7c2b4947-c9f4-4003-b373-252ecade2f62 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-111-908/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38185-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nuteistojo S. M. (S. M.) gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės dydį įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. spalio 7 d. 01.10 val. iki 2022 m. spalio 7 d. 11.35 val. iÅ¡bÅ«tas laikas, prilyginant vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ 2 MGL dydžio baudai, ir skirta galutinė 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminÄ nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ S. M. iÅ¡ieÅ¡koti vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančiÄ sumÄ , t. y. 4 000 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 6 d. apie 22.40 val. Å alčininkų r. sav., Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos Å alčininkų pasienio kontrolės punkte, esančiame PamÅ«rinės k., GerviÅ¡kių sen., Å alčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bÅ«damas neblaivus vairavo privačiai transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį vilkikÄ â€žMercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull SCB S3B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,33 prom. alkoholio koncentracija. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Malecko apeliaciniu skundu praÅ¡oma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ Â â€“ iÅ¡ S. M. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto, krovininio vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ su PVM, t. y. 20 410 Eur. 2.1. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis turto konfiskavimÄ , ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡ioje srityje, apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ieÅ¡koti tik dalį konfiskuotino turto piniginės vertės – 4 000 Eur. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė iÅ¡imtinę reikÅ¡mę didelei automobilio vertei ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad visos krovininio vilkiko vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. 2.2.

Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusio teismo argumentas, kad konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra ženkliai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimÄ , dydį, nėra svarus sprendžiant krovininio vilkiko vertės konfiskavimo klausimÄ . Pabrėžiama, kad sankcijoje numatytos baudos dydis ar tai, jog nuteistajam paskiriama bauda, negali lemti iÅ¡vados, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas savaime laikytinas neproporcingu. 2.3.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir jo padarymo aplinkybes. Nuteistasis nusikaltimÄ padarė darbo metu, jam nustatytas girtumas artimas sunkiam. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, vairavo krovininį vilkikÄ su puspriekabe, pakrauta kroviniu. Jis įvažiavo į pasienio kontrolės punktÄ , kuriame dėl specifinio eismo reguliavimo reikalingas didesnis dėmesingumas. Dėl Å¡ių priežasčių skunde teigiama, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprastai tokiais atvejais ir tik atsitiktinai buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių.

Pabrėžiama ir tai, kad nuteistojo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, buvo rizikuojama jų sveikata ir gyvybe, o tai parodo lengvabÅ«diÅ¡kÄ ir neatsakingÄ nuteistojo S. M. požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ tvarkÄ ir saugumÄ . 2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė iÅ¡vados, kodėl transporto priemonės vertė yra neproporcinga S. M. turtinei padėčiai. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo turtinė padėtis nesudaro pagrindo spręsti, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcingas.

Pabrėžiama, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, todėl, net ir netekęs vairuotojo darbo, galėtų susirasti kitÄ , be to, net ir pripažinus, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra gera, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , 20 410 Eur dydžio suma nelaikytina per didele. Nuteistajam skirta sankcijoje numatyto minimalaus – 50 MGL – dydžio bauda, o skirdamas draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vidurkio nesiekiantį terminÄ , t. y. dvejus metus.

Kadangi Å¡ios nuteistajam kilusios teisinės pasekmės laikytinos Å¡velniomis, nėra pagrindo mažinti iÅ¡ieÅ¡kotinÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ sumÄ . 2.5. Atkreipiant dėmesį į skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų, pažymima, kad prevenciniai tikslai taikant BK 75 straipsnio 5 dalį siejami ne su galimu tiesioginiu tos pačios nusikalstamos veikos padarymo priemonės panaudojimu. Apelianto vertinimu, tinkamai nepritaikius baudžiamojo poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų užtikrinti prevenciniai tikslai ir nuteistojo S. M. atgrasymas nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų, be to, bÅ«tų pažeista visuomenės ir nuteistojo interesų pusiausvyra, nes bÅ«tų formuojamas asmens nebaudžiamumo pojÅ«tis ir nepagarba baudžiamajam įstatymui.

Be to, atkreipiamas dėmesys į vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, kriminalizavimo tikslus. 2.6. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo turi prisiimti neigiamas pasekmes. Nuteistasis S. M. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, todėl tai, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas nuteistajam sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, jog baudžiamosios priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo S. M. gynėjas advokatas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvimÄ .

2. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia tik nuosprendžio dalį, kuria, jo vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡ nuteistojo nepagrįstai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto – krovininio vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“ – vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ Â â€“ 4 000 Eur. Apelianto įsitikinimu, iÅ¡ nuteistojo S. M. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota visÄ konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 20 410 Eur.

3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog S. M. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgus į nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentus, susijusius su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo – teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

4. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iÅ¡ BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslÄ ne tik nubausti kaltininkÄ , paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

5. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta keliÄ atvejams, kai kaltininkas sÄ moningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad S. M. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo krovininį vilkikÄ su puspriekabe, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumÄ , o bÅ«tent, tikrinant pirmÄ kartÄ nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antrÄ â€“ 2,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 14). Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju vertinant BK 72 straipsnio kontekste privačiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis krovininis vilkikas „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad S. M. vairuojamas krovininis vilkikas „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull SCB S3B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne S. M., o trečiajam asmeniui – privačiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ne pačiÄ transporto priemonę yra teisiÅ¡kai pagrįstas.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis Å¡iuo principu, įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis. Å iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

8. Be kita ko, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu bÅ«du gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

9. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo ne visÄ krovininio vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ su PVM – 20 410 Eur, o tik dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 000, padarytas neatsižvelgus į nusikaltimo pavojingumÄ , jo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka.

10. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad S. M., kuriam nustatytas 2,33 promilių neblaivumo laipsnis, žymiai virÅ¡ijantis ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nusikalto darbo metu, vairuodamas darbdaviui priklausančiÄ transporto priemonę, kuria jis negalės kitÄ kartÄ pasinaudoti nusikalstamos veikos darymui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad neblaivus S. M., bÅ«damas samdomu darbuotoju, vairuodamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkikÄ su puspriekabe, įvažiavo į pasienio kontrolės punktÄ .

Sutiktina su apelianto iÅ¡sakyta pozicija, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas kelių transporto priemonės vairavimÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už jį baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Teisėjų kolegija, sutikdama, kad dėl skunde nurodytų priežasčių nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius, taip pat pažymi, kad sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės dydžio klausimÄ turi bÅ«ti vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet visų Å¡ios priemonės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma.

11. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui svarbias aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis. Byloje nenustatyta S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl jos padarymo. Nuteistasis dirba, Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (1 t., b. l. 133–135), tai leidžia manyti, jog jis nėra piktybinis KET pažeidėjas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo darbo metu. Pats S. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo gimtadienio Å¡ventėje ir, žinodamas, kad reikės vairuoti, buvo susitaręs su kitu vairuotoju, jog pastarasis transporto priemonę vairuos vietoje nuteistojo. Ä®važiavus į neutraliÄ teritorijÄ , pasikeitė aplinkybės – kitas asmuo nebegalėjo vairuoti, o nuteistasis liko vienas. Kadangi Å¡ioje teritorijoje negalima stovėti, vairuoti teko nuteistajam, pravažiavus apie 150 m jam buvo patikrintas blaivumas ir iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai (1 t., b. l. 147).

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vardintos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nors nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra neabejotinai pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius, tačiau spręsti, jog toks nusikalstamo elgesio modelis bÅ«dingas nuteistajam, nėra pagrindo. Byloje surinkti nuteistÄ jį apibÅ«dinantys duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, visiÅ¡kai pripažino kaltę ir pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie savo atliktus veiksmus (1 t., b. l. 116, 127, 147, 149).

IÅ¡ nuteistojo darbdavio – liudytojo R. L. (R. L.) apklausos protokolo matyti, kad darbdavys S. M. apibÅ«dina teigiamai, kaip labai gerÄ ir atsakingÄ darbuotojÄ , įmonėje dirbantį apie tris metus, kurio dukrai dar tik (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69). Visa tai leidžia spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

12. Trečia, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visÄ konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, atsižvelgė į nuteistojo finansinę padėtį ir konstatavo, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgus į S. M. turtinę padėtį, bÅ«tų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neatitiktų jos paskirties. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad turi žmonÄ ir du vaikus, o jo pajamos sudaro 500 – 600 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 147).

Nuteistojo Å¡eiminę padėtį patvirtina liudytojo R. L. apklausos protokole nurodyta aplinkybė, kad S. M. turi dukrÄ , kuriai tik (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuriame užfiksuotas nuteistojo pareiÅ¡kimas apie jo laikinÄ sulaikymÄ praneÅ¡ti žmonai O. M. (1 t., b. l. 90). Teisėjų kolegija pažymi, kad S. M. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), todėl atkreiptinas dėmesys į skirtingÄ Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį.

Nors nusikaltimas buvo padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir S. M. atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, paskirta poveikio priemonė už padarytÄ nusikaltimÄ neturi riboti asmens teisių daugiau, negu yra bÅ«tina. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekonominio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir, nors Å¡ie duomenys nebuvo itin iÅ¡samÅ«s, tačiau pakankami konstatuoti, kad visos įmonei priklausančios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jos samdomo darbuotojo S. M. bÅ«tų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju neužtikrinanti jai keliamų tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra ženkliai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimÄ , dydį, nėra svarus sprendžiant poveikio priemonės teisingumo ir proporcingumo klausimus. Nepaisant to, sprendimÄ iÅ¡ S. M. iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ Â pagrindžia jau minėtų Å¡ios poveikio priemonės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į baigiamųjų kalbų metu prokurorės S. M. siÅ«lomas skirti bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones bei vadovavosi proporcingumo bei teisingumo principais.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, prokurorė savo baigiamojoje kalboje pati siÅ«lė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. M. ne visÄ , o tik dalį konfiskuotino turto (vilkiko ir puspriekabės) vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 6 000 Eur, šį siÅ«lymÄ motyvuodama tuo, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė vairuodamas darbdaviui priklausančiÄ transporto priemonę (1 t., b. l. 148). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. M. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 000 Eur, kuri iÅ¡ esmės artima minėtajai prokurorės baigiamojoje kalboje, prokuratÅ«ros pozicija iÅ¡ esmės pasikeitė ir apeliaciniame skunde teigiama prieÅ¡ingai, t. y., kad teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. M. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ , ir praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti visÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Ä® prokuratÅ«ros pozicijos nuoseklumo, nesiderinančio su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese, svarbÄ savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda – yra pakankamai efektyvi ir baudžianti. Paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 641 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones, šios teisės atėmimas turės įtakos ir nuteistojo tolesnio darbo ir paskirtos baudos sumokėjimo galimybėms. Teisėjų kolegijos požiūriu, teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams atėmimas pakankamai prisidės prie bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimo.

Ä®vertinus paskirtÄ bausmę ir minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat visas aukščiau aptartas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡kant visÄ konfiskuotino turto vilkiko vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ su PVM – 20 410 Eur iÅ¡ nuteistojo S. M., taikymas bÅ«tų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ , užtikrinant teisės pažeidimų prevencijÄ , ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs bylos medžiagÄ ir bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 000 Eur.

16. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė