2022-11-23 Nr. AB-28702-3-64-3-01301-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-980-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01301-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. Š. (J. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. balandžio 2 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas kamerose, kuriose ploto tekdavo žymiai mažiau nei nustato teisės aktai. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, o tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas jo privatumas prausiantis duše, nes dušai vienas nuo kito buvo atskirti tik sienelėmis. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus, orumo pažeminimą, nepatogumą, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktą vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m nepilnamečiui asmeniui. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl atitiko nustatytus reikalavimus. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle. Dušai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, atskirti vienas nuo kito aukštomis pertvaromis, todėl pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeistas. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą (redakcija galiojusi nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. vasario 5 d.) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose: Nr. 26 (plotas 16,96 kv. m), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m.), Nr. 43 (plotas 18,33 kv. m), Nr. 59 (plotas 19,78 kv. m), Nr. 92 (plotas 18,95 kv. m). Pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

8. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

9. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

10. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI nurodė, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,82 m (kamera Nr. 92) iki 2,32 m (kamera Nr. 26 ir 27). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Toks atitvėrimas pripažįstamas pakankamu, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais atmetė.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo, nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo privatumo pažeidimo, naudojantis dušu. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada ir kas jį stebėjo duše, jo teiginiai deklaratyvūs. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad dušai atitverti pertvaromis. Teisės aktai nereglamentuoja kaip turi būti izoliuojami vienas nuo kito dušais besinaudojantys asmenys. Atitvėrimas pertvaromis laikytinas pakankamu privatumo užtikrinimu. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu atmetė.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pareiškėjo prašymą priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmetė.

III. 13. Pareiškėjas J. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nepripažino jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI taikomas sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto yra netinkamas privatumo užtikrinimas, tai prieštarauja tiek EŽTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

15. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše, o dušo įrengimas tik atskiriant pertvaromis, o ne įrengiant atskiras kabinas, taip pat prieštarauja EŽTT praktikai.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose buvo blakių bei graužikų. Jis yra garbaus amžiaus, prastos sveikatos, po (duomenys neskelbtini) operacijos, dėl to negalėjo užlipti į antrą lovos aukštą, nes nebuvo įrengta kopėtėlių, o lovos nestandartinės – per trumpos.

17. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI sanitariniai mazgai buvo netinkamai įrengti – buvo tupimi. Todėl pareiškėjas dėl sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini), negalėjo jais naudotis. Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, ventiliacijos, kameroje tvyrojo blogas kvapas, pareiškėjui dėl to skaudėjo galvą, jis jautėsi pažemintas. Pareiškėjo vertinimu, visi jo argumentai turėtų būti vertinami jo naudai ir jam turi būti priteistas adekvatus neturtinės žalos atlyginimas.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Šiaulių TI laikosi pozicijos, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti tinkamai, tupimų tualetų įrengimas neprieštarauja teisės aktams, o vėdinimas per langus atitinka nustatytas sąlygas. Dušai atitverti pakankamo aukščio pertvaromis, kad dušuose esantys asmenys negalėtų matyti vienas kito. Dušo patalpa įrengta kitoje patalpoje, todėl pro stebėjimo langelį pareigūnai negali matyti dušu besinaudojančių asmenų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neskundė aplinkybių, susijusių su parazitų, blakių, graužikų buvimu kamerose, taip pat neskundė ir kopėtėlių neįrengimo, ar lovos ilgio, taip pat ventiliacijos nebuvimo, o apeliaciniame skunde negalima nurodyti naujų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsakovo atstovo nuomone, pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas J. Š. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl jam Šiaulių TI tekusio per mažo kamerų ploto, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo jame neužtikrinimo, taip pat neužtikrinto privatumo naudojantis dušu, nepagrįsti, o Šiaulių TI neatliko prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo nurodyti pažeidimai buvo, jis dėl to patyrė neturtinę žalą, taip pat įvardija naujus pažeidimus: dėl tupimo tualeto, apgyvendinimo antrame lovos aukšte, netinkamo lovos dydžio, buitinių parazitų buvimo, netinkamos ventiliacijos.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl netinkamų ko kalinimo sąlygų Šiaulių TI, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui: dėl tupimo tualeto, apgyvendinimo antrame lovos aukšte, netinkamo lovos dydžio, buitinių parazitų buvimo, netinkamos ventiliacijos. Vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija minėtų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nevertina ir dėl jų nepasisako.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

27. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

28. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sanitarinių mazgų įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI sanitarinių mazgų kamerose fotonuotraukų ir San. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145) matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukštomis sienelėmis, kurių aukštis nuo 1,80 iki 2,40 m, sanitarinių mazgo įėjimai atskirti durimis arba ilga nepermatoma užuolaida. Pareiškėjas apeliaciniame skunde mini EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1919-756/2020, tačiau remtis šia praktika nėra pagrindo, nes minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios (sanitariniai mazgai atskirti kitokiu būdu, kitokio aukščio konstrukcijomis ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. TA-284-556/2022 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad pareiškėjui kalint Šiaulių TI ginčo laikotarpiu jo teisė į tinkamai įrengtą sanitarinį mazgą, į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeista nebuvo, o Šiaulių TI neatliko neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

29. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-104-1062/2021). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių TI dušo patalpose įrengtos aukštos ir plačios pertvaros, aukštesnės už vidutinio ūgio žmogų ir iki čiurnų visiškai atskiriančios vieną nuo kito besimaudančius asmenis. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu besinaudojant dušu Šiaulių TI, pažeistas nebuvo. Be kita ko, pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu, jokių nusiskundimų dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų nereiškė. Tai patvirtina Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 61-2026.

30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė