7c313809-32ac-484a-8776-0341ce2c2bfe · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1510-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06850-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

R. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-585-950/2021 pagal ieÅ¡kovo D. D. ieÅ¡kinį atsakovei D. R. D. santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir atsakovės D. R. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė I. IeÅ¡kovas D. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1. nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės D. R. D. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardę - „D.“, o atsakovei palikti jos pasirinktÄ pavardę;

3. pripažinti, kad santuokos nutraukimas jo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.;

4. padalinti santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : paskirti jam natÅ«ra ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ir atsakovei paskirti natÅ«ra ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) 5. padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovui, o automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei;

6. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 500,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jai tenkantį vertingesnį automobilį;

7. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 973,01 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už asmeninį prievolės AB „SEB bankas“ pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymÄ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu žodiniu praÅ¡ymu, patikslintas reikalavimas, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės priteisti pusę, jau gyvenant atskirai, sumokėtos lizingo įmokų sumos dydžio kompensacijÄ â€“ 1 459,50 Eur (vietoje 973,01 Eur dydžio kompensacijos)).

8. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu žodiniu praÅ¡ymu patikslino reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos už asmeninį prievolės pagal lizingo sutartį vykdymÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ asmeninių lėšų galutinai atsiskaitė su AB „SEB bankas“ pagal lizingo sutartį, t. y. sumokėjo visas lizingo įmokas, todėl prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 1 459,50 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už asmeninį prievolės AB „SEB bankas“ pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymÄ , laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo (už 12 sumokėtų įmokų).

III. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuokos su atsakove metu gimė dukra J. D., kuri Å¡iuo metu yra pilnametė. Kartu su atsakove užaugino jos dukrÄ E. Å .. Santuokos pradžioje santykiai su atsakove buvo geri, tačiau prieÅ¡ deÅ¡imt metų pradėjo Å¡lyti, t. y. jie ilgÄ laikÄ gyvena atskiruose kambariuose, nepalaiko jokių ryÅ¡ių, nebeturi bendrų interesų, kartu neleidžia laisvalaikio, tarp jų nuolat kyla įvairÅ«s ginčai ir konfliktai ir t. t. IeÅ¡kovas iÅ¡imtinai savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nematė, o kadangi laikė, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, atsakovės praÅ¡omos žalos atlyginimas negali bÅ«ti priteistas.

Po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti pavardę „D.“, o atsakovei pavardė paliktina jos pasirinkimu. Kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. jie gyvena atskirai, ieÅ¡kovas prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo nurodyto momento. IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad jie santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , tris automobilius. IeÅ¡kovas teigė, kad piniginės kompensacijos iÅ¡mokėti atsakovei galimybių neturi.

Bendro nekilnojamojo turto įgijimui buvo panaudotos bendros santuokinės lėšos, gautos už parduotus kitus nekilnojamojo turto objektus, taip pat ieÅ¡kovo uždirbti pinigai, nes jis buvo profesionalus krepÅ¡ininkas, už sportinę veiklÄ gavo nemažas pinigų sumas. Tuo tarpu atsakovė niekuomet niekur nedirbo, Å¡eimÄ iÅ¡laikė tik jis vienas. Kur buvo panaudotos atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, ieÅ¡kovas nežinojo ir negali paaiÅ¡kinti, jomis disponavo atsakovė, jos bendro nekilnojamojo turto įgijimui nebuvo skirtos.

Su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomu nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«du kategoriÅ¡kai nesutiko. IV. Atsakovė D. R. D. kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 4.1. nutraukti atsakovės ir ieÅ¡kovo santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo kaltės; 4.2. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iÅ¡irimo; 4.3. pripažinti, kad santuokos nutraukimas atsakovės ir ieÅ¡kovo turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.; 4.4. padalinti santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ :

žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) priteisiant jį natÅ«ra atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡ jos priteisti 24 060,00 Eur kompensacijÄ už 1/5 dalį minėto nekilnojamojo turto, kuri turi bÅ«ti iÅ¡mokėta per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4.5. padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovui, o automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei; 4.6. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 1 950,00 Eur iÅ¡laidų bendro turto remontui; 4.7. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės – dėl žiauraus elgesio, kuomet jis 2019 m. rugpjūčio mėn. tris kartus jos atžvilgiu smurtavo, taip pat dėl nuolatinio sutuoktinio girtuokliavimo ir neiÅ¡tikimybės. Jokių santuokinių pareigų ji santuokos metu nėra pažeidusi. Atsakovė sutiko po santuokos nutraukimo pasilikti pavardę „D.“. IeÅ¡kovo smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu, piktnaudžiavimas alkoholiu, neiÅ¡tikimybė, sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nesaugumÄ dėl ateities.

Kadangi ieÅ¡kovas po paskutinio smurto jos atžvilgiu panaudojimo gyvena atskirai, prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , kurio įgijimui buvo panaudotos jos asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir tik labai nedidelė dalis bendrų santuokinių lėšų. IeÅ¡kovo siÅ«lomai santuokos metu įgytų automobilių padalijimo tvarkai neprieÅ¡taravo.

Be to, ieÅ¡kovui pradėjus gyventi atskirai, ji remontavo automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko patyrė 1 950,00 Eur dydžio iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė V. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 5.1. nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 5.2. po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui paliko pavardę - „D.“, atsakovei paliko pavardę - „D.“; 5.3. pripažino, kad santuokos nutraukimas ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.; 5.4. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 459,50 Eur dydžio kompensacijÄ už asmeninių lėšų panaudojimÄ Ä¯gyjant bendrÄ santuokinį turtÄ ; 5.5. santuokos metu įgytas transporto priemones padalino taip: 5.5.1. ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5.5.2. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5.6. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 770,25 Eur kompensacijÄ už atsakovei atitenkančiÄ vertingesnę transporto priemonę. 5.7. santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padalino taip: 5.7.1. priteisė natÅ«ra ieÅ¡kovui ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) 5.7.2. priteisė natÅ«ra atsakovei ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) 5.8.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; ieškovui iš atsakovės priteisė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 160,00 Eur; valstybei iš ieškovo – 161,70 Eur žyminio mokesčio dalį; valstybei iš atsakovės – 975,60 Eur žyminio mokesčio dalį; valstybei, lygiomis dalimis, iš ieškovo ir atsakovės – po 6,18 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. VI. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad byloje, be subjektyvių, negatyvių ir prieštaringų ginčo šalių (ieškovo bei atsakovės) paaiškinimų, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas, spręsdamas dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, rėmėsi Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-720/2020 ir Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-954/2020 užfiksuota informacija, turinčiÄ tiesioginės reikÅ¡mės nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas sprendė, kad nurodytose bylose priimti nuosprendžiai neginčijamai liudija, kad ieÅ¡kovas 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. žiauriai elgėsi su savo sutuoktine-atsakove, t. y. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ .

Tai reiškia, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumcija. Tačiau teismas laikė, kad jau pirmojo ieškovo panaudoto smurto atsakovės atžvilgiu metu (t. y. 2019 m. birželio 17 d.), jų, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai buvo nutrūkę, dėl ko ieškovo panaudotas smurtas (žiaurus elgesys) negali būti laikomas jų santuokos iširimo priežastimi. VII. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje nuolat (mažiausiai du paskutinius metus) vykdavo konfliktai ir nesutarimai dėl pačių įvairiausių priežasčių.

Abi Å¡alys pažeidė savo pareigas ir bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. BÅ«tent dėl visų nurodytų, tęstinio pobÅ«džio priežasčių, bendras sutuoktinių Å¡eimyninis gyvenimas tapo negalimas. Teismas laikė, kad smurtiniai ieÅ¡kovo veiksmai atsakovės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiÅ«rio į Å¡eimÄ pasekmė, o ne vienintelė ir esminė santuokos iÅ¡irimo priežastis, kaip tÄ Ä¯rodinėjo atsakovė.

Teismas taip pat laikė neįrodytais ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstais atsakovės teiginius apie ieškovo santuokinę neištikimybę. Tokiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių patikimų faktinių įrodymų, o ieškovas šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino. Atsakovė, žinodama visas jos nurodomas aplinkybes, nebuvo santuokos nutraukimo iniciatorė. Bylos duomenys liudija, kad būtent ieškovas yra santuokos nutraukimo iniciatorius, tuo tarpu atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl santuokos nutraukimo, o toks jos elgesys patvirtina, kad net ir esant visoms jos subjektyviai nurodytos aplinkybėms, ji nenorėjo nutraukti santuokinių ryšių su ieškovu.

Teismas sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. VIII. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę, todėl ieÅ¡kovui teismas paliko jo pavardę - „D.“. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl atsakovei po santuokos nutraukimo teismas paliko pavardę - „D.“. IX. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nurodė, kad konstatavus ir pripažinus, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestas. X. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms kilimo momento. Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. kartu nebegyvena ir nepalaiko jokių ryšių. Šalys procesiniuose dokumentuose prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo nurodytos datos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Byloje nėra ginčo dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo nutrūkimo momento. Bylos duomenys patvirtino, kad sutuoktiniai kartu nustojo gyventi 2019 m. rugpjūčio 22 d. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. XI. Dėl pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo asmeniškai atliktų mokėjimų ir 1 459,50 Eur kompensacijos priteisimo. Ieškovas ir atsakovė kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.

IÅ¡ to seka, kad prie bendro turto – automobilio BMW X REIHE (dalintinas Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje), ieÅ¡kovas prisidėjo iÅ¡imtinai savo asmeninėmis lėšomis, t. y. po 2019 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo AB „SEB bankas“ 2 919,00 Eur sumÄ (12 lizingo įmokų). Teismas laikė, kad jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų toliau vykdęs su AB „SEB bankas“ sudarytos lizingo sutarties sÄ lygų, automobilis bÅ«tų atitekęs lizingo davėjui ir bÅ«tų nepatekęs į dalytino santuokinio turto balansÄ .

Tik ieÅ¡kovui visiÅ¡kai atsiskaičius su AB „SEB bankas“, automobilio BMW X REIHE nuosavybės teisė perėjo ieÅ¡kovui pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosavybės perdavimo aktÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę gauti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ , nes iÅ¡imtinai asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro turto įgijimo. XII. Dėl kilnojamojo turto (transporto priemonių) padalijimo ir kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ vertingesnę transporto priemonę priteisimo.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo nurodytos transporto priemonių vertės. Atsakovė jų neginčijo ir visiÅ¡kai su jomis sutiko. Byloje ginčas dėl transporto priemonių padalinimo tarp Å¡alių taip pat nekilo. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ atsakovei atitenkančiÄ didesnės vertės transporto priemonę, teismas nurodė, kad jam jau pripažinta teisė iÅ¡ atsakovės gauti 1 459,50 Eur dydžio kompensacija už tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡imtinai asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro Å¡eimos turto (automobilio BMW X REIHE) įgijimo.

Taigi, Å¡i suma turi bÅ«ti atimta iÅ¡ automobilio BMW X REIHE vertės (6 000,00 Eur – 1 459,50 Eur). Teismas laikė, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui atitekusių automobilių (OPEL VECTRA ir NISSAN X-TRAIL) vertė yra 3 000,00 Eur, o atsakovei atitekusio automobilio BMW X REIHE vertė yra 4 540,50 Eur. Kadangi atsakovei atiteko 1 540,50 Eur didesnės vertės kilnojamasis turtas (4 540,50 Eur – 3 000,00 Eur = 1 540,50 Eur), tai pusė nurodytos sumos (t. y. 770,25 Eur) turi bÅ«ti priteista ieÅ¡kovui, kaip kompensacija už atsakovei atitenkančiÄ vertingesnę transporto priemonę.

XIII. Dėl iÅ¡laidų bendro turto (automobilio BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remontui priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad automobiliu BMW X REIHE visÄ laikÄ naudojosi iÅ¡imtinai atsakovė. Tai ji darė ir po 2019 m. rugpjūčio 22 d., kuomet ieÅ¡kovas ir atsakovė nustojo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad santuokos nutraukimas ieÅ¡kovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė bÅ«tent nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., laikė, kad 2020 m. vasario 10 d. atsakovės asmeniÅ¡kai atlikti veiksmai – automobilio remonto paslaugų užsakymas ir tokių paslaugų apmokėjimas yra tik jos asmeninė prievolė, kurių vykdymo perkelti ieÅ¡kovui nėra galima ir atsakovės reikalavimÄ dėl lėšų remontui priteisimo atmetė.

XIV. Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nurodė, kad ginčo tarp Å¡alių, jog nekilnojamojo turto vertė pagal 2020 m. liepos 2 d. rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra 203 000,00 Eur, nėra. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 1 d. ginčo Å¡alys turėjo sukaupusios 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumÄ už parduotÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtÄ turtÄ (198 000,00 Lt (57 345,00 Eur) + 295 000,00 Lt (85 438,00 Eur) = 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur)).

Teismas sumÄ (493 000,00 Lt (142 783,00 Eur)) laikė bendromis sutuoktinių lėšomis. AsmeniÅ¡kai atsakovė nuo 2008 m. vasario 1 d. turėjo mažiausiai 520 000,00 Lt (150 602,00 Eur) sumÄ už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å iÄ sumÄ teismas laikė asmeninėmis atsakovės lėšomis. Teismas svarbia aplinkybe taip pat laikė tai, kad VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra užfiksuota, jog gyvenamojo namo atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) yra 159 000,00 Eur. XV.

Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo įsigijimui buvo bendrai reikalinga 458 000,00 Lt (132 664,00 Eur) suma (200 000,00 Lt (57 924,00 Eur) + 258 000,00 Lt (74 722,00 Eur) = 458 000,00 Lt (132 664,00 Eur)). IeÅ¡kovas ir atsakovė buvo sukaupę 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumÄ bendrų santuokinių lėšų, t. y. daugiau nei buvo reikalinga ginčo nekilnojamojo turto įgijimui. Teismas sprendė, kad prievolė atsiskaityti už įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pirmiausiai yra vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Be to, 2008 m. kovo 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ sutuoktiniai perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iÅ¡ ko seka, kad tam bus naudojamos bendros santuokinės lėšos, o ne kurio nors iÅ¡ sutuoktinių asmeninės santaupos. Nors atsakovė ir turėjo sukaupusi asmeninių lėšų (2008 m. vasario 1 d. ji mažiausiai turėjo 520 000,00 Lt (150 602,00 Eur)), tačiau teismas laikė, kad, sutuoktiniams turint pakankamai bendrų santuokinių lėšų, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo atsiskaitoma bÅ«tent iÅ¡ jų, o ne iÅ¡ asmeninių santaupų.

Nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo teismui logiškai ir suprantamai paaiškinti, kur buvo panaudotos bendros santuokinės lėšos, o kur buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, kardinaliai skirtingai aiškino šias faktines aplinkybes. Teismas sprendė, kad ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas būtent už santuokos metu ieškovo ir atsakovės sukauptas bendras santuokines lėšas, kurių sutuoktiniai turėjo netgi daugiau nei buvo reikalinga minėto nekilnojamojo turto įsigijimui.

Teismas laikė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui (jo įrengimui) buvo panaudotos bÅ«tent jos asmeninės piniginės lėšos ir nepaneigė nustatytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. XVI. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatytos jokios faktinės aplinkybės, kurios įpareigotų teismÄ dalinant santuokos metu įgytÄ turtÄ , nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad bent vienas iÅ¡ ginčo Å¡alių (sutuoktinių) bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgus iÅ¡mokėti kitam sutuoktiniui gana didelio dydžio (101 500,00 Eur) piniginę kompensacijÄ už jam priklausiančiÄ ginčo nekilnojamojo turto dalį.

Todėl ginčo nekilnojamas turtas, nutraukiant ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ , padalintas natÅ«ra. XVII. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas 90 procentų apimtimi, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkintas 10 procentų apimtimi, todėl atitinkama apimtimi paskirstė ir Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai XVIII. Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir bylÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus – medicininius iÅ¡raÅ¡us bei susiraÅ¡inėjimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir padarė neteisingas iÅ¡vadas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu yra du kartus panaudojęs smurtÄ . To pasėkoje, buvo užvestos dvi baudžiamosios bylos, kuriose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Teismas turėjo neginčijamai padaryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija.

BÅ«tent dėl ieÅ¡kovo elgesio – smurto, panaudoto antrÄ kartÄ , Å¡alys ėmė gyventi skyriumi, t. y. bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pasibaigė sutuoktinių gyvenimas – santuoka iÅ¡iro. 5.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nenorėjo nutraukti santuokos. Tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga, nes priežastis, dėl kurios atsakovė nedelsdama neiniciavo santuokos nutraukimo proceso buvo ta, kad ji susirgo onkologine liga. IeÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo taip pat dėl to, kad buvo atsakovei neiÅ¡tikimas, t. y. apie ieÅ¡kovo santykius su kita moterimi atsakovė sužinojo 2019 m. birželio 19 d., pamačius E. R. raÅ¡ytas žinutes ieÅ¡kovui, su kuria jis Å¡iuo metu gyvena.

Å ios aplinkybės taip pat buvo skelbiamos vieÅ¡ai informaciniuose portaluose. IeÅ¡kovas niekada neslėpė fakto, kad turi kitÄ moterį. Dėl to teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. 5.11. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Atsakovė prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas girtaudavo, ne kartÄ prieÅ¡ atsakovę vartojo fizinį smurtÄ (žiauriai su ja elgėsi), t. y. atsakovė savo reikalavimÄ grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo veiksmai, pasireiÅ¡kę fizinio smurto vartojimu prieÅ¡ atsakovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmÄ bei patirti dvasinių iÅ¡gyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratÄ , tačiau priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . Toks sprendimas yra neteisingas, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ , todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovui smurtaujant prieÅ¡ atsakovę, jų santuoka jau faktiÅ¡kai buvo iÅ¡irusi ir tai nebuvo santuokos iÅ¡rimo priežastis, tačiau tokios teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-137-378/2018). Taigi, net po faktinio santuokos iÅ¡irimo, sutuoktinio smurtas laikomas žiauriu elgesiu su kitu sutuoktiniu, tuo tarpu ieÅ¡kovas ir atsakovė tada, kai buvo panaudotas smurtas, vis dar kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas su atsakove bendro gyvenimo metu elgėsi žiauriai, smurtavo, todėl jis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡rimo. 5.12. IeÅ¡kovo kalti veiksmai – piktnaudžiavimas alkoholiu, fizinis smurtas Å¡eimoje ir neiÅ¡tikimybė, nulėmė santuokos nutraukimÄ , sukėlė atsakovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , skausmÄ , pažeminimÄ , ji jautėsi prislėgta ir nevertinama, kaip moteris ir asmenybė.

YpatingÄ reikÅ¡mę turi ir faktas, kad Å¡alys santuokoje pragyveno palyginus ilgÄ laikotarpį – net 29 m., o po to laiko ieÅ¡kovas tapo neiÅ¡tikimas sutuoktinei. Patiriamas stresas iÅ¡provokavo atsakovės ligÄ , krÅ«tų vėžį. Atsakovei pradėti naujÄ , pilnavertį, ilgalaikį gyvenimÄ su kitu asmeniu bus ypatingai sudėtinga, kas taip pat neigiamai paveikia jos bÅ«senÄ , sumenkina jos, kaip žmonos ir moters, asmenį bei savivertę. Atsakovei buvo ypatingai skaudu, kaip po tiek metų santuokos ieÅ¡kovas ėmė nebegerbti jos, Å¡eimos, ėmė vartoti smurtÄ , susirado kitÄ moterį, atsakovei susirgus onkologine liga paliko jÄ vienÄ , teikė melagingus paaiÅ¡kinimus teisme dėl į bÅ«stÄ investuotų lėšų, todėl tokie ieÅ¡kovo veiksmai sÄ lygojo papildomÄ stresÄ ir nerimÄ .

Atsakovė negali atleisti ieÅ¡kovui. Atsakovė patirtÄ neturtinę žalÄ vertinÄ 10 000,00 Eur suma. 5.13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Å¡alys 2008 m. sausio 1 d. turėjo sukaupusios 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) už parduotÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir iÅ¡ Å¡ių lėšų įsigijo žemės sklypÄ su nebaigtu statyti namu. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alys bendrų lėšų įsigydami žemės sklypÄ su nebaigtu statyti namu turėjo ne daugiau kaip 95 000,00 Lt (27 513,90 Eur), todėl teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Teismas nevertino raÅ¡ytinių įrodymų byloje, kuriais aiÅ¡kiai įrodoma, jog bendros lėšos, gautos 2006 m., iki 2008 m. kovo 7 d. buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams, taip pat teismas neteisingai nustatė Å¡eimos turto balansÄ , kadangi nevertino kieno lėšos buvo panaudotos namo statybai ir sklypo įsigijimui, teismas nevertino kokios buvo ieÅ¡kovo ir atsakovės pajamos, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Tam, kad įsigytų žemės sklypÄ su nebaigtu statyti statiniu, atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Å alys, sudarydami žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, neturėjo 258 000,00 Lt (74 721,96 Eur) bendrų lėšų. 5.14. Pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaupiamos bendros sutuoktinių lėšos, kurias ieÅ¡kovas iÅ¡grynino. Byloje esantys įrodymai rodo, kad tai buvo asmeninės atsakovės lėšos, kurias ieÅ¡kovas iÅ¡grynino ir neaiÅ¡ku kam panaudojo. Teismas, bÅ«damas aktyvus Å¡eimos bylose, privalėjo sudaryti teisingÄ Å¡eimos turto balansÄ , tačiau to nepadarė.

Teismas taip pat nevertino ieÅ¡kovo turtinės padėties, dėl ko padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo galimybių investuoti į namo statybas. 5.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino sutuoktiniams priklausantį turtÄ natÅ«ra lygiomis dalimis, neiÅ¡mokant kompensacijos. Teismas turėjo įvertinti subjektyvaus pobÅ«džio veiksnius, dėl kurių turtas negali bÅ«ti dalijamas natÅ«ra, inter alia, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, atsakovė gali sumokėti piniginę kompensacijÄ .

Kadangi, teismas netinkamai įvertino sutuoktinių finansinį indėlį į bendrÄ bÅ«stÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisingai paaiÅ¡kėtų, jog ieÅ¡kovui priklauso 1/5 bendro turto (žemės sklypo su namu) sumos, ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokama 1/5 dalis bÅ«sto vertės kompensacija. Atitinkamai atsakovė yra nurodžiusi, kad tokiÄ kompensacijÄ iÅ¡mokėtų per 6 mėnesius. Kitu atveju, turtÄ padalinus natÅ«ra, Å¡alys gali imti konfliktuoti, atsakovė gali prarasti vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jame gyvena ir Å¡alių vaikai, be to, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu gyvena su kita moterimi Kėdainiuose, todėl turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Turtas turėtų bÅ«ti dalinamas natÅ«ra, iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ . 5.16. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, netinkamai vertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, visiÅ¡kai nesigilino į pateiktus Å¡alių banko iÅ¡raÅ¡us, nepagrįstai nevertino banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, į kuriÄ buvo pervestos bendros sutuoktinių lėšos ir kur jos buvo panaudotos, nepagrįstai nevertino Å¡alių turtinės padėties, neiÅ¡reikalavo duomenų apie ieÅ¡kovo sudarytus kontraktus, netinkamai vertino byloje priimtus nuosprendžius dėl ieÅ¡kovo padarytų nusikalstamų veikų, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas neteisingai vertino šalių duotus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

3. IeÅ¡kovas D. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie bylos įrodymus – garso įraÅ¡us bei jų Å¡ifruotes. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 6.1. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas konstatuodamas, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tinkamai ir objektyviai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl santuokos nutraukimo priežasties nustatymo.

Byloje esančių įrodymų, priimtų teismų sprendimų analizė sudaro pagrindÄ teigti, kad iki minimų smurto įvykių, ieÅ¡kovo ir atsakovės faktiniai santuokiniai ryÅ¡iai buvo nutrÅ«kę, dėl ko Å¡ie įvykiai negalėjo bÅ«ti ir nebuvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Be to, baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai buvo priteista neturtinė žala, kuri yra visiÅ¡kai atlyginta, dėl ko ieÅ¡kovas negali bÅ«ti antrÄ kartÄ baudžiamas už tÄ patį veiksmÄ .

Byloje yra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindÄ pripažinti abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. 6.2. Apeliaciniame skunde akivaizdžiai manipuliuojant atsakovės liga (krÅ«ties vėžiu), nepagristai nurodoma, kad atsakovė neinicijavo santuokos nutraukimo proceso po 2019 m. rugpjūčio 22 d. (fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu) tik dėl savo sunkios sveikatos bÅ«klės, nustatyto krÅ«ties vėžio, be ne todėl, kad nenorėjo nutraukti santuokos, dėl ko neva nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, jog ji nenorėjo nutraukti santuokos.

Kaip nurodoma pačiame apeliaciniame skunde, atsakovei krūtų ekoschopinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo mėn., o pradėtas gydymas tik 2020 m. spalio mėn. Tuo tarpu konfliktai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl atsakovės nežymaus sveikatos sutrikdymo, įvyko 2019 m. birželio bei rugpjūčio mėn., t. y. atsakovei liga buvo nustatyta tik praėjus daugiau nei metams laiko nuo įvykių. Būtent ieškovas buvo santuokos nutraukimo iniciatorius, o atsakovė, priešingai, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl santuokos nutraukimo.

Toks atsakovės elgesys iki ieÅ¡kinio pateikimo teisme patvirtina tai, kad net bÅ«nant visoms jos subjektyviai nurodytoms aplinkybėms, ji nenorėjo nutraukti santuokinių ryÅ¡ių su ieÅ¡kovu. 6.3. Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas neva pažeidė įrodymu vertinimo taisykles, nustatant, jog atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo santuokinę neiÅ¡tikimybę. Atsakovės teikiamÄ Ä¯ bylÄ susiraÅ¡inėjimÄ vykdė pati atsakovė, t. y. be jo žinios ir leidimo prisijungė prie jo paskyros, rašė provokuojančias žinutes E. R., todėl pateiktas susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina jo neiÅ¡tikimybės fakto.

Be to, atsakovės akcentuojama liga negalėjo sutrukdyti jai pateikti į bylÄ visų kitų įrodymų, susijusių su santuokos nutraukimu. Atsakovės teikiami įrodymai į bylÄ nepatvirtina jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir neturi bÅ«ti prijungti prie bylos. 6.4. Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas nustatydamas, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktiniu kaltės, neva nukrypo nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teisminės praktikos. Pati atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja kasacinio teismo praktikÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasties nustatymo.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑137‑378/2018, tačiau skiriasi Å¡ios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl nurodytoje byloje padaryti iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomi. 6.5. Pirmos instancijos teismas pagristai sprendimu konstatavo, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktiniu kaltės, Nepagristi ir atmestini apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovės patiriamas stresas dėl mano netinkamo elgesio santuokos metu neva sukėlė jai krÅ«ties vėžį, dėl ko teismas neva nepagristai nepripažino iÅ¡imtinės jo-ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir nepagristai nepriteisė 10 000,00 Eur neturtinės žalos.

Tokie atsakovės teiginiai ne tik, kad neatitinka tikrovės, bet jau prasilenkia su sÄ Å¾iningo ir teisingo žmogaus elgesio standartais. Tai yra akivaizdus manipuliavimas liga, siekiant pasipelnyti, kas negali bÅ«ti pateisinama. Atsakovė apeliaciniame skunde nutyli, jog krÅ«ties vėžiu taip pat sirgo jos panaÅ¡aus amžiaus mama, nuo ko ir mirė. Taigi atsakovei diagnozuota liga nėra sukelta streso, bet paveldėta. 6.6. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma santuokinių piniginių lėšų panaudojimo versija yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieÅ¡tarauja jos pačios duotiems paaiÅ¡kinimams teisme.

PrieÅ¡ingai atsakovėms nurodytiems argumentams, byloje esantys duomenys patvirtina, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 200 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė turėjo sukaupę 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumÄ bendrų santuokinių lėšų už parduotÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtÄ turtÄ (198 000,00 Lt (57 345,00 Eur) + 295 000,00 Lt (85 438,00 Eur) = 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur)), kurios nebuvo iÅ¡leistos jokiam Å¡eimos poreikių tenkinimui, kadangi ieÅ¡kovo uždirbamas atlygis, žaidžiant krepÅ¡inį, tuo metu buvo daugiau nei pakankamas tenkinti visus Å¡eimos poreikius.

Jokios atsakovės asmeninės lėšos ginčo turtui nebuvo panaudotos. Jei atsakovė į ginčo nekilnojamojo turto įgijimÄ bÅ«tų investavusi didžiÄ jÄ dalį savo asmeninių lėšų, ginčo turtas nebÅ«tų pirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė, gyvenant santuokoje su ieÅ¡kovu, nedirbo, todėl lėšas, gautas už jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , iÅ¡leido pragyvenimui ir savo reikmėms. Teismas atliko nuosekliÄ kiekvieno įrodymo bei visų bylos duomenų analizę ir pagrįstai nustatė, kad ginčo turtas buvo įgytas už bendras santuokines pinigines lėšas. 6.7.

PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo motyvams, pirmos instancijos teismas, dalinant tarp sutuoktinių ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis, nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Å iam teisiniam ginčui yra aktualÅ«s 2020 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-l57-378/2020 iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kurioje, kaip ir Å¡itoje byloje, buvo kilęs ginčas dėl sutuoktinės asmeninių investicijų į santuokinį turtÄ .

Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių akivaizdžių ar kitų objektyvių įrodymų, kad būtent atsakovės asmeniniai pinigai buvo panaudoti santuokinio turto įgijimui, todėl teismas sprendimu pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. 6.8. Priešingai atsakovės apeliacinio skundo argumentams, ieškovas nuo bylos užvedimo sutiko tiek su turto padalijimo natūra, tiek su nekilnojamojo turto priteisimu atsakovei ir kompensacijos gavimu.

IeÅ¡kovas ir Å¡iuo metu sutinka gauti ½ dalies vertės mokėtinÄ iÅ¡ karto kompensacijÄ . Tačiau pati atsakovė teismui nurodė, kad ji tokios kompensacijos sumokėti negali, ji sutinka mokėti tik 1/5 dalies namų valdos kompensacijÄ , kas ieÅ¡kovo netenkina. IeÅ¡kovas taip pat neturi galimybės iÅ¡mokėti atsakovei kompensacijÄ . Å iuo metu namų valda dar pabrango ir siekia apie 250 000,00 Eur, todėl teismas pagrįstai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, iÅ¡siaiÅ¡kinęs nesamas Å¡alių galimybes iÅ¡mokėti viena kitai kompensacijÄ , turtÄ padalino natÅ«ra.

Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo nekilnojamasis turtas sutuoktiniams po santuokos nutraukimo dalintinas lygiomis dalimis. Ta aplinkybė, kad byloje yra pateikti duomenys apie Å¡alių konfliktus 2019 m., jokiu bÅ«du nepagrindžia Å¡alių konfliktinių santykių Å¡iuo metu bei aplinkybės, jog pasibaigus teisminiams procesams dėl santuokos nutraukimo, Å¡alys negebės bendrai valdyti turto. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji įgijo finansines galimybes iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ , lygiÄ Â½ daliai vertės ginčo nekilnojamojo turto.

Nesant pagrindų netaikyti prioritetinio natÅ«rinio turto padalinimo bÅ«do bei nenustačius, jog atsakovė turi faktines galimybes iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ , lygiÄ Â½ daliai turto vertės, teismas pagrįstai turtÄ dalino natÅ«ra. 6.9. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo priimti į bylÄ atsakovės nesavalaikiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, kuriuos ji teikia akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Atsakovės pateikti įrodymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

Iš pateiktų susirašinėjimų nėra galimybės nustatyti, kuriuo metu vyko susirašinėjimas, todėl jie negali patvirtinti ar paneigti jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, pateikti įrodymai nėra leistini, pateiktam atsakovės susirašinėjimui yra taikytina teiminės praktikos dėl garso įrašo leistinumo analogija. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados XIX. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). XX. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos Å¡alių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir atmestas atsakovės (apeliantės) D.

R. D. reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. D. 10 000,00 Eur neturtinę žalÄ , pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų. Dėl naujų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų priėmimo XXI. Å alys kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į jį pateikė praÅ¡ymÄ prie bylos prijungti naujus įrodymus: apeliantė D. R. D. - medicininius iÅ¡raÅ¡us bei susiraÅ¡inėjimÄ , o ieÅ¡kovas D. D. - garso įraÅ¡us bei jų Å¡ifruotes.

Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali bÅ«ti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. XXII. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.

Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali bÅ«ti priimami nauji įrodymai, jeigu Å¡alis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

XXIII. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė praÅ¡ymÄ prijungti pateiktus medicininius duomenis bei susiraÅ¡inėjimÄ turėjo galimybę pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teismui, taip pat įvertinęs, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokias aplinkybes jis įrodinėja pateiktais vaizdo įraÅ¡ais ir jų Å¡ifruotėmis, Å¡alių praÅ¡ymų dėl naujų įrodymų prijungimo netenkina. XXIV. Apeliantė į bylÄ taip pat yra pateikusi raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, o ieÅ¡kovas - atsikirtimus į pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), teisėjų kolegija Å¡iuos Å¡alių procesinius dokumentus atsisako priimti.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo XXV. Apeliantė D. R. D. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi apeliantė pateikė pakankamai duomenų, jog ieÅ¡kovas girtaudavo, prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo fizinį smurtÄ , buvo neiÅ¡tikimas, todėl teismas turėjo remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ir pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. XXVI. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

XXVII. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

XXVIII. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-720/2020, kuriuo pripažino ieÅ¡kovÄ D. D. kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-954/2020, anksčiau minėtas pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas. Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad:

1) D. D. 2019 m. birželio 17 d., apie 22.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę D. R. D., t. y. tyčia sugriebęs ranka jai už veido ir jį spausdamas, stÅ«mė jos galvÄ , dėl ko ji pakauÅ¡iu trenkėsi į sienÄ , bei vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jai į veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir dėl padarytos muÅ¡tinės žaizdos, pogleivio kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje bei poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; bei 2) D.

D. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia suėmė savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir jas laužė, suko ir užlaužė deÅ¡inės rankos nykÅ¡tį bei apdraskė kairės rankos delnÄ , tuo D. R. D. padarė nubrozdinimÄ kairėje plaÅ¡takoje, tokiu bÅ«du savo Å¡eimos narei nukentėjusiajai D. R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . XXIX. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nustatytas ir aptartas ieÅ¡kovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiÅ«riu. Pažymėtina, kad apeliantės teiginius apie neblaivaus sutuoktinio smurto naudojimÄ patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai, kuriuose buvo tiriami jos praneÅ¡imai dėl ieÅ¡kovo smurto jos (apeliantės) atžvilgiu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ pripažinimui, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi smurtÄ ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu vartojo dar iki faktinių santuokinių santykių nutraukimo.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, nors ir teigė, kad konfliktai kilo dėl Å«maus apeliantės bÅ«do, negatyvaus nusiteikimo jo atžvilgiu, moralinės paramos trÅ«kumo, tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti Å¡ias aplinkybes. Å alių duoti paaiÅ¡kinimai baudžiamojoje byloje patvirtina, kad tarp Å¡alių ir iki smurto panaudojimo buvo kilę konfliktinių situacijų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo įvardytas apeliantės Å«mus bÅ«das, požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ , negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad apeliantė iki faktinių santuokinių santykių nutraukimo pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.

XXX. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tyręs su prezumpcijos taikymu susijusias faktines aplinkybes, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog smurtiniai ieÅ¡kovo veiksmai apeliantės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiÅ«rio į Å¡eimÄ pasekmė, o ne santuokos iÅ¡irimo priežastis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad apeliantė bÅ«tų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas.

PrieÅ¡ingai, apeliantės elgesys, kada, net ir po neblaivaus sutuoktinio smurto panaudojimo, nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, patvirtina jos siekį iÅ¡saugoti santuokÄ , ieÅ¡kovo elgesio toleravimÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrÅ«ko Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai, ir nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas byloje aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir pripažinti, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo XXXI. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, spręstinas apeliantės reikalavimo dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimas. Neturtinė žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. XXXII.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Å¡alys santuokoje iÅ¡gyveno apie 28 metus, ieÅ¡kovas, byloje įrodytais duomenimis, neblaivus eilę kartų panaudojo smurtÄ prieÅ¡ apeliantę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios Å¡eimyninio gyvenimo aplinkybės turėjo sukelti apeliantei neigiamų emocijų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo yra tenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡ioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantės naudai yra priteisiama 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo XXXIII. Pirmos instancijos teismas Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ padalino natÅ«ra, priteisdamas ieÅ¡kovui D. D. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisdamas apeliantei D. R. D. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu ir reikalauja jai priteisti visÄ turtÄ natÅ«ra iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ .

Apeliantė Å¡iuos reikalavimus grindžia tuo, jog įsigyjant turtÄ buvo panaudotos jai nuosavybės teise priklausančios lėšos bei konfliktiniais Å¡alių santykiais, todėl teigia, kad turtas negali bÅ«ti padalinamas natÅ«ra. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais. XXXIV. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ . Tačiau CK normose nustatytos ir Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys. XXXV. Sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė, manydama, kad jai priklauso didesnė santuokoje įgyto ir santuokos pabaigoje dalytino turto dalis, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutuoktinių finansinį indėlį į bendrÄ turtÄ , kadangi ginčo turto įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ . Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovui priklauso tik 1/5 bendro turto (žemės sklypo su namu) sumos, kuriÄ ji iÅ¡gali ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti.

XXXVI. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) įsigyti santuokos metu. Bylos duomenimis, turto prigimtis, pobÅ«dis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad turtas įsigytas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ Å¡Ä¯ turtÄ Ä¯sigyti asmeninės nuosavybės teisėmis ir apie tai bÅ«tų pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami iÅ¡vadai, jog įsigyjant ginčo turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijamas santuokos pabaigoje, buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. Tam, kad bÅ«tų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi bÅ«ti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos Å¡alis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai ir chronologiÅ¡kai iÅ¡analizavo Å¡alių santuokos metu sudarytus turto perleidimo sandorius, jų metu gautų lėšų panaudojimÄ , taip pat ir ginčo turto įsigijimo aplinkybes.

XXXVII. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡alys santuokos metu įgijo keletÄ nekilnojamojo turto objektų, kuriuos pardavę gavo 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumÄ . Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad (198 000,00 Lt (57 345,00 Eur) suma gauta už parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 295 000,00 Lt (85 438,00 Eur) suma gauta už parduotÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais, esantį SB „Margupis“, (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo turtas pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas už 258 000,00 Lt (74 722,00 Eur) sumÄ , kad turto sukÅ«rimo proceso metu 2008 m. sausio 25 d. paskolos sutarties pagrindu statybos darbus atlikusiam asmeniui buvo perduota 200 000,00 Lt (57 924,002 Eur) suma bei kad ginčo turto atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) yra 159 000,00 Eur, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo turto įsigijimo metu Å¡alys buvo sukaupę 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumÄ bendrų santuokinių lėšų, kurių pakako įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .

XXXVIII. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai atliko ir Å¡alims priklausančiose bankinėse įstaigose esančių piniginių lėšų, gautų apeliantei pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , srautų analizę. Teisėjų kolegija nustatė, kad už apeliantei asmeninės nuosavybės teise turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimÄ buvo atsiskaityta etapais: 20 000,00 Lt (5 792,00 Eur) pirkėjas sumokėjo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo; 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) pirkėjas privalėjo sumokėti iki 2008 m. vasario1 d.; likusius 180 000,00 Lt (52 1312,00 Eur) pirkėjas turėjo sumokėti per septynias kalendorines dienas nuo pardavėjos faktinio gyvenimo pabaigos parduotame bute dienos, t. y. 2008 m. liepos mėn. pradžios.

Byloje pateikti Å¡io sandorio pagrindu atlikti lėšų pavedimai į bankinėse įstaigose esančias sÄ skaitas įgalina spręsti, kad statybos darbus atlikusiam asmeniui 200 000,00 Lt (57 924,002 Eur) suma buvo perduota iki apeliantės lėšų gavimo už perleistÄ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . XXXIX. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad abu sutuoktiniai bendrai naudojosi AB „SEB bankas“ sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo pervedamos lėšos, gautos perleidus tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo turto įsigijimo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas 2008 m. kovo 12 d. atliko 370 000,00 Lt (107 159,00 Eur) sumos grynais pinigais išėmimo operacijÄ , t. y. išėmė daugiau nei 30 000,00 Eur sumÄ , reikalingÄ sudaryti ginčo turto įsigijimo sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenant Å¡eimoje pajamos, iÅ¡laidos paprastai laikomos bendromis, jei Å¡alys nesusitaria kitaip. Nustačius, kad Å¡alys pakankamai turėjo bendrų santuokinių lėšų įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , pagrįstai spręsta, kad byloje nepateikta įrodinėjimo priemonių, įgalinančių iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo 2008 m. kovo 12 d. iÅ¡ AB „SEB bankas“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria bendrai naudojosi abu sutuoktiniai ir kurioje buvo laikomos tiek santuokinės, tiek asmeninės lėšos) iÅ¡imta 370 000,00 Lt (107 159,00 Eur) suma iÅ¡imtinai priklausė apeliantei D.

R. D. bei kad Å¡i suma buvo panaudota ginčo turto įsigijimui. XL. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobÅ«džio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai neturėtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do. Å eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais.

Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko teisiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo turtÄ , nes Å¡alys pakankamai turėjo bendrų lėšų įsigyti ginčo turtÄ .

Apeliantei neįrodžius, kad dalijamam turtui įsigyti buvo panaudotos iÅ¡imtinai jos asmeninės lėšos, nėra ir teisinio pagrindo jas kompensuoti, paskiriant didesnę dalijamo turto dalį natÅ«ra (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) ar netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčo nekilnojamojo turto padalijimo, ir palieka galioti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Å¡is turtas sutuoktiniams padalytas lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo XLI. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas 75,38 procentais, o apeliantės – 53,44 procentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir apeliantė byloje buvo pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kus reikalavimus, nuo kurių abu turėjo apsiginti, spręstina, kad ieÅ¡kovas byloje laimėjo 60,97 ((75,38 proc. + 46,56 proc.) / 2) procentų apimtyje, o atsakovė – 39,03 ((53,44 proc. + 24,62 proc.) / 2) procentų apimtyje.

Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, yra perskirstomos pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. XLII. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme turėjo 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro sumokėta dalis žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jam pirmosios instancijos teisme iÅ¡ apeliantės turėjo bÅ«ti priteista 121,94 Eur (200,00 Eur x 60,97 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Tuo tarpu apeliantė pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro sumokėta dalis žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, apeliantė į bylÄ pateikusi nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jai pirmosios instancijos teisme iÅ¡ ieÅ¡kovo turėjo bÅ«ti priteista 78,06 Eur (200,00 Eur x 39,03 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ie Å¡alių reikalavimai yra prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 43,88 Eur (121,94 Eur – 78,06 Eur).

XLIII. Pažymėtina, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo atleistas nuo likusios 1 084,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl, jo ieškinį tenkinus 60,97 procentais, valstybės naudai iš apeliantės priteisiama proporcinga nurodyto žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 660,91 Eur (1 084,00 Eur x 60,97 proc. / 100 proc.; CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliantė Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi taip pat buvo atleista nuo likusios 1 617,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl jos priešieškinį tenkinus 39,03 procentais, valstybės naudai iš ieškovo priteisiama proporcinga nurodyto žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 631,12 Eur (1 617,00 Eur x 39,03 proc. / 100 proc.).

XLIV. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 40-42 punkte iÅ¡dėstytus argumentus, atitinkamai yra keičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo bei priteistino valstybei žyminio mokesčio dalies, dalį dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų, paliekant nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). XLV. Apeliantės apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, t. y. 40 proc. (tenkintas reikalavimas dėl kaltės (33,33 proc.), iÅ¡ dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (6,67 proc.), tačiau atmestas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo (0 proc.)), jai iÅ¡ ieÅ¡kovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai turi bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

XLVI. Apeliantė į bylÄ yra pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 905,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 1 482,25 Eur apeliacinio skundo parengimo iÅ¡laidos ir 423,50 Eur raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimo iÅ¡laidos (reg. Nr. DOK-23510), tačiau byloje esantys duomenys pagrindžia, kad apeliantė tėra apmokėjusi 1 851,75 Eur (1 000,00 Eur + 423,50 Eur + 482,25 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantė yra sumokėjusi 200,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , nuo likusios dalies (1 646,00 Eur) Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi yra atleista.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs praÅ¡ymÄ jo naudai priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas (reg. Nr. DOK-91836). XLVII. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), sprendžia, kad nei apeliantės, nei ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau apeliantė, minėta, praÅ¡o priteisti daugiau nei yra apmokėjusi (realiai turėjo) bylinėjimosi iÅ¡laidų, be to, praÅ¡o priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurių teisėjų kolegija nėra priėmusi.

Atsižvelgiant į tai, yra sprendžiama tik dėl apeliantės apmokėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies už pateiktÄ apeliacinį skundÄ , t. y. 1 482,25 Eur (1 000,00 Eur + 482,25 Eur), bei 200,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantės naudai yra priteisiama 672,90 Eur (1 682,25 Eur x 40 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai yra priteisiama 980,10 Eur (1 633,50 Eur x 60 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi Å¡ie Å¡alių reikalavimai yra prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 307,20 Eur (980,10 Eur – 672,90 Eur). XLVIII. Kadangi apeliantė nuo likusios dalies (1 646,00 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ yra atleista Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (40 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisiama 658,40 Eur (1 646,00 Eur x 40 proc. / 100) žyminio mokesčio.

XLIX. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų nesusidaro, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ pakeisti. Nustatyti, kad ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės. IÅ¡ ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 2 000,00 Eur (du tÅ«kstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu iÅ¡ atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 160,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 43,88 Eur (keturiasdeÅ¡imt trijų eurų 88 ct). Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu iÅ¡ atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistÄ 975,60 Eur (devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 60 ct) žyminio mokesčio dalį iki 660,91 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno euro 91 ct; nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Padidinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistÄ 161,70 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno euro 70 ct) žyminio mokesčio dalį iki 631,12 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro 21 ct; (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). LikusiÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

IÅ¡ atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 307,20 Eur (tris Å¡imtus septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 658,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 40 ct) žyminio mokesčio (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė