7c2b9c31-eccc-41a6-8e40-6dd60fec916e · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-925-357/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00005-2012-6                                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.10.1.;3.3.1.21.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K., atstovaujamų Nacionalinės teisingumo ir gynybos sÄ jungos, apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015 pagal ieÅ¡kovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K. ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių filialui, I.

J., R. J., D. S., E. S., I. M., S. N., R. I., A. I., Z. R., M. D. Å ., N. L., R. Å ., A. E., G. F., P. G., N. J., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl statybÄ leidžiančio dokumento, statybos darbų užbaigimo akto, katilinės teisinės registracijos panaikinimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydami panaikinti atsakovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos neteisėtai ir nepagrįstai 2012 m. spalio 25 d. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LNS-83-121025-0009, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2014 m. spalio 22 d. uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ iÅ¡duotÄ statybos darbų užbaigimo aktÄ Nr. SUA-80-141022-00077 ir katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ vieÅ¡ame registre, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad panaikinus Å¡iuos aktus bus apgintos jų, kaip butų savininkų ir žemės sklypo nuomininkų, teisės savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis.

Jų nuomone, katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytoju ir savininku neturi teisės būti šilumos tiekėjas – UAB „Telšių šilumos tinklai“. Ginčo katilinės statytojais ir savininkais turi teisę būti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Ieškovų nuomone, katilinę turėtų įteisinti savo vardu namo gyventojai - tretieji asmenys, kurie savo butus šildo vietiniu centriniu šildymu, tiekiamu UAB „Telšių šilumos tinklai“.

Katilinė – ne savarankiÅ¡kas statinys, o nelegaliai atlikta jų daugiabučio namo rekonstrukcija, kuriÄ savavaliÅ¡kai atliko UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, katilinė – daugiabučio gyvenamojo namo priestatas, neatskiriama daugiabučio namo dalis, kuri gali priklausyti nuosavybės teise tik namo gyventojams. Daugiabučio namo Å¡ilumos punkto įrenginiai bÅ«tini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir Å¡io namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

UAB „Telšių šilumos tinklai“ negali būti katilinės statytoju, nes ši bendrovė nėra žemės sklypo, ant kurio pastatyta katilinė, teisėta valdytoja ar savininkė. Nacionalinė žemės tarnyba sutikimo statyti stacionarinę katilinę įstatymo nustatyta tvarka nėra davusi. Katilinė pastatyta ant valstybinės žemės sklypo, kurio dalis yra išnuomota ieškovams, žemės sklypas katilinės statybai nėra atidalintas. Ieškovų nuomone, katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, priestatas, jo atsiradimas turi įtakos visam namui, katilinė daro poveikį namo sienai, prie kurio ji pastatyta, todėl statant ir įteisinant katilinę, turėjo būti gautas visų namo gyventojų – butų savininkų - sutikimas.

Eksploatuodami katilinę UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ naudoja ir Å¡ilumos mazgÄ , esantį gyvenamojo namo rÅ«syje. Å ilumos mazgas name įrengtas už visų namo gyventojų lėšas, yra visų butų savininkų nuosavybė, tačiau Å¡ilumos mazgu naudojasi tik Å¡ilumos tiekėjas, iÅ¡ namo savininkų Å¡is mazgas yra neteisėtai nusavintas. IeÅ¡kovų nuomone, teismas patenkinęs jų ieÅ¡kinį, panaikinęs TelÅ¡ių savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir katilinės statybos užbaigimo aktÄ , vadovaudamasis Statybos įstatymo 211 straipsniu turėtų įpareigoti trečiuosius asmeninis – butų, kuriems Å¡iluma tiekiama iÅ¡ katilinės, esančios prie jų gyvenamojo namo, savininkus įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ ir praleidus terminÄ ginčyti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .Atsakovė TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis asmuo UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko.Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių skyrius pareiÅ¡kė nuomonę dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo nurodant, kad pagal teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , norint nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neypatingÄ statinį, pakanka pateikti statybos leidimÄ , statybos užbaigimo aktÄ bei savininko ar įgalioto asmens praÅ¡ymÄ .

Minėti dokumentai atliekant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijÄ buvo pateikti ir nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2014 m. spalio 27 d. UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“.Tretieji fiziniai asmenys su ieÅ¡kiniu nesutiko.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ A.

K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 78,98 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“. Priteisė iš A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 39,26 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas rėmėsi prejudiciniu faktu, tai yra Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui.

Teismas įvertinęs administracinius aktus sprendė, kad 2012 m. kovo 12 d. iÅ¡duotame raÅ¡te įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai tai traktuoja kaip nuomonę. Teismas nustatė, kad statybÄ leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas, iÅ¡duotas 2012 m. spalio 25 d. Nr. LNS-83-121025-00092 pagal projektÄ â€žKonteinerinės katilinės nauja statyba Nr. TP“, parengtÄ 2012 m., parengtas ir iÅ¡duotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento nuostatų.

Todėl gaudama statybÄ leidžiantį dokumentÄ , UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ paÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinius.2014 m. spalio 22 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-80-141022-0007 konstatuota, kad statinys – konteinerinė katilinė (neypatingas statinys, gamybos paskirties), pastatyta adresu (duomenys neskelbtini), – atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, komisija nusprendė – statyba baigta.

Å io statybos užbaigimo akto pagrindu 2014 m. spalio 27 d. atlikta pastato – konteinerinės katilinės su dÅ«mtraukiu, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre, katilinė įregistruota UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ vardu.   Įgyvendindami savo manomai pažeistų teisių gynimÄ teisme, ieÅ¡kovai tik reikalauja panaikinti jų manymu neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡duotus statybos leidimÄ ir statybos užbaigimo aktÄ , tačiau teismas laikė, kad savo pažeistų teisių ieÅ¡kovai nenurodė, neįvardijo nei pažeistų teisių apimties, nei nuostolių dydžio.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai nurodė, kad jie nesinaudoja UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ teikiamomis paslaugomis, į jų butus Å¡ilumos energija iÅ¡ ginčo katilinės netiekiama. Ä®rodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ne UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, o kiti asmenys yra ginčo katilinės statytojai, t. y. kitų asmenų lėšomis, darbo sÄ naudomis ir pan., bÅ«tų pastatytas pastatas, ieÅ¡kovai nepateikė. IeÅ¡kovų tvirtinimÄ , kad teismas, panaikinęs skundžiamÄ statybos leidimÄ , turėtų įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ , pagal butų savininkų, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų Å¡ildymui, tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ko pasekoje, katilinė turėtų bÅ«ti įteisinta Å¡ių namo gyventojų vardu, bylÄ nagrinėjęs teismas laikė kaip akivaizdžiai pažeidžiantį trečiųjų asmenų, daugiabučio namo gyventojų, teises ir teisėtus interesus, nes nei vienas iÅ¡ namo gyventojų pretenzijų į ginčo katilinę nereiÅ¡kia, įrodymų, kurių pagrindu namo gyventojai bÅ«tų įgiję nuosavybės teises į ginčo katilinę, nepateikta.

Neparemtas įrodymais ir nepagrįstas ieÅ¡kovų tvirtinimas, kad katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, katilinė nekilnojamojo turto registre suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo katilinė pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimams, iÅ¡ 2004 m. rugpjūčio 19 d. sutikimo dėl katilinės statybos teismas matė, kad DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai sutinka, kad prie (duomenys neskelbtini) namo bÅ«tų pastatyta katilinė namui apÅ¡ildyti, todėl ieÅ¡kovų tvirtinimÄ , kad nebuvo gautas namo gyventojų sutikimas prie jų namo sienos statyti katilinę, teismas laikė nepagrįstu.

                IeÅ¡kovų tvirtinimas, kad dėl katilinės statybos buvo sudarkytas gerbÅ«vis aplink gyvenamÄ jį namÄ , pastačius katilinę, UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ savavaliÅ¡kai užvaldytas namo Å¡ildymo mazgas, kurį namo gyventojai įsirengę savo lėšomis, teismo nuomone nėra tos aplinkybės, kurios turėtų įtakos katilinės statybos leidimo iÅ¡davimui ir statybos užbaigimui. Pažeistas turtines teises ieÅ¡kovai turi teisę ginti pareikÅ¡dami ieÅ¡kinius dėl nuostolių atlyginimo.

Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti dėl TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento. Visuma aptartų aplinkybių teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ turi teisę bÅ«ti statytoju, valstybiniame žemės sklype statyti katilinę, nes tam buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, statybos leidimas iÅ¡duotas teisėtai ir nėra pagrindo naikinti jo galiojimo, statybos užbaigimo akto ir katilinės registracijos vieÅ¡ame registre.

IeÅ¡kinio senaties teismas netaikė, kadangi ieÅ¡kovų reikalavimus Å¡ioje byloje atmetė kaip nepagrįstus bei iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .                                         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K., atstovas Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga, praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai bei iÅ¡ atsakovų priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodytas teismo posėdžio metu, ir papildomai 200,55 litų už ieÅ¡kovų atstovo kelionės iÅ¡laidas į 2014-12-29 posėdį ir 90 eurų iÅ¡laidas už ieÅ¡kovų atstovo kelionės iÅ¡laidas į 2015-04-08 posėdį, pagal sÄ skaitÄ , kuriÄ pateikė NTGS valdybos pirmininkas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai įsitikinę, kad UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ neturi teisės bÅ«ti statytoju.

IeÅ¡kovai tvirtina, kad katilinė yra ne savarankiÅ¡kas statinys, o jų daugiabučio namo rekonstrukcijos bÅ«du UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ savavaliÅ¡kai pastatytas priestatas (Å¡ilumos punktas), nuosavybės teise priklausantis ne statytojui, o visiems butų savininkams, kuriems priklauso daugiabutis namas. Tokio statinio statybai privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas –leidimas statyti naujÄ statinį. Sutinka, kad katilinė yra inžinerinis statinys, tačiau jis nėra bÅ«tinas Å¡ilumos tinklų funkcionavimui, nes katilinė, o tiksliau - Å¡ilumos punktas - yra neatskiriama daugiabučio namo inžinerinių sistemų dalis.IeÅ¡kovų daugiabučio namo priklausinio - Å¡ilumos punkto (katilinės), įrengiamo prie rekonstruojamo daugiabučio namo statomame priestate (katilinėje), statybai bÅ«tinas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

Todėl apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012-03-12 raštas Nr. 37ST-(14.37.5)-74, kuriame neprieštaraujama dėl ginčo katilinės statybos valstybiniame žemės, yra valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kaip individualus administracinis aktas, kuris sukelia teisines pasekmes. Pabrėžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Telšių žemėtvarkos skyriaus išreikštas neprieštaravimas statyti ginčo katilinę valstybiniame žemės sklype nėra individualus administracinis aktas.

Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota iÅ¡duoti sutikimų įteisinti jau pastatytų statinių t. y. savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos), kuri praÅ¡ymo pateikimo dienÄ jau yra atlikta. Nacionalinė žemės tarnyba sprendžia klausimÄ dėl pritarimo (neprieÅ¡taravimo) Å¡iai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti iÅ¡davimo ir Å¡is pritarimas (neprieÅ¡taravimas) iÅ¡duodamas parengiant laisvos formos raÅ¡tÄ . IÅ¡ iÅ¡dėstyto apeliantams akivaizdu, kad sutikimas statyti statinius nėra tapatus neprieÅ¡taravimui įteisinti jau atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes tai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuomonė, o sutikimas statyti statinius yra individualus administracinis aktas.

Statybos įstatymas reikalauja, kad statytojas turėtų žemės savininko sutikimÄ statyti statinius, o ne neprieÅ¡taravimÄ Ä¯teisinti jau atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡duotas sutikimas statyti, kaip individualus administracinis aktas, kuris turi bÅ«ti teisėtas ir pagristas, nėra tapatus Å¡io subjekto nuomonei dėl neprieÅ¡taravimo įteisinti jau atliktÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes nuomonė neturi bÅ«ti nei teisėta, nei pagrįsta. Apeliantai remiasi civilinėje byloje Nr. 2A-1660-221/2014 nustatytomis analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įstatyminiu reglamentavimu ir daro iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, kuri įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu nebuvo suteikta asmeniui naudotis, yra pastatomi nauji (rekonstruojami esami) statiniai, Å¡ie atvejai laikytini savavaliÅ¡ku valstybinės žemės užėmimu ir tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba neiÅ¡duoda pritarimo (neprieÅ¡taravimo) Å¡ios savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui.

Apeliantų nuomonė, Tarnybos 2012-03-12 raÅ¡te Nr. 37ST-(14.37.5)-74 iÅ¡reikÅ¡tas neprieÅ¡taravimas statyti ginčo katilinę valstybiniame žemės sklype, nėra pagrįstas teisės aktų normomis, iÅ¡ esmės nėra iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia, t.y. nepriimtas joks sprendimas UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡ymo atžvilgiu, tik nurodyta, kad neprieÅ¡taraujama statybai, kai bus parengtas ir suderintas statybos projektas ir gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, tačiau nenurodyta, koks ir kada bus parengtas ir suderintas statybos projektas ir gautas statybÄ leidžiantis dokumentas klausimas, taip pat nenurodyta, kaip bus sprendžiamas sutikimo davimo klausimas.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ apeliantams daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas raÅ¡tas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Apeliantai Tarnybos 2012-03-12 raÅ¡te Nr. 37ST-(14.37.5)-74 iÅ¡reikÅ¡tÄ neprieÅ¡taravimÄ statyti ginčo katilinę valstybiniame žemės sklype, laiko niekiniu sandoriu, kuris negalioja tiek dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.93 str. 3 d.), tiek dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms (LR Žemės įstatymo 5 str. 2 d.).Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neįrodė savo teisių pažeidimo.

IeÅ¡kovai nesutinka ir su dalyvaujančių byloje asmenų pasvarstymais, kad ginčo statybos leidimas ir jos įteisinimas bei registracija nepažeidžia ieÅ¡kovų subjektinių teisių. Pripažįsta, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo paÅ¡alinimo. Laiko, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra iÅ¡davusi nei sutikimo statyti nekilnojamo lengvų konstrukcijų pastatÄ , nei neprieÅ¡taravimo įteisinti jau atliktÄ savavaliÅ¡kÄ nekilnojamo lengvų konstrukcijų pastato - stacionarios katilinės statybÄ , nes Tarnyba neprieÅ¡taravo įteisinti jau atliktÄ savavaliÅ¡kÄ konteinerinės (t. y. kilnojamos) katilinės statybÄ .Nagrinėjamu atveju Å¡ilumos tiekėjas valstybinės žemės sklypÄ , kuriame pastatė stacionariÄ lengvų konstrukcijų katilinę, nevaldė ir nenaudojo nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, statybÄ atliko neturėdamas kompetentingos valstybę, kaip žemės savininkę atstovaujančios institucijos - trečiojo asmens - raÅ¡ytinio sutikimo, todėl UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, o ginčo katilinės statyba laikytina savavaliÅ¡ka ir neteisėta.

Ieškovai tvirtina, kad statybos leidimo išdavimui buvo būtina ne Tarnybos nuomonė, o nustatytos formos rašytinis sutikimas, įtvirtintas valstybinės žemės nuomos sutartyje, jei sklypas suformuotas, arba Tarnybos direktoriaus sprendimas dėl servituto nustatymo, jei sklypas nesuformuotas. Be to, apeliantų manymu UAB „Telšių šilumos tinklai“ net neturi teisės kreiptis dėl servituto nustatymo, nes nėra esamo daugiabučio namo buto savininkas arba šios nuosavybės patikėjimo teisės subjektas.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo katilinė yra savarankiškas statinys, kurio statybai užtenka dalies gyventojų sutikimo ir į kurį ieškovai neturi jokių turtinių teisių.

UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ nelegaliai pastatyta ginčo katilinė yra ne savarankiÅ¡kas statinys, o nelegaliai atlikta jų daugiabučio namo rekonstrukcija, pastatant Å¡io namo priestatÄ , kuris yra neatskiriama daugiabučio namo dalis, priklausanti Å¡io namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra notariÅ¡kai perleidę savo teisių į daugiabučio namo ir jo priklausinių nuosavybę, taip pat nėra sudarę jiems iÅ¡nuomotos valstybinės žemės sklypo dalies subnuomos sutarties.

Ginčo katilinę kaip daugiabučio namo rekonstrukcijos metu pastatytÄ priestatÄ turi teisę įteisinti tik Å¡io namo butų savininkai, kaip bendro naudojimo objektÄ , kuris priklauso visiems butų savininkams, arba kaip dalies savininkų, savo butus Å¡ildančių Å¡ios katilinės ruoÅ¡iama Å¡ilumos energija, bendra daline nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog ginčo katiline bendrai naudojasi tik dalis butų savininkų, kuriems ir turėtų bÅ«ti proporcingai padalintos Å¡io katilinės statybos ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

Apeliantai įsitikinę, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ nėra tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti ir tokiomis aplinkybėmis negali įteisinti savavališkų statybų. Be to, UAB „Telšių šilumos tinklai“ neturi jokių turtinių teisių į ginčo katilinės nuosavybę.UAB „Telšių šilumos tinklai“ savo teises į statinį grindžia savo parengtu ir patvirtintu statinio projektu ir jam išduotu statybos leidimu, tačiau žemės sklypas, ant kurio buvo statomas ieškovų daugiabučio namo priestatas – ginčo katilinė nepriklausė UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybei ir kitais pagrindais nebuvo valdomas.

Pastačius katilinę prie ieškovų daugiabučio namo, toks priestatas tapo visų butų savininkų (jei tai bendro naudojimo sistema) arba dalies butų savininkų (jei tai tik dalies butų naudojama inžinerinė sistema) nuosavybe, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad butų savininkai ir UAB „Telšių šilumos tinklai“ buvo susitarusios dėl priestato perdavimo UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybėn. Pažymi, kad ginčo katilinės statybai buvo privalomas ne daugumos, o visų ieškovų namo butų savininkų sutikimas.

Todėl apeliantai atmeta teismo argumentus, kad ginčo katilinės statybai užteko ieÅ¡kovų daugiabučio namo butų savininkų daugumos, kurios taip pat nebuvo, nes sutikimÄ dėl ginčo katilinės pasirašė tik 12 butų savininkų, o name yra 24 butai. Laiko, kad sutikimas privalėjo bÅ«ti notarinės formos. UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ taip pat nėra sudarę valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi ginčo katilinė, nuomos sutarties. Todėl UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ neturėjo teisės nei kreiptis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, nei registruoti ginčo katilinės savo vardu, nes ginčo katilinė yra daugiabučio namo dalis.

UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ neatitinka LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, todėl jis nėra tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti. Apeliantai tvirtina, kad atsakovė savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡davė ginčo katilinės statybÄ leidžiantį dokumentÄ , inspekcija neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡davė statybos užbaigimo aktÄ , o Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai atliko ginčo katilinės teisinę registracijÄ .Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų argumentus dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo pasekmių, nors LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustato, kad teismas, savo sprendimu pripažinęs statybÄ leidžiantį dokumentÄ negaliojančiu, turi savo iniciatyva (ex officio) iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl neteisėtų statybos darbų padarinių.

Teismas, panaikinęs skundžiamÄ statybos leidimÄ , turėtų leisti butų savininkams, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų Å¡ildymui, per teismo nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Ä¯registruoti ginčo katilinę, kaip jų butų priklausinį, dalinės nuosavybes teise priklausantį butų savininkams. Apeliantų manymu, tik butų savininkai turi teisę savo vardu įregistruoti ginčo katilinę kaip namo priklausinį, gavę Nacionalinės žemės tarnybos notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ dėl katilinės statybos, įformintÄ Å¾emės nuomos sutartimi.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėtų nurodyti, jog per teismo nustatytÄ terminÄ , neįteisinus ginčo katilinės neteisėtų statybų, ginčo katilinę savo lėšomis privalo nugriauti UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“. Nors formaliai ieÅ¡kovai privalėtų reikalauti nugriauti ginčo katilinę, tačiau, nenorėdami pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, taip pat vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovai nereikalauja nugriauti ginčo katilinės Å¡iuo ieÅ¡kiniu, manydami, kad Å¡iuos neteisėtai atliktus katilinės statybos darbus dar galima įteisinti ir įregistruoti, tačiau tokia teisę turi ne atsakovas, kaip Å¡ilumos tiekėjas, o dalis arba visi ieÅ¡kovų namo butų savininkai.

