Legislator Case Law & Legislation
7c23764f-bcd9-4b08-8201-945de5ea66aa AI generated

7c23764f-bcd9-4b08-8201-945de5ea66aa · Kauno apygardos teismas

Case Number 7c23764f-bcd9-4b08-8201-945de5ea66aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,             n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti paramÄ iÅ¡ sÅ«naus D. K. po 300 Lt kas mėnesį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-2). Nurodė, kad jam reikalinga parama, nes jis pensininkas, serga daugybe ligų, per mėnesį gauna 751 Lt dydžio pensijÄ , kurios jo poreikiams maistui, vaistams ir kt., nepakanka, jokių kitokių pajamų negauna.

Legislator headnote

AI generated

7c23764f-bcd9-4b08-8201-945de5ea66aa · Kauno apygardos teismas: Jei ieÅ¡kovas pritaria tam, kad jo sesuo iÅ¡ jo pensijos pasiimtų 500 Lt, jis neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo, kad Å¡is prisiimtų ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, jog jam Å¡iuo metu yra bÅ«tina parama (iÅ¡laikymas). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1694-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-22-3-03019-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.2.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovui D.

K. dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,             n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti paramÄ iÅ¡ sÅ«naus D. K. po 300 Lt kas mėnesį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-2). Nurodė, kad jam reikalinga parama, nes jis pensininkas, serga daugybe ligų, per mėnesį gauna 751 Lt dydžio pensijÄ , kurios jo poreikiams maistui, vaistams ir kt., nepakanka, jokių kitokių pajamų negauna.

Nors neįgalumas nenustatytas, tačiau jam jau reikalinga globa, nes pats savimi pasirÅ«pinti jis nebegali. Gyvena pas seserį M. Č., kuriai atiduoda visÄ pensijÄ ir kuri jo pensijÄ paskirsto. Jokio turto neturi. TurėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ yra seniai pardavęs, nes negalėjo iÅ¡laikyti, gautus pinigus iÅ¡leido pragyvenimui. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei – 11,23 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (b. l. 87-91).Teismas nustatė, kad atsakovo tėvas ieÅ¡kovas yra senatvės pensininkas, neturi neįgalumo, veiksnumas neapribotas, gauna 751 Lt dydžio senatvės pensijÄ , nekilnojamojo turto nebeturi, gyvena pas seserį M.

Č., turi dar vienÄ pilnametį sÅ«nų, su kuriuo nebendrauja. Su atsakovu nebendravo, tačiau iki pilnametystės mokėjo iÅ¡laikymÄ , kuris buvo iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ jo nedidelio darbo užmokesčio, todėl jam pačiam vos užtekdavo pragyvenimui. Atsakovas dirbantis, turintis nekilnojamojo turto, turintis nepilnametį sÅ«nų, kuriam moka iÅ¡laikymÄ , individuali atsakovo įmonė turi kreditinių įsipareigojimų, atsakovas rÅ«pinasi sunkiai sergančia motina, kuri jį viena užaugino ir iÅ¡auklėjo.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir CK 3.205 straipsnio nuostatas darė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatyta nei viena iÅ¡ CK 3.205 str. nurodytų sÄ lygų, kurios leistų teismui priteisti ieÅ¡kovui paramÄ (iÅ¡laikymÄ ) iÅ¡ atsakovo, nes nei ieÅ¡kovas įrodė, kad jam bÅ«tina parama, nei atsakovo turtinė padėtis leistų tÄ paramÄ ieÅ¡kovui teikti, jei tokia bÅ«tinybė bÅ«tų nustatyta, tame tarpe nepažeidžiant ir nepilnamečio atsakovo vaiko interesų. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo rÅ«pinimosi nepilnamečiu atsakovu, nes dirbo, dėl ko nepilnamečiu buvęs atsakovas turėjo galimybę gauti tam tikrÄ iÅ¡laikymÄ , kas eliminuoja atsakovo teisę reikalauti teismo atleisti nuo pareigos paremti tėvÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas atsakovu vaikystėje visiÅ¡kai nesirÅ«pino.

