2020-03-10 Nr. AB-5263-3-61-3-04010-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-243-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04010-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos (toliau – Komisija) pirmininką P. Č. pateikti E. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nepripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimosi dėl teisinio reguliavimo, kuriuo grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybė (duomenys neskelbtini) piliečiui I. B., nustatymo peticija“ ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo jam keliamus reikalavimus, 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi E. K. nustatė terminą iki 2019 m. gruodžio 10 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluoti reikalavimai panaikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2019-5642 bei įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. skunde suformuluoti reikalavimus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti sprendimų rūšis, taip pat atsakovu nurodyti Komisiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. K. per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino ir termino trūkumams šalinti pratęsti neprašė, 2020 m. sausio 6 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

II. Pareiškėjas E. K. pateikė teismui 2020 m. sausio 13 d. atskirąjį skundą, kuriame prašė patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, neperduoti klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti Komisijos pirmininką pateikti E. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. atskirasis skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, E. K. 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. sausio 31 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimus, todėl nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Teismas akcentavo, kad atskirojo skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas proceso šalims sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes. E. K. buvo išaiškinta, kad teikdamas teismui atskirąjį skundą, jis turi skunde suformuluoti aiškų ir konkretų prašymą teismui, t. y. jeigu pareiškėjas nesutinka su 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, prašyti panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik pirmosios instancijos teismo nutartys, todėl jame gali būti reiškiami tik reikalavimai, susiję su pirmosios instancijos nutarties pakeitimu ar panaikinimu, o kitokio pobūdžio reikalavimai, kuriais siekiama bylos išsprendimo iš esmės, negali būti reiškiami.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo E. K. buvo įteikta 2020 m. sausio 21 d., trūkumus pareiškėjas galėjo šalinti iki 2020 m. sausio 31 d., tačiau per nustatytą terminą jis trūkumų nepašalino. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas E. K. 2020 m. vasario 21 d. atskirajame skunde prašo patenkinti atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, neperduoti atskirojo skundo priėmimo klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir išspręsti atskirojo skundo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad jo pateiktas atskirasis skundas turi trūkumų. Teigia, kad šis skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad E. K. 2020 m. sausio 13 d. atskirajame skunde, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 134 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 151 straipsniu, 152 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į 154 straipsnio 3 ir 4 punktus, prašė patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, neperduoti klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti Komisijos pirmininką pateikti E. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.

E. K. pažymi, kad jo 2020 m. sausio 13 d. atskirajame skunde buvo prašoma patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas pastebi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje, kurioje buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, atkreipiamas dėmesys, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik pirmosios instancijos teismo nutartys, todėl jame gali būti reiškiami tik reikalavimai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pakeitimu ar panaikinimu. Kitokio pobūdžio reikalavimai, kuriais siekiama bylos išsprendimo iš esmės, negali būti reiškiami. Mano, kad yra diskutuotina, ar tikrai ne apeliaciniame skunde negali būti reiškiamas reikalavimas išspręsti E. K. 2020 m. sausio 13 d. atskirajame skunde nurodyto įpareigojimo Komisijos pirmininkui klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. K. atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracini bylų eisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutas yra be išlygų taikomas ir asmenų pateikiamiems atskiriesiems skundams, ir tai patvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriaus normų, reguliuojančių atskirųjų skundų nagrinėjimą, sisteminis aiškinimas kartu su kitomis Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis. Administracinių bylų eisenos įstatymo 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal to paties įstatymo 137 straipsnį, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Pažymėtina, kad atskirojo skundo, kaip ir apeliacinio skundo, turiniui ir formai keliami reikalavimai yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnyje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio, reguliuojančio apeliacinio skundo priėmimą, taip pat taikomo ir atskirųjų skundų priėmimui, 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų.

Administracinėse bylose asmenų teikiamiems atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti, kaip jau buvo minėta, taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis), todėl atskiriesiems skundams keliami reikalavimai iš esmės yra tokie patys, kurie taikomi apeliaciniams skundams paduoti, ir yra aptarti Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalyje. Pagal šios dalies 4 ir 7 punktus, apeliaciniame, o taip pat ir atskirajame skunde, turi būti nurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą bei apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas).

E. K. 2020 m. sausio 13 d. atskirajame skunde, kuris pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu, pareiškėjas prašė patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba patenkinti skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, neperduoti klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti Komisijos pirmininką pateikti E. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio galima suprasti, kokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra skundžiama, kokie klausimai ginčijami ir koks yra E. K. prašymas teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje nustatyti atskirojo skundo trūkumai negali būti pripažįstami esminiais, trukdžiusiais apibrėžti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas ir jį išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas pareiškėjo atskirojo skundo atitiktį Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio reikalavimams, nepagrįstai E. K. atskirąjį skundą laikė nepaduodu, nepašalinus nustatytų trūkumų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik pirmosios instancijos teismo nutartys, o kitokio pobūdžio reikalavimai, kuriais siekiama bylos išsprendimo iš esmės, negali būti reiškiami, tačiau tai teismui nesudarė pagrindo atsisakyti priimti visą pareiškėjo atskirąjį skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų realaus teisingumo įgyvendinimo, proceso ekonomiškumo principams, kadangi susidarytų situacija, kai pareiškėjas turėtų iš naujo kreiptis į administracinį teismą, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, bei papildomai prašyti atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. K. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys