7c2e894e-85a3-4934-b10d-c08d5cda53a0 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-331-425/2019. teisėja Ilona Kvalitaitė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01340-2016-7. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.3.; 3.3.2.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2629-1001/2018 pagal ieÅ¡kovės A.

R. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams V. K. ir AB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. R., VĮ ,,Indėlių investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė A. R. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 1477,35 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų V. K. ir AB (duomenys neskelbtini) solidariai 16797,96 Eur žalos atlyginimo, 260,66 Eur ir 31,28 Eur sutartinių palūkanų pagal 2012 m. sausio 2 d. dvi terminuoto indėlio sutartis, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. sausio 2 d. sudarė dvi terminuoto indėlio sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini)-1 terminuotas indėlis (toliau ir – Sutartis 1) – 14481 Eur (50000 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini)-2 (toliau ir – Sutartis 2) – 5213,16 Eur (18 000 Lt). 3. 2013 metais atsakovas V. K. elektroniniu bÅ«du nutraukė ieÅ¡kovės terminuotų indėlių sutartis ir pasisavino terminuotų indėlių sumas bei einamojoje sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už padarytus nusikaltimus, t. y. sukčiavimÄ bei neteisėtÄ elektroninės priemonės duomenų panaudojimÄ .

4. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovai AB (duomenys neskelbtini) ir V. K. yra solidariai atsakingi dėl atsiradusios žalos, nes terminuotųjų indėlių sutartys buvo nutrauktos, netinkamai vykdant sutarčių sÄ lygas. Nors atsakovų nesieja bendri neteisėti veiksmai, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo ir žala atsirado dėl jų abiejų veiksmų. Banko veiksmai, t. y. leidimas V. K. internetinėje banko svetainėje nutraukti terminuotųjų indėlių sutartis, jam save identifikavus internetinėje banko svetainėje kaip ieÅ¡kovę, yra neteisėti, nes terminuotųjų indėlių sutartyse buvo numatyta, kad sutartys gali bÅ«ti nutraukiamos tik atvykus į banko filialÄ .

Ji bÅ«tinai norėjo turėti galimybę sutartis nutraukti asmeniÅ¡kai, todėl sutiko gauti mažesnes indėlių palÅ«kanas. Sudarant 2012-01-02 terminuotųjų indėlių sutartis, banko darbuotoja jai nerodė banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių, su jomis nesupažindino, neaiÅ¡kino, kad, esant tam tikroms sÄ lygoms, sutartys gali bÅ«ti nutrauktos ir internetiniu bÅ«du. Sudarant 2010 m. sutartį dėl elektroninių paslaugų teikimo, banko darbuotoja jai aiÅ¡kino, kad elektroniniu bÅ«du galės tvarkyti tik einamÄ sias sÄ skaitas, o indėlių – negalės. Bankas telefonu paskambinusiam V.

K. ar jos dukrai atskleidė jos internetinės bankininkystės slaptažodžius. IeÅ¡kovei sudarius terminuotųjų indėlių sutartis prisijungimo bÅ«du, sutarčių sÄ lygos aiÅ¡kinamos pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. IeÅ¡kovės ir atsakovės AB , (duomenys neskelbtini) sudarytos elektroninių paslaugų teikimo sutarties sÄ lygos, kuriose numatyta, kad klientas turi teisę elektroniniais kanalais tvarkyti visas ir po sutarties pasiraÅ¡ymo atidarytas sÄ skaitas, prieÅ¡tarauja terminuotųjų indėlių sutarčių 6.3 punktui.

Toks neaiÅ¡kumas turėtų bÅ«ti vertinamas ir aiÅ¡kinamas ieÅ¡kovės naudai. Banko bendrosiose paslaugų teikimo taisyklėse numatyta, kad bankas apie vienaÅ¡aliÅ¡kai keičiamas sutarčių sÄ lygas privalo informuoti pieÅ¡ 60 dienų banko tinklalapyje ir klientų aptarnavimo padaliniuose ar klientÄ informuoti asmeniÅ¡kai, bet ji nebuvo informuota, tinklalapyje informacijos nebuvo. Å iuo atvejų tarp banko veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Jei bankas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartis ir nepažeidęs jų nuostatų, V.

K. nebÅ«tų galėjęs atlikti nusikalstamų veiksmų ir nebÅ«tų atsiradusi žala. Taigi, netinkamas sutarčių vykdymas lėmė žalos atsiradimÄ . Atsakovų bendrais veiksmais padaryta žala 19694,16 Eur.

5. Kadangi V. R. yra atlyginusi dalį padarytos žalos, todėl ieÅ¡kovė ta suma savo reikalavimÄ mažino ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 16797,96 Eur. Be to, ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , nes negavo terminuotųjų indėlių sutartimis sutartų palÅ«kanų, kurias praÅ¡o priteisti. Nurodė, kad V. K. nėra atlyginęs nei kiek padarytos žalos, kadangi V. K. brolio pervesti 869 Eur buvo ne baudžiamojoje byloje padarytos žalos atlyginimas, o anksčiau padarytų vagysčių atlyginimas, dėl kurių ieÅ¡kovė su V.

K. buvo susitarusi paskolos rašteliu, o vėliau perrašiusi į du vekselius. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei A. R. iš atsakovo V. K. 607,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei A. R. solidariai iš atsakovo V.

K. ir atsakovės AB , (duomenys neskelbtini) 16797,96 Eur žalos atlyginimo, 291,94 Eur sutartinių palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 17089,9 Eur, nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, o taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad AB , (duomenys neskelbtini) veiksmai, leidus nutraukti terminuotųjų indėlių sutartis elektroniniu bÅ«du, sudarė sÄ lygas V. K. Å¡iuo bÅ«du nutraukti ieÅ¡kovės sudarytas terminuotųjų indėlių sutartis, pinigus pervesti į kitas sÄ skaitas ir galiausiai juos pasisavinti, taip ieÅ¡kovei padarant turtinę žalÄ . Tarp banko veikos ir ieÅ¡kovei padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalimis, sprendė, kad atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktÄ , todėl atsakovė turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ .

8. Teismas pabrėžė, kad sÄ lyga dėl sutarčių nutraukimo galimybės tik banko klientų aptarnavimo skyriuje buvo esminė ir lėmusi tai, kad ieÅ¡kovė sudarė sutartis su banku bÅ«tent klientų aptarnavimo skyriuje. Be to, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pagal tikslius ir suprantamus kriterijus įvertinti dėl AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10 skyriaus 5 punkto įtraukimo į terminuotųjų indėlių sutarčių sÄ lygas jai kilsiančias pasekmes, todėl spręstina, kad Å¡is punktas nepatenka į CK 6.188 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties (sutarties dalykÄ apibÅ«dinančios sÄ lygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sÄ lygos neturi bÅ«ti vertinamos nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu, jeigu jos iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai) reguliavimo sritį, dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10 skyriaus 5 punktas neatitiko sÄ Å¾iningumo sÄ lygų, pažeidė AB (duomenys neskelbtini)ir ieÅ¡kovės teisių ir pareigų pusiausvyrÄ banko naudai, dėl ko Å¡i sÄ lyga pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia (CK 6.2284 straipsnio 8, 9 dalys).

Atsitinkamai AB (duomenys neskelbtini) veiksmai, vadovaujantis Å¡ia sÄ lyga, t.y. vienaÅ¡aliÅ¡kai keičiant terminuotųjų indėlių sutarčių 6.3 punktÄ , pripažinti neteisėtais.

9. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovė AB (duomenys neskelbtini) neįrodė, kad ieÅ¡kovės elgesys bÅ«tų buvęs neprotingas, iÅ¡skirtinai nerÅ«pestingas ir vertintinas, kaip didelis neatsargumas, lėmęs žalos atsiradimÄ .

10. Vertindamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ V. K. pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-04-04 nuosprendžiu nustatyta, kad V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, 2013 m. sausio - birželio mėn., pasinaudodami ieÅ¡kovės tapatybe patvirtinančiais duomenimis banko elektroninėje sistemoje apgaule įgijo ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas, buvusias dviejose terminuotųjų indėlių sÄ skaitose ir einamojoje banko sÄ skaitoje.

V. K. su V. R. iÅ¡ terminuotų indėlių sÄ skaitų pasisavino 19694,16 Eur, o iÅ¡ einamosios banko sÄ skaitos – 1477,35 Eur. Taigi, apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotos bÅ«tinos V. K. civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylÄ pripažįstamos prejudiciniais faktais ir civilinėje byloje neįrodinėjamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas).

Kadangi V. K. ieÅ¡kovei priklausančius 1477,35 Eur pasisavino AB (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant, jis vienas ieÅ¡kovei privalo atlyginti Å¡iÄ sumÄ .

11. Teismas, nustatęs kad dėl 16797,96 Eur žalos atlyginimo atsakovei AB (duomenys neskelbtini) kyla sutartinė, o atsakovui V. K. – deliktinė civilinė atsakomybė, sprendė, kad abiejų atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo: nors abiejų atsakovų veiksmai atlikti skirtingu metu, jie nežinojo apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl atsakovams dėl 16797,96 Eur žalos atlyginimo taikė solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę.

12. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. K. vekselių turėtojai A. R., nėra duomenų, kad V. K. jai bÅ«tų atlyginęs 869,50 Eur, sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovei atlygino 869,50 Eur turtinę žalÄ dėl pasisavintų indėlių, todėl Å¡ia suma mažintina iÅ¡ jo priteistina 1477,35 Eur suma. Skundžiamu sprendimu teismas vertino, kad yra pagrįstas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sutartinių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovė AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2018-10-02 sprendimo dalį, kuria solidariai iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini), civilinės ieÅ¡kovės A. R. naudai priteista 16 797,96 Eur žalos atlyginimo, 291,94 Eur sutartinių palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A.

R., civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus AB (duomenys neskelbtini) atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei apeliacinio skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme sudaryti miÅ¡riÄ Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijÄ .

14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aptariamoje byloje nagrinėtinas ginčas tarp ieškovės ir AB (duomenys neskelbtini), kadangi, pirmosios instancijos teismui buvo perduotas tik klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo, o ne dėl kokių nors kitų klausimų išsprendimo. Be to, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog banko solidarios atsakomybės su nuteistuoju V. K. dėl šio nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos klausimas šiuo atveju negalėjo būti keliamas, kadangi bankas baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu apskritai negalėjo būti pripažintas.

Anot apeliantės, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ir vertinant Panevėžio apygardos teismo 2016-04-04 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje, turinį, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, vienintelis tinkamas atsakovas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos atlyginti žalos, yra nusikalstamas veikas padaręs asmuo — V. K., o taip pat jo nusikalstamos veikos bendrininkė, ieÅ¡kovės dukra V. R., kuriai reikalavimas dėl žalos atlyginimo, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas inicijuojant atskirÄ procesÄ , kuriame bÅ«tų nustatinėjamos jos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atsakovės vertinimu, civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ne dėl bet kokios žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo, o tik dėl tokios, kuri padaryta nusikalstamais veiksmais; reikalavimÄ dėl žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo baudžiamajame procese gali pareikÅ¡ti ne bet kas, o tik toks asmuo, kuris yra nukentėjęs dėl tokios nusikalstamos veikos; civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ne bet kam, tik tokiam asmeniui, kuris įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu arba už tokio asmens veiksmus materialiai atsakingam asmeniui.

Šiuo atveju atsakovė baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti jos civilinės atsakomybės klausimų.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nepaisant to, jog klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio nustatymo perdavus nagrinėti civiline tvarka, teismas turi spęsti tik civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ ir nebegali iÅ¡ naujo spręsti, kas yra atsakingas už žalos padarymÄ , kas turėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , taip pat netiria ieÅ¡kinio pagrįstumo, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir žalos, pirmosios instancijos teismas, ne tik nepagrįstai iÅ¡ naujo nustatinėjo AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sÄ lygas, bet nagrinėjo naujas, baudžiamosios bylos metu nenagrinėtas aplinkybes (banko Bendrųjų paslaugų taisyklių 10 p. skyriaus 5 punkto, kaip vartojimo sutarties dalies, sÄ lygos sÄ Å¾iningumas).

16. Negana to, pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs materialinės teisės nuostatas bei kasacinio teismo praktikÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai apeliantę, atsakingÄ solidariai su V. K. dėl ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos, pripažino remdamasis deliktiniams teisiniams santykiams taikomomis solidariosios atsakomybės sÄ lygomis, kas reiÅ¡kia, jog iÅ¡ esmės bankas bÅ«tų pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ieÅ¡kovės atžvilgiu bei kas akivaizdžiai yra neteisinga.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės bei materialinės teisės nuostatų. Teismas pagrįstai sprendė atsakovės civilinės atsakomybės klausimÄ bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei AB (duomenys neskelbtini) kyla sutartinė, o atsakovui V. K. – deliktinė civilinė atsakomybė, o taip pat kad abiejų atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo: nors abiejų atsakovų veiksmai atlikti skirtingu metu, jie nežinojo apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl atsakovams dėl žalos atlyginimo pagrįstai pritaikyta solidarioji civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

20. Apeliaciniu skundu atsakovė AB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ esmės kelia du reikalavimus – tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendė jos civilinės atsakomybės klausimÄ , kadangi civilinio proceso tvarka buvo perduotas spręsti klausimas tik dėl žalos atlyginimo dydžio iÅ¡ baudžiamojoje byloje nuteistojo asmens, o taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo solidariosios atsakomybės sÄ lygas.

21. IÅ¡ties, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pradėta Panevėžio apygardos teismui 2016-07-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-337/2016 panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria solidariai priteista iÅ¡ nuteistojo V. K. ir AB (duomenys neskelbtini) 18275,31 Eur A. R. turtinei žalai atlyginti bei pripažinus ieÅ¡kovei teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio nagrinėti apylinkės teismui civilinio proceso tvarka.

Taip pat, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, aptariamoje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) civiline atsakove Å¡ioje baudžiamojoje byloje negalėjo bÅ«ti pripažinta. Tačiau tokios baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimas nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo bÅ«ti sprendžiamas.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartoje baudžiamojoje byloje priimtÄ procesinį sprendimÄ , akivaizdu, neturėjo pagrindo svarstyti nuteistojo V. K. civilinės atsakomybės sÄ lygų, kadangi civilinis ieÅ¡kinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka tik dėl jo dydžio nustatyto, o pirmosios instancijos teismÄ ribojo baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kiek tai susiję su atsakovo V. K. civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimu. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendė klausimÄ tik dėl iÅ¡ V. K. ieÅ¡kovei atlygintinos žalos dydžio nustatymo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos turtinės žalos dydžio iÅ¡ nuteistojo V. K. nustatymo.

23. Tačiau, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, susiklosčiusi situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamoje civilinėje byloje nebuvo pagrindo spręsti jos civilinės atsakomybės klausimÄ .

24. Pabrėžtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , turi pateikti teismui procesinį dokumentÄ (ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , skundÄ ), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

25. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais (ieÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinys) turtinės žalos atlyginimo reikalavo ne tik iÅ¡ nuteistojo V. K., tačiau ir iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini), bei dėstė argumentus dėl Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Taigi aplinkybė, kad AB (duomenys neskelbtini) nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas V.

K., neeliminuoja ir neužkerta kelio spręsti klausimÄ dėl apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Vertinti, kad vien todėl, jog apeliantė nebuvo pripažinta civiline atsakove baudžiamojoje byloje, kurioje žala atlyginama iÅ¡ esmės dėl asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nėra galimas ir jos civilinės atsakomybės sÄ lygų nagrinėjimas, nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai analizavo bei nustatinėjo apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygas ir jas pagrindžiančius įrodymus, t.y.

AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimÄ sprendė, kaip savarankiÅ¡kÄ civilinį reikalavimÄ , o ne iÅ¡ baudžiamosios bylos perduoto civilinio ieÅ¡kinio dydžio nustatymo klausimÄ . Kita vertus, aptariamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimÄ tik dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, priteisiamo iÅ¡ nuteistojo V. K., nustatymo, ieÅ¡kovei nebÅ«tų eliminuota galimybė reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ apeliantės (nesusijusį su žalos atlyginimo priteisimu iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens), kas tik iÅ¡plėstų vykstančio proceso apimtį bei sudarytų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl tokių civilinių bylų sujungimo.

26. Taigi nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino AB (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu, sprendė AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimÄ ir nagrinėjo jį kartu su turtinės žalos dydžio nustatymo klausimu, perduotu iÅ¡ baudžiamosios bylos.

27. Papildomai pažymėtina, kad dar Panevėžio apygardos teismo 2018-02-01 nutartyje, kuria buvo panaikintas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimas ir civilinė byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, buvo nutarta, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas ir dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, ir dėl sutartinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, dėl ko Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantis teismas atitinkamai turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), tačiau ir CPK nuostatomis.

28. Taigi, įvertinus visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentÄ , kad ji buvo nepagrįstai pripažinta civiline atsakove nagrinėjamoje civilinėje byloje, kaip nepagrįstÄ ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė klausimÄ dėl jos civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.

29. Nors apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei iÅ¡vados dėl apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo bei žalos dydžio nustatymo, tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nesutikti su skundžiamo sprendimo motyvais nėra pagrindo.

30. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės sudarytų terminuotų indėlių sutartyse yra tiesiogiai įtvirtina, kad jei tokia sutartis yra sudaroma klientų aptarnavimo skyriuje, tai ji negali bÅ«ti pakeista, nutraukta naudojantis BPI sistema: klientas, norėdamas atlikti tokius veiksmus, turi kreiptis į banko klientų aptarnavimo skyrių (6.3 punktas). Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytoje vartojimo sutartyje yra įtvirtinta konkreti individuali sÄ lyga dėl terminuoto indėlio sutarties pakeitimo ar nutraukimo bÅ«do, t.y. kad tokie veiksmai atliekami iÅ¡imtinai klientų aptarnavimo skyriuje.

Vėlesni bendrųjų internetinės bankininkystės sÄ lygų pasikeitimai, lėmę tokios individualios sÄ lygos automatinį panaikinimÄ , kÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, buvo ieÅ¡kovei nenaudingi ir ji turėjo pakankamÄ pagrindÄ vertinti, kad bendrosios sÄ lygos automatiÅ¡kai neturi daryti įtakos jos, kaip vartotojos, individualiai nustatytų sÄ lygų galiojimui. Kita vertus, byloje iÅ¡ties nėra įrodymų, kad bankas suteikė ieÅ¡kovei aiÅ¡kiÄ ir suprantamÄ informacijÄ , jog po terminuotųjų indėlių sutarčių pasiraÅ¡ymo bankas gali sudaryti galimybę nutraukti Å¡ias sutartis internetu, papildomai nesuderinęs Å¡io klausimo su ieÅ¡kove.