IeÅ¡kovo iÅ¡ valstybės gaunama 751 Lt senatvės pensija yra pakankama jo Å¡iuo metu esamų poreikių patenkinimui ir pragyvenimui, vien nedarbingumas nesuteikia ieÅ¡kovui teisės į paramÄ (iÅ¡laikymÄ ). IeÅ¡kovas, bÅ«damas pakankamai nuovokus ir kategoriÅ¡kas, nesant duomenų apie jo neveiksnumÄ , neįrodinėjo savo iÅ¡laidų sumos, kas svarbu sprendžiant apie paramos jam bÅ«tinybę ir dydį. Teismas laikė, kad liudytojos M. Č. (ieÅ¡kovo sesers, pas kuriÄ gyvena ieÅ¡kovas) nurodyta ieÅ¡kovo poreikių suma 756 Lt yra reali.

Tačiau teismas pažymėjo dėl įpročio rÅ«kyti atsisakymo, kuriam iÅ¡leidžia 30 Lt. Tai, kad ieÅ¡kovo sesuo 500 Lt pasiima iÅ¡ ieÅ¡kovo už pagalbÄ , nepriskirtina prie pagrįstų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1 300 Lt piniginę sumÄ , kuriÄ jis iÅ¡ esmės iÅ¡leistų ne savo, bet sesers poreikių tenkinimui. Nors ieÅ¡kovas teismui ir nenurodė, kad jo poreikiai didesni todėl, kad jis neturi savo bÅ«sto, tačiau teismui ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl socialinio bÅ«sto gavimo jis į savivaldybę nesikreipė, teismui nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl, nors ir seniai, jis iÅ¡pardavė savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ bÅ«stÄ , kuriame dabar galėtų gyventi.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo pensija tik 77 Lt mažesnė nei nustatyta vidutinė pensija ir 74 Lt mažesnė už minimalų atlyginimÄ (atskaičius mokesčius). Pažymėjo, kad jam gali bÅ«ti teikiamos socialinės paslaugos pigiau (tik 37,50 Lt per savaitę) nei pasiima iÅ¡ jo sesuo. Jei ieÅ¡kovas neturi kur gyventi, jam gali bÅ«ti pasiÅ«lyta gyvenamoji vieta senelių namuose. Pažymėjo, kad apie bÅ«tinybę iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas teismas, priėmęs procesinį sprendimÄ , informuos ir socialinės paramos skyrių. IeÅ¡kovas turi galimybę savo pensijÄ tvarkyti taip, kad jo gaunami pensijos pinigai bÅ«tų naudojami racionaliau.

Jei ieÅ¡kovas pritaria tam, kad jo sesuo iÅ¡ jo pensijos pasiimtų 500 Lt, jis neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo, kad Å¡is prisiimtų ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, jog jam Å¡iuo metu yra bÅ«tina parama (iÅ¡laikymas). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Prašo priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 93-95). Motyvuose nurodė:CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, tokia teise ieškovas iš esmės galėjo pasinaudoti pakankamai seniai, tačiau tik po sunkios ligos – insulto, ieškovas susidūrė su pinigų trūkumu, nes padidėjo išlaidos vaistams bei kitiems poreikiams, susijusiems su sveikatos būkle. Gaunama senatvės pensija yra pakankamai menka. Teismo sprendime yra pabrėžiama, kad ieškovas teismo metu pareikalavau 1 300 Lt sumos.

Tai klaidinga teismo nuomonė, nes ieÅ¡kovas reikalauju iÅ¡ atsakovo paramai priteisti 300 Lt sumÄ .Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad 751 Lt pajamos yra pakankamos iÅ¡laidoms, tačiau neatkreipė dėmesio ir į atsakovo gaunamas pajamas bei jo turimas iÅ¡laidas savo individualios įmonės verslui, savo nepilnamečio vaiko bei motinos iÅ¡laikymui. Atsakovo nurodymas, kad jis negauna pajamų ir visi pinigai skiriami verslui, negali bÅ«ti priežastis nepriteisti paramos.Teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio dėl paramos bÅ«tinybės, neatsižvelgė į CK 3.206 straipsnyje nustatytus teismo atsakymo priteisti iÅ¡laikymÄ atvejus.

Teismas ieÅ¡kovo nepripažino tėvu, kuris vengė iÅ¡laikyti atsakovÄ ir tėvu, kuris iÅ¡vis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ . Senatvės pensijos dydis parodo, kad ieÅ¡kovas visada stengėsi dirbti ir iÅ¡ darbo gaunamos pajamos ir buvo atsakovo iÅ¡laikymo garantija. Tai, kad nepilnamečio atsakovo iÅ¡laikymas buvo vykdomas per antstolį, nelaikytinas vengimu, nes tuo metu buvo tokia tvarka. Po santuokos nutraukimo visas turtas paliktas atsakovo motinai. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti (b. l. 93-95).

Motyvuose nurodė: IeÅ¡kovas, gaudamas 754 Lt senatvės pensijÄ iÅ¡ valstybės, 500 Lt atiduoda savo seseriai.IeÅ¡kovas nesirÅ«pino savo vaiko, t. y. atsakovo nei auklėjimu, nei ugdymu tuomet, kai turėjo tokiÄ pareigÄ , o CK 3.206 straipsnis numato galimybę atsisakyti tenkinti tokius praÅ¡ymus.Menkaverčiai ieÅ¡kovo argumentai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginimo buvo atskaičiuojama teismo priteista dalis atsakovo motinai – mažamečio atsakovo iÅ¡laikymui. IÅ¡laikymas pradėtas mokėti daug vėliau po atsakovo gimimo ir, jei mama nebÅ«tų kreipusis į teismÄ , ieÅ¡kovas savanoriÅ¡kai iÅ¡laikymui nebÅ«tų skyręs pinigų.Tiesos sakymas yra kiekvieno proceso dalyvio pareiga, o teismas daro iÅ¡vadas iÅ¡ informacijos visumos ir priima sprendimÄ .

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Lietuvos Respublikos CK 3.205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Taigi, sprendžiant ginÄÄ dėl vaikų pareigos iÅ¡laikyti tėvus, bÅ«tina nustatyti:

1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas;

2) ar jam reikalinga parama;

3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) yra nedarbingas (yra pensinio amžiaus), tačiau kilo ginčas dėl paramos reikalingumo.        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes dėl paramos apeliantui reikalingumo (būtinybės), įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).       Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo gaunamas pajamas ir turimas išlaidas.

Pažymėtina, kad Å¡i apelianto nurodoma aplinkybė galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , tačiau, Å¡iuo atveju, nenustačius paramos reikalingumo, Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga. Tai, ar apeliantui reikalinga parama, nepriklauso nuo atsakovo (vaiko) pajamų dydžio.        Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 3.206 straipsnį, į tai, kad jis nevengė iÅ¡laikyti atsakovo (iÅ¡laikymas buvo mokamas).

Nustatyta, kad apeliantas nuo 1970 metų negyveno su atsakovo mama, apeliantas (tėvas), 1972 m. gimus atsakovui (sÅ«nui), jo nelankė ir neaugino, iÅ¡laikymas buvo priteistas ir mokamas priverstine tvarka (per antstolį). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog vien tai, kad apeliantas dirbo (dėl ko buvo galimybė gauti tam tikrÄ iÅ¡laikymÄ ), eliminuoja atsakovo teisę reikalauti teismo atleisti nuo pareigos paremti apeliantÄ (teismo nuomone negalima tvirtinti, kad apeliantas atsakovu vaikystėje visiÅ¡kai nesirÅ«pino).

Å iuo atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi (1 d.); tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien iÅ¡laikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigÄ atsakovÄ auklėti, prižiÅ«rėti, juo rÅ«pintis ir sudaryti palankias sÄ lygas jam visapusiÅ¡kai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iÅ¡ vaiko iÅ¡laikymÄ yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Å iuo atveju, kaip nustatyta, apeliantas visiÅ¡kai neaugino (nesirÅ«pino, neauklėjo ir pan.) atsakovo (užaugino viena mama), o priteistÄ iÅ¡laikymÄ mokėjo priverstine tvarka, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliantas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui, kas taip pat yra pagrindu netenkinti apeliacinio skundo.        Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.        Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

               Apeliacinį skundÄ atmesti.        Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        Teisėjas                                                                                                             Evaldas Burzdikas                                                                                                                         Â