Jei ieÅ¡kovų namo butų savininkai, kurie turi teisę bÅ«ti ginčo katilinės statytojais, nuspręstų netapti ginčo katilinės savininkais, ir todėl neįteisintų Å¡ios nelegalios statybos darbų, tuomet neteisėtos statybos padarinius privalėtų pagal kompetencijÄ likviduoti Statybos inspekcija, įpareigodama statytojÄ nugriauti nelegalų statinį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialas su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o vadovautis byloje pateikta nuomone.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliaciniame skunde apeliantai nenurodo jokių motyvų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamų teisės taikymo atvejų ar motyvų nebuvimo, o atkartoja ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes.IeÅ¡kovai nepateikė teismui duomenų, kokie teisės aktai buvo pažeisti visais atvejais: iÅ¡duotas leidimÄ , tvirtinant statybos užbaigimÄ ir atliekant teisinę registracijÄ .

Vienintelis motyvas ieškovų buvo dėl teisės būti statinio statytoju, tačiau nepateikė duomenų, kad dauguma namo gyventojų prieštarautų šiam procesui. Žemės sklypo dalis dėl katilinės yra išskirta, pačiam daiktui suformuoti ir įteisinti nėra jokių kliūčių.Ieškovai dar 2007 metais turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. Tl-104 panaikinimo, tačiau to nepadarė, todėl reikalavimai dėl detaliųjų planų ar sutikimo davimo statybai yra teisiškai nepagrįsti.Kadangi konteinerinei katilinei eksploatuoti reikalingas žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,01 ha, šios katilinės eksploatacijai atskiras žemes sklypas negali būti formuojamas.

Konteinerinė katilinė yra reikalinga gyvenamajam namui aptarnauti, nes pagaminta joje Å¡iluma naudojama tik gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apÅ¡ildymui. Katilinė yra skirta savarankiÅ¡kam statiniui gyvenamajam namui aptarnauti, todėl formuoti atskiro žemės sklypo, gyvenamojo namo priklausiniui eksploatuoti, nėra teisinio pagrindo.IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti atsakovės TelÅ¡ių miesto savivaldybės neteisėtai ir nepagristai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LNS-83-121025-00092, tačiau nenurodo jokių pagrindų Å¡iam reikalavimui pagrįsti, nes namo gyventojų sutikimai buvo gauti 2012-03-21 bei buvo gauti dar iki Å¡ios katilinės pastatymo.

Nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nereiÅ¡kė jokių reikalavimų dėl katilinės nugriovimo iki 2010 metų, nors katilinė eksploatuojama jau daug metų. Å ios nuostatos dėl sutikimų gavimo jau įtvirtintos ir 2011 m. kovo 28 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-80- 339/2011, todėl yra jau įrodytos ir turi prejudicinę galiÄ .UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ paÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas 2010- 03-31 Nr. SSA-100-100331-00084, padarinius gaudama statybÄ leidžiantį dokumentÄ .Dėl valstybinės žemės sklypo panaudojimo katilinės statybai yra duotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus sutikimas Nr. 37ST-(14.37.5)-74.

Ä®galiotų institucijų dėl statybos darbų duodamų sutikimų pagrįstumo ar iÅ¡davimo teisėtumo ieÅ¡kovai neginčijo. Taip pat prie Statybos leidimo iÅ¡davimo dokumentų yra pridėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų daugumos sutikimai dėl katilinės statybos. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui, todėl iÅ¡ naujo Å¡ios aplinkybės byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, neįrodinėjamos.Administracinis sprendimas, patvirtinęs, kad TelÅ¡ių žemėtvarkos skyrius tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ valstybines žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti katilinę, nebuvo nuginčytas, todėl jo teisėtumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Nacionalinės žemės tarnybos TelÅ¡ių skyriaus 2012 m. kovo 12 d. raÅ¡te yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas statyti konkretų statinį, konkrečiame sklype, todėl tai negali bÅ«ti traktuojama kaip nuomone, tai yra administracinis aktas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisimus santykius ir jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, priimtas tinkamai taikant teisės aktus, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai remiasi teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais bylose, kurių fabulos visiÅ¡kai neatitinka nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių.

Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimas (23 paraÅ¡ai, tame tarpe ir ieÅ¡kovų) prie jų namo sienos (bendro naudojimo objekto) statyti katilinę buvo duotas 2004 m. rugpjūčio 19 d. Tai nustatyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-339/2011. IeÅ¡kovai neteisÅ«s aiÅ¡kindami, kad katilinės statybai prie namo sienos turėjo bÅ«ti gautas visų daugiabučio namo butų savininkų notarinės formos sutikimas pagal CK 4.75 str. IeÅ¡kovai klaidingai teigia, kad buvo atlikta daugiabučio namo rekonstrukcija.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nenurodė kokios jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti iÅ¡duodant statybos leidimÄ , todėl negali bÅ«ti ginčijama ieÅ¡kovų įsivaizduojama teisė. IeÅ¡kovai nėra įgiję jokių civilinių teisių susijusių su statybos leidimo iÅ¡davimu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys I. J., R. J., D. S., E. S., I. M., S. N., R. I., A.

I., Z. R., M. D. Å ., N. L., R. Å ., A. E., G. F., P. G., N. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai nesÄ Å¾iningai prisidengia trečiaisiais fiziniais asmenimis, kaip pažeistų teisių gynėjai, nes mus tenkina dabartinis Å¡ilumos tiekėjas, apeliantai siekia tik savanaudiÅ¡kų tikslų, nenori mokėti už bendro naudojimo patalpų apÅ¡ildymÄ , todėl teismuose kelia įvairius reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ apeliantai R.

R., I. K., S. M., G. A., R. A., R. R., A. K. papildomai prašo prijungti naujai gautus įrodymus, nes šių įrodymų pateikimo poreikis iškilo vėliau. Nesutinka su UAB „Telšių šilumos tinklai“ teiginiu, jog pagal nutrauktas sutartis valstybės žemės sklypo laisvos dalies plotas yra 0,2336 ha. UAB „Telšių šilumos tinklai“ patys pripažįsta, kad name veikia vietinis šildymas iš pristatytos katilinės, o taip vadinamo centralizuoto šildymo nėra, yra tik pavadinimas už kurio slepiasi šildymo kompensacijos ir PVM lengvata apgaulės būdu apmokamos UAB „Telšių šilumos tinklai“ iš valstybės biudžeto.

Å ioje byloje tiek atsakovas, tiek UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ pripažino, jog Å¡ilumos tiekėjas neturėjo teisės įteisinti ginčo katilinės statybos jÄ Ä¯registruojant savo vardu, nes katilinė yra skirta savarankiÅ¡kam statiniui gyvenamajam namui aptarnauti, todėl ji laikytina Å¡io namo priklausiniu ir yra neatskiriamoji gyvenamojo namo dalis, nuosavybės teise galinti priklausyti tik visiems arba daliai butų savininkų, o ne UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“. Be to nėra pateiktas gyventojų sutikimų sÄ raÅ¡as, kaip teigiama atsileipime.

Savivaldybė nepateikė 2002 m. projekto, o teismas neiÅ¡sireikalavo ir 2012 m. projekto originalo ir originalių parašų, nes paraÅ¡ai buvo renkami atgaline data. Teismu posėdžio metu, dalyviai vadovavosi nauju projektu ir teigė, kad yra naujos katilinės statyba, nes bÅ«tent toks statybos leidimas yra iÅ¡duotas, tačiau UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ teigia, kad įteisino savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nors tam tokio leidimo neturėjo ir įstatymas jau neleido įteisinti savavaliÅ¡kų statybų.

TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymÄ , kad negali priimti jokių veiksmų, tame tarpe ir dėl eksploatacijos uždraudimo, nes vyksta teisminiai ginčai, todėl pažymi, kad vadovaujantis Å¡iuo raÅ¡tu neturėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos darbų užbaigimo aktas, kol vyksta teisminiai ginčai. Tretieji asmenys Å¡meižia ieÅ¡kovus, o prisidengdami centralizuotu Å¡ildymu, siekia bet kokia kaina ir bet kokiu bÅ«du priversti ieÅ¡kovus apmokėti už jų butuose suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ nėra pagrindo.Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

Dėl apeliacinio skundo pagrindo privalomumo Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ , nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jų teises bei teisėtus interesus.

Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinis skundas iš esmės apsiriboja ieškovų reikalavimų bei ieškinio motyvų nurodymu, todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliantai, atsikirsdami į byloje dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus atsiliepimus, prijungimui prie bylos teikia naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje. Dėl prejudicinių faktų Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali bÅ«ti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tam, kad teismo sprendimui bÅ«tų pripažinta prejudicinė reikÅ¡mė, turi bÅ«ti konstatuotas visetas reikÅ¡mingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniu faktu – įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 28 d. teismo sprendimu, kuriame nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui. Å ios byloje nustatytos aplinkybės, laikytinos prejudiciniu faktu, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu ir teisėtai jį vertinto spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo aspektÄ (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo Atmestinas apeliantų argumentas, kad jų teisės pažeidžiamos, nes namo bendraturčiai nedavė sutikimo prie jiems priklausančios namo sienos statyti ginčo katilinę. Byloje yra duomenys, kad dar 2002 metais per bendrijos pirmininkę buvo atsiklausta dėl bendro naudojimo namo sienos panaudojimo katilinės statybai. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, 2004-08-19 sutikimas pasiraÅ¡ytas dvideÅ¡imt trijų DNSB (duomenys neskelbtini), bendrijos narių, iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ , kad prie (duomenys neskelbtini), bÅ«tų pastatyta katilinė namui apÅ¡ildyti.

