7c22d1ed-dc9f-4215-8a7d-b6b49dfaa1cf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-493-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02038-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 51.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2018 m. rugsėjo 14 d. skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad skundu jis kreipiasi dėl jam nesuteikiamos galimybės naudotis internetine telefonija. Nurodė, kad jis 2018 m. liepos 3 d. raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu prašė Marijampolės PN administracijÄ suteikti jam video skambutį per „Skype“ programÄ , tačiau Å¡i 2018 m. liepos 13 d. raÅ¡tu jam atsakė, kad Å¡iuo metu sprendžiami klausimai dėl prieigų įrengimo, programinės įrangos ir apskaitos vykdymo su internetinės telefonijos paslaugas teikiančia įmone, ir kol nebus iÅ¡spręsti Å¡ie klausimai, jis turi galimybę skambinti telefonu. 2018 m. liepos 23 d. jis apskundė šį atsakymÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Å¡is jam atsakė, kad Marijampolės PN sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2), atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l.

48) ir teismo posėdžio metu teigė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, ir Taisyklės) 124 punktas nustato, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti užtikrinta teisė skambinti internetine telefonija. Teigė, kad nuo teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai, tai pakankamas laikas iÅ¡spręsti problemÄ dėl internetinės telefonijos, o Marijampolės PN iki Å¡iol tokios galimybės pasiskambinti artimiesiems internetine telefonija jam negali suteikti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis atlieka bausmę kamerų tipo patalpoje nuo 2017 m. balandžio mėn. iki Å¡iol, ir jam nėra suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais, jam leidžiama pasiskambinti tik taksofonu, kaip numatyta pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėse (b. l. 2). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis turi aÅ¡tuonerių metų dukterį, kuri su savo motina gyvena Anglijoje, ir esant tokiai situacijai, jis negali palaikyti visaverčių socialinių ryÅ¡ių su dukterimi, nes taksofonu ji mažai bendrauja. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pataisos namų parduotuvėje ne visada yra galimybė įsigyti taksofono kortelių ar Tele+ kortelių, su kuriomis irgi galima pasiskambinti taksofonu (b. l. 2), atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ teigė, kad jis atlieka bausmę kamerų tipo patalpoje (nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių), todėl pats nueiti į parduotuvę negali, prekės jam yra atneÅ¡amos, ir kad Marijampolės PN pareiga yra užtikrinti, kad nuteistiesiems parduotuvėje bÅ«tų bÅ«tinų prekių (b. l. 48).

Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis nesiskundžia dėl to, kad negali įsigyti taksofono kortelių ir jam yra leidžiama pasiskambinti taksofonu, tačiau skundžiasi dėl to, kad jam neleidžia pasiskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu). Pareiškėjas skunde (b. l.

3) teigė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad esant pataisos namuose internetinei telefonijai, jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į pokalbius internetine telefonija su savo dukterimi, kadangi nori jÄ matyti ir tikisi, kad tokiu bÅ«du geriau užsimegztų kontaktas su vaiku, negu telefonu. Skunde nurodė, kad nesant internetinės telefonijos, ir jam esant kamerų tipo patalpos sÄ lygomis, jis negali matytis su savo artimaisiais, nesimatydamas su jais, jis jaučiasi diskriminuojamas, patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus, psichologines traumas, emocinius sukrėtimus, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ ir pyktį. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 1500 Eur suma, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės (b. l. 3). Atsikirtime į trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas (b. l.

50) nurodė, kad Å¡is turėjo nemažai laiko įgyvendinti teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymÄ Nr. 1R-107, kadangi dar nepriėmus Å¡io įsakymo žinojo, kad toks projektas yra. Teigė, kad Kalėjimų departamento teiginys, kad skambinimas telefonu yra prilyginama internetinei telefonijai, yra neteisingas, nes skambindamas telefonu jis negali matyti savo dukters ir su ja visaverčiai bendrauti. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Marijampolės pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Marijampolės pataisos namams praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 93).

Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 21). Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant Marijampolės PN atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 18–21) į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui yra užtikrinama teisė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje įtvirtinta teisė paskambinti telefonu ir ginčo dėl to nėra, tačiau pareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina Taisyklių 124 punktÄ , teigdamas, kad jame numatytos dvi teisės – skambinti telefonu ir skambinti internetine telefonija.

Nurodė, kad Å¡iame punkte numatyta, jog skambinimas internetine telefonija yra prilyginamas skambučiui, todėl paskambinus paprastu telefonu, dar vienas skambutis internetine telefonija nepriklauso. Pažymėjo, kad nėra teisės akto, kuris numatytų pareigÄ pataisos įstaigai užtikrinti teisę nuteistiesiems skambinti internetine telefonija. Teigė, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, kad parduotuvėje ne visada galima įsigyti taksofono kortelių, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Psichologinę tarnybÄ dėl to, kad jam nesuteikiama galimybė bendrauti su artimaisiais kompiuterinėmis pokalbių programomis, tačiau remiantis Å¡ios tarnybos pažyma, daroma iÅ¡vada, kad jis iÅ¡sakė tik nepasitenkinimÄ , tačiau nėra iÅ¡sakęs, kokias neigiamas pasekmes dėl to galimai yra patyręs. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ (b. l. 18–21). 2018 m. gruodžio 27 d. raÅ¡te Nr. 9/07-13971 atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo baustas perkeliant į kamerų tipo patalpas Å¡iais laikotarpiais: 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 22 d. ir 2017 m. birželio 4 d. jam buvo paskirta po 15 parų, 2017 m. birželio 20 d.

– 7 paros, 2017 m. birželio 28 d. – 6 mėnesiai, 2017 m. gruodžio 28 d. – 10 parų, 2018 m. sausio 8 d. – 15 parų, 2018 m. sausio 24 d. – 3 mėnesiai, 2018 m. balandžio 24 d. – 6 mėnesiai. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. birželio 27 d. ir 2018 m. sausio 23 d. įsakymais buvo perkeltas į 203 brigadÄ (į drausmės grupę). Remdamasis BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpoje, neturėjo teisės skambinti telefonu ir apsipirkti parduotuvėje, nepaisant to, kuriam bÅ«riui ar grupei buvo priskirtas, todėl jo skundas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio 27 d., ir nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 23 d. (t. y. tuo metu, kai jis atliko BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ ) yra nepagrįstas.

Remdamasis BVK 145 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Dėl taksofono kortelių įsigijimo iÅ¡ parduotuvės paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė apsipirkti parduotuvėje, tačiau pareiÅ¡kėjas į savo pirkinių sÄ raÅ¡Ä jų neįtraukdavo (b. l. 55–57). Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Kalėjimų departamentui praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 93).

Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant Kalėjimų departamento atstovui (ABTÄ® 77 straipsnio 3 dalis). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundÄ (b. l. 23–25) į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad jam pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo vietose visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra taikomi vienodi režimo reikalavimai, atitinkamai atsižvelgus į jų priežiÅ«ros ypatumus. Marijampolės PN įdiegus internetinę telefonijÄ , nebus taikomas lygiateisiÅ¡kumo principas, lyginant su kitais nuteistaisiais, esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose nėra galimybės Å¡iuo metu įdiegti internetinę telefonijÄ .

Nurodė, kad minėta naujovė, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio parengimo darbai, turėtų bÅ«ti diegiama visose laisvės atėmimo vietų įstaigose centralizuotai, o Å¡iuo metu pataisos įstaigos direktorius užtikrina, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, kas prilyginama internetinei telefonijai, todėl pareiÅ¡kėjo teisė skambinti nėra pažeidžiama. Skundas atmetamas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 3 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti jam video skambutį per „Skype“ programÄ , o Marijampolės PN 2018 m. liepos 13 d. raÅ¡tu-atsakymu Nr. 20/07-875 jam atsakė, kad Å¡iuo metu sprendžiami klausimai dėl prieigų įrengimo, programinės įrangos ir apskaitos vykdymo su internetinės telefonijos paslaugas teikiančia įmone, ir kol jie nebus iÅ¡spręsti, pareiÅ¡kėjas turi galimybę skambinti telefonu (b. l. 6).

Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Marijampolės PN atsakymo, 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. 2S-2631 nurodė, kad internetinė telefonija, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio parengimo darbai, turėtų bÅ«ti diegiama visose laisvės atėmimo vietų įstaigose centralizuotai, laikantis lygiateisiÅ¡kumo principo, o Å¡iuo metu pataisos įstaigos direktorius užtikrina, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, kas prilyginama internetinei telefonijai, todėl pareiÅ¡kėjo teisė skambinti nėra pažeidžiama.

Nurodė, kad Marijampolės PN raÅ¡tas priimtas vadovaujantis teisės aktais (b. l. 4–5). PareiÅ¡kėjas nepateikė skundo administraciniam teismui Å¡io Kalėjimų departamento sprendimo BVK nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas jį panaikinti. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs dėl to, kad jam Marijampolės pataisos namuose nebuvo leidžiama paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2017 m. balandžio mėn. iki Å¡iol nebuvo leidžiama paskambinti internetine telefonija (b. l. 2), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia dėl minėtos teisės neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (t. y. iki skundo datos). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose minėtu laikotarpiu (b. l. 55–56, 64–65). Todėl byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, Marijampolės PN administracijos veiksmai (neveikimas) nesuteikiant galimybės pareiÅ¡kėjui paskambinti internetine telefonija vertintini CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar Marijampolės PN darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtino BVK 102 straipsnis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.), kuris nustatė: Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumÄ nustato Å¡io Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (straipsnio 1 dalis).

Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis (straipsnio 2 dalis). Skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (straipsnio 5 dalis). Taisyklių 124 punktas (teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d.

įsakymo Nr. 1R-107 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija; nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Minėta nuostata dėl internetinės telefonijos atsirado pakeitus Taisyklių 124 punktÄ teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 1 d., iki tol Taisyklių 124 punkte jos nebuvo: buvo numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas BVK 102 straipsnyje ir Taisyklių 124 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos bÅ«du nėra savarankiÅ¡ka nauja teisė, o tik vienas iÅ¡ teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo bÅ«dų;

Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiÅ¡kos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2521-968/2018, 2018 kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).

Nustatytina, ar pareiškėjo teisė skambinti telefonu, įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, nebuvo suvaržyta. Pareiškėjas skunde nurodė (b. l.

2) ir iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 55–56) matyti, kad jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose. BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ (t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas iki 15 parų), kamerų tipo patalpose laikomi po vienÄ , o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbÄ nevedami; perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, [...], taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. [...]. Remiantis nurodytomis BVK nuostatomis, pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų (2017 m. kovo 21 d., 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 22 d. ir 2017 m. birželio 4 d. jam buvo paskirta 15 parų, 2017 m. birželio 20 d. – 7 paros, 2017 m. gruodžio 28 d.

– 10 parų, 2018 m. sausio 8 d. – 15 parų) (b. l. 55–56), t. y. nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d., ir nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 23 d., neturėjo teisės paskambinti telefonu (nors pareiÅ¡kėjas skunde to ir nenurodė). PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. balandžio mėn. buvo leidžiama paskambinti telefonu (b. l. 2), ir minėtų laikotarpių, kai jam buvo neleidžiama paskambinti telefonu, neiÅ¡skyrė. Remiantis nurodytomis BVK nuostatomis, pareiÅ¡kėjas minėtais laikotarpiais taip pat neturėjo teisės nusipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje taksofono kortelių BVK 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ (t. y. kai pataisos namuose drausmės grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji perkeliami į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesių) nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas. [...].

BVK 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad: drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (1 punktas), du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (4 punktas). Remiantis nurodytomis BVK nuostatomis, pareiškėjas tuo metu, kai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas iki 6 mėnesių (2017 m. birželio 28 d. jam paskirta 6 mėnesiai, 2018 m. sausio 24 d. – 3 mėnesiai, 2018 m. balandžio 24 d. – 6 mėnesiai) (b. l. 5–6), t. y. nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., ir nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., turėjo teisę paskambinti telefonu du kartus per mėnesį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui dalį ginčo laikotarpio buvo suteikiama teisė paskambinti telefonu tik du kartus per mėnesį, kadangi pats pareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ nurodė, kad jis turėjo teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (b. l. 48). Remiantis nurodytomis BVK nuostatomis, pareiÅ¡kėjas minėtais laikotarpiais turėjo teisę nusipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje taksofono korteles (kaip numato Taisyklių 79 punktas, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerų tipo patalpose, jį aprÅ«pinti taksofono kortelėmis galėjo pataisos įstaigos personalas, pareiÅ¡kėjui užpildžius praÅ¡ymÄ ).

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad pataisos namų parduotuvėje ne visada yra galimybė įsigyti taksofono kortelių ar Tele+ kortelių (b. l. 2), tačiau teismo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad jis nesiskundžia dėl to, kad jam parduotuvė neleidžia įsigyti taksofono kortelių, ir neneigia to, kad jam buvo sudaroma galimybė pakalbėti taksofonu. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl to, kad jis negalėjo įsigyti parduotuvėje taksofono kortelių. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ir praÅ¡ymo leisti pirkti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kopijų (b. l. 72–82) (Taisyklių 79 punktas, 20 priedas) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (tuo metu, kai turėjo teisę apsipirkti parduotuvėje) neįtraukdavo taksofono kortelių į savo pirkinių sÄ raÅ¡us, pateikiamus minėtuose praÅ¡ymuose.

Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 57). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės kopijos (b. l. 64–65), pareiškėjo prašymų Marijampolės PN direktoriui dėl papildomų skambučių suteikimo kopijų (b. l. 66–71) ir Marijampolės PN direktoriaus nutarimų dėl papildomo telefoninio paskambinimo suteikimo nuteistajam kopijų (b. l. 83–88) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi teise paskambinti telefonu.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nesiskundžia dėl to, kad jam neleidžiama pasiskambinti taksofonu, ir neneigia to, kad jam buvo sudaroma galimybė paskambinti taksofonu, jis skundžiasi dėl to, kad jam neleidžia pasiskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu). Dėl nurodyto, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė nusipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje taksofono kortelių ir užtikrinta teisė paskambinti telefonu tiek, kiek numatė aptartos BVK nuostatos, t. y. nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., ir nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kėjas turėjo teisę nusipirkti taksofono kortelių (pateikiant praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos personalui) ir paskambinti telefonu du kartus per mėnesį, o kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas minėtų teisių neturėjo (nors pareiÅ¡kėjas ir nenurodė tam tikrų laikotarpių, kai jam buvo neleidžiama paskambinti telefonu; pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam nuo 2017 m. balandžio mėn. buvo leidžiama paskambinti telefonu).

Teisės paskambinti telefonu užtikrinimas yra imperatyvi BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Marijampolės pataisos namų pareiga, Å¡iÄ pareigÄ Marijampolės PN įvykdė tinkamai. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo apribota. Tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leista skambinti internetine telefonija, kaip vienu iÅ¡ skambinimo bÅ«dų, nereiÅ¡kia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Marijampolės pataisos namai neprivalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisės skambinti iÅ¡imtinai internetinės telefonijos bÅ«du, kaip jau raÅ¡yta, toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2521-968/2018, 2018 kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).

Todėl konstatuotina, kad Marijampolės pataisos namai neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. 2S-2631 nurodytais duomenimis, internetinė telefonija, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio parengimo darbai, turėtų būti diegiama visose laisvės atėmimo vietų įstaigose centralizuotai, laikantis lygiateisiškumo principo (b. l. 4–5). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus.

Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN ir jų pareigÅ«nų veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, o nesant Å¡ios sÄ lygos, negali kilti ir atsakomybė už žalÄ . Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalia Pranckienė