Taigi, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, CK 6.2284 straipsnio nuostatas bei į tai, kad atsakovė neįrodė pakankamai informavusi ieÅ¡kovę apie esminių jos sudarytų individualių sutarčių sÄ lygų pasikeitimÄ bei sudariusi sÄ lygas ieÅ¡kovei derėtis dėl tokių sÄ lygų pasikeitimo, teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria skundžiamame sprendime padarytai iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pagal tikslius ir suprantamus kriterijus įvertinti dėl AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10 skyriaus 5 punkto įtraukimo į terminuotųjų indėlių sutarčių sÄ lygas jai kilsiančias pasekmes, dėl ko Å¡i sÄ lyga yra pripažintina nesÄ Å¾ininga ir tai kartu pagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimÄ bei priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir žalos ieÅ¡kovei padarymo (atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas) – apeliantei bankui vykdant sutarties 6.3 punkto sÄ lygas nagrinėjamas žalos atsiradimas ieÅ¡kovei nebÅ«tų kilęs.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad viena esminių žalos ieÅ¡kovei kilimo sÄ lygų buvo ta, kad atsakovė sudarė sÄ lygas terminuoto indelio sutartis nutraukti naudojantis elektronine bankininkyste, kas, kaip jau minėta pirmiau, nebuvo numatyta ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje ir ko ieÅ¡kovė, pagal jos nurodomas ir nepaneigtas aplinkybes, tikslingai atsisakė nepaisydamas jai finansiÅ¡kai naudingesnių sÄ lygų. Taigi aplinkybė, kaip ir kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė saugojo/neiÅ¡saugojo savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų slaptumo, nėra reikÅ¡minga ir nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė iÅ¡ sutartinių teisinių santykių.

32. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ , o ne dalinę atsakomybę, priteisdamas turinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ apeliantės ir atsakovo V. K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, o taip pat ieÅ¡kovei padarytos žalos pobÅ«dį bei mechanizmÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bÅ«tent solidariÄ jÄ atsakovų civilinės atsakomybės formÄ .

33. Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas solidariosios atsakomybės taikymÄ deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-59/2008, Nr. 3K-7-144/2014, kt.).

34. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindÄ gali bÅ«ti miÅ¡rioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymÄ , tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindÄ .

35. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinė atsakomybė apeliantei kilo iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, o atsakovui V. K. – iÅ¡ delikto, tačiau nuostoliai ieÅ¡kovei atsirado dėl neteisėtų abiejų atsakovų veiksmų – atsakovei pakeitus su ieÅ¡kove sudarytos sutarties sÄ lygas bei leidus nutraukti terminuotųjų indėlių sutartis elektroniniu bÅ«du nuteistajam V. K. atsirado galimybė neteisėtai pasinaudoti ieÅ¡kovės prisijungimų duomenimis bei nutraukti ieÅ¡kovės sudarytas terminuotųjų indėlių sutartis bei atitinkamai disponuoti Å¡iomis piniginėmis lėšomis, kas bendrai sukÅ«rė Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamus neigiamus turtinius padarinius ieÅ¡kovei.

Kartu pažymėtina, kad Å¡iuo atveju atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų visumoje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie nuostolių ieÅ¡kovei padarymo. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitinka aptartÄ solidariosios civilinės atsakomybės teisinį reglamentavimÄ , todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino solidariÄ jÄ ir dalinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nesant teisinio pagrindo taikė atsakovams solidariÄ jÄ atsakomybę, kaip nepagrįstus.

36. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nustačius jos ir atsakovo V. K. solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę jai gali kilti reikÅ¡mingos neigiamos pasekmės, nepaneigia pirmiau nurodytų solidariosios civilinės atsakomybės taikymo pagrindų egzistavimo bei neeliminuoja atsakovės teisės, visiÅ¡kai atlyginus žalÄ ieÅ¡kovei, reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui V. K. dėl dalies sumokėtų lėšų atlyginimo.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ . Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 200,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro iÅ¡vadÄ , kad jų pateiktų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2018 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei A. R. iÅ¡ atsakovės AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Laimantas MisiÅ«nas