Todėl nėra pagrindo abejoti, kad gyventojai leido panaudoti daugiabučio namo sienÄ katilinei pastatyti, o statytojas yra ne bendrija, ne butų savininkai, o UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“. Nors byloje yra ir 2012-03-21 namo gyventojų daugumos sutikimas tuo pačiu klausimu, teismui akivaizdu, kad tai buvo padaryta dėl kilusio daugiabučio namo gyventojų susiprieÅ¡inimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų daugumos sutikimai dėl katilinės statybos yra ir jie sudaro iÅ¡duoto Statybos leidimo dokumentų dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimai dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip – CK 4.85 str. 1 d. Todėl šiuo atveju, neteisūs apeliantai teigdami, kad katilinės statybai prie namo sienos turėjo būti gautas visų daugiabučio namo butų savininkų notarinės formos sutikimas CK 4.75 straipsnio tvarka.

Å iuo atveju nepagrįstai apeliantai įsitikinę, kad jų, kaip žemės nuomininkų teisės, taip pat pažeistos, nes nederinta katilinės statyba ir jos įteisinimas. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs reikalavimo iÅ¡ žemės nuomininkų gauti sutikimų. Kadangi katilinė pastatyta 2002 m., žemės sklypas suformuotas ir namo butų savininkams iÅ¡nuomotas 2005 m., o 2010 m. didesnioji namo savininkų dalis nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl likusios neiÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, neturėjo pareigos sklypo panaudojimo derinti su kitos žemės sklypo dalies nuomininkais.Apeliantai didele iÅ¡dėstyta apeliacinio skundo dalimi nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. raÅ¡te yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas statyti konkretų statinį, konkrečiame sklype, jis negali bÅ«ti traktuojamas kaip nuomonė, tai yra administracinis aktas, jame aiÅ¡kiai suformuluota suteikiama teisė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ tokio sutikimo besikreipiančiam asmeniui – UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“.

BylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovo tvirtinimu, kad TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. iÅ¡duotame raÅ¡te įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai neįrodė, kad statybÄ leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas, iÅ¡duotas 2012 m. spalio 25 d. Nr. LNS-83-121025-00092 pagal projektÄ â€žKonteinerinės katilinės nauja statyba Nr. TP“, parengtÄ 2012 m., yra parengtas ir iÅ¡duotas nesilaikant LR Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento nuostatų. Dėl katilinės statybos neiÅ¡nuomotoje žemės sklypo dalyje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriaus 2012-03-12 raÅ¡tas Nr. 37ST-(14.37.5)-74.

Å iuo atveju pritarimas yra administracinis aktas, kuriame įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį. Todėl neteisÅ«s apeliantai teigdami, kad tai yra nuomonė, nes administraciniu aktu buvo sprendžiama dėl konkretaus statinio konkrečiame žemės sklype, jis sukelia atsitinkamas pasekmes dėl jo besikreipusiems asmenims ir jo pagrindu buvo pradėta statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai dokumentas, įtvirtinantis valstybinės žemės patikėtinio sprendimÄ leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę.

Todėl apeliantai nepagrįstai įsitikinę, kad iÅ¡duodant Statybos leidimÄ nebuvo gautas LR Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p. nurodytas žemės sklypo valdytojo sutikimas.Å ios bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad administracinis sprendimas, patvirtinęs, kad TelÅ¡ių žemėtvarkos skyrius tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti katilinę, ieÅ¡kovų nebuvo ginčytas. Å iuo atveju neteisÅ«s apeliantai teigdami, kad ginčo katilinė yra ne savarankiÅ¡kas statinys, o daugiabučio namo rekonstrukcijos bÅ«du Å¡ilumos tiekėjo savavaliÅ¡kai pastatytas priestatas, kuris nuosavybės teise turi priklausyti ne statytojui, o daugiabučio namo butų savininkams.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos, apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad katilinės statytojas yra UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, ne daugiabučio namo gyventojai. Apeliantai bando klaidinti teismÄ teigdami, kad buvo atlikta daugiabučio namo rekonstrukcija, o ne naujo statinio (katilinės) statybos darbai. Pažymėtina, kad statinio priestatas gali bÅ«ti pastatomas ir kaip naujas atskiras statinys, ir rekonstruojant kitÄ pastatÄ (statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8 ir 9 p.).

Kadangi nebuvo keičiamos statinio (t.y. daugiabučio namo) laikančiosios konstrukcijos (siena), teismui nekyla abejonių dėl naujo statinio – ginčo katilinės statybos fakto. Å iuo atveju katilinė negali bÅ«ti daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniu, nes katilinė nekilnojamojo turto registre suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ginčo katilinė yra neypatingas inžinierinis statinys, pastatytas valstybinėje žemėje. Taigi, tokiai statinio statybai yra privalomas leidimas statyti naujÄ statinį.

Kadangi katilinė yra inžinierinis statinys, bÅ«tinas Å¡ilumos tinklų funkcionavimui, todėl jos statybai neprivaloma žemės sklypÄ turėti nuosavybės teise ar jį valdyti, naudoti kita teise. Å iuo atveju yra bÅ«tinas tik valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kurį katilinės statybai 2012 m. kovo 12 d. ir iÅ¡davė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyrius. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-80-141022-0007 statinys - konteinerinė katilinė (neypatingas statinys, gamybos paskirties), pastatyta adresu (duomenys neskelbtini), - atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, komisija nusprendė – statyba baigta.

Å io statybos užbaigimo akto pagrindu 2014 m. spalio 27 d. atlikta pastato - konteinerinės katilinės su dÅ«mtraukiu, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre ir katilinė įregistruota UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ vardu.  Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti dėl TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento.

Remiantis iÅ¡dėstytu pripažintina, kad UAB „TelÅ¡ių Å¡iluma“ turėjo teisę bÅ«ti katilinės statytoju valstybiniame žemės sklype, nes tam buvo iÅ¡duotas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Kadangi ginčo katilinės statybos leidimas yra iÅ¡duotas teisėtai, nėra pagrindo jo panaikinimui. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti statybos užbaigimo akto ir katilinės teisinės registracijos. Dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Tai reiÅ¡kia, kad pateisinamas tik toks kreipimasis teisminės gynybos, kai yra bÅ«tina apginti pažeistÄ materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ . Todėl kiekvieno teisminio ginčo nagrinėjimo atveju bÅ«tina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo ar nebuvo materialiosios subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, ar tÄ pažeidimÄ padarė konkretus asmuo ir kaip jis turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma vertina tai, kad ieÅ¡kovai patikslintais ieÅ¡kinio reikalavimais net kelis kartus yra keitę tiek faktinį ieÅ¡kinio pagiringÄ , tiek dalykÄ , kas iÅ¡ esmės CPK 141 straipsnio tvarka nėra leidžiama.

Antra, pagal LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalį, kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Nors ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡duotus statybos leidimÄ ir statybos užbaigimo aktÄ , tačiau sutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad savo pažeistų teisių ieÅ¡kovai nenurodė, neįvardijo nei pažeistų teisių apimties, nei nuostolių dydžio.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovai yra pripažinę, jog jie nesinaudoja UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ teikiamomis paslaugomis, į jų butus Å¡ilumos energija iÅ¡ ginčo katilinės netiekiama. Trečia, pačių apeliantų apeliaciniam skunde pripažįstama, kad tik namo butų savininkai, kuriems Å¡ildymÄ teikia UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, Å¡iuo atveju tretieji asmenys, turi teisę bÅ«ti statytojais ir savo vardu įregistruoti ginčo katilinę.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių gynimo, o dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo ar trečiųjų asmenų tariamų teisių gynimo. Ketvirta, ieÅ¡kovai nėra nurodę, kaip su jų teisėmis ir pareigomis yra susijęs jų ginčijamas katilinės statybos užbaigimo aktas, ir kokias jų teises ar teisėtus interesus Å¡is dokumentas pažeidžia. Penkta, teisės aktų nustatyta tvarka, norint nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neypatingÄ statinį, pakanka pateikti statybos leidimÄ , statybos užbaigimo aktÄ bei savininko ar įgalioto asmens praÅ¡ymÄ , todėl Å¡ių dokumentų pagrindų nuosavybės teisės buvo įregistruotos UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su bylÄ nagrinėjusio teismo pozicija, kad apeliantų tvirtinimas, jog teismas, panaikinęs skundžiamÄ statybos leidimÄ , turėtų įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal butų savininkų, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų Å¡ildymui, tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ko pasekoje, katilinė turėtų bÅ«ti įteisinta Å¡ių namo gyventojų vardu, akivaizdžiai pažeidžia trečiųjų asmenų, daugiabučio namo gyventojų, teises ir teisėtus interesus, nes nei vienas iÅ¡ namo gyventojų pretenzijų į ginčo katilinę nereiÅ¡kia.

Å iame kontekste teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos apeliantų nurodomos aplinkybės dėl sudarkyto valstybinio žemės sklypo sutvarkymo, Å¡ilumos tiekėjo savavaliÅ¡kai užvaldyto namo Å¡ildymo mazgo, nes tai neturi jokios įtakos apeliantų pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«dui.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai remiasi teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais bylose, kurių fabulos visiÅ¡kai neatitinka nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija nevertina apeliantų manipuliavimo administracinio akto pavadinimu, bei atkreipia dėmesį į atskirų įstatymo normų netinkamÄ interpretavimÄ bendrame kontekste.

Å ios bylos kontekste nepagrįstu laikytinas apeliantų pripažinimas apie negatorinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , nes visų pirma, ieÅ¡kovai nėra ginčo katilinės savininkai, o antra, ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti, kokios jų teisės yra pažeistos, kadangi tik pažeista teisė gali bÅ«ti ginama (CPK 5 str., CK 1.138 str.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje IÅ¡ apeliantų trečiasis asmuo UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o priteisti 300 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (8 t., 38-40 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 300 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina trečiojo asmens UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 27,27 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus ir dvideÅ¡imt septynis euro centus) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“.

Kolegijos pirmininkė                                                             Rasa Bartašienė Teisėjai                                                                                       Egidijus Mockevičius                                                                                                            Vilija Valantienė