nes kaltinamųjų bendri veiksmai ir buvo nukreipti bÅ«tent į M. G. pinigų – 450 eurų (t.y. skolos) grÄ Å¾inimÄ ir neapsiribojo vien tik pokalbiu, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas- tiek fizinis, tiek ir psichinis.

Fizinio ir psichinio smurto naudojimo faktas nustatytas pačio nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kaltinamojo L. S. parodymais,kuris pripažino mušęs nukentėjusįjį, liudytojos J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji patvirtino, kad buvo naudojama jėga A. M. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. detaliai nurodė veikos padarymo aplinkybes (b.l.15-16,1t.). Pats nukentėjusysis teisme prašė vadovautis jo pirminiais parodymais, įvardindamas juos kaip tiksliausius.

Pažymėtina, kad pripažinime M. G.(b.l.2,2t.) taip pat patvirtino, kad A. M. įvykio metu „buvo suduota keletas smÅ«gių“. Kaltinamasis L. S. parodė, kad jis važiavo M. G. praÅ¡ymu, automobiliu važiavo keturiese, važiuojant kalbėjo apie skolos atidavimÄ . Nuvykus prie karių kapų, nukentėjusysis nenorėjo iÅ¡lipti iÅ¡ BMW automobilio, todėl jis sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam. Po to nukentėjusysis A. M. nelabai norėjo lipti į Fiat automobilį, todėl jį vėl stumtelėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. detalizavo, kad BMW automobilyje sėdėjęs nukentėjusysis „labai prieÅ¡inosi“, tuomet jis įlipęs iki pusės į automobilį A. M. stÅ«mė iÅ¡ jo, o kažkas už kojų traukė iÅ¡ kitos pusės. IÅ¡stÅ«mus A. M. iÅ¡ automobilio, jis pats sudavė apie 3-4 smÅ«gius, o dar keletÄ smÅ«gių rankomis sudavė M. arba N.. Tuomet jis su N. paėmė A. M. už pažastų ir nuvedė į Fiat automobilį. Ä®sodinus, A. M. nurodė važiuoti į PaÅ¡ilaičius, kur tėvas duos pinigų ir jie pajudėjo. Važiuojant automobilyje dar A.

M. mušė jis, L. S., N. ir V.. Pavažiavus A. M. stvėrė M. G. už vairo ir pastarasis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į medį. (b.l.29-31,1t.) Tokie detalūs L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas jais vadovaujasi. Tuo labiau, kad kaltinamasis L. S. šiuos parodymus teisme patvirtino. Taigi panaudoto smurto – tiek fizinio, tiek ir psichinio faktas nukentėjusiojo atžvilgiu, abejonių nekelia. Nors kaltinamasis M.

G. duodamas parodymus teisme teigė, kad nukentėjusiojo A. M. niekas nemušė, tačiau tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris nuosekliai patvirtino tiek fizinio, tiek psichinio smurto jo atžvilgiu vartojimo faktÄ , kaltinamojo L. S. parodymais, kuris pripažino sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam.Dar teismas akcentuoja, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas parodymus apie tai, kad vairuotojas jo nemušė, turi omenyje ne kaltinamÄ jį M. G., o kitÄ â€“ BMW automobilio vairuotojÄ V.

Ž., nes bÅ«tent apie jį Å¡ioje dalyje duoda parodymus. BÅ«tinas savavaldžiavimo požymis kvalifikuojant veikÄ pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, yra didelės žalos asmens teisės ar teisėtiems interesams padarymas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo grÄ Å¾inti skolÄ , bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai įvardytini kaip didelė žala nukentėjusiojo A. M. teisėms ar teisėtiems interesams, nes iÅ¡ kaltinamiesiems inkriminuotų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tokia žala padaryta: nukentėjusiajam kaltininkų veiksmais buvo sukurta bauginančio pobÅ«džio situacija. Nukentėjusysis prarado saugumo ir patyrė diskomforto jausmÄ ne tik dėl raginimo grÄ Å¾inti skolÄ , bet ir buvo muÅ¡amas, prievarta įtemptas į automobilį, girdėjo jam reiÅ¡kiamus grasinimus „perÅ¡auti kojÄ â€œ, suprato juos kaip realius, ir kaip pats nurodo, tikėjo, kad grasinimai bus įgyvendinti.

Taigi, dėl patirtos prievartos ir jos poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktikoje detalizuojamos didelės žalos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014 ir kt.). Visų kaltinamųjų veiksmų visuma atitinka savavaldžiavimo sudėties objektyvųjį požymį, nes, siekiant savavaliÅ¡kai atgauti skolÄ , buvo panaudota psichinė bei fizinė prievarta, sukėlusi nukentėjusiajam bauginančiÄ situacijÄ , nesaugumo jausmÄ , dėl kurio jis patyrė didelės žalos.

Tokia formuojama ir teismų praktika (Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-177/2015 apeliacinio teismo nutartis). Kaltinamųjų L. S. ir M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.Teismų praktikoje kaltų asmenų veiksmai, kai nukentėjusiojo asmens atžvilgiu panaudojama fizinė prievarta vykdant ginčijamÄ tariamÄ teisę ir reikalaujama grÄ Å¾inti skolÄ â€“ pinigus už negautas narkotines medžiagas, kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas (kasacinė nutartis 2K-379/2013).Be to, M. G. siekė atgauti savo pinigus, todėl nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo baigiamųjų kalbų metu iÅ¡sakyta nuomone, kad kaltinamųjų veika galimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK181 straipsnyje (turto prievartavimas) požymius.

Dėl bendrininkavimo Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu bÅ«du dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales.

Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvio iÅ¡samiai apratę nusikalstamos veikos detales ( kasacinės nutartys Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį ir psichinį smurtÄ nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu. M. G. veikė sutartinai su L. S. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t.y. bendrininkais, kartu su jais siekė bendro tikslo, žinojo ir suprato savo veiksmų pobÅ«dį. Visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai dalyvavo realizuojant tÄ patį nusikalstamÄ ketinimÄ (savavaldžiavimÄ ).

Smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu truko tam tikrÄ laiko tarpÄ , todėl kaltinamieji neabejotinai suprato bendrais veiksmais savavaldžiaujantys prieÅ¡ nukentėjusįjį.Dar pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje, nebuvo įvykdyta spontaniÅ¡kai, kaip kad teigė kaltinamojo M. G. gynėjas baigiamųjų kalbų metu. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o bÅ«tent: M. G. iÅ¡ anksto iÅ¡sinuomavo automobilį, pakvietė vykti kartu L.

S. atsiimti skolos, nurodė vietÄ J. N., kur ji turi atvilioti A. M., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstami veiksmai nebuvo spontaniÅ¡ki, o prieÅ¡ingai – iÅ¡ anksto apgalvoti. Nustatytas susitikimo su nukentėjusiuoju organizavimo mechanizmas reikalavo iÅ¡ankstinių pastangų ir negali bÅ«ti vertinamas spontaniÅ¡ku. Susitikimo tikslas – atgauti skolÄ , nes bÅ«tent tokį susitikimo su nukentėjusiuoju tikslÄ nurodė kaltinamasis L. S., tokį susitikimo tikslÄ pirminiuose parodymuose nurodė ir M.

G.. Dėl kaltės A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo atžvilgiu Baigiamųjų kalbų metu gynyba iÅ¡sakė pozicijÄ , kad dėl sukelto eismo įvykio kaltas pats nukentėjusysis A. M. Todėl kaltinamiesiems M. G. ir L. S. negali bÅ«ti inkriminuoti eismo įvykio metu sukelti nukentėjusiajam A. M. padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo, tiek M. G., tiek L. S. kaltinime pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, o M. G. ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, inkriminuota, kad M.

G. sukėlė eismo įvykį.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, remiantis tyčinės kaltės samprata, veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bÅ«tina nustatyti ne tik kaltinamųjų tyčiÄ veikos atžvilgiu, bet ir tyčiÄ padarinių atžvilgiu. BK 294 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji (sudėties bÅ«tinas požymis yra ir padariniai), todėl inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, bet ir tai, kad jis Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-159/2014, 2K-70-976/2016).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų veikÄ kvalifikavus kaip savavaldžiavimÄ , bÅ«tina nustatyti ir jų tyčiÄ (tiesioginę ar netiesioginę) ir visų jiems inkriminuotų padarinių atžvilgiu. Teismas jau nustatė, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didėlė žala, tačiau pareikÅ¡tame kaltinime M. G. ir L. S. inkriminuota ne tik didelės žalos pasekmės, bet ir autoįvykio sukėlimas, kurio metu nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas deÅ¡inės kojos blauzdikaulio kulkÅ¡nies lūžis, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas pažymi, kad proceso dalyviai pačio eismo įvykio fakto neginčija. Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamiesiems vežant iÅ¡nuomotu automobiliu nukentėjusįjį, jo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtÄ ir grasinimus, t.y. kaltinamųjų veiksmais sukÅ«rus bauginančiÄ situacijÄ , vairuojant automobilį M. G., nukentėjusysis griebė kaltinamajam M. G. už vairo, dėl ko M. G. nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis. Pačio nukentėjusiojo A. M., kaltinamojo L. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A.

M. buvo muÅ¡amas, jam buvo grasinama. Tačiau nukentėjusiojo parodymai, kad jį grasino ir “pakasti“ atsirado tik teismo posėdžio metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis Å¡ių aplinkybių nemini. Nėra ir tokio kaltinimo kaltinamiesiems. Todėl teismas vadovaujasi jau nustatytomis aplinkybėmis dėl fizinio smurto ir psichinio smurto apimties, t.y., kad nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai tiek prie Karių kapų, tiek ir automobilyje bei automobilyje grasinama perÅ¡auti kojÄ .Nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamųjų psichinis spaudimas (agresija) nukentėjusiajam, reikalaujant grÄ Å¾inti pinigus, grasinimas „perÅ¡auti kojÄ â€œ, fizinio skausmo sukėlimas (smÅ«gių sudavimas), prievartinis įsodinimas į automobilį rodo apie bauginančios situacijos sukÅ«rimÄ , iÅ¡ kurios nukentėjusysis matė iÅ¡eitį tik griebiant už automobilio vairo.Tačiau iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji L.

S. ir M. G. negalėjo prognozuoti tokių kaltinamojo A. M. veiksmų (griebimo už vairo), todėl kaltinamųjų veiksmuose nėra nei tiesioginės nei netiesioginės tyčios Å¡ių padarinių( t.y. nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) atžvilgiu. Todėl Å¡alintinos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad bÅ«tent M. G. sukėlė eismo įvykį. Å iame kontekste pažymėtina, kad gynybos iÅ¡kelta versija, kad nukentėjusysis susižalojo kojÄ ne eismo įvykio metu, o jau po eismo įvykio nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, todėl atmestina.

Kaltinimas M. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo M. G. kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje įrodyta iÅ¡ esmės nuosekliais paties M. G. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kur jis patvirtino, kad bÅ«tent sau vartojimui įsigijo kanapes. Atvykus į įvykio vietÄ pareigÅ«nams, jis iÅ¡sigando, kad ras narkotines medžiagas, todėl nuėjęs jas numetė prie medžio miÅ¡ke.Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo M.

G. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus:Kaltinamojo M. G. nurodytos narkotinių medžiagų - kanapių palikimo miÅ¡ke aplinkybės atitiko liudytojos policijos pareigÅ«nės M. D. parodymus, kuri patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ kaltinamasis M. G. paprašė nueiti į miÅ¡kÄ nusiÅ¡lapinti, jie leido ir stebėjo. Po to gavus informacijos apie narkotines medžiagas, miÅ¡ke, toje vietoje, kur buvo nuėjęs M. G., rado plastikinius maiÅ¡elius su žole, kaip įtariama narkotine medžiaga, ir svarstykles (b.l.41,1t.).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnės M. D. tarnybiniame pranešime (b.l.93,1t.).Fotolentelėje užfiksuota rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis (b.l.95,1t.) 2016-01-29 Specialisto išvada Nr. 140-(1419)-IS1-566 nustatyta (b.l.67-70,1t.), kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 10 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2015-11-24 rasta ir paimta pas M. G., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,122 g, delta-9-tetrahidrokanab?nolio kiekis jose yra 13,0 %.

  yra /.../. Ant elektroninių svarstyklių pavirÅ¡ių, 2015-11-24 rastų ir paimtų pas M. G., yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Teismas Å¡alina iÅ¡ pareikÅ¡to M. G. kaltinimo pagal BK 259 straipsnio1 dalį nurodytÄ aplinkybę, kad jis sukėlė eismo įvykį, kaip perteklinę Å¡ios veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo veiksmai padarant šį jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyti visiÅ¡kai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 p.) Bausmės skyrimasSkiriant kaltinamiesiems bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis M. G. anksčiau teistas 1 kartÄ , tačiau veikos padarymo metu teistas nebuvo, jis mokosi, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę neįraÅ¡ytas, į psichiatrinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas.Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p).

Dėl veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina, kad kaltinamasis neneigė savo veiksmais įvykdęs savavaldžiavimÄ . Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas(BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje yra - apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4d.)Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes ir vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis kaltinamojo M.

G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus. Nors M. G. Å¡iuo nuosprendžiu teisiamas ne pirmÄ kartÄ , tačiau įvertinus visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių teismas mano, kad bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , numatytÄ BK 75 straipsnyje.Kaltinamasis L. S. anksčiau neteistas, mokosi ir dirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę neįraÅ¡ytas, į psichiatrinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas.Kaltinamojo L.

S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina, kad kaltinamasis neneigė savo veiksmais įvykdęs savavaldžiavimÄ . Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4d.)Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes ir vadovaujantis BK 54, 55 straipsniais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis kaltinamojo L.

S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę už įvykdytÄ nusikaltimÄ . L. S. Å¡iuo nuosprendžiu teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl įvertinus visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių teismas mano, kad bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , numatytÄ BK 75 straipsnyje.Civiliniai ieÅ¡kiniaiByloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 193,33 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo gydymÄ (b.l.53-56,1t.), prašė nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui nedalyvaujant (b.l.135-136,2t.).

Kaip matyti iÅ¡ gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o(b.l.55,1t.) gydymo paslaugos susijusios su nukentėjusiojo patirta trauma eismo įvykio metu. Aukščiau nurodytais motyvais priėmus teismui sprendimÄ , kad kaltinamųjų M. G. ir L. S. veiksmuose nėra tyčios padarinių, t.y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, atžvilgiu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 62,84 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 7000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo.(b.l.20-25,1t.) Turtinę žalÄ sudaro vaistų „Zibor“ kaina, vaistų įsigijimo data 2015-11-26 pagal dokumentus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. civilinį ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad reiÅ¡kia 7000 eurų ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir 62,84 eurų dėl turtinės žalos. Neturtinę žalÄ sudaro negautos pajamos. BÅ«tų dirbęs, jei nebÅ«tų buvęs sužalotas, o po įvykio nedirbo ir prarado tuos pinigus. Tuo metu dirbo neoficialiai pas tėtį, Sodros duomenų apie tai nėra. Dokumentais pagrįsti kokiÄ turtinę žalÄ bÅ«tų gavęs, jis negali. Po įvykio apsigyveno pas tėvÄ , kuris jį prižiÅ«rėjo.

Jis reiškia ieškinį ir už vaistus. Mano, kad autoįvykio pasekmės atsilieps ir ateityje. Dėl kieno kaltės įvykio eismo įvykis, negali paaiškinti. Griebdamas už vairo tikėjosi, kad automobilis sustos, sustabdys. Kaltinamieji M. G. ir L. S. su A. M. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko. Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Priėmus byloje sprendimÄ , kad A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jis patyrė eismo įvykio metu, ir kaltinamųjų veikos ( BK 294 str. 2 d.) nesieja priežastinis ryÅ¡ys, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieÅ¡kinys byloje pareiÅ¡kiamas” nuostatomis.Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis A.

M. dėl kaltinamųjų M. G. ir L. S. tyčinių veiksmų patyrė skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , kuriuo buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo A. M. teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, atsižvelgtina, jog A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jis patyrė eismo įvykio metu, ir kaltinamųjų veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., nesieja priežastinis ryÅ¡ys.

Atsižvelgtina ir į ieškinio motyvus bei pačio nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, kuris pinigus iš M. G. paėmė narkotinių medžiagų pardavimui. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamieji M. G. ir L. S. mokosi, L. S. dar ir dirba, abu yra nevedę, žalos neatlygino visiškai, nors bausti administracine tvarka, tačiau abu galiojančių nuobaudų neturi. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytÄ bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo A. M. praÅ¡oma suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina.Advokato iÅ¡laidosLR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusįjį teisme atstovavo advokatas A.Palamarčuk. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam A. M. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurias sudaro advokato užmokestis – 367,25 eurai. Teismas atsižvelgęs į Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas bei į M.

G. ir L. S. turtinę padėtį sprendžia, iÅ¡laidos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir yra iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamųjų M. G. ir L. S., atsižvelgiant į jų kaltę, atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, ir nustatant, kad iÅ¡ M. G. priteistina 200 eurų proceso iÅ¡laidų, o iÅ¡ L. S. -167,25 eurai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str., n u s p r e n d ė :M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams.M.

G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtÄ sias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 2) bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,Paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę: 5 MGL įmokÄ , kas sudaro 188,3 eurus( vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 30 eurocentų), į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 71 str.).

KardomÄ jÄ priemonę M. G. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 2) bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę: 5 MGL įmokÄ , kas sudaro 188,3 eurus( vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 30 eurocentų), į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 71 str.).

KardomÄ jÄ priemonę L. S. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų M. G. ir L. S. nukentėjusiojo A. M. naudai 1000( vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 193,33 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Priteisti iÅ¡ M. G. ir L. S. valstybės naudai proceso iÅ¡laidų už A. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme: iÅ¡Â M. G. 200( du Å¡imtus) eurų proceso iÅ¡laidų, o iÅ¡ L. S. -167,25 ( vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 25 centus) proceso iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .LikusiÄ po tyrimo narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes(antžeminės dalys), kurių bendras kiekis 5,843g., grynos medžiagos kiekis 5,843 g., saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (b.l.70,1t.) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Nida Vigelienė                                                                 (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras.Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė2018m. balandžio 4 d.